Kauno apygardos teismo nutartis

2020-09-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-460-954/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-09
Bylos Nr.
1A-460-954/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12670-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
M. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-460-954/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12670-2020-3Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nuteistas – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta viena trečiąja ir paskirta – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2019 m. rugsėjo 16 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, tai yra 6 mėnesių ir 5 dienų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridėta visa švelnesnė bausmė ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 10 mėnesių ir 5 dienų laisvės atėmimas, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

Taip pat M. L. su bausme paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 5 (penkerių) metų laikui, ir 2) turto konfiskavimas, į valstybės biudžetą iš M. L. išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 563 (penkis šimtus šešiasdešimt tris) eurus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. L. nuteistas už tai, kad 2020 m. kovo 30 d. apie 00.05 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą - draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo D. S. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, numeris ARKB-0324, patikros sertifikato numeris 1174785, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ‰ (promilių), tai yra 2,07 ‰ (promilių) girtumas.

2. Kauno apylinkės teismas paskirdamas nuteistajam bausmę atsižvelgė į tai, kad M. L. padarė tyčinį, baigtą nesunkų nusikaltimą, nustatytą vidutinį neblaivumą, kad yra viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės; į jo asmenybę: teistas 3 kartus, paskutinį kartą už analogišką nusikaltimą, paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracinėmis nuobaudomis 14 kartų, tame tarpe ir už tai, kad vairavo būdamas neblaivus, baudų nemoka, todėl tos nuobaudos galioja, Probacijos tarnybos pranešimu – paskutinio nuosprendžio bausmės vykdymo atidėjimo metu 2 kartus pažeidė teismo įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dėl ko buvo įspėtas, nuo 2019 m. spalio 22 d. registruotas VŠĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų informacinėje grupėje, diagnozė – konsultavimas ir stebėjimas dėl sutrikimo vartojant alkoholį, registruotas, kaip vykdantis individualią veiklą, turi mažametę dukrą, todėl vertino, kad padaryta nusikalstama veika buvo neatsitiktinis, bet dėsningas atvejis kaltinamojo gyvenime, savo gyvenimo būdo nekeičia, toliau daro įstatymų pažeidimus ir nusikaltimus, kurie kelia pavojų visuomenės saugumui, todėl jam skirta terminuota laisvės atėmimo bausmė.

3. Nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendžio dalį dėl griežčiausios bausmės – terminuoto laisvės atėmimo 10 mėnesių ir 5 dienoms, skyrimo, įpareigojant šią bausmę nuteistajam atlikti atvirojoje kolonijoje ir skirti švelnesnę bausmę arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Šalies argumentai

3.1. Skunde nurodo, kad nusikaltimas nėra sunkus ir nors neblaivus vairuotojas kėlė didelį pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, tačiau jokia žala šios nusikalstamos veikos metu padaryta nebuvo. Apelianto nuomone, teismas visiškai neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kad jis turi mažametį vaiką - M. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai nėra nei metų. Jis gyvena drauge su vaiko motina ir rūpinasi savo vaiku. Kadangi jo vaiko motina yra vaiko priežiūros atostogose, jis yra vienintelis asmuo, kuris šeimoje dirba ir išlaiko šeimą, t. y. vienintelis šeimos pajamų šaltinis. Nors jis praeityje buvo teistas, tačiau tai nėra pagrindas jam skirti griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą.

3.2. Apeliantas pažymi, kad teismas nuosprendyje nemotyvavo, kodėl jam buvo paskirta ne bauda ir ne areštas. Nuteistajam net nebuvo suteiktas šansas mokėti baudą ar jos nemokant, šią bausmę pakeisti į areštą.

3.3. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas akivaizdžiai pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir visiškai neatsižvelgė į kaltininko asmenybę, t. y. į tai, kad jis augina mažametį vaiką ir yra vienintelis dirbantis šeimoje asmuo. Taip pat net ir skyrus griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą, bet atidėjus bausmės vykdymą, nuteistasis turėtų galimybę toliau gydytis priklausomybės ligas, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, jį išlaikyti, dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat jam galėtų būti taikomas draudimas išeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu, draudimas išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; draudimas lankytis tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis; draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas priverstinis gydymas.

4. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nėra gautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. L. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde savo kaltės įrodytumo neginčija, tačiau nesutinka su paskirtos bausmės individualizavimu, prašydamas ją švelninti. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

6.1. Skundžiamu nuosprendžiu M. L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, nuteistas keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad M. L. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Apeliantas veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimas buvo baigtas. Apylinkės teismas taip pat nustatė vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. nusikalto būdamas recidyvistu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nustatytos teisingai.

6.2. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįstai nuteistasis nurodo, jog skiriant jam bausmę buvo netinkamai įvertinta jo asmenybė. Teisėjų kolegijos vertinimu, surinkta baudžiamosios bylos medžiaga, charakterizuojanti nuteistojo asmenybę, nėra teigiama bei paneigia galimybę skirti kitą bausmės rūšį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis teistumas M. L. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų įvykdymą jis buvo teistas tris kartus, tame tarpe ir už analogišką nusikaltimą, vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Nusikalstamą veiką, už kurios padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Nuteistasis M. L. eilę kartų baustas ir administracine tvarka, paskutiniųjų skirtų baudų nėra sumokėjęs (b. l. 113–122). Kadangi bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis nemoka jam skirtų baudų už administracinius nusižengimus, nėra pagrindo ir spręsti, jog šiuo atveju bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, būtų pasiekti M. L., už jo padarytą nusikalstamą veiką, paskyrus baudą. Tiek iš skundžiamo nuosprendžio, tiek ir iš kitos bylos medžiagos matyti, kad M. L. piktnaudžiauja alkoholiu, ko pasėkoje daro tiek administracinius nusižengimus susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, tiek ir nusikalstamas veikas. Kaip jau buvo minėta, M. L. naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kurio metu du kartus buvo pažeidęs teismo įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (b. l. 131). Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis nededa jokių pastangų teigiamai koreguoti savo elgesį. Aptartų duomenų visuma neabejotinai atskleidžia antivisuomenines M. L. nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad vertinamu atveju apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuoto nusikaltimo įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų M. L. nededa. Net ir praeityje jo atžvilgiu taikytas terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas ir jos vykdymo atidėjimas didesnės įtakos tinkamai jo elgesio korekcijai neturėjo, todėl pagrindo išvadai, kad nuteistojo elgesys išimtinai teigiama linkme dar gali būti koreguojamas paskyrus jam švelnesnio pobūdžio bausmes, nėra.

6.3. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo nurodomi argumentai dėl šeiminių aplinkybių, tai yra, jog jis turi mažametę dukrą, kurią kartu augina su drauge, o paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, šeima prarastų maitintoją. Pažymima, kad pastaroji aplinkybė egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai, M. L. nuo nusikalstamos veikos darymo nesustabdė. Be to, liudytojos D. S. teigimu ji su M. L. bendro ūkio neveda, M. L. užsidirbtus pinigus leidžia savo reikmėms (b. l. 52). Taigi aptartos aplinkybės pagrindo M. L. paskirtos bausmės švelninimui vėlgi nesudaro.

6.4. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė ir bausmių bendrinimo taisyklių, tinkamai taikė BK 64 straipsnio nuostatas ir pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrino 2019 m. rugsėjo 16 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, nes M. L. nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, turėdamas neišnykusį teistumą, Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks pirmosios instancijos teismo pasirinktas visiško bausmių bendrinimo būdas atitinka tiek padarytos veikos, tiek ir nuteistojo M. L. asmenybės pavojingumą. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti M. L. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti M. L. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

7. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. L. prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo institutą. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors jei asmeniui jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir nusikalstama veika įvykdyta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nedraudžia BK 75 straipsnio nuostatas taikyti dar kartą, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio instituto taikymas galimas ne visais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017). Bylos duomenys patvirtina, kad M. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė analogišką veiką. Kaip jau buvo minėta, M. L. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ketvirtą kartą. Iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad jis daug kartų baustas administracine tvarka, du kartus buvo baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, taigi, nei M. L. skiriamos baudos, nei transporto priemonių konfiskacijos, o ir laisvės atėmimo bausmė, kurios buvo vykdymas atidėtas, teigiamo poveikio nepadarė. Įvertinus tiek aukščiau aptartą M. L. asmenybę, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo buvusius teistumus bei baustumus administracine tvarka, menkas nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti M. L. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

8. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo M. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. L. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas GiedraitisDarius KantaravičiusNerijus Meilutis