Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-253-327/2016

Teisėjas Rimantas Grigas Teisminio proceso Nr. 1-25-1-01689-2014-0;

2016 m. kovo 31 d.

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Jurgio Kiškio ir Gyčio Večersko,

viešame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka išnagrinėjo bau­džia­mą­ją bylą pagal nuteistojo E. J. ape­liacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuos­pren­džio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo ko­dek­so (toliau – BK) 284 str. 1 d. laisvės atėmimu aštuoniems mė­nesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2016-01-14.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas: nuo 2014-12-20 iki 2014-12-22 (dvi paros) bei nuo 2015-12-03 iki nuosprendžio paskelbimo ir jo įsiteisėjimo.

Kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktas nepakeistas, nuos­p­ren­džiui įsiteisėjus panaikintas.

Civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista solidariai iš E. J. ir V. D. 232,56 Eur (du šimtai trisdešimt du eurai 56 ct) turtinės žalos ir 579,24 Eur (penki šim­tai septyniasdešimt devyni eurai 24 ct) neturtinės žalos nukentėjusiojo E. G. naudai.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir V. D., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. nuteistas už tai, kad 2014 m. gruodžio 20 d. apie 20.40 val., viešoje vie­toje – gatvėje, ties pastatu (duomenys neskelbtini), stebint pašaliniams asmenims, veikdamas kartu su V. D., įžūliais veiksmais: suduodamas ne mažiau 25 smūgių rankomis, kojomis bei daiktu, panašiu į lazdą, nukentėjusiajam E. G. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį lengvu galvos smegenų sukrėtimu, poodinėmis krau­josruvomis akių vokuose, kairiame skruoste, kairiame smilkinyje, kairės ausies kaušelyje, kak­to­je, žastuose, dešiniame dilbyje, juosmenyje-kryžmenyje, odos nubrozdinimais kaktoje, dešiniame žande, viršutinėje lūpoje, kakle, plaštakose, odos nubrozdinimais ir poodine kraujosruva nosyje, muš­tine žaizda ir pogleivio kraujosruva viršutinėje lūpoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti jame nuro­dy­tais motyvais.

Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo E. J. ape­liacinis skundas atmetamas.

Teismas skundžiamu nuos­pren­džiu pripažindamas E. J. kaltu, rė­mė­si įstatymo nu­s­tatyta tvarka ikiteis­mi­nio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duo­menimis. Teismas nuos­prendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžia­mos teismo išva­dos, išanalizavo ir įver­tino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Nors nuteistasis ir prašo iš naujo ištirti įrodymus – apklausti jį patį ir liudytojas I. K. ir R. K., tačiau iš viso skundo turinio matyti, kad apeliantas prašo kitaip vertinti šių liudytojų parodymus. Tiek nuteistasis, tiek nurodytos liudytojos buvo išsamiai apklausti pirmos instancijos teismo posėdyje, jų parodymai reikiamai įvertinti. Apylinkės teis­mas, tiek tirdamas įrodymus, tiek juos vertindamas nepažeidė BPK 20 str. 5 d. nustatytų tai­syklių, ir nuosprendyje padarytos išvados neteikia pagrindo jomis abejoti ir šiuo pagrindu revizuoti nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. J. bausmę, laikėsi ben­drųjų baus­mės skyrimo pagrindų. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas baus­mės sky­rimui reikš­min­gas aplinkybes – api­bū­di­nan­čias tiek nu­teis­tojo asmenybę, tiek pada­ry­tos nu­si­kals­ta­mos veikos pavojingumą.

E. J. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiems nusi­kal­ti­mams (BK 11 str. 3 d.), anksčiau buvo teistas keturis kartus. Paskutinius tris kartus buvo nu­baus­tas laisvės atėmimo bausme, buvo baustas administracine tvarka. Pirmos instancijos teismas pa­grįs­tai E. J. pozicijos kaltinimo atžvilgiu nepripažino jo atsakomybę lengvinančia ap­lin­ky­be, nes savo kaltę jis pripažino tik iš dalies, kitaip nurodė konflikto pradžios aplinkybes ir konflikto mo­tyvus, nepripažino kaltinime nurodyto suduotų smūgių skaičiaus, neigė turėjęs lazdą. Teismų prak­tikoje lengvinanti aplinkybė numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p. pripažįstama tuomet, kai asmuo visiškai prisipažįsta padaręs nusi­kals­ta­mas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Na­gri­nė­jamu atveju minėtos aplinkybės nebuvo nustatytos.

