- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-07-16
- Bylos Nr.
- N1-102-134/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronė Vidzėnienė
- Nukentėjusysis
- M. Š., M. S., V. Š., J. Š.
- Kaltinamasis
- V. A.
- Civilinis atsakovas
- V. S.
- Advokatai
- Irmantas Ruželė
(S) 2.3.6.4.5; 2.3.6.4.5; 1.1.7.2.7; 1.2.3.1; 1.2.16.1.2.1Teisminio sprendimo Nr. 1-83-1-00001-2015-2
2015 m. liepos 16 d.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A, a. k. (duomenys neskelbtini) gim. ...neregistruotas, nevedęs, neteistas, kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A. 2014-12-31 apie 20.00 val. name, esančiame būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia, ne mažiau kaip vieną kartą sudavė kumščiu M. S. į veido sritį, taip sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui – broliui M. S..
Be to, V. A. 2014-12-31 apie 20.30 val. namo virtuvėje, esančioje adresu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, vieną kartą dūrė peiliu nukentėjusiajam P. Š. į krūtinės sritį, padarydamas durtinį-pjautinį kiauryminį krūtinės ląstos sužalojimą su širdies pažeidimu, kas komplikavosi širdies tamponada krauju, dėl ko nukentėjusysis mirė, taip tyčia nužudė P. Š..
Kaltinamasis V. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014-12-31 vakare į jo namus atėjo P. Š. ir kartu su broliais šventė Naujųjų metų sutikimą. Tuo metu namuose buvo mama V. S., tėvas G. A., broliai Mas ir L. S.. Jie parduotuvėje nusipirko alkoholinių gėrimų ir virtuvėje gėrė. Jiems vartojant alkoholinius gėrimus į namus atėjo motinos draugė N. G.. Tuo metu virtuvėje grojo muzika. Begeriant kilo konfliktas, kurio metu P. Š. ir brolis Mas pykosi su broliu L. S. dėl muzikos. Jis dar sėdint prie stalo 3–4 kartus trenkė M. S. į veidą, kad jis nepultų brolio ir jį įstūmė į jo kambarį ir uždarė to kambario duris. Tuo metu prie stalo sėdėjo P. Š. ir L. S.. Jis nuėjo į tualetą, o sugrįžęs pamatė, kad virtuvėje yra tik P. Š., su kuriuo gėrė šampaną. Maždaug po pusvalandžio atėjo brolis L. S., kuriam buvo prakirsta ties nosimi. Jis sakė, kad jam nosį prakirto P. Š.. Jis priekaištavo P. Š. dėl brolio sumušimo, tačiau P. Š. atsakė, kad jam taip ir reikia, ir ėjo link katilinės. Jis suprato, kad jis dar eina mušti brolio ir pagriebęs nuo stalo peilį, priėjęs prie Pauliaus, iš priekio, laikydamas peilį dešinėje rankoje, vieną kartą dūrė jam į krūtinės vidurį. P. Š. nuo jo smūgio peiliu suriko ir išėjo į lauką, o jis nuėjo pas brolį į katilinę. A. M. S., supratęs, kad P. Š. perdurtas, jam priekaištavo, o jis atsakė, kad pripjovė Paulių ir liepė eiti paskui jį. P. Š. pargriuvo koridoriuje. Jis buvo katilinėje, kol atvažiavo greitoji medicinos tarnyba. Peilį numetė virtuvėje už dujų baliono. Jis nenorėjo Pauliaus nužudyti, o norėjo tik apginti brolį, o Paulių pagąsdinti, pripažįsta, kad tam turėjo įtakos jo girtumas, dėl kurio jis gerai neatsimena visų aplinkybių. Atvykus policijos pareigūnams jis buvo sulaikytas.
Parodymų patikrinimo vietoje metu V. A. parodė virtuvę, kur jis su Mu ir L. S. bei P. Š. vartojo alkoholinius gėrimus, M. S. pradėjus šūkauti, trenkė kumščiu 3 kartus jam į veidą parodė vietą, kurioje jis peiliu dūrė P. Š. į krūtinę. (2 t., b. l. 37–38, 39, 40, 41).
Asmens blaivumo testo metu 2014-12-31 22:16:39 val. V. A. nustatytas 1,81 ‰ girtumas (2 t., b. l. 1).
