- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-21
- Bylos Nr.
- 2A-2392-527/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- R. K.
- Ieškovas
- R. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8631-918/2012 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (išvadą teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu (b. l. 3-5) prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2007-06-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10379-587/2007 (b. l. 6) priteistą išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisti dukrai I. K. (gim. 2002-04-15) išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukters pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad dukters poreikiai yra pasikeitę dėl jos amžiaus, todėl teismo priteista 200 Lt suma nepakankama mergaitės mokslams, papildomam lavinimui, laisvalaikiui. Be to, pasikeitė ieškovės turtinė padėtis, jos gaunamos pajamos yra 500 Lt socialinė išmoka, iš kurios turi išlaikyti tiek nepilnametę dukrą I. K., tiek vidurinėje mokykloje besimokančią pilnametę dukrą D. K.. Ieškovei po santuokos nutraukimo teko didesnė turto dalis, todėl ji atsakovui turėjo išmokėti 20 000 Lt piniginę kompensaciją. Dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga skirti apie 700-800 Lt, mergaitė yra gabi sportui, lanko gimnastikos treniruotes. Ieškovė mano, kad atsakovo turtinė padėtis nėra bloga, kitų išlaikytinių jis neturi. Ieškovės teigimu, ji anksčiau turėjo geresnį darbą, gaudavo apie 2 000 Lt per mėnesį, tačiau darbą prarado, todėl gauna socialinę išmoką. Šiuo metu susirado kitą darbą. Dukrą išlaikyti jai padeda jos mama.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012-07-19 sprendimu (b. l. 76-80) ieškinį tenkino: pakeitė 2007-06-18 sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo 2012-04-20 iki jos pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka; lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Teismas pažymėjo, jog šiuo metu šalių dukrai yra 10 metų, nuo išlaikymo priteisimo 2007 m., kuomet jai buvo penkeri metai, išlaikymo dydis keistas nebuvo. Teismo nuomone, atsižvelgiant į ieškovės gaunamas pajamas bei ieškinyje ir poreikių lentelėje nurodytus vaiko poreikius, 2007-06-18 sprendimu priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai I. K. dydį, akivaizdu, kad ieškovė negali užtikrinti, kad nepilnametės dukters poreikiai būtų visapusiškai patenkinti. Išvadą teikianti institucija išvadoje nurodė, kad šalių dukroms (tiek pilnametei D. K., tiek nepilnametei I. K.) mokykloje yra skiriamas nemokamas maitinimas, šeima verčiasi labai sunkiai. Institucijos atstovų ne teismo posėdyje apklausta nepilnametė paaiškino, kad su tėvu bendrauja labai mažai, pasėdi su juo mašinoje, kartą lankėsi tėvo įsigytame bute. Atsakovas be teismo priteisto 200 Lt dydžio išlaikymo dukters I. K. papildomai neremia. Išvadą teikiančios institucijos atstovės nuomone, ieškinys atitinka nepilnametės interesus, mergaitės poreikiai augant tik didės, be to, mergaitė gabi sportui. Ieškovė nurodė, kad dukters poreikiams kas mėnesį reikalinga apie 800 Lt. Atsižvelgiant į šiuo metu atsakovo skiriamą išlaikymo dydį (200 Lt per mėnesį), akivaizdu, kad šiuo metu didžioji vaiko išlaikymo ir auginimo naštos dalis tenka ieškovei, nors tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis daugmaž panaši. Kita vertus, atsakovas neatskleidžia tikrosios savo turtinės padėties. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas, turi pakankamą išsilavinimą darbui susirasti. Be to, atsakovas neturi išlaikytinių. Ieškovė, siekdama pagerinti savo turtinę padėtį, 2012-05-31 sudarė neterminuotą darbo sutartį (b. l. 64), tačiau atsakovas pastangų rasti darbą ir gauti pakankamas pajamas neįrodė, tuo labiau, kad nekilnojamojo turto įsigijimas rodo pagerėjusią atsakovo turtinę padėtį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 87-90) prašo panaikinti 2012-07-19 teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad jo vienintelės gaunamos pajamos – 450 Lt socialinė pašalpa. Papildomų pajamų, transporto priemonių jis neturi. Iš gaunamos socialinės pašalpos atsakovas turi skirti lėšų ir kitų vaikų, t. y. dukters D. K. bei M. K. (kuris gyvena su atsakovu), išlaikymui. Atsakovo gaunamų pajamų nepakanka net elementarių poreikių patenkinimui, todėl jis yra priverstas pragyvenimui skolintis iš artimų giminaičių. Nuo 2009-07-30 atsakovas aktyviai ieško darbo, tačiau, atsižvelgiant į visiems žinomą šalies ekonominę situaciją, jo amžių, galimybės rasti nuolatinį darbą yra apribotos. Teismas, pakeisdamas išlaikymo dydį, priteisė nepilnametei dukrai I. K. daugiau, nei objektyviai leidžia atsakovo turtinė padėtis, t. y. iš esmės priteisė išlaikymą, beveik tolygų jo gaunamoms pajamoms. Teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, sprendimo aprašomojoje dalyje nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties. Butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 39-101, atsakovas įsigijo iš mamos M. K. dovanotų lėšų (b. l. 93-94). Bute nėra nei baldų, nei buitinės technikos. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad butas yra įrengtas. Be to, teismas net nenustatinėjo tikrosios šalių turtinės padėties. Ieškovė nuosavybės teise turi butą, žemės sklypą bei automobilį (b. l. 91, 92). Apelianto turimais duomenimis, ieškovė yra įsigijusi naujos buitinės technikos, kasmet atostogauja užsienyje (JAV, Ispanijoje, Ukrainoje). Priešingai, nei teismo posėdžio metu teigė ieškovė, ji jam yra sumokėjusi tik apie 10 000 Lt priteistos kompensacijos. Be to, teismas, žinodamas, kad atsakovas serga, nepagrįstai neatidėjo teismo posėdžio ir nesuteikė atsakovui galimybės duoti teismui paaiškinimus.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 105-108) prašo palikti 2012-07-19 teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu nepilnametės dukros poreikiai yra didesni, ir, įvertinus tokius faktorius, kaip dukros amžiaus didėjimas, atsiskleidę gabumai sportui, kainų augimas ir pan., sudaro 800 Lt. Šis išlaikymo dydis apima visas lėšas, reikalingas dukros būtinųjų poreikių tenkinimui (maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai ir t. t.). Ieškovė pateikė įrodymus, kad ieškinio pateikimo metu beveik metus buvo bedarbė, įsidarbinusi gavo tik minimalų darbo užmokestį. Su tokiomis pajamomis ji negali patenkinti būtinųjų dukters poreikių. Ieškovės pateikto dukters poreikių paskaičiavimo atsakovas neginčijo. Be to, I. K. yra gabi gimnastė. Ji dalyvauja sporto renginiuose, ne kartą yra apdovanota diplomais. Dalyvaujant varžybose reikia mokėti startinius mokesčius apie 20-30 Lt bei savo lėšomis nuvežti dukrą į varžybas, kurios vyksta įvairiuose Lietuvos miestuose. Jai būtini vitaminai, speciali sportinė apranga ir įranga (lankai, virvės, kuokelės, kaspinai, kamuoliai). Be to, ji apdrausta nuo galimų traumų, kas yra būtina aktyviai sportuojant. Ieškovė pagal savo pajamas ir atsakovo teikiamą 200 Lt išlaikymą negali užtikrinti visapusiškų dukros poreikių tenkinimo. Visiškai nepagrįsti apelianto teiginiai apie gerą ieškovės turtinę padėtį. Ieškovė turi tik