Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. T. kaltinamas tuo, kad sugadino svetimą turtą, o būtent: jis, 2023 m. vasario 3 d. apie 14.09 val., stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), plaktuku išdaužė vilkiko „Scania R450“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, kabinos stogo liuką, kurio vertė yra 1 256,46 eurų, taip sugadino svetimą turtą ir padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 256,46 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis K. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltę pripažįsta, pageidauja, jog būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir bausmė mažinama vienu trečdaliu, paaiškino, kad išdaužė automobilio liuką, nes norėjo pasiimti savo daiktus, o darbdavio atstovai jam nedavė automobilio raktų.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ieškinio nereiškia, nes žalą patyrė automobilio savininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas K. T. parodė, kad minėtu laikotarpiu jis dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tuo metu grįžo iš (duomenys neskelbtini) ir nusprendė (duomenys neskelbtini) ir norėjo iš vilkiko atsiimti savo asmeninius daiktus. Tuo metu vilkikas buvo pranešime apie įtarimą minimoje aikštelėje. Jis atvyko pasiimti daiktų, tačiau nei vienas iš darbuotojų nežinojo, kur minėto vilkiko raktai. Tada jis paskambino direktoriui R., pavardės nepamena ir paklausė kur yra vilkiko raktai, o direktorius jam atsakė, kad raktų neduos ir jis savo asmeninių daiktų nebeatgaus. Tada jam kiti darbuotojai pasiūlė išdaužti stogo liuką ir per ten pasiimti iš vilkiko ten esančius asmeninius daiktus. Darbuotojai jam padavė plaktuką, jis su juo išdaužė minėto vilkiko stogo liuką, per jį pateko į vidų ir pasiėmė tik savo asmeninius daiktus, jokių kitų ne savo ar įmonei priklausančių daiktų jis neėmė. Jis nesutinka padengti visos žalos, galbūt nebent tik dalį dėl išdaužto stogo liuko, kadangi jei nebūtų to padaręs, nebūtų galėjęs atsiimti savo asmeninių daiktų, bei jam įmonė nesumokėjo (duomenys neskelbtini) (b. l. 140 – 142).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju papildomai apklaustas K. T. parodė, kad su įtarimu susipažino, esmę suprato, visiškai pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kuria yra įtariamas. Nori parodyti, kad apie įvykio aplinkybes viską papasakojo ankstesnės apklausos metu, lieka prie savo ankstesnių parodymų. Praeitą kartą paaiškino, kad pranešime apie įtarimą minimo vilkiko stogo liuką išdaužė dėl to, kad norėjo atsiimti savo asmeninius daiktus. Jis nesutinka atlyginti padarytos žalos, kadangi kaip ir minėjo, šioje situacijoje neturėjo pasirinkimo ir teko išdaužti stiklą, norint pasiimti daiktus, kadangi direktorius atsisakė jam grąžinti jo daiktus, sakydamas, kad jam bus „ragai“ ant jo daiktų, tyčios sugadinti stogo liuką jis neturėjo (b. l. 148 – 149).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. B. parodė, kad 2023 m. vasario 3 d. laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 17.00 val. negalėjo patekti į vilkiką, „Scania R450“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kadangi neturi rakto nuo to vilkiko. Jų įmonė išsinuomojo šį vilkiką iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). O raktus turi tik (duomenys neskelbtini) K. T., gimęs (duomenys neskelbtini). Vilkikas buvo adresu (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) darbuotojas to angaro, vardu T., duomenų jo nežino, paskambino jam ir pasakė, kad K. prašo celofano, tam, kad uždengt sudaužytą liuką vilkiko, per kurį jis pateko į vilkiką ir kažką iš jo paėmė, tačiau jis nežino ką. Vilkike turėtų būti įmonės visi dokumentai, kuro kortelė ir pan., tačiau jis negali patekti į vilkiką, kad patikrinti ko trūksta. Jis tada to T. paklausė ar jis žino kur vilkiko raktai, atsakė, kad