N. V. Š. parodė, kad jo sūnus P. Š. 2014-12-31 14 val. išėjo iš namų pas draugus švęsti Naujųjų metų sutikimo. Iš namų jis išėjo blaivus. Kaltinamasis V. A. su jo sūnumi draugavo, jų santykiai buvo normalūs. 2014-12-31 apie 20.30 val. žmonai J. Š. paskambino N. G. ir pranešė, kad Vijus peiliu sužalojo jo sūnų Paulių ir liepė greitai atvažiuoti, jei nori pamatyti sūnų gyvą. Jo kaimynas automobiliu jį su žmona nuvežė į įvykio vietą ir jis pro duris matė prieangyje gulintį sužeistą sūnų. Atvykusi greitoji medicinos tarnyba Pauliaus neatgaivino, o atvykę policijos pareigūnai sulaikė V. A.. Įvykio vietoje buvusi N. G. jam sakė, kad sūnus Paulius išėjo į koridorių ir pasakė, kad jam peiliu dūrė Viukas, pakėlusi jo marškinėlius matė durtinę žaizdą. Jis nurodė, jog dėl sūnaus mirties jam buvo padaryta turtinė žala, kurią sudaro sūnaus laidojimo išlaidos: 127 eurai už pirktas gėles, laidojimo prekių ir paslaugų išlaidos sudaro 618,60 euro, gedulingi pietūs – 301,20 euro, išlaidos kurui tvarkant laidojimo reikalus sudaro 29,47 euro, dėl patirto streso J. Š. pirkti vaistai už 1,39 euro, 880,52 euro sumokėjo už paminklo pastatymą. Dėl šių išlaidų jis turi sąskaitas, kvitus ir kitus išlaidas patvirtinančius dokumentus. Be to, jis su žmona turėjo išlaidų, kurios nepatvirtintos dokumentais: 307 eurus jie sumokėjo už paminklo pastatymą, 30 eurų buvo sumokėta kunigui už religinių apeigų atlikimą laidotuvių metu, 100 eurų sumokėjo giesmininkams laidotuvių metu, 22 eurus sumokėjo už mirusio sūnaus nuotrauką. Iš viso turėjo 2079,32 euro išlaidų. Jiems buvo išmokėta 304 eurų laidojimo pašalpa, 152 eurus sumokėjo Teisingumo ministerija kaip kompensaciją už smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, be to, kaltinamojo motina atlygino 600 eurų, todėl iki šio neatlyginta 1363,53 euro jų patirta turtinė žala. Dėl sūnaus mirties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, su juo iki mirties gyveno kartu, jis padėjo ūkio darbuose, dėl to iki šiol jaučia nerimą, pablogėjo jo gyvenimo kokybė, todėl prašo priteisti iš kalto asmens jam ir žmonai po 33 860 eurų neturtinės žalos. Be to, tyrimo metu jų atstovas advokatas jiems teikė teisines konsultacijas, patarimus, pagalbą renkant dokumentus, parengė procesinius dokumentus, todėl jam sumokėjo 1250 eurų, kuriuos prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kalto asmens.
Nukentėjusioji J. Š. parodė, kad jų sūnus P. Š. 2014-12-31 iš namų išėjo apie 14 val. pas draugus švęsti Naujųjų metų sutikimo. Apie 20.30 val. jai paskambino N. G., kuri pranešė, kad jų sūnus Paulius yra sužalotas peiliu ir kad tai padarė Vijus, ji sakė, kad pakėlusi marškinėlius matė žaizdą. Jiems nuvykus į įvykio vietą tuo metu jau buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie jų į vidų neleido, pro praviras duris matė, kad sūnus Paulius gulėjo koridoriuke (prieangyje). Atvykusios greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojai sūnaus neatgaivino. Dėl sūnaus laidojimo turėjo išlaidų, kurias nurodė vyras, ir iki šiol neatlyginta 1363,53 euro turtinė žala. Be to, dėl sūnaus mirties patyrė dvasinius išgyvenimus, dėl patirto streso lankėsi pas gydytojus, kurie diagnozavo depresiją dėl patirto streso. Iki šio vartoja vaistus, lankosi pas gydytojus. Prašo priteisti jai ir vyrui po 33 860 eurų neturtinės žalos bei 1260 eurų turėtų išlaidų dėl apmokėjimo atstovui už teisinę pagalbą: konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą, iš viso prašo priteisti 69 203,53 euro žalos jai ir vyrui lygiomis dalimis.
Nukentėjusioji M. Š. parodė, kad nužudytasis P. Š. buvo jos brolis, apie įvykį telefonu jai pranešė motina, nes įvykio metu ji buvo išvykusi. Ji sakė, kad jos brolį peiliu nužudė V. A.. Jis buvo jos nužudyto brolio draugas. Ji civilinio ieškinio nereiškia.
