Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Loreta Lipnickienė, sekretoriaujant Renatai Tomaševskajai,

dalyvaujant ieškovės UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ atstovei Loretai Uskovai, atsakovei Z. G. ir jos atstovui advokatui Aleksandrui Doroševui, trečiajam asmeniui G. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ patikslintą ieškinį atsakovei Z. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo; tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. S., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Patikslintame ieškinyje nurodoma (b. l. 123-124), kad ieškovė tiekė centralizuotą šilumą ir karštą vandenį daugiabučiui gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kurio 52 buto 55/100 dalys priklauso atsakovei nuosavybės teise. Pagal pasirašytos Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutarties Nr. 4072524 sąlygas, atsakovė privalo kas mėnesį mokėti už suteiktas komunalines paslaugas. Atsakovė už šildymą nemokėjo, nors šiluma ir karštas vanduo buvo tiekiami pastoviai. Todėl už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-07-31 susidarė 1869,19 Lt dydžio įsiskolinimas.

Atsakovei mokesčiai už buto šildymą buvo skaičiuojami už 25,79 kv. m.

Mokesčiai už karštą vandenį atsakovei buvo skaičiuojami pagal skaitiklių rodmenis, nes 2005-01-27 buvo surašytas karšto vandens skaitiklių patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, kad skaitiklis techniškai tvarkingas ir nuo 2005-01-01, atsakovei prašant, pradėtas skaičiavimas pagal deklaruotus skaitiklio rodmenis. 2007-03-12 prašymu atsakovė pakartotinai paprašė skaičiuoti pagal skaitiklio rodmenis. Atsakovei 2005-10-27, 2005-12-30, 2007-04-11 raštuose buvo aiškinama, kad, esant nesutarimui su bendrasavininku, valdymo, naudojimosi ir disponavimo karšto vandens skaitiklio tvarka nustatoma teismine tvarka.

Ieškinyje pažymima, kad kiekvienas asmuo savo prievolės privalo vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Atsakovė, laiku nesumokėjusi už šilumos energiją, privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už šilumos energiją, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnis). Remiantis aukščiau nurodytu CK 6.210 straipsniu, už nesavalaikį atsiskaitymą ieškovė paskaičiavo atsakovei 5 procentus materialiųjų metinių palūkanų, kurios už laikotarpį nuo 2007-03-01 iki 2009-09-22 sudaro 72,90 Lt.

Atsakovė taip pat pabrėžia, kad jos dukros nuo 2003-09-25 yra išvažiavusios gyventi į užsienį, tuo tarpu bendrasavininkis G. S. savo būsto dalį nuomojo pilietei Peganovai, kurią dažnai lankydavo sūnus ir anūkės. Todėl dalyje karšto vandens – 970,65 Lt – būsto išlaidos atsakovei paskaičiuotos nepagrįstai.

Be to, ieškovas nepagrįstai pagal paskirtį atsakovės įmokas nukreipė senoms skoloms užskaityti. Ieškinys atmestinas ir vertinant pateiktus įrodymus, nes pastarieji nepatvirtina prašomo priteisti įsiskolinimo susidarymą.

Atsakovei Z. G. nuo 1994-12-08 priklauso 55/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-8). Nuo 2005-08-23 likusią šio buto dalį yra įgijęs G. S. – tretysis asmuo nagrinėjamoje byloje.

Atsakovė netinkamai vykdė savo pareigą atsiskaityti už pateiktą šildymą ir karštą vandenį, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2000-01-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2¹⁷-847/2000, 2002-12-00 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4032-01/2002 ir 2005-06-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1273-294/2005 iš jos ieškovo naudai buvo priteistas įsiskolinimas už laikotarpį nuo 1995-10-15 iki 2004-12-31 (b. l. 137-143).

Nuo 2005-02 mokesčiai už karštą vandenį atsakovei buvo skaičiuojami pagal karšto vandens skaitliuko parodymus (b. l. 125-125a, 134).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už karštą vandenį ir šildymą už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-07-31.

Dėl mokesčio už šildymą, perduodamą per daugiabučio namo karšto vandens sistemą

Atsakovė atsisako apmokėti šias išlaidas, nes, jos nuomone, dėl tokio mokesčio su ieškove nebuvo susitarta.