butą Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 51-12, kuriame gyvena su abiem dukromis, bei žemės sklypą SB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kaime, Prienų raj. Šis nekilnojamas turtas buvo įgytas santuokos su atsakovu metu ir padalintas 2007-06-18 sprendimu, ir už jį iki šiol ieškovė moka apeliantui piniginę kompensaciją. Be to, apeliantas nepagrįstai teigia, kad vienintelės jo gaunamos pajamos yra tik 450 Lt socialinė pašalpa. Nustatant atsakovo turtinę padėtį turi būti vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas dukrai. Atsakovas nurodo, kad nuo 2009-07-30 aktyviai ieškosi darbo, tačiau jokių įrodymų, galimai patvirtinančių šiuos faktus (siųstus CV darbdaviams ar dalyvavimą persikvalifikavimo kursuose), jis nepateikė. Įvertinus tai, kad atsakovas yra sveikas, jauno ir darbingo amžiaus vyras, jis tikrai gali susirasti darbą, atsisakymas dukrai teikti būtiną didesnį išlaikymą negali būti pateisinamas tokiais argumentais kaip bedarbystė. Akivaizdu, kad atsakovas nerodo jokios iniciatyvos susirasti darbą ir slepia savo tikrąją turtinę padėtį. Atsakovas nelegaliai taiso transporto priemones jo motinai priklausančiame garaže Kaune ir iš to gauna papildomas pajamas, tačiau įrodymų apie jo nelegaliai gaunamas pajamas ieškovė pateikti negali. Iš byloje esančio apelianto SEB banko asmeninės sąskaitos išrašo matyt, kad jis disponuoja kur kas didesnėmis piniginėmis lėšomis nei socialinė išmoka. Atsakovas turi butą, kurį sugebėjo įrengti ir geba išlaikyti sumokėdamas komunalinius mokesčius iš savo nurodomos gaunamos 450 Lt socialinės pašalpos. Teismo išreikalauta atsakovo atsiskaitomoji sąskaita patvirtina, kad atsakovas gauna ne tik socialinę pašalpą, todėl jis gali mokėti savo dukrai 400 Lt išlaikymą. Kitų išlaikytinių jis neturi, nes sūnus yra pilnametis, jau ne vienerius metus gyvena atskirai nuo apelianto, be to, nesimoko, nes dirba. Ieškovė nesutinka su apeliantu, kad ji turi daug turto. Kaip matyti iš apelianto pateikto VĮ „Regitra“ išrašo, vienintelis ieškovės automobilis ir žemės sklypas yra areštuoti. Žemės sklypo vertė yra 4 400 Lt. Jame, kad nors kaip galėtų pragyventi, ieškovė augina daržoves savo šeimai. Nepagrįsti ir atmestini apelianto teiginiai, kad ji kasmet važinėja į užsienį. Ieškovė tikrai 2008-2010 m. važinėjo į sporto varžybas užsienyje su Kauno gimnastikos veteranų klubu, kurios narė ji yra nuo 2007 m., tačiau šios kelionės klubo nariams yra iš dalies dengiamos iš klubo lėšų ir kitų fondų (b. l. 109-110). Į Ukrainą ieškovė kartu su dukromis vyko 2009-2010 metais, kai ieškovės darbo užmokestis tai leido. Be to, dalį kelionės išlaidų jai dengė jos motina. Kritiškai vertinama apelianto pateikta 2011-08-08 pinigų dovanojimo sutartis. Pažymėtina, kad apelianto motina gyvena (duomenys neskelbtini) r. viena, yra pensijinio amžiaus, gauna tikrai nedidelę pensiją, todėl dovanoti 50 000 Lt sūnui tikrai negalėjo. Ieškovė mano, kad tai yra jų susitarimas, siekiant pateisinti nelegalias apelianto pajamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Šioje byloje siekiama padidinti nepilnamečiam vaikui 2007-06-18 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10379-587/2007 priteistą išlaikymą nuo 200 Lt iki 400 Lt, motyvuojant tuo, jog dukros poreikiai pasikeitė dėl amžiaus (šiuo metu jai yra 10 metų), o, be to, pasikeitė ieškovės materialinė padėtis, nes ieškovė iki įsidarbino 2012-05-31 (b. l. 64) ilgą laiką gavo tik socialinę pašalpą (b. l. 69), kai tuo tarpu santuokos nutraukimo pasekmių sutarties (b. l. 6) sudarymo metu ji gavo 2 000 Lt atlyginimą.
