Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-397-544/2012

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 15 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Nijolės Danguolės Smetonienės ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Statybų mechanika“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-532-812/2012 pagal ieškovės BUAB „Statybų mechanika“ ieškinį atsakovėms UAB „Indastrus“ ir AB Lesto (AB „Rytų skirstomieji tinklai“ teisių ir pareigų perėmėja), trečiajam asmeniui R. K., dėl tarpusavio atsiskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Apeliacinis skundas tenkintinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-05 sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį tenkinti visiškai (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 263 str. 1 d., 320 str. 1, 2 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai nustatė faktines bylos aplinkybes, ko pasekoje netinkamai kvalifikavo teisinius santykius, aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl ko byla buvo išspręsta neteisingai (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

BUAB „Statybų mechanika“ administratoriaus ieškinys atsakovui pareikštas ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p., 14 p., 23 p. pagrindais, vykdant šiuo įstatymu jam pavestas pareigas patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat imtis priemonių išieškoti skolas iš skolininkų, siekiant ginti visų kreditorių, bankrutuojančios įmonės teises. Įmonių bankroto įstatyme nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, o tik nurodomi ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės nemokumui. Bankrutuojančios įmonės administratorius anksčiau šios įmonės sudarytus sandorius gali ginčyti Civiliniame kodekse nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003; 2004-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2004; 2010-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2010 ir kt.). CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta ne tik teismo teisė, bet ir pareiga ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius. Bankroto proceso atveju bankrutuojančios įmonės teisių gynimas yra susijęs su viešuoju interesu, todėl teismas, siekdamas apsaugoti kreditorių interesus ir užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, turi būti aktyvus (pvz., LAT CBS teisėjų kolegijos 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2006).

CK 1.80 str. numatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nustatyta, kad ginčijamas aktas ir atsiskaitymas tarp šalių prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms: CK 1.5 str. 1 d., 2.4 str. 3 d., 6.158 str. 1 d.. Viešajai tvarkai prieštaraujantys sandoriai yra niekinių sandorių rūšis - pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandoris, pažeidžiantis privalomą įsiteisėjusios teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti visą ieškovės turtą nurodymą, yra niekinis, kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai, ir negalioja (CPK 18 str.). Ši išvada daroma vadovaujantis šiais motyvais ir šia įrodymų visuma.

Kaip teismo sprendime teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, 2010-11-09 Panevėžio apygardos teisme priimti ieškovų - ieškovės darbuotojų - ieškiniai dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Statybų mechanika“ (b. l. 107). 2010-11-09 teismo nutartimi siekiant užtikrinti, kad būtų išsaugotas turtas, iš kurio galima atsiskaityti su kreditoriais, pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė - viso bendrovės turto areštas, galiojantis iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo dienos bei ir sustabdyti išieškojimai ir turto realizacija pagal vykdomuosius dokumentus (b. l. 105). Panevėžio apygardos teismo 2010-12-01 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2010-12-13, civilinėje byloje Nr. B2-1151-227/2010 ieškovei UAB „Statybų mechanika“ iškelta bankroto byla, jos administratoriumi paskirta UAB „Ignika“, uždėti areštas visam bankrutuojančios bendrovės turtui, galiojantis iki nutarties įsiteisėjimo dienos (b. l. 14, 100). Byloje neginčijamos aplinkybės apie tai, kad UAB „Indastrus“ nuomavo iš UAB „Statybų mechanika“ patalpas ir buvo ieškovės subabonentė, gavusi elektros energiją per ieškovės valdomą elektros skirstymo tinklą, kad pagal šios sutarties sąlygas už patalpų nuomą, šaltą vandenį ir suvartotą elektros energiją mokami pinigai priklausė ir turėjo būti sumokėti ieškovei UAB „Statybų mechanika“ bei apie tai, kad ieškovė UAB „Statybų mechanika“ ir AB „Lesto“ buvo sudariusi elektros energijos tiekimo (vartojimo) sutartį, pagal kurios sąlygas ieškovė privalėjo sumokėti, o atsakovė AB „Lesto“ iš ieškovės gauti apmokėjimą už suvartotą elektros energiją. Byloje įrodyta, kad 2010-12-07 prašymu ieškovės direktorius R. K. paprašė atsakovės UAB „Indastrus“, kad ši įsiskolinimą pagal nuomos sutartį ieškovei pagal 2010-11-30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. STM100255 pervestų AB „Rytų skirstomieji tinklai“ nurodant, jog tai mokėjimas už ieškovės suvartotą elektros energiją (b. l. 10). 2010-12-07 ieškovė ir atsakovė UAB „Indastrus“ pasirašė aktą dėl tarpusavio atsiskaitymo Nr. 120, kuriuo sutarė, kad atsakovė UAB „Indastrus“ 3458,80 Lt įsiskolinimą ieškovei pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. STM 100255 už patalpų nuomą, šaltą vandenį ir suvartotą elektros energiją perves atsakovei AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (šiuo metu - AB „Lesto“) už ieškovės suvartotą elektros energiją pagal 2010-10-29 sąskaitą Nr. PEG 055928 – 704,94 Lt, pagal 2010-11-30 sąskaitą Nr. PEG 062089 – 2753,86 Lt (b. l. 5) ir 2010-12-07 minėtą skolos sumą pervedė atsakovei AB „Lesto“ (b. l. 5-13).