Nukentėjusysis M. S. atsisakė duoti parodymus, nurodydamas, kad kaltinamasis yra jo brolis ir pareiškė, kad jis ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad jam nustatyta 3 invalidumo grupė nuo vaikystės dėl psichinės ligos. 2014-12-31 iš darbo miške jis grįžo į namus apie 16.30–17 val. Tuo metu namuose buvo mama V. S., patėvis G. A., broliai Las ir Vijus bei P. Š.. B. V. ir Mas bei P. Š. virtuvėje vartojo alkoholius gėrimus. Jis ėjo į parduotuvę, kur nupirko butelį šampano ir dvi „pūsles“ alaus. Tuo metu į namus buvo atėjusi ir kaimynė N. G.. Jie visi kartu gėrė virtuvėje ir vienu metu su broliu Vijumi kilo žodinis konfliktas, kurio metu Vijus čiupo jam už marškinėlių, juos suplėšė, trenkė vieną kartą kumščiu į nosį, dėl ko jam bėgo kraujas. Jis neatsimena, ar tarp jo, Pauliaus ir Lo buvo ginčas dėl muzikos, bet po to, kai jam trenkė Vijus, virtuvėje Las, Paulius ir Vijus ginčijosi dėl muzikos. Dėl sumušimo buvo paraudusi ir patinusi nosis, tačiau dėl to į gydytojus nesikreipė. Jis neturi pretenzijų broliui Vijui, ieškinio nereiškia. Po kiek laiko jis išėjo į lauką parūkyti, užtruko lauke apie 10 min. ir grįždamas į namą, pirmame mažame koridoriuke sutiko į jį einantį Paulių, kuris žiopčiojo ir glostė pilvą. Jis nieko nesakęs nugriuvo koridoriuje ir jo kūnas pamėlo. Pakėlęs jo marškinėlius matė aukščiau pilve, ties krūtine nedidelę skylutę. Motinai pradėjus šaukti, kad nudurtas Paulius, kad kviestų greitąją, Vijus pasakė „aš padūriau“. Jis skambino Rokiškio policijai, pranešė apie įvykį, girdėjo, kaip Vijus sakė policininkams, kad jis nužudė Paulių, ir parodė kur yra peilis (1 t., b. l. 74–76, 77–78).
L. V. S. parodė, kad 2014-12-31 vakare jos sūnūs Las, Vijus ir Mas su P. Š. virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus, švęsdami Naujųjų metų sutikimą. Vienu metu jie ginčijosi dėl muzikos ir, kai ji įeidavo į virtuvę, jie liaudavosi konfliktavę, tačiau jai išėjus jie vėl ginčijosi. Vienu metu ji pamatė, kaip į prieškambarį įbėgo sūnus Las, kurio veidas buvo kruvinas. Tada sūnus V. A. jam padėjo nueiti į lovą kitame kambaryje, kur jį paguldė. Tuo metu jai telefonu paskambino dukra ir ji kalbėdama telefonu išėjo į lauką, kur buvo ir N. G.. Joms būnant lauke išbėgo P. Š., rankomis trindamas pilvą ir pasakė, kad jį perdūrė Viukas ir kad jam reikia greitosios medicininės pagalbos. Jis pakėlė marškinėlius, ir ji, pamačius žaizdą, iškvietė greitąją medicininę tarnybą bei policijos pareigūnus. Pauliui atėjus į koridorių, ji pamatė jog Pauliui dingo vyzdžiai ir ėmė mėlynuoti veidas. Ji nematė, kaip prasidėjo muštynės ir kas pirmas jas pradėjo. Kaltinamasis V. A. yra jos sūnus, šiuo metu jis yra dar nepilnametis, ji sutinka atlyginti nukentėjusiesiems turtinę žalą, šiuo metu atlygino 600 eurų turtinės žalos, tačiau nesutinka atlyginti nukentėjusiesiems po 33 680 eurų neturtinės žalos ir išlaidų, apmokėtų atstovui už konsultacijas ir atstovavimą teisme, nes šios išlaidos per didelės, kadangi jos šeimos pajamos yra mažos: ji gauna tik 57 eurus, o vyras 94 eurus per mėnesį. P. Š. buvo perdurtas virtuviniu peiliu, kuris buvo virtuvėje ant stalo.
Liudytoja V. S. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 91–92).