Nuteistasis skunde teigia, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo paties nuken­tė­jusiojo neteisėtas provokuojantis elgesys, kad nukentėjusysis E. G. su D. Š. pirmi priėjo prie apelianto ir sudavė vieną smūgį petimi, todėl E. J. pradėjo gintis. Atmesdamas šiuos skundo argumentus, aukštesnysis teismas pažymi, jog ištyrus nagrinėjamos bylos duomenis, nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis, kad buvo būtinosios ginties sąlygos. Pažymėtina, kad teisė į būtinąją gintį neatsiranda, jei aiškiai nėra reikalo gintis, jei kė­si­ni­ma­sis pasibaigęs, o kaltininkas galėjo ir turėjo tai suvokti. Muštynės yra vienas iš konflikto spren­di­mo būdų – situacija, kurioje nėra besiginančių, todėl muštynių metu nei vienam jų dalyvių nekyla teisė į būtinąją gintį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiojo smūgis pečiu, jeigu toks ir buvo, kaip teigia nuteistasis, negalėjo būti vertinamas kaip pavojingas ir realus kėsinimasis ar kaip pro­vo­kuojantis nukentėjusiojo elgesys. Be to iš byloje ištirti įrodymai nepatvirtina provokuojančio nuken­tė­jusiojo elgesio. Šiomis aplinkybėmis pirmos instancijos teismas pagrįstai nepripažino E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 str. 1 d. 6 p., 9 p. ir 10 p.

Apy­lin­kės teismas, skir­da­mas E. J. griež­čiausią inkriminuotos nusikalstamos vei­kos sankcijoje nu­matytą bausmę ir nustatydamas jos dydį mažesnį, negu BK 284 str. 1 d. sankcijoje nu­ma­ty­tos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, atsižvelgė į nusi­kals­ta­mos veikos pobūdį ir į pami­nė­tas nuteistąjį charak­te­ri­zuo­jan­čias aplinkybes, todėl nei for­ma­liai, nei faktiškai nepažeidė bendrų­jų bausmių sky­rimo tai­syk­lių, numatytų BK 41 str., 54 str., 61 str. Ankstesnės bausmės nepakeitė kal­ti­namojo polinkio nusikalsti, visos teismo nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nu­teis­to­jo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, yra nulemta susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų. Taikyti E. J. BK 64¹ str. numatytą lengvatą taip pat nebuvo pagrindo, nes kal­ti­na­ma­sis pilnai nepripažino kaltės, nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nebuvo ir kitų įsta­tyme nustatytų sąlygų, sudarančių pagrindą taikyti minėto straipsnio nuostatas, todėl šis ape­lia­cinio skundo argumentas taip pat atmetamas kaip nepagrįstas.

Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – stiprus E. J. socialiniai ryšiai, aplinkybė, jog jis turi mažametį vaiką, taip pat nesudaro pagrindo švelninti paskirtą bausmę. Teisėjų kole­gi­jos nuomone, nu­teis­tajam E. J. paskirta baus­mė yra adekvati jo padarytai nusi­kals­ta­mai veikai, nėra nepropor­cin­gai griež­ta, neprieštarauja tei­sin­gumo principui ir atitinka bausmės paskirtį. Apy­lin­kės teismas ap­kal­tinamajame nuosprendyje išva­das dėl bausmės rūšies ir jos dy­džio pagrindė bylos duomenimis ir pakankamai moty­vavo, todėl kolegija daro išvadą, kad tenkinti nu­teis­tojo E. J. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, nuos­prendis pa­lie­kamas galioti nepakeistas, o skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teisminio tyrimo ir jos teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nu­teistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

Kauno apygardos teisme gauta Vals­ty­bės garan­tuo­ja­mos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pa­žy­ma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nu­ro­doma, kad apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje an­tri­nės tei­si­nės pa­galbos, tei­kiamos nuteistajam E. J., iš­laidas sudaro 65,66 eurų. BPK 322 str. 1 d. im­pe­ratyviai nuro­dy­ta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje da­ly­vau­ja pro­ku­ro­ras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, sie­kiant užti­k­rinti run­gi­mo­si principo įgy­ven­dinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Valstybė turi pareigą už­tikrinti galimybę teise į gynybą pasinaudoti kiekvienam bau­džia­mo­jon atsa­ko­mybėn trau­kia­mam as­me­niui, nepaisant jo turtinės padėties. Todėl antrinės teisinės pa­galbos iš­lai­dų pri­tei­si­mas iš ape­lian­to gali būti laikomas ribojančiu jo galimybes pasinaudoti jam tiek tarp­tau­tinės tei­sės, tiek Lietuvos Respublikos Kons­ti­tu­ci­jos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo ga­ran­tuo­jama teise gintis nuo pa­reikš­to kaltinimo. Todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pa­gal­bos tarnybos pra­šymas priteisti turėtas antrinės teisi­nės pagalbos išlaidas iš nuteistojo E. J. neten­ki­na­mas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

nuteistojo E. J. apeliacinį skundą atmesti.