nežino, bet matė (duomenys neskelbtini) su antrankiais, tai gal raktai nuo vilkiko pas policiją. Čia viską sužinojo iš to T., jis asmeniškai nematė. T. numeris (duomenys neskelbtini). Vilkikas priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis jiems apie tai pranešė, dėl „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“ draudimą pranešė, tai šiai dienai nurodyti, kokia padaryta žala jų įmonei nurodyti negali, nes nežino ko trūksta vilkike. Nurodė, kad padaryta žala yra 3 000 eurų dėl to, kad prarado laiką, kad vilkikas stovi vietoje, kad nenuvyko į muitinę, dėl to gali gauti baudą ir ieškojo „liuko“ dalies skelbimuose, kad ją nupirkti ir pakeisti, tačiau nerado. Mano, kad „(duomenys neskelbtini)“ draudimas atlygins už liuką nuostolį. Jis kreipėsi į policiją dėl to, kad padaryta nuomojamam vilkikui žala, t. y. išdaužtas liukas, tačiau dar nežino ar ir jų įmonei padaryta žala dėl vilkike esančių įmonės daiktų. Jis po įvykio bendravo su K., klausė dėl ko jis taip padarė, jis nurodė, kad savo daiktus pasiimti norėjo. Jis jam pasakė, kad be jų žinios negali įeiti į vilkiką. Kur raktai nuo vilkiko, K. nenurodo. K. jų įmonėje dirba (duomenys neskelbtini), t. y. nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pareigose. Kreipėsi į policiją, kad rastų K. ir patrauktų atsakomybėn, ir atlygintų padarytą žalą (b. l. 30 – 32).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas T. K. parodė, kad jis dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Teritorija didelė, joje yra daugybė įmonių. Jis matė, kad stovėjo keli vilkikai, kurie nežino kam priklauso, bet žino, kad R. užsiima jomis, t. y. dirba su (duomenys neskelbtini). Ar jis savininkas, nežino. Taigi, penktadienį, galimai šių metu vasario 3 dieną, apie 14 val., tačiau laikas galimai ir netikslus, buvo netoli sandėlio, kuris yra netoli vilkikų, apie porą šimtų metrų, tačiau matė tuos vilkikus, ypač (duomenys neskelbtini) spalvos „(duomenys neskelbtini)“, kita šalia stovėjo (duomenys neskelbtini) spalvos „Scania“, valstybinių neatsimena. Pamena atvyko automobilis „Volkswagen“, universalas, (duomenys neskelbtini) spalvos, iš jo išlipo vairuotojas K., jį žino iš matymo, kadangi žino, kad jis (duomenys neskelbtini) pas R., ir žino, kad jis (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad K. buvo (duomenys neskelbtini), po kurio grįžo. K. kiek pamena buvo vienas, atvyko automobiliu, prisiparkavo prie sandėlio ir užėjo į sandėlį. Paklausė jo kur yra vilkiko raktai, jis nežinojo kur jie, taip jam ir nurodė, jis pasakė, kad turi pasiimti savo asmeninius daiktus (duomenys neskelbtini) iš vilkiko. Jis pasakė, kad skambink viršininkams ir aiškinkis su jais. Nežino ką jis darė, ar skambino jiems, tačiau matė, kad buvo priėjęs prie (duomenys neskelbtini) spalvos vilkiko „Scania“, kuris stovėjo neaptvertoje teritorijoje, ir pradėjo kažką daryti prie jo. Jis jį sudrausmino, kad jis turėtų su valdžia bendrauti, o ne pats savavališkai kažką daryti prie vilkiko. Matė, kaip jis užlipo ant stogo to vilkiko, ir kažkokiu daiktų daužė į vilkiko stoglangį. Jis K. paklausė: „ką tu čią darai“. Jis tik atsakė, kad nori pasiimti savo daiktus, ir neva apmokės stoglangio sudaužymą. Matė, kad ką jis ištraukė iš vilkiko, tai savo kažkokius asmeninius daiktus, antklodę, drabužius, lagaminą, ir viską pro duris išsitraukė, tačiau pateko į vilkiką per stoglangį. Taigi, paėmęs daiktus išvažiavo. Jis davė jam šiukšlių maišą ir izoliaciją, kad sutvarkytų stoglangį. Jam išvažiavus, jis po valandos, kai baigė darbą, važiavo namo, paskambino R. ir papasakojo apie įvykį. Tai yra kad K. išdaužė stoglangį vilkiko ir pasiėmė savo daiktus. Taip pat R. pasakojo kitą istoriją, nesusijusią su šiuo įvykiu, tai apie kitą asmenį, kurį sulaikė policiją ir uždėjo antrankius, tai galimai R. susipainiojo ir galėjo ne taip jį suprasti (b. l. 35 – 36).

