- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-23
- Bylos Nr.
- N-444-3075-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. T. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutarimo N. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2009 m. lapkričio 13 d. nutarimu Kauno miesto apylinkės teismas N. T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį paskyrė 150 litų baudą, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3200 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejų metų ir trejų mėnesių laikotarpiui. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinės jai paskirtos nuobaudos - 3350 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejų metų ir trejų mėnesių laikotarpiui. Nuobaudos paskirtos už tai, kad N. T., 2009 m. balandžio 15 d. automobilių stovėjimo aikštelėje vairuodama transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę ir iš įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 132, 231.1, 234 punktų reikalavimus.
Teismas įvertino N. T., liudytojų E. V., E. J., T. A., R. L., M. G., R. K., E. R., R. D. paaiškinimus, specialisto išvadą, administracinio teisės pažeidimo protokolą, eismo įvykio vietos schemą, nuotraukas, transporto priemonės techninės apžiūros aktą, draudimo bendrovės pateiktus dokumentus. Netikėti ištirtais dokumentais ir liudytojų E. J., T. A., R. L., M. G., R. K., E. R., R. D. parodymais teismas nurodė neturįs pagrindo (liudytojų parodymai nuoseklūs, sutampa su tarnybiniuose pranešimuose išdėstytomis aplinkybėmis, šie liudytojai anksčiau nebuvo susiję su pažeidėja, todėl nėra pagrindo manyti, kad jie gali būti suinteresuoti melagingai ją apkaltinti). Iš liudytojo E. J. parodymų nustatyta, kad po N. T. vairuoto automobilio kontakto su automobiliu „Renault Laguna“ šis sujudėjo, suveikė jo signalizacija, pažeidėja trumpam stabtelėjo, todėl nėra pagrindo manyti, kad N. T. nepastebėjo eismo įvykio (ji pasišalino tyčia). N. T. savo kaltės neigimas laikytas jos gynybos pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Teismo konstatavimu, liudytoja E. V., teigdama nemačiusi eismo įvykio ir taip gindama pažeidėjos poziciją, gali sąžiningai klysti, nes ji buvo tik eismo įvykyje dalyvavusio automobilio keleivė, todėl neprivalėjo stebėti aplinką ar kitaip fiksuoti su automobilių eismu susijusias aplinkybes, be to, ji yra pažeidėjos draugė, todėl gali būti suinteresuota bylos baigtimi. N. T. pateikta specialisto išvada, kurią jos prašymu surašė „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ specialistas E. S., teismo nuomone, negali nei paneigti, nei tiesiogiai patvirtinti pažeidėjos kaltės (b. l. 54-57). Nurodyta, kad tyrimas buvo atliktas tik iš pateiktų nuotraukų ir dokumentų su apgadinimų aprašymais, netiriant pačių automobilių, be to, išvados antroji dalis, teigianti, kad aptariami automobiliai galėjo būti apgadinti įvairiomis aplinkybėmis ir jiems nesusidūrus, jų eksploatacijos metu kontaktuojant su įvairiais objektais, nepaneigia apgadinimų atsiradimo galimybės jiems susidūrus tarpusavyje. Pažeidėjos atstovės nurodyti policijos pareigūnų atlikto tyrimo trūkumai nepasitvirtino nagrinėjant bylą teisme, be to, šie tariami trūkumai nepaneigia pažeidimų sudėties ar pažeidėjos kaltės. Pažeidėjos atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jai paskirtos nuobaudos artimesnės atitinkamuose ATPK straipsniuose numatytų nuobaudų vidurkiui.
II.