Šiuo atveju sprendžiant dėl 2010-12-7 akto dėl tarpusavio atsiskaitymo ir lėšų pervedimo teisėtumo, būtina nustatyti, ar sandoris neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia sandorio šalių ir trečiųjų šalių teisių ir teisėtų interesų. Šalys buvo juridiniai asmenys, verslininkai, todėl jiems taikytini didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai dėl ūkinės veiklos vykdymo bei sandorių sudarymo(CK 2.4 str.). Šalys gali keisti sutartis, tačiau tai darydamos privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei sąžiningos dalykinės praktikos reikalavimais (CK 1.5 str. 1 d., 1.137 str., 6.158 str. 1 d.), negali pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, joms skirtų nurodymų, įpareigojimų iš valstybės institucijų ar valstybės įgaliotų subjektų, turinčių valdingus įgaliojimus kitų asmenų atžvilgiu. Kai sandorio sudarymu pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai ar viešasis interesas, tokie pažeidimai šalinami ir pažeistos teisės ginamos taikant sandorio negaliojimo institutą, t. y. jį nuginčijant ar pripažįstant niekiniu (CK 1.78 straipsnis). Byloje nustatyta, kad ieškovei nuo 2010 m. liepos mėnesio nevykdant prievolės mokėti darbo užmokestį savo darbuotojams, jie, prieš tai įspėję ieškovę, 2010-11-09 jie kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Statybų mechanika“ (b. l. 107). 2010-11-09 teismo nutartimi, kurios nuorašas ieškovės direktoriui įteiktas 2010-11-22, siekiant užtikrinti, kad būtų išsaugotas turtas, iš kurio galima atsiskaityti su kreditoriais, pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė - viso bendrovės turto areštas, galiojantis iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo dienos bei ir sustabdyti išieškojimai ir turto realizacija pagal vykdomuosius dokumentus (b. l. 96, 105). Panevėžio apygardos teismo 2010-12-01 nutartimi, kurios nuorašas ieškovės direktoriui įteiktas 2010-12-07 ir kuri įsiteisėjo 2010-12-13, civilinėje byloje Nr. B2-1151-227/2010 ieškovei UAB „Statybų mechanika“ iškelta bankroto byla, jos administratoriumi paskirta UAB „Ignika“, uždėtas areštas visam bankrutuojančios bendrovės turtui, galiojantis iki nutarties įsiteisėjimo dienos bei konstatuota, kad ieškovė yra nemoki (b. l. 14, 100, 102). Informacija apie tokią faktinę situaciją ir ieškovės finansinę būklę buvo viešai prieinama ir žinoma byloje dalyvaujantiems asmenims, nes apie 2010-11-09 teisme priimtą pareiškimą iškelti bankroto bylą UAB „Statybų mechanika“ 2010-11-10 viešai paskelbta Panevėžio apygardos teismo internetinėje svetainėje, kuri laisvai prieinama kiekvienam asmeniui. Panevėžio apygardos teismo 2010-11-09 nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones 2010-11-09 įregistruota Turto arešto aktų registre, kuris yra viešas ir laisvai prieinamas visiems asmenis. UAB „Statybų mechanika“ direktoriui trečiajam asmeniui R. K. įteiktas ieškovo S. L. ieškinio iškelti bankroto bylą nuorašas, 2010-11-09 įteiktas nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones visam bendrovės turtui nuorašas (b. l. 96), 2010-11-25 jis pateikė teismui prašymą pratęsti terminą dokumentams, reikalingiems bankroto bylos klausimui išspręsti, terminą (b. l. 97), kas reiškia, kad vėliausiai nuo 2010-11-09 jis žinojo apie tai, yra priimtas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei ir kad uždėtas areštas visam bendrovės turtui. 2010-11-29 atsiliepime į ieškinį pripažino, kad mokėti darbo užmokesčio darbuotojams dėl sunkios finansinės padėties negali, kad bendrovė yra nemoki ir negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, mokėti nustatytų mokesčių (b. l. 98-99), kas patvirtina, kad ieškovė, atstovaujama direktoriaus, aiškiai suprato ir žinojo, kad yra eilė pradelstų nepatenkintų pirmosios, antrosios eilės nepatenkintų kreditorių reikalavimų. 2011-12-07 ieškovės direktoriui įteiktas nutarties iškelti bankroto bylą neįsiteisėjęs nuorašas (b. l. 102). Nežiūrint to, ieškovės direktorius 2010-12-07 pateikė prašymą atsakovei savo debitorei UAB „Indastrus“ skolą pagal sutartį ieškovei 3458,80 Lt pervesti ne jai, o savo nuožiūra pasirinktam savo trečiosios eilės kreditoriui AB „Lesto“, su kuriuo atsiskaityti 2753,86 Lt sumai net nebuvo suėjęs mokėjimo terminas, nors, kaip konstatuota nutartyje iškelti bankroto bylą, darbuotojams darbo užmokestis pilnai nebuvo mokamas nuo 2010 m. liepos mėnesio, tuo metu buvo ženklios sumos pradelstų nepatenkintų pirmos eilės ir antrosios eilės kreditorių reikalavimų bei lygios su AB „Lesto“ eilės kreditorių reikalavimų, viso – bankroto bylos iškėlimo dienai nurodyta buvus 4 917 676 Lt nepatenkintų kreditorinių reikalavimų (b. l. 14). Iš „Liteko“ sistemos duomenų matyti, kad bankroto byloje Panevėžio apygardos teismo 2011-02-22 teismo nutartimi buvo patvirtinta 5 141 107,50 Lt vertės pagrįstų kreditorių reikalavimų, tame tarpe - 202 854,28 Lt pirmos eilės, 396 351,20 Lt – antrosios eilės kreditorių reikalavimų. Be viešai prieinamos informacijos, abi atsakovės apie ieškovės nemokumo situaciją žinojo ir turėjo žinoti ir iš to, kad atsakovė UAB „Indastrus“ atsiskaitymą su ieškove pagal jos direktoriaus prašymą tiesiogiai AB „Lesto“ vykdė jau nuo 2010-07-19, o AB „Lesto“ šias sumas priiminėjo (b. l. 81-86). Atsakovė UAB „Indastrus“ pripažįsta, kad žinojo, jog ieškovei trūksta apyvartinių lėšų, kad ji nebegali atsiskaityti už elektros energiją ir taip elgėsi ieškovės prašymu supratusi, jog ši turi finansinių sunkumų ir jų nuomojamos patalpos gali likti be elektros bei kad jau 2010 m. lapkričio mėnesį ji kreipėsi į AB „Lesto“ dėl techninių sąlygų tapti savarankišku abonentu gavimo. Tretysis asmuo R. K. paaiškino, jog, pablogėjus finansinei padėčiai ir iš AB „Lesto“ gavę įspėjimą dėl elektros energijos atjungimo, buvo nuvykę tartis dėl apmokėjimo už elektros energiją per kitas įmones, ši su tuo sutiko, todėl žinojo apie ieškovės turtinę padėtį. Atsakovė AB „Lesto“, būdama ieškovę įspėjusi dėl galimo elektros energijos atjungimo už skolas, nuo 2010 m. liepos mėnesio priimdama nurodytus apmokėjimus tiesiogiai iš ieškovės debitorių, išduodama sąlygas ieškovės nuomininkei dėl atskiro elektros energijos tiekimo dėl to, kad ieškovė pati nebegali savalaikiai atsiskaityti už elektros energiją, vien iš šios informacijos, neskaitant viešai skelbiamų duomenų, kaip verslininkė, turėjo ir galėjo suprasti, jog ieškovė turi ilgalaikių finansinių sunkumų ir yra nemoki (b. l. 88-91, 112 (b. l. 88-91, 110-119). Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002; 2007-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007 ir kt.). Sąžiningu laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai ir įstatymas. Tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su sandorį sudarančia kita šalimi arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių. Tokios nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ginčijamas aktas ir atsiskaitymas su atsakove AB „Lesto“ buvo nesąžiningas, nes atliktas galiojant privalomam teismo nutarčių nurodymui areštuoti visą ieškovės turtą, todėl prieštaravo viešajai tvarkai (CK 1.81 str. 1 d.). Tai neabejotinai pažeidė ieškovės kreditorių teises, nes būdama faktiškai nemoki ir turėdama kitiems kreditoriams neįvykdytų įsipareigojimų, kurių vykdymo terminas buvo suėjęs, ieškovė suteikė pirmenybę vienam kreditoriui – atsakovei AB „Lesto“, taip sumažino turto, iš kurio pagal ĮBĮ 35 str. pirmumo teisę turintys kreditoriai (darbuotojai, VSDFV, VMI) galėjo gauti savo reikalavimų patenkinimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 1 str. 1 d., 144 str., 145 str. 1 d. 1, 3 p., ĮBĮ 10 str. 1 d., 4 d. 2 p. nuostatas, todėl padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad po 2010-12-01 Panevėžio apygardos teismo nutarties iškelti bankroto bylą ieškovei priėmimo areštas galiojo tik ieškovės nekilnojamajam turtui ir ilgalaikiam materialiam turtui (ĮBĮ 10 str. 4 d. 2 p.). Teisėjų kolegija su tokiu šių teisės normų aiškinimu nesutinka. ĮBĮ 10 str. 1 d. numato, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo numatytas išimtis (CPK 1 str. 1 d.). ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p. numatyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK nustatyta tvarka, galiojančias iki nutarties iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. CPK 145 str. 1 d, 1 p. ir 3 p. numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti atsakovo nekilnojamojo daikto areštas, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas. Per vienerius metus UAB „Statybų mechanika“ gautinos sumos, tame tarpe – ir UAB „Indastrus“ 3458,80 Lt debitorinė skola, buvo ieškovės balanse apskaitomas trumpalaikis turtas. Panevėžio apygardos teismo 2010-11-09 nutartyje taikyti laikinąsias apsaugos priemones (b. l. 105) kaip tik ir nurodyta, kad vadovaujamasi minėtomis teisės normomis, kad nutartis galioja iki ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p. numatyto termino, kad stabdomi visi išieškojimai ir turto realizavimas pagal vykdomuosius dokumentus bei kad areštuojamas visas bendrovės turtas, o ne tam tikros rūšies turtas, kas atitinka ir teismo nutartyje nurodytą motyvą, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant kad būtų išsaugotas įmonės turtas (tame tarpe – ir UAB „Statybų mechanika“ priklausančios lėšos, esančios neišmokėtos jai kitų asmenų), iš kurių būtų galima atsiskaityti su kreditoriais. Ši nutartis įsiteisėjusi, jos dalis dėl viso turto arešto nebuvo nustatyta tvarka pakeista 2010-12-01 teismo nutartimi iškelti bankroto bylą ar panaikinta apeliacine tvarka, todėl galiojo ginčijamo akto sudarymo metu 2010-12-07 ir iki pat nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos 2010-12-13. ĮBĮ 10 str. 4 d. 2 p. nurodyta, kad, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo uždėti įmonės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, kas reiškia, kad dėl kito turto arešto (trumpalaikio turto, piniginių lėšų, turtinių teisių, debitorinių skolų ir pan.) teismas sprendžia savo nuožiūra. Panevėžio apygardos teismas 2010-12-01 nutartyje iškelti bankroto bylą, pasinaudojęs minėta teise, areštą, galiojantį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2010-12-13), uždėjo visam ieškovės turtui ir nurodė ieškovės atsiskaitomųjų sąskaitų numerius. Minėtos nutarties 8 p. teismas nurodė, kad nutarčiai įsiteisėjus, turtą bei dokumentus perdavus administratoriui, panaikina areštą visam ieškovės turtui, tarp jų – ir sąskaitoms banke, kas reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos tiek ilgalaikiam, tiek trumpalaikiam bendrovės turtui (b. l. 100). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankroto byloje ypatumas yra tas, jog jos taikomos visų kreditorių reikalavimams užtikrinti, nes yra svarbu, kad, inicijavus bankroto bylos iškėlimą, atsakovo turimo turto apimtis nesumažėtų ir nepablogėtų finansinės galimybės. To reikalauja viešasis interesas, kadangi iškėlus bankroto bylą tenkinami ne pavieniai kreditorių reikalavimai, o kreditorių reikalavimų tenkinimas vyks pagal griežtai nustatytas LR ĮBĮ 35 str. nuostatų. Atsakovei UAB „Indrastus", įvykdžius savo prievolę ir su AB „Lesto“ atsiskaičius tiesiogiai, nors galiojo minėtomis teismo nutartimis taikyti areštai, buvo išvengta teismo uždėtų areštų, o tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Toks elgesys pažeidžia bendruosius teisės principus — teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, kurie įpareigoja civilinių teisinių santykių dalyvius, įgyvendinant savo teises ir vykdant pareigas, laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus. Todėl daryti išvadą, kad ginčijamo akto sudarymo metu nebuvo areštuotas visas ieškovės turtas, pirmosios instancijos teismui nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo.