2023 m. vasario 3 d. surašytas R. B. pareiškėjo teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolas. Prie jo pridėtas nepasirašytas civilinio ieškinio pareiškimas (b. l. 20).

2023 m. spalio 4 d. pridėtas papildomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas, pasirašytas direktoriaus D. B., kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos direktoriaus D. B., teikia pareiškimą dėl apgadintos, įmonei priklausančios transporto priemonės, vilkiko „(duomenys neskelbtini), kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis jo apgadinimo dieną 2023 vasario 3 d., buvo laikomas aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Įmonės turtui padaryta 1 256,46 Eurų žala. Prašo dėl šio įvykio kaltą asmenį nubausti įstatymų numatyta tvarka (b. l. 19).

2023 m. vasario 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrima vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), teritorija nėra aptverta, po kaire puse yra metalinė segmentinė tvora, už tvoros mielinos spalvos pastatas. Iš dešinės pusės nuo įvykio vietos stovi (duomenys neskelbtini) vilkikas, už jo pastatas ant kurio matosi vaizdo stebėjimo kameros. Įvykio vietoje jokie daiktai nepaimti (b. l. 22 – 24).

2023 m. vasario 22 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „Kameros_ch1_20230203140400_20230203150001“, kuriame matosi atvira teritorija, pastatai, automobiliai, apsnigtas ir išvažinėtas kelias. Vaizdo įrašo kairiame kampe, apačioje yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“, dešiniame kampe, viršuje yra skaičiai 2023 m. vasario 3 d. 14.04.06. Vaizdo įrašo 00.06 min. matosi, kaip į teritoriją įvažiuoja automobilis, (duomenys neskelbtini) spalvos, universalo tipo, Volkswagen markės. Automobilis sustoja, apsisuka ir galu privažiuoja prie dešinėje pusėje esančios teritorijos, kurios nesimato. Iš automobilio išlipa vairuotojas (K.). Vairuotojas (K.) dėvi raudonos spalvos striukę, džinsines kelnes. Asmuo (K.) uždaro automobilio dureles ir nueina nuo automobilio. Toliau vaizdo įraše tyrimui reikšmingų duomenų negauta iki 14.06.37 val. Tuomet iš kitos teritorijos pusės ateina antras asmuo ir prieina prie minėto automobilio. Antras asmuo vaikšto prie automobilio. Kažką pasižiūri. Vaizdo įrašo 14.12 val. antras asmuo nueina teritorijoje nuo automobilio. Vaizdo įrašo 14.14 val. prie automobili vaikšto pirmasis asmuo (K.), atidaro automobilio bagažinę ir kažką daro joje, tuomet apeina automobilį prie vairuotojo pusės, atidaro dureles ir kažką daro prie automobilio. Vaizdo įraše 14.15 val. matosi, kaip asmuo (K.) uždaro vairuotojo dureles ir nueina nuo automobilio. 14.16 val. kažką atsineša prie automobilio, padeda bagažinę ir vėl nueina prie vairuotojo durelių. Nueina nuo automobilio. Vaizdo įraše 14.20 val. matosi, kaip asmuo (K.) kažkokį daiktą padeda į bagažinę. Netrukus nueina nuo automobilio ir vėl kažkokį daiktą atsineša, padeda į bagažinę. Netrukus nueina nuo automobilio ir vėl kažkokį daiktą atsineša, padeda į bagažinę. Netrukus nueina nuo automobilio ir vėl kažkokį daiktą atsineša, padeda į bagažinę. Netrukus nueina nuo automobilio ir vėl kažkokį daiktą atsineša, padeda į automobilį, ant galinė sėdynės. Taip kelis kartus. Vaizdo įrašo 14.39 val. asmuo (K.) prieina prie automobilio bagažinės ir uždaro duris. Abu asmenys (K.) ir antrasis asmuo prieina prie automobilio. Stovi prie automobilio, kalbasi. Pirmasis asmuo (K.) sėda į automobilį, į vairuotojo kėdę, antrasis asmuo nueina nuo automobilio. Pirmasis asmuo dar išlipa iš automobilio, nueina prie bagažinės, kažką padaro, uždaro bagažinę, atsisėda į automobilį ir vaizdo įrašo 14.45 val. nuvažiuoja. Vaizdo įrašo pabaiga (b. l. 42 – 49).

