Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-05-31 · Byla Nr. ATP-110-309/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2011-04-07Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-05-31Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-31
Bylos Nr.
ATP-110-309/2011
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00252-2011-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Zigmas Kavaliauskas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-110-309/2011Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00252-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.2.; 79.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 31 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto S. K. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutarimo, kuriuo S. K. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas:

pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį 4000 (keturių tūkstančių) litų dydžio bauda ir 3 (trejiems) metams atimta teisė vairuoti transporto priemones;

pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį įspėjimu.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinė nuobauda S. K. paskirta 4000 (keturių tūkstančių) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. nubaustas už tai, kad jis 2011 m. kovo 21 d. 14.01 val. automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda (duomenys neskelbtini) kilometre esančios kavinės stovėjimo aikštelėje vairuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir atsitrenkė su priekaba į stovintį automobilį ir jį apgadino, eismo įvykį padarė būdamas neblaivus (nustatytas 2,21 promilių girtumas), be to, nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Tokiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu S. K. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje: už jo padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (toliau – KET) skirti jam mažesnę nei įstatymo numatytą administracinę nuobaudą, t. y. skirti jam kaip pagrindinę nuobaudą – baudą ir neskirti papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Apeliantas skunde nurodo, kad skundžiamas teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. S. K. nuomone, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Tačiau apeliantui akivaizdu, kad teismas, vertindamas jo padarytą pažeidimą, vadovavosi vien tik policijos pareigūnų surinktais duomenimis ir motyvuotai neįvertino jo pateikto prašymo ir jame išdėstytų aplinkybių.

S. K. nurodo, kad 2011 m. balandžio 7 d. bylos nagrinėjimo metu teismui pateikė savo prašymą ir jame nurodytus duomenis pagrindžiančius dokumentus. Prašyme išdėstė įvykio aplinkybes, neginčijo padaryto pažeidimo, prisipažino bei gailėjosi padaręs pažeidimą. Minėtame prašyme taip pat paaiškino, kad jis dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir yra vairuotojas-kelio darbininkas. Dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų nurodė, kad jis 2011 m. kovo 21 d. dirbo automagistralėje Klaipėda–Vilnius (Al) ir pietų metu kartu su savo kolegomis pietavo kelio Al (duomenys neskelbtini) kilometre esančioje aikštelėje. Pietų metu išgėrė alaus, nes dirbo toje vietoje ir iki vakaro vairuoti neplanavo. Tačiau tuoj po pietų, apie 14 val., prireikė truputį patraukti automobilį ir jis, net nepagalvojęs, kad reiktų palaukti, kol praeis šiek tiek laiko ir alkoholio koncentracija sumažės, iš karto sėdo už VĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Mercedes Benz 411“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo. Prie automobilio buvo prikabinta priekaba „Tauras 1500-01“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jis važiuodamas atgal ir dėl priekabos dydžio nepastebėjęs stovinčio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į jį atsitrenkė. Kadangi jis važiavo labai lėtai, smūgis buvo labai nestiprus, todėl nukentėjusio automobilio apgadinimai buvo minimalūs. Jo vairuotas automobilis ir priekaba nebuvo apgadinti. Įvykio metu automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvęs D. V. ir jo žmona I. V. nenukentėjo. Atvykus policijai, 14.30 val. buvo patikrintas jo girtumas ir nustatytas 2,21 promilių neblaivumas. Tačiau, apelianto nuomone, šio eismo įvykio tikrai nenulėmė jo neblaivumas. Alkoholio matuokliu nustatytas jo girtumo laipsnis neatspindėjo jo neblaivumo būsenos, t. y. buvo nustatytas toks didelis girtumo laipsnis, nes alaus buvo išgėręs prieš pusvalandį ir jis nebuvo spėjęs išgaruoti. Apeliantas paaiškino, kad po įvykio buvo sutrikęs, todėl nepagalvojo, kad reikia paprašyti policijos pareigūnų, kad jie dar kartą patikrintų jo neblaivumą jau policijos komisariate. Surašant eismo įvykio dokumentus jis prisipažino ir gailėjosi padaręs pažeidimą. Po įvykio jis ėmėsi veiksmų, kad būtų suremontuotas apgadintas automobilis, su nukentėjusiuoju D. V. sutarė, kad apmokės automobilio remonto išlaidas ir 2011 m. kovo 30 d. jis apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1848,81 litų sąskaitą už nukentėjusiojo D. V. automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą. Po to D. V. parašė prašymą draudimo bendrovei „Ergo Lietuva“, kad būtų nutraukta žalos byla, nes jis jam atlygino žalą. Minėtame prašyme jis teismui taip pat nurodė, kad dirba vairuotoju nuo 1980 metų ir tai yra jo pagrindinė specialybė. Nurodė, kad jis yra drausmingas vairuotojas, nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą ir savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Paaiškino, kad jis gyvena vienas, moka visus komunalinius mokesčius, išlaiko save, todėl praradęs vairuotojo pažymėjimą, netektų darbo ir laikinai negalėdamas savęs išlaikyti, taptų socialiai remtinu valstybės išlaikomu asmeniu, o to nesinorėtų. Be to, jis nuolat padeda savo seniems tėvams (tėvas – A. K. (85 m.), mama – E. K. (79 m.)), kai juos prireikia nuvežti pas gydytojus. Tėvas A. K. yra neįgalusis, kuriam nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, t. y. jis praktiškai nevaikštantis, negali savarankiškai judėti ir naudotis viešuoju transportu. Todėl, apelianto nuomone, jis, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, negalės padėti savo tėvams ir tai sukels papildomų rūpesčių.