Vertintini nepagrįstais ir nesudaro pagrindo ieškinį atmesti atsakovės AB „Lesto“ argumentai, kad ginčijamas atsiskaitymas teisėtas, nes pagal CK 6.140 straipsnio nuostatas, kai skolininkas tampa nemokus, kreditoriai gali įskaityti savo reikalavimus, nors jų terminas ir nesuėjęs, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Toks aiškinimas neatitinka susiklosčiusios teismų praktikos bei šį klausimą reglamentuojančių teisės normų sisteminio aiškinimo. CK 6.134 str. 1 d. 7 p. numatyta, kad draudžiama įskaityti įstatymų numatytus kitokius reikalavimus. ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. numatė, kad tik įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiamas įskaitymas. Tačiau šią teisės normą aiškinant sistemiškai su Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 str. 1 d. 3 p. bei atsižvelgiant į teismų praktiką šiuo klausimu, darytina išvada, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, šios įmonės kreditorių ir skolininkų savitarpio reikalavimai negali būti įskaitomi, nes įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų, todėl tai prieštarautų bankroto procedūros tikslui lygiai apsaugoti visų kreditorių interesus ir ĮBĮ 35 str. nuostatoms dėl kreditorių reikalavimų eilės ir tvarkos (CK 6-osioa knygos komentaras, psl. 180, LAT CBS 2001-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-95-2001 ir kt.).

