Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2019-08-28 · Civilinė byla Nr. eCIK-1121/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-06-07Vilniaus apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2019-08-28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-28
Bylos Nr.
eCIK-1121/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10488-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Sigita Rudėnaitė (pirm.), Virgilijus Grabinskas, Gediminas Sagatys
Pareiškėjas
P. Š.
Nr. 3P-1471/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10488-2019-2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugpjūčio 28 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,

susipažinusi su 2019 m. rugpjūčio 23 d. gautu pareiškėjo P. Š. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl antstolės veiksmų pagal paduotą pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė panaikinti antstolės 2019 m. kovo 6 d. patvarkymą, kuriuo paskirstyta skolininkės įmokėta įmoka. Skundžiama nutartimi palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis, kuria skundo netenkinta. Kasacijos byloje galimumas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė vykdymo procesą ir antstolio kompetenciją reguliuojančias CPK normas; neįvertino, kad antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą, veikė ultra vires – nesant teisinio pagrindo, atsisakė pervesti dalį skolininko sumokėtų lėšų. Pareiškėjo teigimu, antstolė, manydama, kad Vyriausybės nutarimu patvirtinta „Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodika“ (toliau – ir Metodika) galbūt reiškia skolininkės AB „Energijos skirstymo operatorius“ prievolės mokėti periodinę kompensaciją pasibaigimą, privalėjo kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnio 1 dalis). Be to, Metodika nėra tas teisės aktas, kuris susijęs su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimo vykdymu, servitutas pareiškėjo sklypui nustatytas ne sutarties, bet viešosios teisės aktų pagrindu; tai reiškia, kad antstolė, skundžiamame patvarkyme susiedama teismo sprendimo vykdymą su Metodikos priėmimu, ne tik viršijo įgaliojimus, bet buvo ir neteisi.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus GrabinskasSigita RudėnaitėGediminas Sagatys