N. T. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliantė teigia, kad teismas pažeidė ATPK 257 straipsnio nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotas svarbias įrodymų vertinimo taisykles (nutartys bylose Nr. N16-961/2006, Nr. N9-1711/2006). Apeliantės teigimu, teismas surinktus byloje įrodymus įvertino ne visapusiškai ir neobjektyviai, tinkamai neištyrė administracinio teisės pažeidimo protokolo (jis neatitinka ATPK 260 straipsnio reikalavimų, nes protokole nenurodyti apgadinto automobilio duomenys, liudytojas, matęs įvykį, ir jo duomenys), eismo įvykio vietos schema sudaryta pažeidžiant Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2003 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. V-721 88.2, 88.3, 91 punktus. Apeliantė nurodo, kad pareigūnas R. L. atsisakė jai pateikti susipažinti įvykio schemą, buvo slepiami apgadintos transporto priemonės duomenys, su byla ji turėjo galimybę susipažinti tik tada, kai ji buvo perduota teismui. Apeliantė pažymi, kad patrulių R. L. ir M. G. tarnybiniai pranešimai surašyti praėjus devynioms dienoms po įvykio. Patrulio R. L. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad ji pageidavimus bei paaiškinimus duoti atsisakė, neatitinka tikrovės. Apeliantė nurodo, kad transporto priemonės techninės apžiūros akte nenurodyti apgadinto automobilio tikslūs duomenys (automobilio markės pilnas pavadinimas, valstybinis numeris), jame neužfiksuoti duomenys, patvirtinantys, kad ant jos automobilio rasta žymė atitinka nukentėjusiojo automobilio apgadinimus (akte nėra apibūdinta žymė, rasta ant jos automobilio, nenurodyta jos atsiradimo priežastis ir ryšys su kito automobilio bamperio apgadinimais). Apeliantės manymu, pateiktos nuotraukos neįrodo, kad žymė ant jos automobilio atsirado dėl to, kad jos automobilis kliudė nukentėjusiojo automobilį. Pateikta teismui UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras" specialisto išvada patvirtina, kad nėra objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad nurodyti automobiliai buvo susidūrę (tokie nežymūs apgadinimai galėjo būti padaryti įvairiomis aplinkybėmis ir automobiliams nesusidūrus, automobilių eksploatacijos metu, kontaktuojant su įvairiais objektais). Apeliantės teigimu, teismas specialisto išvados objektyviai neįvertino, neatliko visapusiško, išsamaus ir objektyvaus bylos aplinkybių viseto tyrimo. Apeliantė pažymi, kad nukentėjusiojo automobilis draudimo bendrovės atstovo buvo apžiūrėtas tik 2009 m. balandžio 28 d. ir transporto priemonės apžiūros - defektų akte Nr. TPA 234752 pažymėta, kad įvykio liudytojų nėra. N. T. A. pretenziją UADB „ERGO" pareiškė tik 2009 m. balandžio 28 d., nenurodydamas, kokie apgadinimai padaryti jo automobiliui ir to, kad įvykį matęs liudininkas davė jam savo duomenis (2009 m. balandžio 15 d. paaiškinime policijai jis nurodė, kad liudininkas davė jam savo duomenis). Apeliantės teigimu, draudimo bendrovės nustatyti automobilio defektai nėra patvirtinti policijos surinkta rašytine ir vaizdine medžiaga, teismas netinkamai įvertino policijos pareigūnų, nukentėjusiojo T. A. ir liudytojo E. J. parodymus. Apeliantė pažymi, kad liudytojas E. J. 2009 m. balandžio 15 d. paaiškinime nenurodė, kokie apgadinimai buvo padaryti automobiliui „Renault Laguna“ ir koks buvo susidūrimo mechanizmas, jis taip pat nenurodė, kad davė nukentėjusiajam savo duomenis, tik teismo posėdyje po penkių su puse mėnesių jis detalizavo automobilių susidūrimo mechanizmą, išdėstė papildomas aplinkybes, prielaidas. Apeliantės manymu, jo paaiškinimų prieštaravimai ir nenuoseklumas kelia abejonių, kad liudytojas E. J. matė įvykį. Jos teigimu, nukentėjęs T. A. teismo posėdyje nurodė savo automobilio apgadinimus (nubrėžta apdailos juosta), kurių nenurodė paaiškinime, rašytame įvykio dieną. Be to, jo ir liudytojo E. J. parodymai skiriasi, tai svarbu atliekant šių parodymų vertinimą. Policijos pareigūno R. L. parodymai teisme, kaip teigia apeliantė, prieštarauja jo tarnybiniame pranešime nurodytoms aplinkybėms. Policijos pareigūnas R. D. teismo posėdyje paaiškino, kad automobilio „Renault Laguna“ apgadinimai buvo minimalūs, kad buvo apgadinta priekinė dalis. Šie parodymai paneigia draudimo bendrovės nustatytus apgadinimus (kairiojo sparno apgadinimas). Apeliantės manymu, teismas tinkamai neįvertino policijos pareigūnų prieštaringų parodymų dėl eismo įvykio įforminimo aplinkybių, priimtas nutarimas nėra tinkamai motyvuotas. Apeliantė remiasi ATPK 286 straipsniu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi byloje Nr. N3-443/2006.