Šalys yra sudariusios Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartį. Nr. 407252-4 (toliau – Sutartis) (b. l. 126). Nors data šioje sutartyje nėra nurodyta, tačiau atsižvelgiant į minėto buto dalies įsigijimo laiką (1994 m.), Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002-12-00 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-4032-01/2002 nustatytas aplinkybes bei pačioje Sutartyje neišskirtą mokestį už šilumos energiją, perduodamą per daugiabučio namo karšto vandens sistemą (kaip bus paaiškinta žemiau), galima teigti, kad Sutartis buvo sudaryta tarp 1994-1999 m.

Minėtos Sutarties 1 punktas nustato, kad atsakovė už buto šildymą ir karštą vandenį moka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis kainomis. Įvairiais laikotarpiais teisės aktuose buvo įtvirtinta skirtinga kainos nustatymo tvarka bei tarifai už teikiamas šildymo ir karšto vandens paslaugas, tačiau visais atvejais šios kainos buvo ir yra nustatomos ne paslaugų teikėjo ir kliento susitarimu, bet paslaugų teikėjo ir kompetentingų institucijų sprendimais (Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. I-828 (galiojo iki 2002-07-01) 15 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 (galioja nuo 2002-07-01) 15 straipsnis, Lietuvos Respublikos kainų įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, CK 6.385 straipsnio 4 dalis). Tokį teikiamų paslaugų kainos nustatymo mechanizmą neabejotinai lemia paslaugų reikšmingumas ir siekis apsaugoti vartotoją nuo ekonomiškai ženkliai stipresnio paslaugų teikėjo primestos kainos už tiekiamą šildymą ir karštą vandenį. Todėl Sutarties 1 punkte įtvirtinta teikiamų paslaugų kainos nustatymo tvarka neprieštarauja atsakovės teisėms ir jų nepažeidžia.

Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, kad mokestis už šildymą, perduodamą per daugiabučio namo karšto vandens sistemą (vadinamasis „gyvatuko mokestis“), yra naujas mokestis, dėl kurio šalys Sutartyje nebuvo sulygusios. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-31 nutarimo Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“ 1.4 punkte, be kita ko, buvo nustatyta, kad gyvenamuosiuose namuose mokestis už suvartotą šiluminę energiją nustatomas pagal namo arba jo dalies įvadinio apskaitos prietaiso rodmenis. Minėta nuostata nepasikeitė ir Valstybinei kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisijai 1999-10-19 priėmus nutarimą Nr. 85 „Dėl centralizuotos šilumos kainų taikymo, nustatant mokėjimus už patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą daugiabučio gyvenamojo namo butams, tvarkos patvirtinimo“. Šiuo nutarimu tebuvo patvirtinta tik nauja šilumos kiekių nustatymo metodika bei normos ir nustatytas centralizuotos šilumos, išmatuotos namo įvade vienu apskaitos prietaisu, teisingas paskirstymas šildymui, karštam vandeniui paruošti ir karšto vandens temperatūros palaikymui namo vidaus sistemoje (perduodamai per karšto vandens tiekimo sistemą). Atskyrus šilumos kiekį, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemos vamzdyną, karšto vandens kaina tapo dvinare. Taigi šilumos sąnaudos, susijusios su karšto vandens temperatūros palaikymu namo vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje nebuvo naujai įvestas mokestis, o buvo išskirtos iš anksčiau asmenų mokėtų mokesčių už faktiškai sunaudotą šilumos energijos kiekį, nustatomą pagal namo įvadinio šilumos skaitiklio rodmenis.

Atsakovė taip pat neginčija gavusi ir naudojusis šios rūšies šilumos energija. Be to, byloje taip pat nėra duomenų, kad ji dėl „gyvatuko mokesčio“ būtų reiškusi ieškovei kokias nors pretenzijas. Tokio pobūdžio argumentai buvo išsakyti tik šios bylos nagrinėjimo metu.

Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už pateiktą šilumos energiją, perduodamą per daugiabučio namo karšto vandens sistemą, už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-07-31 yra teisėtas ir pagrįstas (CK 6.38 straipsnis, 6.388 straipsnis, Sutarties 2 punktas). Pastebėtina, kad nurodyto laikotarpio mokestis už šios energijos rūšį atsakovei buvo skaičiuotas tik proporcingai jos nuosavybės teise turimai buto daliai (Vilniaus miesto valdybos 2001-03-15 sprendimo Nr. 535V „Dėl Šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karštam vandeniui paskirstymo tvarkos tvirtinimo“ 32 punktas).

