Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, verčiant Vidai Rimkienei, dalyvaujant ieškovui L. M., ieškovo atstovei - advokatei Liucijai Bagačiovienei, atsakovei N. M., atsakovės atstovei advokatei Marinai Saveljevai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei N. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė ieškinio reikalavimus palaikė. Paaiškino, jog ieškovas su atsakove susitaikyti nesutinka, nes dėl sutuoktinės girtavimo nuolat kyla konfliktai bei jam nuolat grasinama, todėl nebegali pakęsti žmonos elgesio. Teigė, jog atsakovė namuose nieko nepadeda daryti, negamina valgio ir netvarko buities. Bendro ūkio nebeveda nuo 2010 metų, o nesutarimai prasidėjo dar 2005 metais. Be to, ieškovas negali atleisti žmonos neištikimybės, įvykusios jam tarnaujant armijoje. Yra sergantis, jam atliktos jau 24 operacijos, turi I grupės neįgalumo lygį, todėl jam reikalinga ramybė. Papildomai prašė priteisti lovą, veidrodį, spintą, vieną dalį sekcijos, televizorių Akai, dulkių siurblį, televizorių Samsung ir šaldytuvą. Ieškovas nesutiko, kad atsakovei atitektų didesnė bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis ir prašo turtą dalinti visiškai po lygiai, kadangi atsakovei atitenka didesnis kambarys, todėl ieškovui turėtų būti priteista piniginė kompensacija ir didesnė dalis užgyvento kilnojamojo turto.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, jog ieškovas L. M. ir atsakovė Andrius N. M. susituokė 1960-11-28 Rusijoje Omsko srities Tavričeskoje rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 7). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai pagrindžia, kad santuokoje pagal pirkimo - pardavimo sutartį 1992-06-05 bendrosios jungtinės nuosavybės teise yra įgiję (86600 Lt vidutinės rinkos vertės) patalpas – dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 10, 47-50); VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovo ir atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (b.l. 14). Šalys savo gyvenamąją vietą yra 1972-03-03 deklaravę esant (duomenys neskelbtini) (b.l.8). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pažymi, kad ieškovui per 2011 m. yra išmokėta senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinė 13248,72 Lt pensija (b.l.15-17) ir per metus tikslinėms išlaidoms išmokėta 1836,00 Lt (b.l.18). Tuo tarpu atsakovei per 2011 metus išmokėta invalidumo/netekto darbingumo 9393,72 Lt pensijos, t. y. turtinė ieškovė padėtis žymiai geresnė, nes atsakovė gauna 5691 Lt mažiau negu ieškovas (b.l.75-76). Butą administruojanti įmonė – UAB „Pempininkų būstas“ ieškovui pateikė pažymą, jog už butui suteiktas paslaugas įsiskolinimų nėra (b.l.19). Atsakovės teiginius dėl ieškovo silpnos sveikatos būklės pagrindžia byloje pateiktieji rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad ieškovas serga ir ne kartą yra gydytas VšĮ Klaipėdos miesto ir jūrininkų ligoninėse, jam atliktos operacijos, todėl dėl ligų pobūdžio, jam nuo 2007-03-28 iki 2013-03-28 yra nustatytas sopecialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b.l.38-46). Ieškovės sveikatos būklė taip pat ne kartą tikrinta bei diagnozuotos ją lydinčios ligos (b.l.70-74). Be to, 2012-07-12 specialisto išvada patvirtina atsakovės teiginius dėl patiriamo smurto šeimoje (b.l.66-67).

Bylos medžiaga pagrindžia, kad pagal abiejų šalių pareiškimus buvo atliekami ir tebevyksta ikiteisminiai tyrimai, kur tyrėjai nustatė, jog abi konflikto pusės nurodo skirtingas įvykio aplinkybes. Šalims nepateikus įrodymų, bei nesant nešališkų liudytojų, galinčių patvirtinti ar paneigti vieną iš versijų, nenustačius nusikalstamos veikos požymių, daugumą ikiteisminių tyrimų atsisakė pradėti (b.l.36-37,64-65, 68-69). Kaip ir posėdžio metu, šalys savo gyvenimo įvykius ir aplinkybes aiškino ir suprato skirtingai. Liudytojas – šalių sūnus palaikė motinos pusę.

Iš bylos faktinių aplinkybių nustatyta, jog sutuoktiniai nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nebeveda bendro šeimos ūkio nuo 2010 metų, o nuo birželio mėnesio abu moka 50 procentų už visas butui suteiktas paslaugas. Šalys pripažįsta, kad šeima faktiškai yra iširusi, nebėra bendrų reikalų, o toliau būti santuokoje nėra prasmės, nes tai sukelia ypač didelius konfliktus. Byloje nėra įrodymų, jog šalių šeima iširo ar sveikata pašlijo būtent dėl kito sutuoktinio netinkamo elgesio (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai). Ieškovas nepateikė svarių įrodymų dėl šeimos nestabilumo, esant tik atsakovės kaltei, o atsakovė, - kad stengiasi su ieškovu išsaugoti santuoką, todėl išanalizavus visapusiškai, objektyviai ir išsamiai visas bylos aplinkybes, galima teigti, kad faktiškai šeima jau yra iširusi prieš du metus, nes šalys bendro šeimos ūkio nebeveda, negyvena santuokinio gyvenimo ir nėra duomenų, kad pradės gyventi. Ta aplinkybė, kad atsakovė rūpinasi abiejų buitimi, sveikata, padeda ieškovui ligos metu, nelaikytina noru išsaugoti šeimą, nes ieškovas nesijaučia slaugomas ar prižiūrimas ir tai suvokia kaip kišimąsi į jo asmeninius reikalus ar tikslu pasisavinti jo turimą turtą (pinigus). Pažymėtina, kad atsakovė tokią paslaugą – rūpintis namais ir atsakovu galės, abiejų susitarimu ar ieškovo sutikimu, atlikti ir nutraukus santuoką. Darytina išvada, kad ieškinio reikalavimo dalis, jog santuoka nutraukiama esant kito sutuoktinio kaltei, atmestina, nes nustatyta, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tokiu būdu, ieškinio reikalavimai iš dalies tenkintini: nutrauktina santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.49, 3.53, 3.54, 3.59, 3.61 straipsniai). Šalims po santuokos nutraukimo paliktinos santuokinės pavardės – M., M. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis). Nepilnamečių vaikų ir kreditorių šalys neturi. Šalys santuokos metu yra įgiję tik dviejų kambarių butą. Kito dalintino turto nėra. Svarbu paminėti, kad dalijant sutuoktinių turtą, yra paisoma teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Taigi, atsižvelgiant į šiuos principus bei šalims nurodant santuokos metu įgyto turto padalinimo būdą, bendrasantuokinis turtas dalintinas taip:

po santuokos nutraukimo ieškovui atitenka: 47 kv.m nekilnojamojo turto – 2 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), 40702,00 Lt vertės 47/100 dalys ir ½ dalis visų kitų patalpų; 800 Lt vertės televizorius „Akai“; 50 Lt vertės 1 lova; 150 Lt vertės veidrodis; 200 Lt vertės 2 kėdes ir pietų stalą; 100 Lt vertės dulkių siurblį; 400 Lt vertės televizorių „Samsung“; 600 Lt vertės šaldytuvą; 100 Lt vertės spintą; 100 Lt vertės sekcijos 1 dalis; 150 Lt vertės krikštolo indai (taurės), iš viso ieškovui atitenka turto už 43352 Lt;

po santuokos nutraukimo atsakovei atitenka: 47 kv.m nekilnojamojo turto – 2 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), 45898 Lt vertės 53/100 dalys ir ½ dalis visų kitų patalpų; 300 Lt vertės skalbimo mašina „Beko“; 100 Lt vertės 1 spinta; 200 Lt vertės 2 sekcijos dalis; 100 Lt vertės 2 kėdes; 10 Lt vertės staliukas; 50 Lt vertės 1 lova, iš viso atsakovei atitenka turto už 46658 Lt, t. y. 3306 Lt turto daugiau, negu ieškovui. Tačiau vertinant tai, kad ieškovas nepaneigė atsakovės teiginių dėl jo slaugos, bendrų patalpų priežiūros, maisto gaminimo, skalbimo bei tam reikiamų priemonių ir maisto pirkimo, laikytina, kad minėtam tikslui atsakovė nuo nesutarimų pradžios su ieškovu išleido savo pensijos šeimos poreikiams patenkinti daugiau negu ieškovas. Ieškovas teigia, kad visą gaunamą pensiją, išskyrus mokamaus mokesčius už butą, išleidžia vaistams ir daktarams sumokėti. Tuo tarpu byloje esantys įrodymai pagrindžia ir atsakovę turinčią sveikatos problemų, todėl negalime prioritetą suteikti vien ieškovui, kurio gaunamos lėšos yra ženkliai didesnės. Vadinasi, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas nukrypti nuo turto padalinimo lygių dalių principo, todėl kompensacija iš atsakovės ieškovui nepriteistina, nes priešingu atveju dėl lėšų stygiaus ji savimi ir gaunamu turtu – dalimi buto negalėtų tinkamai pasirūpinti (Civilinio kodekso 3.84, 3.88, 3.98, 3.109, 3.117, 3.123 straipsniai).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ar atmestų reikalavimų daliai. Tačiau šiuo atveju šalims yra suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (b.l.22, 52), todėl išlaidos tarp šalių nepaskirstomos. Taip pat, atsižvelgiant į atsakovės materialinę padėtį, atleistina ji nuo 50 procentų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93, 96, 96 (1) straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nutraukti santuoką, įregistruotą 1960-11-28 Omsko srities Tavričeskoje rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – M., M.;

priteisti ieškovui L. M.: 47 kv.m nekilnojamojo turto – 2 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) 47/100 dalis, 22,03 kv.m gyvenamojo ploto (1/1 dalis 13,97 kv. m kambarys, plane žymimas 40-5 indeksu; ½ dalis 3,46 kv.m virtuvės, plane žymimas 40-4; ½ dalis 1,06 kv.m vonia, plane žymima 40-3; ½ dalis 0,54 kv.m tualeto, plane žymimu 40-2; ½ dalis 3,00 kv.m koridoriaus, plane žymimas 40-1); televizorių „Akai“; 1 lovą; veidrodį; 2 kėdes ir pietų stalą; dulkių siurblį; televizorių „Samsung“; šaldytuvą; spintą; sekcijos vieną dalį ir krikštolo indus (taures).

priteisti atsakovei N. M.: 47 kv.m nekilnojamojo turto – 2 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) 53/100 dalis, 25,09 kv.m gyvenamojo ploto (1/1 dalis 17,02 kv. m kambarys, plane žymimas 40-6 indeksu; ½ dalis 3,46 kv.m virtuvės, plane žymimas 40-4; ½ dalis 1,07 kv.m vonia, plane žymima 40-3; ½ dalis 0,54 kv.m tualeto, plane žymimu 40-2; ½ dalis 3,00 kv.m koridoriaus, plane žymimu 40-1 indeksu); skalbimo mašiną „Beko“; 1 spintą; dvi sekcijos dalis; dvi kėdes; staliuką ir vieną lovą;

kitą ieškinio dalį atmesti.

Atleisti N. M. nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.