Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2015 m. birželio 22 d. 10.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Land Rover Range Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas, kliudė stovėjusį automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

D. K. parodė, kad 2015 m. birželio 22 d. prieš 10 val. (duomenys neskelbtini) kieme vairavo automobilį „Land Rover Range Rover“. Jis važiavo atbuline eiga, nepažiūrėjo į veidrodėlius ir pajuto, kad atsirėmė į automobilį „Fiat“. Jis sustojo, išlipo, apžiūrėjo ir pamatė, kad tai kaimyno automobilis, todėl parašė raštelį. Kadangi lauke oras buvo blogas, t. y. lynojo lietus, tai nusprendė to raštelio už valytuvo užkišto nepalikti. Jis paliko raštelį pašto dėžutėje ir laukė, kol kaimynas paskambins. Jis buvo iš karto po įvykio nuėjęs pas kaimyną, tačiau jo nebuvo namuose. Tuomet tą raštelį jis įmetė į pašto dėžutę. Raštelyje buvo parašyta, kad jis atsirėmė į jo automobilį, nurodė telefono numerį ir asmenį. Su kaimynu bendravo kitą dieną, t. y. birželio mėn. 23 d. po pietų, tačiau įvykis jau buvo užregistruotas. Kaimynas parašė, kad pretenzijų jam neturi. Į policiją kreipėsi kaimynas, tuo metu su juo dar nebuvo bendravęs, jie nebuvo susisiekę. Kaimynas norėjo atsiimti pareiškimą, tačiau to padaryti nebuvo galima. Žala buvo padaryta, tačiau ji yra atlyginta – ją atlygino jo draudimo kompanija. Buvo atlyginta 1559 Lt. Kaimynas sakė, kad žala atlyginta, automobilis sutaisytas. Įvykio vietoje nekvietė policijos, nes skubėjo ir apie tai net nepagalvojo dėl streso. Vėliau suprato, kad turėjo paskambinti telefonu 112 ir nebūtų buvę problemų. Jis tikėjosi, kad kaimyną informavo apie įvykį, kadangi buvo palikęs raštelį. Kadangi tą pačią savaitę jam buvo diplomų teikimai, tai jam reikėjo važiuoti į universitetą įsitikinti, kad nėra skolingas, nes kitaip negautų diplomo. Iš įvykio vietos išvažiavo automobiliu, buvo blaivus, automobilis draustas, todėl apie įvykį nepranešti policijai neturėjo pagrindo. Su kaimynu susisiekė per sūnų socialiniame tinkle „Facebook“. Jo paprašė tėvo telefono numerio. Gavęs susiskambino, jam grįžus iš darbo atėjo ir viską susiderino. Į policiją vyko kitą dieną po joninių, kadangi joninės buvo ne darbo diena. Į policiją vyko savo noru. Kaimynas buvo nurodęs, į kokį pareigūną jam reikia kreiptis, tačiau jo nebuvo, todėl kreipėsi į viršininką, kuris nurodė, kur jam reikia kreiptis toliau. Policijoje parašė pasiaiškinimą, jam buvo parodytos nuotraukos, byla. Kaltę, kad sugadino automobilį dėl savo kaltės pripažįsta. Jis nepripažįsta, kad pasišalino iš įvykio vietos nepranešęs apie įvykį, nes laikė, kad nukentėjusįjį informavo tinkamai.

Iš D. K. paaiškinimo matyti, kad 2015-06-22 ryte apie 10.00 val. jis su automobiliu Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbulas važiavo (duomenys neskelbtini) namo kieme. Automobilių stovėjimo aikštelėje prie namo buvo pilna automobilių. Važiuodamas automobiliu atbulas gerai nepasižiūrėjo į dešinės pusės galinio matymo veidrodėlį ir netyčia atsitrenkė į stovėjusį automobilį Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Išlipęs apžiūrėjo automobilius, pamatęs, kad tai kaimyno automobilis nuėjo iki jo buto, buto durų niekas neatidarė. Grįžęs atgal parašė raštelį ir jį įdėjo į pašto dėžutę, nes prie automobilio palikti negalėjo, nes lijo lietus. Dėl įvykio labai gailisi. (b.l. 8)