Apeliantas nurodo, kad skundžiamame nutarime teismas visiškai nepasisakė dėl jo prašyme nurodytų aplinkybių ir jų motyvuotai neįvertino. Tačiau vertinant teismo nutarimą ir bylos nagrinėjimą, kuris tetruko kelias minutes ir iškart jam buvo išspausdinta ir pateikta nutarimo kopija, apeliantui aišku, kodėl tai nebuvo padaryta. S. K. akivaizdu, kad skundžiamas nutarimas buvo surašytas prieš bylos nagrinėjimą, remiantis vien policijos pareigūnų pateiktais duomenimis ir dar prieš bylos nagrinėjimą buvo priimtas sprendimas. Apelianto nuomone, tokie veiksmai pažeidžia jo konstitucinę teisę į teisingą ir bešališką teismą, nes nepagrįsdamas savo sprendimo išsamiu visų aplinkybių išnagrinėjimu, teismas buvo šališkas ir neobjektyvus. S. K. nurodo, kad skundžiamame nutarime teismas tik deklaratyviai nurodė, kad vairuotojo pažymėjimas apeliantui reikalingas darbe, kad jo reikia lankant ir vežant pas gydytojus seną tėvą, tačiau šių aplinkybių niekaip nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teismas ne tik neįvertino, bet netgi nepaminėjo, kad jo atsakomybę lengvina ne viena, o dvi lengvinančios aplinkybės, t. y. nuoširdus gailėjimasis ir savo noru atlygintas nuostolis nukentėjusiajam. Taip pat teismas motyvuotai neįvertino jo padaryto pažeidimo ir asmenybės, o tik deklaratyviai nurodė, kad į tai atsižvelgė, tačiau apeliantui liko neaišku, kaip tai buvo įvertinta ir kokią įtaką turėjo skiriant nuobaudą.

S. K. nurodo, kad ATPK numato griežtesnę atsakomybę už KET pažeidimus, padarytus neblaivaus asmens. Atsakomybė atitinkamai diferencijuojama atsižvelgiant į neblaivumo laipsnį – nuo lengvo iki sunkaus. Apeliantas nurodo, kad atsakomybė už jo padarytą pažeidimą yra numatyta ATPK 127 straipsnio 3 dalyje. Šiame straipsnyje numatyta atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą, kurį padaro neblaivus asmuo ir nesvarbu, koks neblaivumo laipsnis jam nustatytas. Vadinasi, nesvarbu, ar neblaivumas lengvas, vidutinis ar sunkus, atsakomybė numatyta toje pačioje dalyje. Tačiau, apelianto nuomone, atsakomybė gali būti diferencijuojama parenkant konkrečią nuobaudą numatytose ribose. S. K. mano, kad jo padaryto pažeidimo tikrai nenulėmė jam nustatytas neblaivumo laipsnis. Neblaivumo laipsnis jam buvo nustatinėjamas netrukus po įvykio, todėl jis nebuvo nustatytas tiksliai. Apeliantas teigia, kad jis maždaug prieš pusvalandį iki įvykio gėrė alų, todėl alkoholio matuoklio rodmenys buvo didesni nei reali alkoholio koncentracija jo organizme ir tokius rodmenis nulėmė alkoholio garai iš kvėpavimo takų. Apeliantas mano, kad tai parodo ir jo kolegoms po kiek laiko nustatytas mažesnis neblaivumo laipsnis. Apeliantas neneigia, kad buvo išgėręs, tačiau yra įsitikinęs, kad, jei būtų pasinaudojęs įstatymų jam suteikta galimybe pasitikrinti neblaivumą medicinos įstaigoje, neblaivumo laipsnis būtų buvęs nustatytas žymiai mažesnis. Dėl pasimetimo ir susidariusios stresinės situacijos jis nepasinaudojo šia savo teise, todėl nori atkreipti dėmesį, kad vertinant pažeidimo pobūdį, reiktų atsižvelgti į šią aplinkybę, nes pažeidimą nulėmė jo vairuojamos transporto priemonės dydis, ribotas matomumas važiuojant atbula eiga su priekaba ir galbūt pasitikėjimas savo didele vairavimo patirtimi. Apelianto nuomone, padarytas pažeidimas yra pavojingas, tačiau, vertinant jo pobūdį, taip pat reiktų atkreipti dėmesį į tą aplinkybę, kad pažeidimas padarytas manevruojant stovėjimo aikštelėje, važiuojant labai lėtai, todėl sukeliantis mažesnį pavojų eismo saugumui.

S. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis yra drausmingas vairuotojas, vairuotoju dirba nuo 1980 metų, tai jo pagrindinė specialybė. Teigia, kad suvokia, kad padarė sunkų administracinį teisės pažeidimą ir to neneigia, supranta, kad asmenys, kurių darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, turėtų dar atsakingiau vertinti savo veiksmus ir jausti didesnę atsakomybę už kitus vairuotojus, kurie transporto priemones vairuoja tik savo asmeniniams poreikiams patenkinti, taip pat supranta, kad vien tai, jog jo darbas yra tiesiogiai susijęs su poreikiu vairuoti transporto priemones, negali būti pripažinta aplinkybe, kuri lemtų išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, tačiau, mano, kad į tai turėtų būti atsižvelgta jam skiriant nuobaudą.

Apeliantas nurodo, kad ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje tai siejama su aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

S. K. teigimu, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. Apeliantas teigia, kad kaip doras pilietis gali nuoširdžiai patvirtinti, jog jo padarytas pažeidimas ir šio pažeidimo sukeltos pasekmės, t. y. nuostolių atlyginimas nukentėjusiajam, dalyvavimas policijai forminant įvykį, vėliau dalyvavimas teismo posėdyje – ko niekada neteko patirti, darbdavių ir artimųjų negatyvi reakcija, padarė didelį poveikį jo asmenybei, paskatino susimąstyti dėl jo padaryto neatsakingo poelgio ir privertė jau dabar padaryti rimtas išvadas, kad vienas neapgalvotas veiksmas gali sukelti labai rimtas pasekmes ir netgi ilgam laikui sugriauti turimą gerovę. Apeliantas nurodo, kad jis suvokia, kad priėmus sprendimą šioje byloje, jam bus paskirta dar ir nuobauda, tačiau yra įsitikinęs, kad nubaudimo ir auklėjimo tikslas būtų pasiektas paskiriant jam baudą ir neskiriant papildomos nuobaudos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Bylos duomenys, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolas (2 b. l.), alkotesterio parodymai – nustatytas 2,21 promilių girtumas (6 b. l.), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (8 b. l.), S. K. paaiškinimas (9 b. l.), D. V. paaiškinimas (10 b. l.), eismo įvykio vietos schema (11 b. l.), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (12 b. l.) patvirtina, kad S. K. 2011 m. kovo 21 d. 14.01 val. automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda (duomenys neskelbtini) kilometre esančios kavinės stovėjimo aikštelėje vairuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir atsitrenkė su priekaba į stovintį automobilį ir jį apgadino, eismo įvykį padarė būdamas neblaivus (nustatytas 2,21 promilių girtumas), be to, jis nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, laiko, kad padarytas pažeidimas įrodytas, pažeidėjo S. K. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir 124¹ straipsnio 7 dalį.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas šališkai, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes, neanalizavo apelianto S. K. pateiktų įrodymų, bylą išnagrinėjo labai greitai, neatsižvelgė į tai, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Iš paminėtų teisės normų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą administracinėje byloje, įstatymų reikalavimų nepažeidė. Apelianto teiginiai, kad jo administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta per greitai, kad nebuvo atsižvelgta į jo pateiktus dokumentus ir jam paskirta per griežta nuobauda, yra deklaratyvūs ir jo asmeninė nuomonė, kuri teismui nėra privaloma.

S. K. apeliaciniame skunde administracinių teisės pažeidimų padarymo fakto neginčija. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtus pažeidimus. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantas mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas skirti jam švelnesnę nuobaudą nei ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutarimu, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, S. K. už jo padarytus administracinius teisės pažeidimus buvo paskirta galutinė subendrinta nuobauda 4000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, t. y. minimali nuobauda už sunkiausią iš padarytų pažeidimų, numatyta ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje.

ATPK 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Įvertinus šios bylos medžiagą daroma išvada, kad tokių duomenų šioje byloje nėra.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino S. K. atsakomybę apsprendžiančias aplinkybes ir jam pagrįstai buvo paskirta ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda, kurią švelninti ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra pagrindo. Pirma, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Antra, vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Trečia, tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kuri jau buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Ketvirta, apelianto darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti apeliantui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į padarytų administracinių teisės pažeidimų pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr., pvz.: administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N1–1378/2007, Nr. N63?940/2010). Penkta, tai, kad nukentėjusysis D. V. neturi pretenzijų, taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Jokių kitų išskirtines bylos aplinkybes, galinčias būti pagrindu taikyti ATPK 30¹ straipsnį, įrodančių duomenų apeliantas nepateikė.

Be to, vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Pažymėtina, kad apeliantas, turėdamas labai didelį vairavimo stažą, už sunkiasvorio automobilio vairo sėdo būdamas vidutinio girtumo, o tai automatiškai sukelia didesnį pavojų kitiems eismo dalyviams, tai patvirtino ir eismo įvykio metu sukeltos pasekmės – stipriai apgadintas kitas automobilis.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. K. skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas lengvinančia aplinkybe nepripažino, jog apeliantas savo noru atlygino padarytą žalą, nėra pagrindas naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Palikti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto S. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama

Teisėjas Zigmas Kavaliauskas