Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. Č.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo tėvų, suinteresuoti asmenys byloje – A. S., A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas išduoti teismo leidimą paimti vaiką tenkinamas

16. Į bylą taip pat pateikta Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada, kurioje nurodyta, kad mergaitei sudėtinga suprasti ir laikytis tinkamų ribų tarpasmeniniuose santykiuose, ji itin greitai prisiriša prie naujai sutiktų suaugusiųjų, dažnai juos apsikabina. Vertinimo metu A. pasidalina įvairiais neigiamais gyvenimo su biologine šeima aspektais: išsako, kad tėtis ir mama vartoja alkoholį, konfliktuoja tarpusavyje, dėl to mama išeina nakvoti kitur. Kalbantis apie intymaus pobūdžio patirtis intymaus pobūdžio prisilietimus neigia. Pastebima, jog pokalbiai su lytiškumu susijusiomis temomis mergaitei kelia nerimą, ji išsako, kad ant jos „supyks“ už tai, kad ji „negražiai“ kalba. Klausiant apie intymias situacijas santykyje su tėvu A. iš pradžių jas neigia, o vėliau išsako, kad negali apie tai kalbėtis, nes „tu gausi velnių“. Psichologinio vertinimo metu kalbantis apie šeimos namus ji taip pat išsako nuolat mieganti kartu su tėčiu, teigia, kad motina miega kitame kambaryje, nes tėvai daug konfliktuoja. Nors vertinimo metu neatskleidė konkrečių seksualinės prievartos situacijų, atkreipiamas dėmesys, kad kalbantis apie lytiškumą bei galimas intymias patirtis stebimas vaiko uždarumas ir atsisakymas kalbėtis seksualinės prievartos įtarimų temomis. Dėl to negalima atmesti prielaidos, kad A. gali turėti intymaus pobūdžio patirčių, kurių tyrimo metu nenupasakojo. Siekiant padėti mergaitei atsiskleisti, svarbu užtikrinti saugią aplinką bei tęstinį kontaktą su vaikų psichologu.

17. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai yra šio kodekso 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Aptarta CK 3.254¹ straipsnio nuostata expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) nurodo, kad CK 3.254 straipsnis turi būti taikomas kartu (sistemiškai) su VTAPĮ nuostatomis. CK 3.254 straipsnyje nurodyta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: i) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) (CK 3.254 straipsnio 1 punktas); ii) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių (CK 3.254 straipsnio 2 punktas); iii) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (CK 3.254 straipsnio 3 punktas). VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą Civilinio kodekso 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: i) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba (VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktas); ii) šio įstatymo (VTAPĮ – teismo pastaba) 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei. Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo, t. y. CK 3.254 straipsnio ir VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalies nuostatų gramatinės formuluotės rodo, kad vaiką galima paimti esant dviem kumuliatyviom sąlygom: i) turi būti vienas iš CK 3.254 straipsnio 1–3 punktuose nurodytų teisinių pagrindų ir; ii) turi egzistuoti bent viena iš VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodytų sąlygų.

18. Pastebėtina, jog kasacinis teismas (CPK 4 straipsnis) išaiškinęs, jog vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra kraštutinė priemonė, taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje, nes tai būtų nesuderinama su jo geriausiais interesais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K3-182 916/2020, nutarties 26 punktą).

19. Teismo leidimas paimti vaiką iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą yra valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atlikto veiksmo – vaiko paėmimo, t. y. faktinio vaiko atskyrimo nuo šeimos – patvirtinimas, o ne leidimas atlikti veiksmą, todėl, spręsdamas teismo leidimo paimti vaiką išdavimo klausimą, teismas turi įvertinti vaiko paėmimo iš šeimos organizavimo procesą, t. y. dėl kokių priežasčių buvo paimtas vaikas ir ar nebuvo galimybės užtikrinti vaikui saugią aplinką kitu būdu, pavyzdžiui, teikiant pagalbą šeimai, ar buvo išnaudotos galimybės sustiprinti šeimą ir palikti joje vaiką. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

20. Byloje esantys duomenys – 2024 m. rugpjūčio 29 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa, Tarnybos pranešimas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui apie galimą smurtą A. S. atžvilgiu, Elektrėnų socialinių paslaugų centro pranešimas Tarnybai dėl vaiko situacijos vertinimo, Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada – leidžia vertinti, kad nepilnametė A. S. pasakoja apie tam tikrus seksualinio pobūdžio veiksmus, nurodė, kad tėtis yra lietęs jos lytinius organus. Taigi teismui pateiktoje informacijoje išties buvo užfiksuoti duomenys, leidžiantys vertinti, jog nepilnamečio vaiko aplinka nėra saugi. Nustatyta, kad namuose švaru tvarkinga, vaikui yra sąlygos augti, ilsėtis, žaisti, duomenų apie pradėtą ikiteisminį tyrimą A. S. atžvilgiu nėra, tačiau Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad namų gyvenimą ir šeimos santykius mergaitė patiria kaip šaltus, emociškai neprieinamus. Ir nors mergaitė garso įrašuose, kuriuose ji kalbasi su seserimi, tai patvirtina, tai paneigia tėvo prisilietimus, tačiau minėtoje išvadoje taip pat nurodyta, kad negalima atmesti prielaidos, kad A. gali turėti intymaus pobūdžio patirčių, kurių tyrimo metu nenupasakojo. Siekiant padėti mergaitei atsiskleisti, svarbu užtikrinti saugią aplinką bei tęstinį kontaktą su vaikų psichologu.

21. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad egzistuoja VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos aplinkybės, kad nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis VTAPĮ 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Teismo vertinimu, A. S. apklausti teisme nebuvo netikslinga, kadangi jos nuomonė buvo išklausyta (įvertinta) du kartus specialistų – vaiko teisių apsaugos specialisto ir psichologo, taip pat byloje yra garso įrašai, kuriuose užfiksuoti A. ir jos sesers pokalbiai bylai aktualia tema. Be to, vaiko apklausa teisme galimai traumuotų vaiką. Teismo vertinimu, net ir A. išreiškus norą likti su tėvais, nagrinėjamuoju atveju, jos atskyrimas nuo tėvų yra būtinas jos interesams užtikrinti – gyventi sveikoje aplinkoje ir vystytis, ugdytis, būti apsaugotam nuo bet kokios formos smurto. Spręsdamas teismo leidimo paimti vaiką išdavimo klausimą, teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad A. S. nesutiko su dukra vykti gyventi į Pakalniškių globos centrą ir taip užtikrinti vaikui saugią aplinką kitu būdu bei į tai, kad Tarnybos atstovė nurodė, kad šeima nebendradarbiauja su mobilia komanda.

22. Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad A. pasakojo, kad savaitgalį skambino savo pilnametei sesei K. S. ir prašė ją paimti į savo namus, kadangi tėvai vartojo alkoholį su giminaičiais. Pasak A., mama būdama, girta dažniausiai miega, o tėvas, būdamas girtas, yra agresyvus ir mušasi. Pažymėtina, kad 2024 m. rugpjūtį A. pati pasiprašė pas seserį, nes tėvai gėrė, taigi namuose buvo nesaugi aplinka, ką, be kita ko, suprato pats vaikas. Abu įstatyminiai vaiko atstovai neneigė, jog vartojo alkoholį, šventė gimtadienį, tačiau A. S. nurodė, kad jokia grėsmė A. nekilo, kai jis ir A. vartojo alkoholį, kadangi šį kartą jis nesmurtavo prieš sutuoktinę. Vyras kategoriškai atsisakė specialistų siūlomos pagalbos spręsti šeimoje vyraujančią alkoholio vartojimo problemą. Moteris 2024 m. rugpjūčio 29 d. nurodė, kad pavartoja alkoholio, reikia vėl spręsti alkoholio vartojimo problemą. Po Tarnybos kreipimosi į teismą dėl leidimo paimti vaiką, suinteresuoti asmenys kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl gydymo nuo priklausomybės alkoholiui, nors teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys toliau teigė, kad tai buvo vienintelis atvejis, kai jie vartojo alkoholį, neigė priklausomybę alkoholiui. Tokia prieštaringa suinteresuotų asmenų pozicija kelia pagrįstų abejonių suinteresuotų asmenų paaiškinimų nuoširdumu. Šeimoje alkoholio vartojimas kartojasi jau ne pirmą kartą. 2022 m. gegužės 24 d. dėl A. ir A. alkoholio vartojimo A. buvo taikyta laikinoji priežiūra sesers K. S. šeimoje.

23. Šios nutarties 20 – 22 punktuose aprašytų aplinkybių pakanka, kad būtų galima prieiti išvadą, jog A. S. tėvų aplinkoje nėra saugių gyvenimo ir ugdymo sąlygų, kyla pavojus mergaitės fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (CK 3.254 straipsnio 3 punktas).

24. Pažymėtina, kad vaiko paėmimas iš tėvų nėra bausmė tėvams, siekis paneigti jų valdžią vaikams, nutraukti jų tarpusavio ryšį, priešingai, tai yra pagalba, kuri teikiama siekiant vieno bendro tikslo – atkurti šeimos ryšius, juos sustiprinti, padėti tėvams išsiugdyti tinkamus vaiko auginimo ir auklėjimo, šeimos bendravimo įgūdžius, nes vaiko paėmimas iš tėvų leidžia sustabdyti neigiamą situaciją, užtikrinti vaikui saugią aplinką, o tėvams sudaro galimybę įvertinti tai, kas įvyko, padaryti išvadas, imtis aktyvių veiksmų, parodant realias pastangas ir ryžtą keistis.

25. Teismas pažymi, kad net ir išdavus leidimą su šeima ir toliau dirba specialistai, imamasi visų priemonių šeimai padėti ir situacijai pagerėjus, praėjus tam tikram laiko tarpui, Tarnyba turi teisę priimti sprendimą dėl vaiko grąžinimo. Teismo leidimas paimti vaiką nesukelia negrįžtamų padarinių, situacijai pasikeitus vaikas turi būti nedelsiant grąžinamas į šeimą (VTAPĮ 37 straipsnio 8 dalis). Taigi, teismui išdavus leidimą paimti vaiką iš jo įstatyminių atstovų, suinteresuoti asmenys ateityje nepraras galimybės įrodyti, kad gali tinkamai vykdyti savo kaip tėvų pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

26. Teismas, apibendrindamas aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą aptartų faktinių aplinkybių kontekste, konstatuoja, jog Tarnyba įrodė egzistuojant įstatyminį vaiko paėmimo iš tėvų pagrindą (CK 3.254¹ straipsnio 1 dalis, CK 3.254 straipsnio 3 punktas ir VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl Tarnybos prašymas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 582 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.254, 3.254¹ straipsniais,

nutaria:

Tenkinti pareiškėjo prašymą.

Leisti pareiškėjui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui paimti nepilnametį vaiką A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš jos įstatyminių atstovų A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nutartį vykdyti skubiai.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.