Alytaus apylinkės teismo nutartis

2018-06-08 · Civilinė byla Nr. 2-2426-979/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-08
Bylos Nr.
2-2426-979/2018
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00627-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
Ieškovas
E. S.
Atsakovas
P. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-2426-979/2018Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00627-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.5; 3.1.7.8; 3.1.17; 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.2.8.5. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. birželio 8 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui P. G., institucija, byloje teikianti išvadą – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

šalys pateikė teismui 2018 m. birželio 5 d. pasirašytą taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalį šalys bet kurioje civilinio proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis nustato, jog taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia sprendimo įvykdymo klausimą. Laikytina, kad taikos sutartimi šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis.

Pateikta pasirašyta šalių taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir teisėtų interesų, šalims yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės, todėl ji tvirtintina ir civilinė byla tarp šalių nutrauktina (CPK 42 straipsnio 1-2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis, 231 straipsnio 1-3 dalys). Šalims yra žinoma, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, ateityje kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nebeturės teisės (CK 6.985 straipsnio 1 dalis, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Šalims sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, iš atsakovo valstybei priteistina 25 procentai žyminio mokesčio dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis, nuo kurio ieškovė yra atleista, t. y. 15,30 Eur (170,00 Eur x 12 mėn. x 3 % = 61,20 Eur x 25 % = 15,30 Eur) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 87 straipsnio 2 dalis).

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta byloje teikti antrinę teisinę pagalbą atleidžiant ją 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, paskirti advokatą G. G.. Iš 2018 m. balandžio 13 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad valstybės teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje yra 182,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė į teismą kreipėsi išimtinai vaiko interesais, į tai, kad šalys sudarė taikos sutartį, šalių procesinį elgesį (sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas), vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), iš atsakovo priteistina 25 procentai, t. y. 48,50 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. balandžio 13 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 4 dalis).

Šalys taikos sutartimi susitarė, kad atsakovas padengia visas savo turėtas bylinėjimosi išlaidas bei įsipareigoja atlyginti valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios byloje neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos kiekvienai šaliai, todėl nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 294-295 straipsniais,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Patvirtinti tarp ieškovės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 5 d. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

1. Šalys susitaria ir nustato nepilnametės dukros U. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jos motina E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.

2. Šalys susitaria, kad P. G. nepilnametės dukros U. G., gimusios (duomenys neskelbtini) (gimimo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), išlaikymui kas mėnesį mokės periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) nuo 2018 m. birželio mėnesio, šias lėšas kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 20 d. pervesdamas į E. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, iki nepilnametės dukros pilnametystės.

3. Ieškovė E. S. atsisako ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo P. G.. Šalys pripažįsta, kad atsakovo P. G. teiktas išlaikymas nepilnametei dukrai U. G. iki 2018 m. gegužės 31 d. yra pakankamas.

4. Šalys susitaria, kad nepilnametės dukros išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja bus nepilnametės dukros motina E. S., kuri nepilnametės dukros išlaikymui skirtomis lėšomis disponuos uzufrukto teise išimtinai nepilnametės dukros interesais. Išlaikymo suma indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

5. Šalys nustato atsakovui P. G. bendravimo su nepilnamete dukra U. G. tvarką:

- vaikas be motinos sutikimo ar žinios negali būti išvežamas iš šalies;

- vaiko paėmimo klausimą tėvas privalo suderinti su mama;

- vaikui pareiškus nenorą važiuoti pas tėvą, vaikas neverčiamas važiuoti. Taip pat vaikas pas tėvą nevyksta dėl ligos, apie tai vaiko tėvas informuojamas;

- konkrečius iškilusius klausimus vaiko atžvilgiu tėvai sprendžia kartu.

Nutraukti civilinę bylą Nr. 2-2426-979/2018 pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui P. G. institucija, byloje teikianti išvadą – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo.

Priteisti iš P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,30 Eur (penkiolika eurų, trisdešimt ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis.

Priteisti iš P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 45,50 Eur (keturiasdešimt penkis eurus penkiasdešimt ct) išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Šalims išaiškintina, kad, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, (vaiko poreikių tenkinimas, nedarbingumas, turtinė padėtis ir kt.) vienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė