Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. T., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, teista: 1) 2008 m. kovo 7 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 21 paros arešto bausme; 2) 2009 m. vasario 6 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; 3) 2009 m. birželio 10 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 40 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64, 65 straipsniais, bausmę subendrinus su 2009 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. T. 2020 m. lapkričio 21 d. apie 20 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu tyčia vieną kartą dūrė peiliu savo broliui R. A. į pilvo sritį, padarydama jam pilvo durtinę - pjautinę kiauryminę žaizdą su kepenų kairės skilties pažeidimu, t. y. sunkiai sutrikdė savo brolio R. A. sveikatą.

Kaltinamoji J. T. kalta prisipažino pilnai ir nurodė, kad namuose ji nuėjo į virtuvę, iš šaldytuvo pasiėmė maisto. Tuo metu į virtuvę atėjo neblaivus brolis R. A. ir pradėjo ją vadinti visokiais žodžiais, davė delnu jai per galvą. Nežino kas jai pasidarė, bet ji broliui įdūrė ir šis suklupo. Atbėgo mama, atvažiavo policija ir greitoji. Jie su broliu vienas kito nekenčia, išgėręs brolis būna labai agresyvus. Tuo metu ji buvo išgėrusi, broliui ją pradėjus vadinti visokiais žodžiais, jai aptemo protas, atsipeikėjo tik tada, kai peilį ištraukė ir numetė į kriauklę. Ant peilio kraujo nebuvo. Buvo išgėrusi 4 litrus alaus ir visą dieną nevalgiusi.

Kaltinamoji J. T. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jos parodymai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad kaltę pripažįsta pilnai. Gyvena kartu su mama S. T. ir broliu R. A.. Šeimoje alkoholį vartoja ji ir brolis, su kuriuo nesutaria, išgėrę dar labiau konfliktuoja, kadangi išgėręs brolis yra priekabus, o kartais ir agresyvus. 2020 m. lapkričio 21 d., šeštadienį, maždaug nuo 10.30 val. vartojo alkoholinius gėrimus, į namus grįžo apie 20 val., buvo neblaivi. Kadangi nuo ryto nebuvo valgiusi, iš karto nuėjo į virtuvę, iš šaldytuvo pasiėmė pomidorą, dešrelę, iš peilių stovo, stovinčio šalia šaldytuvo, pasiėmė peilį. Ant spintelės tarp kriauklės ir šaldytuvo pasidėjo lentelę, ketino maistą susipjaustyti, bet to padaryti nespėjo. Nepraėjus nei minutei nuo jos atėjimo į virtuvę, atėjo brolis. Ji stovėjo pasisukusi į spintelę prie pjaustymo lentos. Brolis priėjo, atsistojo jai už nugaros ir pasakė kažkokius įžeidžiančius žodžius. Matyt todėl, kad buvo vartojusi alkoholį ir buvo apsvaigusi, supyko, staiga atsisuko į brolį ir kairėje rankoje laikytu peiliu (yra kairiarankė) jam dūrė į dešinį šoną. Smūgio peiliu sudavimo metu brolis stovėjo veidu pasisukęs į ją. Po smūgio peiliu, peilį iš karto ištraukė, matė, kad dūrio vietoje ant brolio vilkėtų drabužių ėmė ryškėti kraujo dėmė. Po dūrio peiliu brolis žengtelėjo ar tai atbulas, ar kiek į šoną, o tada tiesiog susmuko ant grindų. Į virtuvę iš kambario atskubėjo mama. Pamačiusi ant grindų kraujo klane gulintį brolį, ši sušuko: ,,Ką tu, L., padarei", skambino numeriu 112, kvietė medikus. Mano, kad po to, kai dūrė broliui, peilį padėjo ant spintelės prie pjaustymo lentos, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi (2 t., b. l. 87-88, 100-101).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad brolis jai trenkė, tačiau brolis smūgį jai sudavė. Tyrėjos surašytus parodymus skaitė, pastabų neturėjo. Civilinį ieškinį sutinka atlyginti.

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale nurodyta, kad J. T. 2020 m. lapkričio 21 d. 20 val. 37 min. nustatytas 2,32 prom. girtumas (1 t., b. l. 154).

Nukentėjusysis R. A. nurodė, kad atsisako duoti parodymus, kadangi kaltinamoji yra jo sesuo.

Nukentėjusysis R. A. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2020 m. lapkričio 21 d. vakare buvo namuose, buvo gerokai apgirtęs. Kiek pamena, tuo metu namuose buvo mama, o sesuo J. į namus grįžo vėliau išgėrusi. Kai abu su seserimi būna išgėrę, labai dažnai tarpusavyje konfliktuoja, ginčijasi, turbūt taip buvo ir šį kartą. Išsamiai apie tai, kas įvyko, papasakoti negali, nes nepamena. Prisimena, kad buvo virtuvėje ir rūkė. Tuo metu virtuvėje buvo ir sesuo J. Galimai su seserimi dėl kažko sukonfliktavo. Po to pamena tik tai, kad nukrito ant žemės ir prarado sąmonę, tuo metu šalia buvo mama ir šaukė ant sesers: ,,ką tu padarei". Dėl savo sužalojimo jokių pretenzijų seseriai neturi, ieškinio dėl sužalojimo nereikš. (1 t., b. l. 87-88).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad parodymai teisingi, jis sesei atleidžia.

Liudytoja S. T. nurodė, kad R. A. neblaivus būna piktas, tą dieną buvo girtas. Geria ir jos dukra J. T., tada abu vaikai, būdami neblaivūs, pykstasi. Tą kartą R. virtuvėje sėdėjo prie lango, rėkė ant J., o J. stovėjo ir pjaustė pomidorą. Ji virtuvėje rūkė. Staiga ji pamatė, kaip J. atsisėdo, o peilį pasidėjo prie stalo. Ji nieko nesuprato, tik pamatė, kaip R. nukrito, ėmė balti. Jokio smūgio peiliu ji nematė, peilis nebuvo kruvinas. Ji paėmė tą peili ir numetė į kriauklę. R. išgėręs yra labai agresyvus, o J. agresyvi nebūna, ji bijo brolio.

Liudytoja S. T. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2020 m. lapkričio 21 d., apie 20 val., jai būnant kambaryje, išgirdo virtuvėje triukšmą, suprato kad vėl barasi virtuvėje tuo metu buvę sūnus R. A. ir dukra J. T.. Nuėjusi į virtuvę rado prie stalo sėdinčius ir besiginčijančius savo vaikus. Ji pati taip pat atsisėdo prie stalo ir užsirūkė cigaretę, liepė vaikams nustoti pyktis. Jie, kaip suprato, pykosi dėl pinigų, abu buvo girti. Netrukus J. pakilo nuo kėdės ir paėmė peilį, buvusį peilių dėtuvėje, kuri stovėjo ant spintelės. Tuo paimtu peiliu iš karto vieną kartą dūrė R. į pilvo sritį. Po dūrio J. peilį padėjo ant stalo, o ji iš karto peilį numetė link kriauklės, atrodo kad įmetė į kriauklę. Peilis buvo juoda rankena. Pamačiusi, kad R. sužalotas, bėga kraujas, paskambino pagalbos telefonu 112, atvyko GMP ir policija (1 t., b. l. 110).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad vaikai pykosi ne dėl pinigų, o dėl maisto. Kai ji atėjo į virtuvę, J. jau stovėjo prie spintelės ir pjaustė pomidorą, peilį jau turėjo rankose, o R. sėdėjo šalia. Paties dūrio ji nematė, buvo blaivi, tik sūnų išvežus į ligoninę, išgėrė stikliuką degtinės. Kai sūnus užsiėmė už krūtinės, jo ranka buvo kruvina, tik tada suprato, kad įvyko nelaimė. R., jai matant, jokio fizinio veiksmo prieš J. neatliko, tik keikėsi. Jos sūnus du kartus yra prieš ją vartojęs smurtą.

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale nurodyta, kad S. T. 2020 m. lapkričio 21 d. 20 val. 30 min. nustatytas 1,47 prom. girtumas (1 t., b. l. 154).

Specialisto išvadoje Nr. G 2909/2020(02) nurodyta, kad R. A. konstatuota pilvo durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda su vidaus organų pažeidimu; sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, jis padarytas ne mažiau vienu poveikiu duriančiu-pjaunančiu daiktu (1 t., b. l. 132-135).

Ekspertas G. A. C. nurodė, kad nukentėjusiajam buvo pažeista kepenų kairė sritis. Pažeidimas padarytas pjaunančiu daiktu, dėl to paties trauminio poveikio. Buvo padarytas durtinis, pjautinis pilvo sužalojimas. Per visus audinius tas sužalojimas pasiekė pilvo ertmę ir vidaus organus. Jų pažeidimas yra vientisumo suardymas, kas sukelia kraujavimą. Žmogus praranda dalį kraujo. Jei sužalojimas nepagydomas, tai gali pasibaigti mirtimi, todėl tai yra laikoma sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrasis pagalbos centro pateiktas pagalbos kvietimo garso įrašas, skambinta 2020-11-21 19.58.47 val. iš telefono numerio 37060439383. Moteris (toliau – M), Bendrasis pagalbos centras (toliau - BPC).

M: klausykit, atvažiuokit greitai, kvieskit policiją;

BPC: apsiraminkit;

M: Panerių g. 23-37, dukra brolį papjovė, visas kruvinas (<...>).

2020-11-21 20.05.17 val.

M: greičiau atvažiuokit, žmogus gi nukraujuos (<...>);

Muzikėlės fone girdisi kaip moteris sako: viskas papjovei, R. gulėk, atvažiuoja. Tu papjovei brolį, va dar su kokiu peiliu...niekas tavęs nestumdė (<...>) (1 t., b. l. 116-118).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti (duomenys neskelbtini) klinikos pateikti nukentėjusiojo R. A. drabužiai: bliuzonas, kelnės, šlepetė, marškinėliai, kojinės. Ant bliuzono įvairiose vietose matomos įvairaus intensyvumo rusvos spalvos dėmės. Bliuzono priekinėje, šoninėje kairėje pusėje ties siūle, yra pažeidimas (skylė iki 2 cm dydžio). Ant kelnių įvairiose vietose matomos įvairaus intensyvumo rusvos spalvos dėmės. Ant marškinėlių priekinėje dalyje yra pažeidimas (skylė iki 2 cm dydžio). Ant kelnaičių matomos rusvos spalvos dėmės (1 t., b. l. 73, 74-81).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti įtariamosios J. T. pateikti daiktai: sportinės kelnės, sportinis džemperis, megztinis, peilis juoda rankena. Ant sportinio džemperio rankovių, priekinėje dalyje matomos įvairaus intensyvumo ir įvairaus išsidėstymo rusvos spalvos dėmės. Ant megztinio, priekinėje apatinėje dalyje, matoma rusvos spalvos dėmė. Peilis yra juoda rankena, bendras peilio ilgis - 220 mm, geležtės ilgis - 115 mm, ant geležtės yra užrašas „Artisan“. Geležtės aštrioji dalis yra su smulkiais dantukais. Ant peilio geležtės matomi maisto likučiai (1 t., b. l. 63-72, 2 t. 109-112).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Bute esančioje virtuvėje, prie kriauklės pastatytas plastikinis butelis nuo alaus „Leader“. Kriauklėje yra keptuvė, o joje peilis juoda rankena, peilio ašmenys su dantukais. Šalia ant spintelės yra pjaustymo lentelė, du pomidorai, kiaušinių pakuotė ir pastatomas juodos spalvos peilių stovas, kuriame įdėti trys peiliai juodomis rankenomis. Ant virtuvės lango palangės krašto matoma raudonos spalvos dėmė. Virtuvėje prie lango stovi dvi kėdės. Ant kėdės, esančios arčiau šaldytuvo, matomos raudonos spalvos dėmės, po kėde ant grindų taip pat matomos raudonos spalvos dėmės ir žalios spalvos skuduras su raudonos spalvos dėmėmis. Gyvenamajame kambaryje, prie įėjimo, yra virtuvinis stalas ir dvi kėdės. Ant virtuvinio stalo padėta stiklinė peleninė su šešiomis nuorūkomis, vienkartinių servetėlių pakuotė, arbatinukas, stiklinis puodelis, tušinukas. Apžiūrint stalo paviršių, prie vieno stalo krašto matoma raudonos spalvos dėmė (1 t., b. l. 39-55).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. BK 248 straipsnyje nurodyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje nustatyta, kad kaltinamoji J. T. kartu gyveno viename bute su savo mama S. T. ir broliu R. A., juos visus siejo bendra buitis, todėl, teismo vertinimu, darytina išvada, kad kaltinamoji ir nukentėjusysis yra šeimos nariai.

Tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas ir toks sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas patvirtina specialisto išvada Nr. G 2909/2020(02) (1 t., b. l. 132-135) bei eksperto G. A. C. parodymai teisiamojo posėdžio metu. Pažymėtina, kad šių aplinkybių niekas neginčija, tačiau kaltinamoji aiškina, kad peiliu dūrė broliui R. A. po to, kai pastarasis jai trenkė. Tokius kaltinamosios aiškinimus teismas vertina kritiškai, t. y. kaip siekį sušvelninti savo atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką.

Kaip matyti, nukentėjusysis R. A. paaiškino, kad įvykio dieną tarp jo ir kaltinamosios įvyko žodinis konfliktas, po to pamena tik tai, kad nukrito ant žemės ir prarado sąmonę, tuo metu šalia buvo mama ir šaukė ant sesers: ,,ką tu padarei" (1 t., b. l. 87-88). Liudytoja S. T. nurodė, kad R. virtuvėje sėdėjo prie lango, rėkė ant J., o J. stovėjo ir pjaustė pomidorą, staiga J. atsisėdo, o peilį pasidėjo prie stalo. Tada jau pamatė, kaip R. nukrito, ėmė balti.

Pažymėtina, kad tuoj po įvykio S. T. skambino bendruoju pagalbos telefonu ir ten aiškiai nurodė, kad sesuo brolį papjovė ir niekas sesers nestumdė (1 t., b. l. 116-118).

Atsižvelgiant į virš aptartus įrodymus darytina vienareikšmė išvada, kad nukentėjusįjį sužalojo peiliu ne kas nors kitas, o būtent kaltinamoji, kilus žodiniam konfliktui, yra pilnai įrodyta, jog kaltinamoji sunkiai sužalojo savo šeimos narį – savo brolį ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Jos nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Taip pat pažymėtina, kad nusikalstama veika laikoma padaryta tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali jį sužaloti ir to norėjo. Tiesioginė neapibrėžta tyčia yra tada, kai kaltininkas siekia sutrikdyti žmogaus sveikatą, tačiau nekonkretizuoja galimų padarinių. Kuomet yra nustatoma tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika turi būti kvalifikuojama tik pagal atsiradusius padarinius. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai siekia bet kurio iš jų atsiradimo. Teismų praktikoje apie kaltės turinį sprendžiama ne tik iš nuteistojo parodymų, bet atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis ir kt. (Kasacinės bylos Nr. 2K-281/2008, Nr. 2K-469/2007).

Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis ir kaltinamoji yra brolis ir sesuo, jų santykiai jau seniai konfliktiški. Akivaizdu, kad įvykio metu kaltinamoji J. T. durdama peiliu į kepenų sritį suprato, jog jos veika yra pavojinga ir gali sukelti nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą, tačiau jų nekonkretizavo. Taip pat akivaizdu, kad kaltinamoji, būdama suaugusi, normalaus protinio išsivystymo ir turinti pakankamai gyvenimiškos patirties, durdama peiliu nukentėjusiajam suprato, kad tokie jos veiksmai yra pavojingi nukentėjusiojo sveikatai, tačiau jai buvo nesvarbu, kokie padariniai gali kilti.

Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad kaltinamoji J. T. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Dėl bausmės

Kaltinamoji J. T. neneigia įvykio dieną vartojusi alkoholį, nurodė, kad jautėsi apgirtusi, jai 2020 m. lapkričio 21 d. 20 val. 37 min. nustatytas 2,32 prom. girtumas (1 t., b. l. 154). Taigi, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, jog įvykio metu J. T. buvo apsvaigusi nuo alkoholio, nemotyvuotą, agresyvų kaltinamosios elgesį smogiant peiliu broliui negalima paaiškinti niekuo kitu, kaip tik alkoholio įtaka padarant šį nusikaltimą, todėl J. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamoji J. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pripažino, galėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo, todėl jai pripažintina atsakomybę švelninanti aplinkybė, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pagal bylos duomenis J. T. nedirbanti (2 t., b. l. 6), bausta administracine tvarka (2 t., b. l. 8-33), teista, teistumai išnykę (2 t., b. l. 34-48), VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) skyriuje gydėsi nuo 2008 metų iki 2014 metų 3 kartus (2 t., b. l. 50-53), (duomenys neskelbtini) apskrities priklausomybės ligų centre registruota nuo 2020 metų sausio 21 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (2 t., b. l. 60), specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1450/2020 nurodyta, kad J. T. skirti psichiatrinę ekspertizę netikslinga (2 t., b. l. 70-71), nukentėjusysis nors ir formaliai, tačiau J. T. atleido, civilinio ieškinio nereiškė.

Nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), nusikaltimas buvo padarytas tiesioginės neapibrėžtos tyčios forma, jis buvo baigtas. Įstatymas nenumato, jog padarius tyčinį labai sunkų nusikaltimą būtų galima taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Pagrindų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies ar 2 dalies nuostatas ir kaltinamajai paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę, byloje taip pat nenustatyta. BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad sankcijos ribose kaltinamajai paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė prieštarautų teisingumo principui, išimtinių aplinkybių dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje vėlgi nenustatyta.

Šių duomenų visumoje kaltinamajai J. T. skirtina BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte sankcijoje numatyta, minimali terminuota laisvės atėmimo bausmė – 2 (dveji) metai.

Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasų civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuriame prašoma iš J. T. priteisti 3419,75 Eur turtinės žalos atlyginimo, kadangi tokia suma buvo sumokėta už paciento R. A. gydymą (1 t., b. l. 99-103).

Posėdžio metu kaltinamoji J. T. civilinį ieškinį pripažino pilnai.

Kaip nustatyta, kaltinamosios J. T. nusikalstamais veiksmais buvo sužalotas nukentėjęs R. A., kuris dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktos paslaugos kaina – 3419,75 Eur. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnyje nurodyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Žala padaryta nusikalstamais kaltinamosios veiksmais, todėl ji šią žalą privalo atlyginti pilnai.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

1) J. T. pateiktus daiktus: sportines kelnes, sportinį džemperį, megztinį, saugomus (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) PK daiktų saugykloje, grąžinti J. T. ar jos įgaliotam asmeniui;

2) R. A. bliuzoną, kelnes, marškinėlius, apatines kelnaites, kojines, šlepetę, 10 nuorūkų, raudonos spalvos dėmės pavyzdį, saugomus (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) PK daiktų saugykloje, sunaikinti, kadangi yra menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

3) tris peilius, saugomus (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) PK daiktų saugykloje, grąžinti S. T.;

4) CD su garso įrašu, saugoti su byla.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. T. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jai 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės pradžią skaičiuojant nuo asmens faktinio sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 lapkričio 21 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai parai laisvės atėmimo.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti nepakeistas, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš J. T. Kauno teritorinei ligonių kasai 3419,75 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus devyniolika eurų, 75 ct) turtinei žalai atlyginti, priteistą sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą LT 217 3000 1000 2484 333.

Nuosprendžiui įsiteisėjus: 1) J. T. pateiktus daiktus: sportines kelnes, sportinį džemperį, megztinį, saugomus (duomenys neskelbtini) daiktų saugykloje, grąžinti J. T. ar jos įgaliotam asmeniui; 2) R. A. bliuzoną, kelnes, marškinėlius, apatines kelnaites, kojines, šlepetę, 10 nuorūkų, raudonos spalvos dėmės pavyzdį, saugomus (duomenys neskelbtini) daiktų saugykloje, sunaikinti, kadangi yra menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); 3) tris peilius, saugomus (duomenys neskelbtini) daiktų saugykloje, grąžinti S. T.; 4) CD su garso įrašu, saugoti su byla.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo išsiuntimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).