Liudytojas L. S. parodė, kad kaltinamasis V. A. yra jo brolis. 2014 m. gruodžio 31 d. savo namuose jis su broliais Vijumi ir Mu bei P. Š. šventė Naujųjų metu sutikimą, virtuvėje vartodami alkoholinius gėrimus. Namuose tuo metu buvo mama V. S., mamos sugyventinis G. A., vėliau atėjo ir kaimynė N. G.. Būdami virtuvėje jis susiginčijo su P. Š. dėl muzikos, ir P. Š. ginčo metu trenkė jam į nosį bei ją sužalojo. Jo ginčas su P. Š. vyko per kelis kartus: katilinėje, kai rūkė, po to koridoriuje, kur jis galėjo Pauliui taip pat suduoti, po smūgio į nosį, jis buvo pargriuvęs. Dėl girtumo jis gerai neatsimena visų įvykio detalių. B. V. ar motina nunešė jį į lovą kitame kambaryje ir paguldė. Kai jis pabudo, išgirdo, kaip kaimynė N. G. rėkė, kad nudūrė Paulių, jis matė jį gulintį koridoriuje, tuo metu atvyko ir policijos pareigūnai.
Asmens blaivumo testo metu 2014-12-31 23:36:56 L. S. nustatytas 0,96 ‰ girtumas (2 t., b. l. 1).
2014-12-31 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra Vilties g. 9, Čedasų mstl., Rokiškio r. Gyvenamojo namo verandoje ant grindų rastas gulintis ant nugaros apie 20 metų amžiaus vyriškio lavonas, kurio krūtinėje matyti iki 2 cm pločio žaizda. Virtuvėje prie rytinės sienos yra balta medinė spintelė, už kurios ant grindų rastas ir paimtas virtuvinis peilis su juoda rankena (1 t., b. l. 10–13, 14, 15).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 3/15(05) konstatuota, kad P. Š. mirė nuo durtinio-pjautinio kiauryminio krūtinės ląstos sužalojimo su širdies pažeidimu, kuris komplikavosi širdies tamponada krauju. Jo mirtis galėjo įvykti 1,5-2 paros iki lavono tyrimo pradžios 2015-01-02. Tyrimo metu P. Š. lavone nustatyti šie sužalojimai: a) durtinis-pjautinis kiauryminis krūtinės ląstos sužalojimas su širdies pažeidimu, kuris padarytas vienu aštraus duriančiai pjaunančių savybių daikto, kuo galėjo būti peilio geležtė, trauminiu poveikiu. Šį sužalojimą esant durtiniu-pjautiniu rodo linijinė žaizdos forma, lygūs, neapibrozdinti žaizdos kraštai, vienas žaizdos galas suapvalintas, priešingas smailas, suglaudus kraštus nelieka odos defekto bei žaizdos kanalo buvimas. Sužalojimas padarytas trumpu laikotarpiu iki mirties, ką rodo gijimo požymių nebuvimas sužalojimo srityje. Gyviems asmenims dėl tokio sužalojimo sveikata sutrikdoma sunkiai, b) poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešinės akies viršutiniame voke, poodinės kraujosruvos dešinio kelio sąnario srityje, dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje. Šie sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai šešių trauminių poveikių kietais bukais, ribotus paviršius turinčiais daiktais, galimai smūgiuojant kumščiais bei spardant, jie padaryti trumpu laikotarpiu iki mirties, ką rodo nepakitusi kraujosruvų spalva. Gyviems asmenims dėl tokių sužalojimų sveikata sutrikdoma nežymiai. Sužalojimų ant P. Š. plaštakų, jų krumplių nenustatyta. Po padaryto durtinio-pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo su širdies pažeidimu P. Š. iki širdplėvės ertmės užsipildymo krauju ir širdies sustojimo turėjo galimybę trumpą laiką (iki keleto minučių) atlikti savarankiškus veiksmus bei tiek pat laiko gyventi. P. Š. lavono kraujyje rasta 2,46 promilės etilo alkoholio, gyviems asmenims tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį.
(1 t., b. l. 28–29, 30–31).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. pM 3/15(05) nurodyta, kad P. Š. lavono tyrimo metu nustatytos durtinės-pjautinės krūtinės ląstos žaizdos ilgis 1,7 cm, kas rodo jog žalojusio įrankio veikliosios dalies plotis panirimo eigoje buvo artimas šiam matmeniui. Tokias savybes turi įvykio vietoje rasta peilio geležtė, todėl nėra pagrindo atmesti sužalojimo padarymo galimybės tyrimui pateikto peilio geležte (1 t., b. l. 33).
2015-01-26 peilio apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas peilis, paimtas iš įvykio vietos Vilties g. 9, Čedasų mstl., Rokiškio r.: jis yra juodos spalvos, plastmasine kriauna, viso peilio ilgis 22 cm, geležtės ilgiausioje vietoje ilgis 11 cm, rankenos 11 cm, ant geležtės iš abiejų pusių nuo geležtės smaigalio ne mažiau kaip 5 cm ilgyje nubrauktos rudos spalvos dėmės, panašios į kraują (1 t., b. l. 16, 17).
