Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistojo N. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo N. J. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. birželio 6 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu N. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 214 straipsnį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, N. J. pripažintas pavojingu recidyvistu.

N. J. nuteistas už tai, kad veikdamas su A. L. bendrininkų grupe, dėl savanaudiškų paskatų nužudė kitą žmogų, neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone ir neteisėtai pasikėsino ją panaudoti. Be to, N. J. nuteistas už tai, kad sunaikino didelės vertės svetimą turtą. Nusikalstamos veikos padarytos šiomis aplinkybėmis: 2007 m. lapkričio 20 d. apie 00.13 val. degalinėje „Statoil žiedas“, esančioje Klaipėdoje, N. J. pasiūlius plėšimo būdu užvaldyti A. R. priklausantį turtą, A. L. su šiuo pasiūlymu sutiko. Susitaręs su A. L., N. J. pasiūlė A. R. nuvykti į Klaipėdos r., kur, kaip jis teigė, turėjo supažindinti A. R. su savo pažįstamomis merginomis. N. J., A. L. ir nukentėjusysis, kuris vairavo automobilį „Volvo XC 90“, atvyko į N. J. nurodytą vietą apie 1 val., tikslus laikas nenustatytas, kur nukentėjusiojo automobilis įklimpo. N. J., tuo pasinaudodamas, turėdamas tikslą užvaldyti nukentėjusiojo turtą, užmetęs diržą ant kaklo už automobilio vairo sėdinčiam nukentėjusiajam, pradėjo jį smaugti, po to ištraukė apsvaigusį A. R. iš automobilio. Kai nukentėjusysis atsipeikėjo ir bandė pabėgti nuo jį užpuolusių N. J. ir A. L., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, A. L. pasivijo nukentėjusįjį, susigrūmė su juo, atėmė iš jo turimą peilį bei dūrė nukentėjusiajam į nugarą, taip padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Po to N. J. sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą, taip atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, pareikalavo atiduoti vertingus daiktus – mokėjimo korteles ir pinigus. Nukentėjusiajam perdavus reikalaujamus daiktus ir pasakius mokėjimo kortelės kodą, N. J. su A. L. užvaldė A. R. priklausančius daiktus: „Hansabanko“ mokėjimo kortelę, 200 Lt vertės baltojo metalo grandinėlę, 229 Lt vertės laikrodį „Swatch“ bei 1000 Lt. Nuteistieji, užvaldę nukentėjusiajam priklausantį turtą, vykdydami bendrą susitarimą, nužudė A. R.. Po to, kai A. L. peiliu sunkiai sužalojo nukentėjusįjį, N. J. sužalotą ir negalintį pasipriešinti A. R. pargriovė ant žemės ir, A. L. stebint, užvaldęs pagrobtas vertybes, rankomis smaugė nukentėjusįjį, kol šis mirė nuo mechaninės asfiksijos. 2007 m. lapkričio 21 d. 01.53 val. N. J. ir A. L., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą užvaldyti A. R. priklausančius pinigus, pasinaudodami pagrobta nukentėjusiojo „Hansabanko“ mokėjimo kortele, pasikėsino iš bankomato užvaldyti nukentėjusiojo sąskaitoje esančius pinigus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nežinojo tikrojo mokėjimo kortelės kodo. Be to, iki 2007 m. lapkričio 22 d., tikslus laikas nenustatytas, N. J., turėdamas tikslą nuslėpti A. R. nužudymą ir vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą – sudeginti nukentėjusiajam priklausantį automobilį „Volvo“, paliktą nusikaltimo vietoje, – kurį padėjo įgyvendinti A. L., siekdamas užtikrinti N. J. alibi, jeigu jis būtų sulaikytas policijos pareigūnų, ir pavaizduoti, tarsi pastarasis, kaip taksi vairuotojas, važiavo pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini), tris kartus paskambino N. J. į mobilųjį telefoną. N. J., vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą, 2007 m. lapkričio 22 d. apie 1 val., atvyko į nurodytą kaimą, su savimi turėtu benzinu apipylė automobilį „Volvo“, kurio vertė 91 389,10 Lt, ir šį padegė, taip sunaikino didelės vertės svetimą turtą.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, 2009 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl N. J. nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį: iš nuosprendžio pašalino N. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad šią veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gegužės 18 d. nutartimi kasacinį skundą atmetė.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2016 m. birželio 6 d. nutarimu atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal N. J. pareiškimą, kadangi nenustatytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 444 straipsnio 1-4 punktuose.

Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2016 m. liepos 25 d. nutartimi atmetė nuteistojo N. J. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. birželio 6 d. nutarimo, konstatuodamas, kad nutarime pagrįstai pripažinta, jog nėra pagrindo atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Skundu nuteistasis N. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartį ir atnaujinti byloje procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Skunde nuteistasis N. J. ginčija savo kaltę ir nurodo, kad Lietuvos apeliaciniame teisme apklaustas ekspertas davė melagingus parodymus, kurie neatitinka anksčiau duotų jo parodymų. Nuteistasis tvirtina, kad neįmanoma suduoti smūgį peiliu į nugarą, asmenims stovint vienas priešais kitą. Be to, anot nuteistojo, jis nebuvo melioracijos kanale, kadangi buvo sausas ir švarus. Tai patvirtina, kad jis negalėjo smaugti nukentėjusiojo, būdamas ant žemės. Šią aplinkybę nurodė ir liudytojas Ž. Z.. Skunde taip pat nurodoma, kad nebuvo nustatytas automobilio gaisro laikas ir priežastis. Todėl nuteistasis mano, kad teisėjai, nagrinėdami šią baudžiamąją bylą, nusikalstamai piktnaudžiavo.

Nuteistasis skunde pažymi, kad vaizdo įrašas, užfiksuotas degalinėje, patvirtina, jog N. J. nebendravo su A. L.. Todėl susitarimas padaryti nusikalstamas veikas byloje neįrodytas. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad N. J. bandė pasinaudoti nukentėjusiojo banko kortele. Nuteistojo teigimu, šia kortele disponavo A. L., kuris žinojo kortelės kodą. Ši kortelė bei kiti nukentėjusiojo daiktai buvo pas A. L.. Nuteistasis N. J. tvirtina, kad A. L. sudavė smūgį peiliu nukentėjusiajam. Dėl patirtų sužalojimų pastarasis mirė. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismai neapklausė nuteistojo N. J. nurodytų liudytojų bei neatliko nei vieno eksperimento.

Nuteistojo N. J. skundas atmetamas.

BPK 443 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos BPK 444 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose nurodyta, kad tokiomis aplinkybėmis gali būti įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas, bylą nagrinėjusių teisėjų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, dėl ko buvo priimtas neteisingas ir nepagrįstas nuosprendis. BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodomos tokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Kitomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį. Aplinkybės, kurios buvo žinomos priimant nuosprendį, negali būti naujai paaiškėjusios.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis siekia, kad baudžiamoji byla, kurioje jis pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 214 straipsnį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos, būtų atnaujinta BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytais pagrindais, t. y. dėl eksperto parodymų melagingumo, nagrinėjusių bylą teisėjų ir atlikusių ikiteisminį tyrimą pareigūnų nusikalstamo piktnaudžiavimo.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. birželio 6 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal N. J. pareiškimą, bei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartis, kuria atmestas N. J. skundas, yra teisėti ir pagrįsti, priimti tinkamai įvertinus visas nuteistojo N. J. nurodytas aplinkybes bei motyvuotai konstatavus, kad jų negalima pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.

Nagrinėjant N. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. nutarties, baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik tikrinama, ar nėra BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų bylai atnaujinti.

Pažymėtina, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka. Patikrinus Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine bei kasacine tvarka, teismai nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų priėmęs neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį dėl N. J. nuteisimo. Priešingai, konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas BPK nuostatų, o N. J. veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti. Įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje neabejotinai nustatyta, kad N. J. padarė BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, BK 214 straipsnyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti bylos įrodymų patikimumu. Kitokių aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nenustatyta. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kurios, jo manymu, yra naujai paaiškėjusios, vertintinos tik kaip jo išreikšta nuomonė dėl įrodymų vertinimo.

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas nėra pagrindai, kuriais remiantis baudžiamoji byla atnaujintina dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Įrodymų įvertinimas, priimant teismo baigiamąjį aktą, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad aplinkybė, jog teismas, priimdamas nuosprendį, bylos aplinkybes vertino kitaip, nei būtų palankiau nuteistajam ir/arba kitaip, nei jis jas aiškina bei suvokia, nesuteikia pagrindo tokias aplinkybes pripažinti kaip naujai paaiškėjusias.

Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie skundą nagrinėjančiam teismui leistų daryti išvadą, kad nagrinėję bylą teisėjai, ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, prokuroras nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis (BPK 444 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai). Iš nuteistojo skundo turinio matyti, kad N. J. kelia abejones dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir bylą nagrinėjusių teisėjų veiksmų teisėtumo tik todėl, kad jam baudžiamojoje byloje buvo priimtas nepalankus teismo baigiamasis aktas. Tačiau atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir tam tikrų, nors ir nepalankių suinteresuotam asmeniui, procesinių sprendimų priėmimas negali savaime būti pripažįstami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas. Nusikalstamas piktnaudžiavimas yra tyčinė veika, kuri turi būti įrodyta baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka, o byloje tokių duomenų nėra.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo nuteistojo nurodytų aplinkybių pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galimas baudžiamosios bylos atnaujinimas BPK 444 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Todėl nėra pagrindo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. birželio 6 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei jį patvirtinančią Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartį. Visos nuteistojo skunde išdėstytos aplinkybės buvo žinomos bylą nagrinėjusiems teismams, todėl jos negali būti pripažintinos naujai paaiškėjusioms. Įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo galimybę numatė tik esant esminės klaidos atvejams, tačiau tokių šiuo atveju nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo N. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.