Dėl mokesčio už šildymą

Už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-07-31 ieškovė paskaičiavo atsakovei 634,46 Lt už patiektą šilumos energiją. Atsakovė teigė už šildymą mokėjusi, tačiau savo teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė, o vėliau nurodė jų neturinti ir neteiksianti (b. l. 169). Dėl šios priežasties ieškovės argumentai atmestini kaip neįrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Atsakovės skolą už šildymą patvirtina ieškovo pateiktas įsiskolinimo paskaičiavimas, kuriuo, nesant kitokių įrodymų, netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Mokestis už šildymą, kaip ir aukščiau nurodytas mokestis už šildymą, perduodamą per daugiabučio namo karšto vandens sistemą, buvo apskaičiuotas atsižvelgiant tik į atsakovei nuosavybės teise tenkančio buto dalį (CK 4.76 straipsnis, Sutarties 2 punktas). Taigi ieškovės reikalavimas sumokėti už pateiktą šio pobūdžio šilumos energiją yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl mokesčio už karštą vandenį

Karšto vandens kiekis, pateiktas atsakovei ir trečiajam asmeniui G. S. priklausančiam butui, buvo apskaičiuojamas pagal bute įrengto karšto vandens skaitliuko parodymus. Kadangi techninės galimybės pastatyti šiame bute atskirus karšto vandens skaitliukus nėra, o buto bendrasavininkiai nesusitarė ir dabar nesutaria dėl apmokėjimo už karštą vandenį tvarkos, mokesčiai už jį nuo 2005-02, kuomet atsakovės prašymu buvo pastatytas skaitliukas, skaičiuojami tik atsakovei (skaitliukas registruotas jos vardu). Tą pripažino tiek ieškovė, tiek ir buto bendrasavininkis G. S. (b. l. 160-164). Atsižvelgiant į tai, kad tam tikru laikotarpiu bute gyveno G. S. uošvė, o vėliau ir jis pats, priteisti iš atsakovės visą laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-07-31 suvartoto karšto vandens kainą būtų neteisinga ir nesąžininga atsakovės atžvilgiu.

Remiantis skaitliuko parodymais, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-07-31 buvo suvartota 92 m³ karšto vandens, kurio bendra kaina – 970,65 Lt. Tretysis asmuo G. S. sutiko ieškovei sumokėti už 20 m³ karšto vandens; ieškovė tam neprieštaravo. Teismo posėdžio metu G. S. paaiškino, kad aptariamame bute gyveno nuo 2005-01-01 iki 2007-07. Vėliau jo buto dalyje gyventojų nebuvo. Su šiais teiginiais sutiko ir atsakovė (b. l. 162-163). Minėta, priteisti įsiskolinimą už karštą vandenį prašoma už 19 mėnesių laikotarpį (nuo 2007-01-01 iki 2008-07-31). Juo (šiuo laikotarpiu) atsakovas savo buto dalyje gyveno tik 7 mėnesius. Be to, kaip pripažino ir atsakovė, šiuo laikotarpiu pas ją lankydavosi dukra. Įvertinus į tai, konstatuotina, kad trečiojo asmens sutikimas apmokėti už 20 m³ karšto vandens atitinka jo suvartotą dalį ir šia dalimi mažintina atsakovės prievolė ieškovei. Skaitine reikšme atsakovės prievolė apmokėti už karštą vandenį mažintina 211 Lt (20 m³ x (970,65 Lt : 92 m³).

Dėl užskaitų

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pareiškė prašymą Socialinės paramos centro ieškovei už atsakovės įsipareigojimus sumokėtą pinigų sumą įskaityti į ieškinio reikalavimus (b. l. 136).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2007-01-25 Socialinės paramos centras sumokėjo ieškovei 1500 Lt už atsakovei suteiktas paslaugas (b. l. 135). Tuo metu atsakovės skola ieškovei už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2006-12-31 siekė 822,39 Lt (b. l. 125). Dėl šios priežasties iš sumokėtų pinigų buvo padengtas nurodytas įsiskolinimas, o likę pinigai – 677,07 Lt – nukreipti padengti iš atsakovės ieškovės naudai priteistoms sumoms pagal seniausią Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2000-01-05 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2¹⁷-847/2000 (b. l. 91). Teismo nuomone, tokie ieškovės veiksmai nepažeidžia CK 6.55 straipsnyje įtvirtintų įmokų paskirstymo taisyklių, nes iš sumokėtos sumos buvo padengtos tos atsakovės prievolės, kurių terminai buvo suėję, be to, ši suma buvo skirta dengti ne tik ankstesniais teismo sprendimais priteistoms skoloms, bet ir visiškam tuo metu egzistavusio įsiskolinimo už šildymą ir karštą vandenį padengimui. Dėl išdėstyto nurodytas atsakovės reikalavimas atmestinas.