2015-01-27 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad V. A. iš jam parodytų trijų peilių iš dydžio ir rankenos atpažino peilį, kuriuo 2014-12-31 vakare savo namuose Vilties g. 9, Čedasų mstl., Rokiškio r., dūrė virtuvėje P. Š. (2 t., b. l. 42).
Iš 2015-1-27 daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų matyti, kad pateikti P. Š. juodi marškinėliai, juodi džinsai, mėlynos trumpikės, mėlynos kojinės (1 t., b. l. 36), kurie apžiūrėti 2015-01-29 ir nustatyta: marškinėlių priekyje, ties viduriu, yra kiaurymė, įstrižai į kairio peties pusę, nuo apykaklės žemyn 17,5 iki įstrižos kiaurymės žemiausio galo, kiaurymės ilgis ne mažiau kaip 12 mm, aplink ją matyti rudos spalvos dėmė, panaši į kraują, kairėje rankovėje, priekyje yra horizontali kiaurymė einanti nuo rankovės per siūlę ir kairiu šonu; jos ilgis ne mažiau kaip 9 cm, kiaurymė nuo pažasties yra 9 cm ilgio (1 t., b. l. 39, 17).
2015-01-21 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyrius pateikė 2014-12-31 centro informacinėje sistemoje užregistruotus du pranešimus dėl kūno sužalojimo Vilties g. 9, Čedasų mstl., Rokiškio r. , įrašytus į skaitmenines garso įrašų kopijas (1 t., b. l. 67, 68). Iš jų garso apžiūros protokolo matyti, kad garso įrašas yra trijuose failuose. Garso įraše „2014-12-31_20-40-55_37067580435“, kurio trukmė 01:24 min., pranešama, kad Čedasų miestelyje, Vilties g. 9, vienas berniokas perdūrė kitą su peiliu po krūtine, nukentėjusysis, kuriam yra 20 metų, yra sąmoningas, labai kraujuoja. Garso įraše „2014-12-31_20-40-55_37067580435“, kurio trukmė 00:36 sek. pranešama, kad Vikas nudūrė žmogų, nudūrė su peiliu, žmogus miršta. Garso įraše „2014-12-31_20-52-25_37060522306, kurio trukmė 02:56 min., pranešama, kad Čedasų kaime perdūrė žmogų, name, kur gyvena S. Pranešama, kad skambino J. Š., kad jai pranešė, kad jos sūnus guli perdurtas (1 t., b. l. 69–72).
2014-12-31 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad V. S. pateikė V. A. drabužius: 1 porą baltos spalvos kojinių, raudonos spalvos marškinėlius, pilkos spalvos kelnes (1 t., b. l. 96), kurie apžiūrėti. Iš apžiūros protokolo matyti, kad ant vienos kojinės viršutinės dalies matyti rudos spalvos panašios į kraują dėmės, ant kelnių priekinės, dešinės kojos apačioje matyti rudos spalvos dėmės, panašios į kraują, kairės pusės kišenė suplėšyta, nugaros pusėje, ant abiejų kelnių, ties apačiomis matyti įvairių formų, dydžių rudos spalvos dėmės, panašios į kraują, dešinės kišenės vidinėje pusėje matyti ne mažesnė kaip 3 cm dydžio netaisyklingos formos rudos spalvos dėmė, panaši į kraują (1 t., b. l. 97).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3/15(P-05) nurodyta, kad L. S. padaryta muštinė žaizda nosyje, odos įdrėskimai kairiame dilbyje. Odos įdrėskimai padaryti ne mažiau kaip prieš 7–9 paras iki apžiūros (2015-01-02). Muštinė žaizda nosyje padaryta kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. L. S. plaštakoje, krumpliuose išorinių sužalojimo žymių nėra. Muštinė žaizda nosyje kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 183).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2/15(P-05) nurodyta, kad A. A. nustatyta odos randai dešiniame dilbyje, dalinai sugijęs odos nubrozdinimas dešinės plaštakos penkto krumplio srityje, kuris padarytas ne mažiau kaip prieš 1–2 savaites iki apžiūros (2015-01-02), odos randai – ne mažiau kaip prieš 6 mėn. A. A. kūne sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, nenustatyta (2 t., b. l. 59).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir bausmės skyrimas
Nustatyta, kad 2014-12-31 įvykio vietos apžiūros metu name rastas P. Š. lavonas su durtine žaizda krūtinėje. Teismo medicinos specialistas nustatė, kad P. Š. mirė nuo durtinio-pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo su širdies pažeidimu, kuris komplikavosi širdies tamponada krauju. Sužalojimas padarytas aštriu duriančių pjaunančių savybių daiktu, kuo galėjo būti įvykio vietoje rasta peilio geležtė (1 t., b. l. 28–31). Be to, nustatyta, kad tuo pačiu metu V. A. sudavė ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu broliui M. S. į veidą, sukeldamas skausmą, ir taip pavartojo smurtą artimoje aplinkoje.