Iš ieškinio (b. l. 4) bei būtinųjų poreikių lentelės (b. l. 12) matyti, kad šalių nepilnametės dukters poreikiai ir jiems tenkinti reikalingos išlaidos suma sudaro apie 800 Lt kas mėnesį: 240 Lt maistui (prekių pirkimo čekiai (b. l. 13-15)); 60 Lt mokymo, lavinimo priemonėms; 100 Lt aprangai ir avalynei, 40 Lt vaistams ir vitaminams; 30 Lt higienos priemonėms, 17 Lt transportui, 30 Lt pramogoms; 50 Lt ryšio priemonėms (telefonas ir internetas), 25 Lt gimnastikos treniruotėms (b. l. 8), 150 Lt komunaliniams mokesčiams, 109,49 Lt gyvybės draudimo mėnesinė įmoka (b. l. 9, 10). Pabrėžtina, jog atsakovas ieškovės nurodytų vaiko poreikių išlaidų dydžio neginčijo.
Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriaus pažyma apie nedarbo išmokos gavimą (b. l. 69) patvirtina, kad ieškovė 2011-03-01 – 2012-02-29 laikotarpiu gavo socialinę pašalpą, iš viso gavo 3 166,13 Lt pajamų, t. y. šešis mėnesius gavo po 566 - 650 Lt. Ieškovė nuo 2012-05-31 įsidarbino technologe (b. l. 64) pagal valandinį atlyginimą, 1 val. - 5 Lt, 8 darbo valandos, vadinasi, atsakovės mėnesinis atlyginimas sudaro tik apie 1 200 Lt neatskaičius mokesčių. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 1999 metų automobilis (b. l. 92), butas Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 51-12, kuriame ji gyvena su dviem šalių dukromis (apart nepilnametės dukros, gyvena šalių pilnametė dukra), bei žemės sklypas, esantis SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) kaime, Prienų raj. (b. l. 16). Minėtas turtas buvo įgytas santuokos su atsakovu metu ir padalintas 2007-06-18 teismo sprendimu (b. l. 6), o ieškovė būtent dėl jai tekusios didesnės turto dalies atsakovui dar iki dabar moka kompensaciją (b. l. 48-59) iš priteistos 20 000 Lt sumos (b. l. 6). Kaip spręstina iš apelianto 2011-01-01 – 2012-06-11 SEB banko asmeninėms sąskaitos išrašo (b. l. 48-59), 2011-01-24 ieškovė apeliantui pervedė 300 Lt (b. l. 49 kita pusė), 2011-03-30 – 100 Lt (b. l. 50), 2012-04-12 antstolio pagalba iš ieškovės į atsakovą sąskaitą buvo pervesta 8 177,5 Lt (b. l. 56), 2012-05-08 – 438 Lt (b. l. 57), 2012-05-10 – 616 Lt (b. l. 57 kita pusė), 2012-05-22 – 1 331 Lt (b. l. 58). Tuo tarpu atsakovui, 2012-06-29 VĮ Registrų centro duomenimis (b. l. 61-63), asmeninės nuosavybės teise priklauso butas Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 39-101, įsigytas 2011-08-10 pirkimo–pardavimo sutartimi. Apeliantas teigia šį butą įsigijęs už motinos 2011-08-08 jam padovanotus 50.000 Lt (b. l. 93-94). Nors byloje ir nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių būtent motinos padovanotų pinigų panaudojimą būtent minėtam butui įsigyti (tuo labiau, net nesant pateiktos pirkimo–pardavimo sutarties, iš kurios bent jau matytųsi sumokėta kaina), tačiau pažymėtina, jog būtent ši paties apelianto nurodyta ir pripažįstama aplinkybė patvirtina faktą, jog atsakovo turtinė padėtis yra neabejotinai pagerėjusi vien dėl gautos piniginės dovanos ir dėl jo įsigyto nekilnojamojo turto. Be to, konstatuotina, jog pateikti duomenys patvirtina ir tai, jog apeliantas, po teismo sprendimo dėl