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, apeliantė neneigia buvusi eismo įvykio vietoje, jos parodymai prieštarauja nukentėjusiojo T. A. ir liudytojo E. J. parodymams, o liudytojas E. J. nėra suinteresuotas pakenkti apeliantei, kadangi jos nepažįsta ir niekada nebuvo su ja susijęs (jis matė eismo įvykį, jį sukėlusį automobilį, užsirašė jo valstybinius numerius ir juos padavė nukentėjusiajam; E. J. patvirtino, kad dėl automobilių kontakto eismo įvykio metu nukentėjusiojo automobilis sujudėjo ir pradėjo veikti jo signalizacija, o kaltininkės automobilis trumpam sustojęs nuvažiavo).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu teismo nutarimu N. T. paskirtos administracinės nuobaudos už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>, o ATPK 130 straipsnio 1 dalis (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1675 redakcija) - kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.
Iš policijos pareigūnų R. L. bei E. R. tarnybinių pranešimų matyti, kad buvo gautas T. A. pranešimas apie apgadintą stovėjimo aikštelėje stovėjusį jam priklausantį automobilį. Kaip jį apgadinęs buvo nurodytas automobilis „BMW X5“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Sulaikyta nurodytą automobilį vairavusi N. T. atsisakė duoti paaiškinimus, tačiau buvo užfiksuotos akivaizdžios kontakto žymės ant jos vairuoto automobilio dešinės pusės galinio rato. Liudytojas E. J. patvirtino matęs eismo įvykį, nurodė, kad po kontakto automobilis „Renault“ sujudėjo, įsijungė jo garsinė signalizacija, tačiau jį apgadinęs automobilis „BMW“ nuvažiavo toliau. Transporto priemonės techninės apžiūros akte (b. l. 17) užfiksuota, kad žymė ant automobilio „BMW X5“ galinio dešiniojo rato padangos atitinka automobilio „Renault“ bamperio apgadinimus. Teismo posėdyje policijos pareigūnas R. L. patvirtino, kad nustatyti automobilių apgadinimai sutapo, policijos pareigūnas E. R. nurodė, kad apgadinimai buvo akivaizdūs. Netikėti minėtų liudytojų paaiškinimais, manyti, kad jie buvo suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti N. T. pažeidimų padarymu, nenustatyta pagrindo. Konstatuotina, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad N. T. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis, tuo ji padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, todėl jai pagrįstai paskirta atitinkama administracinė nuobauda. Liudytojo E. J. paaiškinimai taip pat patvirtina, kad N. T. turėjo suvokti sukėlusi eismo įvykį, apgadinusi kitam subjektui priklausantį automobilį (E. J. nurodė, kad po kontakto automobilis „Renault“ sujudėjo, įsijungė jo garsinė signalizacija), tačiau iš eismo įvykio vietos pasitraukė, nepranešusi apie įvykį policijai, tuo padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 10 d. nutartis byloje Nr. 29-03; administracinių teismų praktika Nr. 4, psl. 57-59). UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras" surašyta specialisto išvada pirmosios instancijos teismo įvertinta tinkamai.
Kadangi nenustatyta pažeidėjos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į pažeidimų pobūdį bei pažeidėjos asmenybę apibūdinančius duomenis (ji nepripažįsta pažeidimų padarymo, nėra padariusi daug KET pažeidimų), jai paskirtos administracinės nuobaudos vertintinos kaip ne per griežtos. Išdėstytomis aplinkybėmis N. T. apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t aria:
N. T. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.