V. A. prisipažįsta padaręs abi jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nurodė, kad broliui M. S. jis sudavė kumščiu į nosį, kai jis skyrė besimušančius brolį Lą su P. Š., ir tuo metu atėjus broliui M. S., manė, kad jis irgi puls muštis, pamena, kad nuo jo smūgio jis pargriuvo. Jis pripažįsta, kad P. Š. jis dūrė virtuvėje peiliu, po to, kai jis sudavė broliui Lui ir jį sužalojo, o jam paklausus P. Š. dėl ko jį sumušė, šis atsakęs, kad jam dar maža ir pakilo nuo kėdės. Jis manęs, kad P. Š. gali eiti prie brolio, todėl pagriebė nuo stalo peilį ir jam įdūrė, tačiau jo nužudyti nenorėjo, o norėjo tik pagąsdinti.
Analogiškus parodymus V. A. davė ir ikiteisminio tyrimo metu, ir jo parodymai dėl esminių aplinkybių yra nuoseklūs. Virtuvėje už spintelės buvo rastas peilis, kurį V. A. nurodė kaip peilį, kuriuo mirtinai sužalojo P. Š., o specialistas išvadoje konstatavo, kad P. Š. durtinės-pjautinės žaizdos ilgis 1,7 cm, kas rodo, jog žalojusio įrankio veiklios dalies plotis panirimo eigoje buvo artimas šiam matmeniui, todėl nėra pagrindo atmesti galimybės, kad sužalojimas padarytas pateiktu peiliu, paimtu įvykio vietoje (1 t., b. l. 33). Iš V. A. drabužių apžiūros protokolo matyti, kad ant vienos kojinės viršutinės dalies, kelnių priekinės, dešinės kojos apačioje, nugaros pusėje, ant abiejų klešnių, apačioje matyti įvairių formų, dydžių rudos spalvos panašios į kraują dėmės, dešinės kišenės vidinėje pusėje matyti ne mažesnė kaip 3 cm dydžio netaisyklingos formos rudos spalvos į kraują panaši dėmė (1 t., b.l. 97). Liudytoja V. S. patvirtino, kad įvykio vietoje matė sužalotą P. Š., kuris sakė, kad jį perdūrė Vijus. Nukentėjusieji V. Š. ir J. Š. patvirtino, kad apie sūnaus Pauliaus sužalojimą peiliu jai telefonu pranešė N. G., kuri būdama įvykio vietoje jai sakė, kad sūnų Paulių sužalojo Vijus.
Nukentėjusysis M. S. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jis teisingai nurodė visas aplinkybes dėl jo sužalojimo, kaltinamasis V. A. pripažino, kad nuo jo suduoto smūgio kumščiu į veidą brolis M. S. pargriuvo, todėl akivaizdu, kad taip buvo sukeltas M. S. fizinis skausmas. V. A., suduodamas kumščiu broliui į veidą, suvokė, kad taip gali sukelti broliui fizinį skausmą ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia, šiuos veiksmus padarė artimoje aplinkoje ir jo veika atitinka subjektyviuosius ir objektyviuosius BK 140 straipsnio 2 dalies požymius.
V. A., smogdamas peiliu P. Š. į gyvybei pavojingą vietą – krūtinę, suvokė, kad jis gali būti sunkiai sužalotas ar mirti, ir jį tenkino bet kokio laipsnio padariniai, jų nedetalizavo ir siekė bet kokių jų atsiradimo, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, jo veika atitinka subjektyviuosius ir objektyviuosius BK 129 str. 1 d. požymius.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusieji V. Š. ir J. Š. prašo priteisti lygiomis dalimis iš kaltinamojo 1361,53 euro turtinę žalą, kurią sudaro su nužudyto sūnaus laidojimu susijusios išlaidos, o taip pat išlaidos, susijusios su jo kapavietės sutvarkymu – paminklo pastatymu, kurios iki šiol neatlygintos, o taip pat prašo kompensuoti jų patirtą neturtinę žalą, priteisiant kiekvienam iš jų po 33 860 eurų, nes dėl sūnaus netekties jie patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusieji 1958,18 euro patirtą turtinę žalą grindė rašytiniais dokumentais: D. M., S. R. individualių įmonių išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, DNB banko kasos pajamų orderiu, kvitais (2 t., b. l. 152–164). Jų nurodytų išlaidų – 307 eurų už paminklo pastatymą, 30 eurų, sumokėtų kunigui už religinių apeigų atlikimą laidotuvių metu, 100 eurų, sumokėtų giesmininkams laidotuvių metu, 22 eurų, sumokėtų už mirusio sūnaus nuotrauką, nepatvirtina dokumentai, tačiau šios išlaidos yra būtinos, realios, atitinka teisingumo ir protingumo principus, todėl priteistinos. Ši žala padaryta nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, todėl jis privalo atlyginti padarytą turtinę žalą (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str. 1 d., 6.248 str.).