išlaikymo pritesimo įsigijęs butą, už jam nuosavybės teise priklausantį turtą nėra niekam įsipareigojęs (pvz. bankui įkeitęs būstą už paskolą, ar pinigus pasiskolinęs), kai tuo tarpu už jai atitekusią didesnę nekilnojamojo turto dalį ieškovė privalo sumokėti atsakovui kompensaciją. Akivaizdu, jog atsakovui gavus visą jam priteistą kompensaciją jo turtinė padėtis dar labiau pagerės. Iš byloje pateiktos Kauno miesto savivaldybės administracijos Apskaitos skyriaus 2012-05-02 pažymos apie pajamas (b. l. 27) matyti, jog 2011-05-01 – 2012-05-01 laikotarpiu atsakovas gavo 5 556 Lt pajamų (b. l. 27), t. y. 450 Lt per mėnesį, kurias sudaro socialinė pašalpa ir parama mokinio reikmėms įsigyti. Apeliantas teismui po bylos išnagrinėjimo 2012-09-07 pateikė pažymą iš Kauno miesto savivaldybės administracijos apskaitos skyriaus (b. l. 101), iš kurios matyti, jog jis 2012 m. gegužės mėn. bei 2012 m. birželio mėn. gavo po 450 Lt. Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip spręstina iš apelianto 2011-01-01 – 2012-06-11 SEB banko asmeninėms sąskaitos išrašo (b. l. 48-59), minėtu laikotarpiu apeliantas disponavo didesnėmis piniginėmis lėšomis, nei tuo metu gaunama 450 Lt socialinė pašalpa per mėnesį bei ieškovės mokama kompensacija už skyrybų metu gautą didesnę turto dalį, t. y. 2011-04-08 iš Kauno m. savivaldybės socialinės rūpybos skyriaus apeliantas gavo net 1 665 Lt pašalpą, o 2011-11-10 – 900 Lt pašalpą, nors 450 Lt buvo gavęs tiek rugsėjo mėnesį, tiek 450 Lt gavo gruodžio mėnesį. Paminėtina ir tai, jog atsakovas 2012-10-18 pateiktame apeliacinės instancijos teismui prašyme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nurodė, kad nuo š. m. rugsėjo mėnesio jis dirba ir gauną minimalų darbo užmokestį. Pažymėtina, jog su ieškove, be nepilnametės dukters, gyvena šalių pilnametė duktė (gim. 1994 m.). Kaip teigia apeliantas, kam ieškovė prieštarauja, jis išlaiko kartu su juo gyvenantį pilnametį šalių sūnų (gim. 1992), besimokantį vidurinėje mokykloje, tačiau šios aplinkybės jokiais įrodymais nepagrindė. Iš byloje esančios Kauno „(duomenys neskelbtini)“ vidurinės mokyklos pažymos (b. l. 37) matyti, kad šalių sūnus už pamokų nelankymą pašalintas iš vidurinės mokyklos, be to, remiantis ieškovės paaiškinimais (b. l. 72), sūnus nebegyvena su atsakovu. Apeliantas nurodo, kad jis skiria papildomai pajamų tiek šalių nepilnametei dukrai, tiek jų pilnametei dukrai, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų taip pat nepateikė (CPK 178 str.), priešingai, iš 2012-06-20 nepilnametės apklausos (b. l. 47) spręstina, jog „pinigų tėtis neduoda, kartais nusiveža į parduotuvę ir nuperka bandelę“. Visos šios nustatytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, jog apelianto turtinė padėtis yra iš esmės pagerėjusi, lyginant su 2007-06-18, ir tikrai nėra blogesnė už ieškovės turtinę padėtį. Apeliantas, siekdamas pagrįsti geresnę apeliantės materialinę padėtį nei jo, teigia, jog ieškovė gali sau leisti atostogauti užsienyje (JAV, Ispanijoje, Ukrainoje), tačiau minėtą teiginį paaiškina ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą pateikti