Liudytojas G. B. parodė, kad tiksliai negali pasakyti, tačiau jam atrodo, kad įvykis įvyko birželio 25 d., t. y. ryte rado įdaužtą automobilio „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sparną. Automobilį rado (duomenys neskelbtini) kieme, tuomet kvietė policiją, nes nieko nebuvo radęs. Pareigūnai surašė protokolą, o paskui paskambino žmogus. Jis vyko į policiją pranešti, kad raštelis buvo įmestas į pašto dėžutę, kurios nuolat netikrina. Kai vyko į policiją, apie asmenį jau žinojo, o prieš kviečiant jo nežinojo. Apie 15-16 val. sūnus patikrino pašto dėžutę ir rado raštelį, kur parašyta, kad atsitrenkė į jo automobilį ir buvo užrašytas telefono numeris. Jo automobiliui buvo įlenktas dešinės pusės priekinis sparnas. Žalą atlygino kaltininko draudimo kompanija. Šiai dienai automobilis yra aptvarkytas. Sparnas yra sutvarkytas, pretenzijų D. K. neturi. Jei prieš pamatant apgadintą automobilį, jis būtų radęs raštelį su telefono numeriu, tai nebūtų kvietęs policijos, o būtų skambinęs asmeniui ir būtų viską susiderinę. Kai susisiekė su D. K., su juo jokių konfliktų nebuvo. Kai susiskambino su D. K., jis iš karto nuvyko į policiją, tačiau ten jam pasakė, kad viskas jau yra perduota ir pakeisti nieko nebegali. Apgadintą automobilį rado tą pačią dieną, kai kreipėsi į policiją, t. y. birželio 23 d. Jam atrodo, kad birželio 22 d. jie buvo išvykę. Nors tos dienos vakare jie grįžo, tačiau apgadinto automobilio nepastebėjo, kadangi grįžo iš kelionės ir nešė į namus daiktus. Į kelionę vyko ne „Fiat Ducato“ automobiliu, o draugų automobiliu.

Iš G. B. paaiškinimo matyti, kad dėl automobilio Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo vairuotojui D. K. pretenzijų neturi (b.l. 14)

Motyvuojamoji dalis

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto

Dėl pažeidimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 d. padarymo, teismas įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimą, kitą bylos medžiagą, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolą, eismo įvykio vietos schemą, G. B. paaiškinimą, D. K. paaiškinimą, Šiaulių apskrities VPK policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, transporto priemonės techninės apžiūros aktą, išrašą apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino padaręs pažeidimą. Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad apgadintas G. B. automobilis, nustatyti technini defektai: deformuotas dešinės pusės priekinis sparnas, priekinis bamperis. Todėl teismas sprendžia, kad D. K. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Iš teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad 2015-06-22 D. K. savo automobiliu atsirėmė į kaimyno G. B. automobilį ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos iškart nepasišalino, o nuėjo pas kaimyną į namus jo ieškoti. Jo neradęs, pašto dėžutėje paliko savo kontaktinius duomenis ir išvyko į universitetą, o kitą dieną radęs kaimyno kontaktus, jam paskambino. Šią aplinkybę patvirtino liudytojas G. B., kuris nurodė, kad 2015-06-23 ryte rado apgadintą savo automobilį ir iškvietė policijos pareigūnus, kadangi šalia nieko nebuvo. Tą pačią dieną jam paskambino D. K., kuris pranešė, kad jis atsitrenkė į jo automobilį ir yra palikęs pašto dėžutėje raštelį. Šią liudytojo G. B. nurodytą aplinkybę patvirtina ir TELE 2 skambučių išklotinė iš kurios matyti, kad D. K. 2015-06-23 15.51 val. ir 18.10 val. skambino G. B. į jo telefono numerį (duomenys neskelbtini). D. K. pretenzijų neturi, kadangi žalą atlygino draudimo bendrovė. Šią aplinkybę patvirtina 2015-08-19 IF Insurance draudimo bendrovės raštas iš kurio matyti, kad draudimo bendrovė atlygino G. B. priklausančiai transporto priemonei Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaštus dėl 2015-06-23 įvykusio įvykio (duomenys neskelbtini). Pretenzija dėl asmens žalos nebuvo gauta. Be to, liudytojas G. B. nurodė, kad jei jis būtų pašto dėžutėje radęs D. K. paliktą raštelį, policijos nebūtų kvietęs. Šios teismo nustatytos aplinkybės įrodo, kad D. K. neturėjo tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, ar išvengti pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti eismo įvykio pėdsakus, kadangi po sukelto eismo įvykio jis ėmėsi aktyvių veiksmų, t.y. paliko savo kontaktinius duomenis, pats susisiekė su nukentėjusiuoju ir draudimo bendrovė atlygino padarytą žalą, pats kreipėsi į policiją, be to, nukentėjęs asmuo jokių pretenzijų neturi, todėl vertinant teismo posėdyje ištirtus įrodymus matyti, kad D. K. elgesyje nėra tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos ATPK 130 straipsnio 1 dalies prasme, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas D. K. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Skirdamas D. K. nuobaudą už padarytą pažeidimą, teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t. y. į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

D. K. pripažino savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo ir gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. K. buvo baustas administracine tvarka, tačiau baustumai išnykę, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos charakterizuojamas teigiamai. Visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti D. K. paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą – minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 straipsniu, 30² straipsniu, 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302² straipsniu, teismas

nutarė:

D. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

D. K. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.