Pripažintina, kad nukentėjusieji V. Š. ir J. Š. dėl sūnaus netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir skausmą, nepatogumus, su juo iki mirties gyveno kartu, jis padėjo ūkio darbuose, buvo su juo emociškai susiję, dėl jo netekties pablogėjo jų gyvenimo kokybė, nukentėjusioji J. Š. dėl patirto streso turi lankytis pas gydytojus, todėl neabejotina, kad jiems padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimo būdus ir jos nustatymo kriterijus reglamentuoja CK 6.250 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu, siekiant kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiųjų neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Neturtinė žala nukentėjusiesiems V. Š. ir J. Š. padaryta neteisėtais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, todėl jis privalo atlyginti ir neturtinę žalą. Įvertinus šias aplinkybes, bei atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. A. yra gana jauno amžiaus, darbingas, todėl turės galimybę dirbti ir atlyginti prašomą priteisti nukentėjusiesiems žalą, prašoma suma nėra per didelė, todėl priteistina. Nusikalstamos veikos metu V. A. buvo nepilnametis, todėl iki jo pilnametystės, jam neturint turto ar uždarbio, ši žala priteistina lygiomis dalimis iš jo tėvų – V. S. ir G. A..
Nagrinėjamoje byloje V. Š. ir J. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinti nukentėjusiaisiais bei civiliniais ieškovais ir jų procesinis statusas iki nuosprendžio priėmimo dienos nekito. Šiame procese jie galėjo naudotis jiems suteiktomis teisėmis, tarp jų ir teise proceso metu naudotis atstovo, pagal susitarimą teikiančio jiems teisinę pagalbą ir ginančio jų teises bei interesus, paslaugomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 55 str.)). Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų teisėms ir teisėtiems interesams ginti pirmos instancijos teisme atstovavo, teisinę pagalbą jiems teikė pagal susitarimą advokatas Irmantas Ruželė (1 t., b. l. 62–63). Atstovas teismo proceso metu pateikė pinigų priėmimo kvitą, kuris patvirtina, kad V. Š. advokatui I. Ruželei už atstovavimą, dokumentų surašymą, patarimą sumokėjo 1250 eurų (2 t., b. l. 162). BPK 106 straipsnis numato, kad teismas, pripažinęs asmenį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Priteisiant šias išlaidas atsižvelgtina ir į suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą, teisinei pagalbai skirtą darbo laiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad atstovas paruošė ir pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir dalyvavo teisiamajame posėdyje atstovaudamas nukentėjusiesiems, todėl nukentėjusieji turi teisę į šių išlaidų atlyginimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylos apimtis yra nedidelė (2 tomai), byla nesudėtinga, nes faktinės bylos aplinkybės nebuvo ginčijamos, byla buvo išnagrinėta per vieną darbo dieną, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, priteistina suma mažintina iki 600 eurų.
Dėl skiriamos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę V. A., vadovaujasi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į nepilnamečiams skiriamų bausmių ypatumus, numatytus BK 90–92 straipsniuose.