Atmestini kaip nepagrįsti argumentai apie tai, kad minėto akto sudarymas ir pinigų pervedimas teisėtas, nes nutartis iškelti bankroto bylą nebuvo įsiteisėjusi, ieškovė, vadovaujama direktoriaus, turėjo teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą, elektros atjungimas UAB „Indastrus“ būtų padarę didelius nuostolius. Kaip jau virš minėta, ieškovės skola, kuriai pagal 2010-10-29 sąskaitą 2010-11-15 buvo suėjęs mokėjimo terminas, buvo 704,94 Lt (b. l. 5, 12). Kitai daliai mokėjimo 2753,86 Lt mokėjimo terminas būtų suėjęs tik 2010-12-15, todėl nutraukti elektros tiekimą ieškovei nebuvo pagrindo. Pagal bylos duomenis, ieškovės subabonentė UAB „Indastrus“ savo sąskaitas už elektros energiją apmokėdavo savalaikiai, jau 2010 m. lapkričio mėnesį ji kreipėsi į AB „Lesto“ dėl techninių sąlygų tapti savarankišku abonentu gavimo, šias sąlygas išpildė ir abonente tapo (b. l. 88-91, 112). Ieškovės direktoriaus nurodymo apmokėti skolą pasirinktam kreditoriui po to, kai teisme jau buvo priimta nutartis iškelti bankroto bylą, nėra pagrindo vertinti kaip teisėto ūkinės komercinės veiklos vykdymo, nes jis buvo nuostolingas ieškovei, nesąžiningas kreditorių atžvilgiu, ko pasekoje ieškovė neteko lėšų, kurias galėjo panaudoti ĮBĮ 35 str. nustatyta eile ir tvarka kreditorių reikalavimams tenkinti.

Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai šaliai ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 str. 2 d.6.145 str.). Kadangi teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2010-12-07 ginčijamas ieškovės ir atsakovės UAB „Indastrus“ aktas dėl tarpusavio atsiskaitymo ir ieškovės atsiskaitymas su atsakove AB „Lesto“ pripažįstamas negaliojančiu CK 1.80 str. 1 d., 1.81 str. 1 d. numatytais pagrindais, konstatuotina, jog tarpusavio atsiskaitymas pagal ginčijamą aktą tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo atliktas, o atsakovė AB „Lesto“ turi grąžinti ieškovei tai, ką be teisėto pagrindo gavo pripažinto prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms ir prieštaraujančio viešajai tvarkai sandorio pagrindu. Atsakovė AB „Lesto“ turi teisę kreiptis dėl savo kreditorinių reikalavimų dydžio pakeitimo į ieškovės administratorių, nes kreditorių reikalavimai gali būti keičiami ir tvirtinami iki priimamas sprendimas dėl įmonės veiklos pabaigos (ĮBĮ 26 str.). Taikant restitucijos taikymo būdą, atsižvelgiama į tai, kad ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, naujų bylų inicijavimas tik uždels bankroto procedūras ir didins administravimo išlaidas. Kadangi pripažinto neteisėtu tarpusavio atsiskaitymo akto pagrindu AB „Lesto“ sumokėti 3458,80 Lt pagal patalpų nuomos sutartį priklausė gauti ieškovei, tai, taikant restituciją, jai ir priteisti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai skolininkas yra nemokus ir trečiasis asmuo atsiskaito ne su skolininku, o tiesiogiai su jo kreditoriais, pripažinus tokį atsiskaitymą negaliojančiu, restitucijos ypatumas yra tas, kad pinigai grąžintini skolininkui, kurio atsiskaitymų su kreditoriais tvarka buvo pažeista.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 2 d.). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, tai iš atsakovių valstybei lygiomis dalimis priteisiama po 24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir po 52 Lt žyminio mokesčio (b. l. 1, CPK 80 str. 1 d. 1 p., CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas visiškai, tai iš atsakovių lygiomis dalimis valstybei priteisiama po 52 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d., 5 d., 96 str. 1 d. ).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDŽIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2010 m. gruodžio 7 d. tarpusavio atsiskaitymo aktą Nr. 120, kuriuo nustatyta, kad atsakovė UAB „Indastrus“ su ieškove UAB „Statybų mechanika“ pagal 2010-1130 sąskaitą STM Nr. 100255 atsiskaitė pervesdama atsakovei AB „Lesto“ 3458,80 Lt bei 2010 m. gruodžio 7 d. atsakovės UAB „Indastrus“ atliktą 3458,80 Lt sumokėjimą AB „Lesto“ apmokant už ieškovę UAB „Statybų mechanika“ 704,94 Lt pagal 2010-10-29 PVM sąskaitą-faktūrą PEG NR. 055928 ir 2753,86 Lt pagal 2010-11-30 PVM sąskaitą-faktūrą PEG Nr. 062089.

Taikant restituciją, pripažinti, kad atsiskaitymas pagal 2010-12-07 aktą Nr. 120 tarp ieškovės BUAB „Statybų mechanika“ ir atsakovės UAB „Indastrus“ 2458,80 Lt sumai neįvyko.

Įpareigoti atsakovę AB „Lesto“ (į. k. 302577612) grąžinti 3458 (tris tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis) Lt 80 ct ieškovei BUAB „Statybų mechanika“ (į. k. 300547595, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas).

Priteisti į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660): iš atsakovės AB „Lesto“ (j. a. k. 302577612) ir atsakovės UAB „Indastrus“ (j. a. k. 148428467) po 76 (septyniasdešimt šešis) Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir po 52 (penkiasdešimt du) Lt apeliacinės instancijos teisme.