Jau minėta, atsakovė teigia mokėjusi už ieškovės teiktas paslaugas naudodamasi atsiskaitymo knygele, tačiau neturinti tai pagrindžiančių įrodymų. Atsakovės pateiktose sąskaitose matyti, kad tam tikri nedidelio dydžio mokėjimai iš tiesų buvo atliekami (b. l. 56-79). Tačiau, kaip paaiškino ieškovė, šie mokėjimai yra išieškomi pagal antstolių patvarkymus iš atsakovės pensijos ir užskaitomi pagal jau minėtus teismų sprendimus (b. l. 90-91). Nesant įrodymų, kad atsakovė pati būtų mokėjusi už karštą vandenį ir šildymą, netikėti ieškovės paaiškinimais ir pateiktas įrodymais nėra jokio pagrindo.

Dėl konkretaus atsakovės skolos dydžio

Atsakovė neginčijo gavusi tiek šilumos energiją, tiek karštą vandenį, taip pat nereiškė pretenzijų dėl pastarųjų kokybės, todėl jai atsirado pareiga atsiskaityti su ieškove (CK 6.38 straipsnis, 6.388 straipsnis, Sutarties 2 punktas).

Atsakovė skola ieškovei už pateiktą šilumos energiją, šildymą, perduodamą per daugiabučio namo karšto vandens sistemą, bei karštą vandenį siekia 1869,19 Lt. Minėta, šis įsiskolinimas turėtų būti mažinamas 211 Lt suma už 20 m³ karšto vandens, todėl bendra atsakovės skola mažintina iki 1658,19 Lt.

Atsakovei laiku neatsiskaitant, ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš jos 5 procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl skolos priteisimo buvo patenkintas iš dalies (priteista 89 procentai nurodytos skolos), prašoma priteisti palūkanų suma – 72,90 Lt – proporcingai mažintina nepriteistos skolos daliai ir siekia 64,90 Lt (72,90 Lt – 72,90 Lt x 11 procentų).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 1723,09 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2008-09-26 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė šioje byloje patyrė 63 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis (b. l. 3). Atsakovei byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir nuo bylinėjimosi išlaidų ji buvo atleista (b. l. 44-45).

Atsakovė už pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, jei nebūtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, įvertinus indeksavimą, būtų privalėjusi sumokėti 64 Lt (CPK 80 straipsnio 3 dalis, 82 straipsnis). Kadangi atsakovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, o ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai valstybės naudai priteistina jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 7 Lt (64 Lt x 11 procentų).

Valstybė šioje byloje patyrė 40 Lt pašto išlaidų. Kaip ir aukščiau minėtu atveju, iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai valstybės naudai priteistina jos patirtos pašto išlaidos – 4,40 Lt (40 Lt x 11 procentų). Iš viso valstybės naudai iš ieškovės priteistina 11,40 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu, 263 straipsniu, 269-270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „VILNIAUS ENERGIJA“, į. k. 111760831, iš atsakovės Z. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1658,19 Lt (vienas tūkstantis šeši šimtai penkiasdešimt aštuoni litai ir 19 ct) dydžio įsiskolinimą, 64,90 Lt (šešiasdešimt keturi litai ir 90 ct) dydžio palūkanas, 56 Lt (penkiasdešimt šeši litai) bylinėjimosi išlaidų, iš viso 1779,09 Lt (vienas tūkstantis septyni šimtai septyniasdešimt devyni litai ir 9 ct), ir 5 (penki) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1723,09 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2008-09-26 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės UAB „VILNIAUS ENERGIJA“, į. k. 111760831, 11,40 Lt (vienuolika litų ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.