- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-09
- Bylos Nr.
- 2S-1064-538/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00584-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius, Audrius Saulėnas
- Ieškovas
- UADB „Seesam Lietuva“, UADB
- Atsakovas
- R. V.
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko A. Padvelskio, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Audriaus Saulėno, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės UADB „Seesam Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-04-13 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UADB „Seesam Lietuva“ ieškinį atsakovui R. V. dėl draudimo išmokos regreso tvarka
Aprašomoji dalis
nustatė:
2010-04-12 Klaipėdos rajono apylinkės teisme gautas ieškovės ieškinys, kuriuo prašoma iš atsakovo priteisti 7036,32 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010-04-13 nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį Nurodė, kad atsakovo R. V. paskutinė žinoma gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), tačiau patikrinus Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenis nustatyta, kad atsakovo paskutinė gyvenamoji vieta yra registruota Klaipėdos m.sav. ir tuo remdamasi teismas padarė išvadą, kad ieškovės UADB „Seesam Lietuva“ ieškinys dėl žalos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra neteismingas Klaipėdos rajono apylinkės teismui.
Šalies argumentai
Ieškovė su šia teismo nutartimi nesutinka ir atskiruoju skundu prašo ją panaikinti. Nurodė, kad įstatyme nėra siejama atsakovo gyvenamoji vieta išimtinai pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. Fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai gyvena. Be to, pažymėjo, kad deklaruotas adresas Klaipėdos miesto savivaldybė yra labai abstraktus ir pagal jį neįmanomas procesinių dokumentų įteikimas. Pačiai valstybei neturint duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą, ieškovas, kreipdamasi į teismą pagrįstai vadovavosi paskutine žinoma R. V. gyvenamąja vieta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo būtinųjų sąlygų – bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Civilinės bylos priskyrimas konkrečiam teismui (CPK 25 str., 26 str.) reguliuojamas teismingumo instituto taisyklių pagalba, susiskirstančių teismų kompetenciją teismų sistemos viduje (CPK IV skyrius).
Konkrečiam bendrosios kompetencijos teismui tokio pobūdžio bylos priskirtinos nagrinėti vadovaujantis bendrojo teritorinio teismingumo taisyklėmis (CPK 29 str.), t. y. pagal atsakovo, šiuo atveju fizinio asmens, gyvenamąją vietą. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta, kur asmuo iš tikrųjų dažniausiai gyvena (CK 2.16 str.1 d.). CPK 30 str. 1 d. numatyta, jog ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą. Akivaizdu, kad CPK 30 str. gali būti vadovaujamasi tik tuomet, jeigu atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma. Pažymėtina, kad tokiu atveju ieškovas prie ieškinio (pareiškimo) turi pridėti įrodymus, kad jam prieinamomis priemonėmis atsakovo buvimo vietos nepavyko nustatyti. Šiuo atveju ieškovas teismui pateikė duomenis, patvirtinančius, kad atsakovo gyvenamoji vieta nėra žinoma, tai Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos raštas (b.l. 12-14). Tai pat pateikė duomenis, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovo paskutinė gyvenamoji vieta yra būtent ieškovo ieškinyje nurodyta vieta – tai spaudoje paskelbtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo pranešimas (b. l. 15). Vadovaujantis CK 2.17 str. 1 dalimi, nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, yra atsižvelgiama į duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose. Iš pažymos apie deklaruotą atsakovo vietą (b. l. 5) matyti, kad paskutinė gyvenamoji vieta deklaruota Klaipėdos miesto savivaldybėje, konkretaus adreso, kuriuo būtų galima atsakovui įtekti procesinius dokumentus, nėra nurodyta, todėl konstatuotina, kad tiksli atsakovo gyvenamoji vieta nėra žinoma, todėl, remiantis teisingumo ir protingumo principais, šiuo konkrečiu atveju turi būti taikomos CPK 30 str. 1 d. numatytos alternatyvaus teismingumo taisyklės, nustatančios, kad ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą.
Išnagrinėjusi bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su teismingumo instituto taikymu, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo pateiktas ieškinys yra teismingas kitam apylinkės teismui (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl priimta teismo nutartis naikintina, ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (LR CPK 337 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.