V. A. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ko neneigia ir kaltinamasis, todėl tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.), jis prisipažino kaltu ir dėl padarytos veikos gailisi, ir tai pripažintina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
V. A. padarė du tyčinius baigtus nusikaltimus, iš kurių vienas yra nesunkus, kitas labai sunkus (BK 11 str.), abi nusikalstamos veikos susijusios su smurto pavartojimu, dėl jo veiksmų buvo nužudytas jaunas, darbingas žmogus, tokių jo veiksmų pasekmės negrįžtamos. V. A. nusikalto būdamas nepilnametis, vieną kartą baustas administracine tvarka, mokymo įstaigų charakterizuojamas blogai, kaip grubus, įžeidinėjantis kitus mokinius ir mokytojus, pažeidinėjantis drausmę, nelankantis mokyklos, nesutariantis su vyresniuoju broliu, dėl ko buvo apgyvendintas vidurinės mokyklos bendrabutyje, kuriame sukėlė muštynes ir iš kurio buvo pašalintas, turintis elgesio problemų (2 t., b. l. 90, 94–96). Teismo psichiatro ir psichologo išvadoje V. A. konstatuota nesocializuoto elgesio sutrikimas, veikos metu jis suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti (2 t., b. l. 74–75). Jis praeityje neteistas, jo įstatyminė atstovė atlygino nedidelę dalį padarytos turtinės žalos (600 eurų). Baudžiamasis įstatymas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą numato tik laisvės atėmimo bausmę, nenustatyta aplinkybių, kurioms esant gali būti mažinama ar skiriama švelnesnė, nei numato baudžiamasis įstatymas bausmė, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nežymiai viršijanti baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės vidurkį (skiriamą kaip nepilnamečiui).
V. A. pareikšti civiliniai ieškiniai, kurie neatlyginti. Nusikalstamas veikas ir žalą nukentėjusiesiems jis padarė būdamas nepilnametis, jis neturi turto ar uždarbio, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, todėl iki jo pilnametystės už jo padarytą žalą atsako jo tėvai lygiomis dalimis (CK 6.276 str.). Siekiant užtikrinti žalos atlyginimą, 2015-01-26 Panevėžio apygardos prokuroro nutarimu buvo apribotos V. S. nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto registre įregistruotus ir jai nuosavybės teise priklausančius pastatus, padaryta žala iki šiol neatlyginta, todėl taikomų laikinų nuosavybės teisių apribojimas į minėtus pastatus pratęstinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
P. V. A. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 1 dalį ir jį nuteisti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apimant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams. Bausmę skirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2015 m. liepos 16 d. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. liepos 16 d. V. A. kardomąją priemonę – suėmimą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš V. A.: V. Š. ir J. Š. kiekvienam po 680,72 euro turtinės ir po 33 860 eurų kiekvienam neturtinės žalos, o V. A. neturint uždarbio ar turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, iki jo pilnametystės iš jo tėvų – V. S. ir G. A. lygiomis dalimis po 34 540,76 euro iš kiekvieno.
Priteisti iš V. A. 300 eurų turėtų atstovavimo išlaidų nukentėjusiajam V. Š. ir 300 eurų nukentėjusiajai J. Š., o jam neišgalint mokėti, apmokėti iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (BPK 105 str. 5 d.).
Pratęsti laikinų nuosavybės teisių apribojimo terminą V. S. turtui: nekilnojamojo turto registre įregistruotam turtui – registro Nr. 44/1016368 ir jai nuosavybės teise priklausantiems pastatams: unikalus Nr. 7399-2003-8013, unikalus Nr. 7399-2003-8024, unikalus Nr. 7399-2003-8035, unikalus Nr. 73399-2003-8046, esantiems Rokiškio r., Rokiškio kaimiškoje sen., Čedasų mstl., Vilties g. 9 (apribojimas paskirtas 2015-01-26 Panevėžio apygardos prokuroro nutarimu), šį turtą vykdymo proceso panaudojant civiliniams ieškiniams atlyginti.
Daiktinius įrodymus, saugomus Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje: peilį, kaip nusikaltimo įrankį (1 t., b. l. 19) sunaikinti; baltos spalvos marškinėlius (1 t., b. l. 22), biologinius pavyzdžius, 6 daktiloplokšteles su rankų pirštų pėdsakais, 8 vnt. cigarečių nuorūkų, L. S. rankų nuoplovas, seilių DNR pavyzdį, V. A. rankų nuoplovas, distiliuoto vandens pavyzdį, laikomus dėžėje (1 t., b. l. 24), P. Š. žaizdos su krūtinkaulio sužalojimu, kraujo, nagų ir panagių turinio pavyzdžius, plaukų pavyzdį (1 t., b. l. 38) kaip menkaverčius sunaikinti; P. Š. juodos spalvos džinsus, marškinėlius, trumpikes, kojines (1 t., b. l. 41), nukentėjusiesiems nepareiškus pageidavimo juos grąžinti, sunaikinti kaip menkaverčius.
P. V. A. drabužius: kojines, marškinėlius, kelnes (1 t., b. l. 99), grąžinti jį pateikusiai nuteistojo motinai V. S., paimtus L. S. drabužius: džemperį, kelnes, marškinėlius (1 t., b. l. 103) grąžinti L. S.; iš V. S. paimtus M. S. marškinėlius (1 t., b. l. 107) grąžinti V. S.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistojo V. A. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą šiame teisme.