argumentai bei pridėti įrodymai. Ieškovė priklauso Kauno gimnastikos veteranų klubui (b. l. 109-110), ji 2008 - 2010 m. važinėjo į sporto varžybas užsienyje su Kauno gimnastikos veteranų klubu, kurios narė ji yra nuo 2007 m., tačiau šios kelionės klubo nariams yra iš dalies dengiamos klubo ir kitų fondų lėšomis. Be to, ieškovės teigimu, į Ukrainą ieškovė kartu su dukromis vyko 2009-2010 metais, kai ieškovės darbo užmokestis tai leido, tuo labiau, kad dalį kelionės išlaidų dengė jos motina. Apeliantas nepateikė jokių kitokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima netikėti ieškovės teiginiais.
Be to, apelianto teigimu, teismas nepagrįstai, žinodamas, kad atsakovas serga, neatidėjo teismo posėdžio ir nesuteikė jam galimybės duoti teismui paaiškinimus. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantas tokią galimybę teikti paaiškinimus (šiuo atveju - raštu) turėjo paduodamas apeliacinį skundą, o apeliacinės instancijos teismas jo argumentus įvertino. Apeliantas, pateikdamas 2012-10-18 prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kartu nurodė tik teiginius, „jog teismo posėdžio metu pateiks darbo sutarties kopiją, jog nuo š. m. rugsėjo 25 d. dirba gaudamas minimalią algą; pateiks ir pažymą, jog jo sūnus mokosi įstaigoje; konkrečiai paaiškins apie motinos dovanotų pinigų kilmę bei sumas; paneigs ieškovės nepagrįstus teiginius, jog atsakovas nelegaliai dirba; patikslins, jog butas, kuriame jis gyvena, yra neįrengtas ir neapstatytas ir t.t.“, tačiau net nenurodė, kodėl šių įrodymų (išskyrus apie įsidarbinimą nuo 2012-09-25) negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme ar bent jau su apeliaciniu skundu, būtent kuris ir apsprendžia šios apeliacijos ribas (CPK 320 str.), o, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 str.). Kadangi 2012-10-18 prašyme išvardintus įrodymus apeliantas galėjo pateikti bent jau apeliaciniame skunde, jais remiantis apeliacinės instancijos teisme būdu peržengtos apeliacijos ribos, prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkintinas. Kita vertus, žodinio bylos nagrinėjimo netikslinga skirti ir dėl tos priežasties, jog byloje pakanka įrodymų ginčui išspręsti iš esmės rašytinio proceso tvarka.
Įvertinus tai, jog apelianto turtinė padėtis yra iš esmės pagerėjusi, lyginant su 2007-06-18, kai tuo tarpu ieškovės materialinė padėtis nepagerėjo, dukters poreikiai padidėję tiek dėl amžiaus, tiek dėl jos lankomų gimnastikos treniruočių (nes reikia skirti papildomų lėšų aprangai, draudimui, kelionėms į varžybas ir pan.), apeliantas ieškovės nurodytų vaiko poreikių išlaidų dydžio neginčijo, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo išlaikymo suma padidinta nuo 200 Lt iki 400 Lt, paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), o apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atmetus apelianto apeliacinį skundą, iš apelianto ieškovei priteistina 500 Lt suma už atsiliepimo apeliacinį skundą surašymą (b. l. 111-112), kuri atitinka Rekomendacijoje nustatytą dydį (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt advokato pagalbai apmokėti.