2023 m. vasario 27 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „Kameros_ch4_20230203140400_20230203150004“. Vaizdo įrašo kairiame kampe, apačioje yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Dešiniame kampe, viršuje yra skaičiai 2023 m. vasario 3 d. 14.04.01. Atidarius vaizdo įrašą, jame matosi apsnigta neaptverta teritorija, vilkikai du, šalia lengvieji automobiliai. Vaizdo įrašo 01.13 val. galu atvyksta automobilis, universalas ir sustoja prie vilkikų. Iš automobilio išlipa asmuo ir nueina prie tolimesnio vilkiko, kurio kėbulas yra (duomenys neskelbtini) spalvos. Asmuo dėvi raudonos spalvos striukę (K.). Asmuo (K.) nueina nuo vilkiko priekio ir apeina jį iš kitos pusės. Vaizdo įraše pasirodo antrasis asmuo, kuris taip pat prieina prie vilkiko. Abu asmenys kažką daro prie vilkiko, tačiau nesimato ką, nes užstoja pirmasis vilkikas. Vaizdo įrašo 14.09 val. matosi, kaip asmuo (K.) lipa ant vilkiko priekio. Užlipa ant stogo ir kažką daro ant jo. Antras asmuo nueina nuo vilkiko. Sugrįžta prie vilkiko ir kažką ranka demonstruoja pirmam asmeniui (K.). Asmuo paima kažkokį daiktą, panašų į plaktuką ir daužo vilkiko stogą. Asmuo (K.) išdaužęs stogo stiklą sėdi, kojas nuleidęs į vilkiko kabinos vidų, ir toliau daužo stogo stiklo šonus. Vaizdo įrašo 14.13 val. asmuo (K.) įlipa pro stogo stiklą į vilkiko kabiną. Netrukus išlenda iš vilkiko, prieina prie automobilio, atidaro bagažinę ir nešioja į ją visokius daiktus iš vilkiko ir deda juos į automobilio bagažinę. Vaizdo įrašo 14.31 val. asmuo (K.) užlipa ant vilkiko stogo ir juodos spalvos daiktus, panašiu į maišą uždengia stogo stiklą ir tvarko iki 14.37 val. Toliau nešioja daiktus iš vilkiko į automobilį. Vaizdo įrašo 14.45 val. išvažiuoja automobilis nuo vilkiko. Toliau vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga (b. l. 50 – 60).

VĮ „Regitra“ duomenimis vilkiko „SCANIA“, valstybinsi numeris (duomenys neskelbtini), savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 61).

2023 m. vasario 10 d. buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas dėl žalos automobiliui. Nurodoma, kad apie įvykį įmonė taip pat informavo draudimo įmonę. Dėl remonto valdytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į draudimo bendrovės rekomenduotą auto servisą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu žalos dydžio nežino, nes negauta sąmata iš serviso (b. l. 63).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta sąmata dėl vilkiko remonto (b. l. 64 – 68).

2023 m. kovo 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio įsiskolinimų suderinimo akte, skirtame UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodoma, kad apmokėjimas už aktualaus vilkiko remontą iš viso – 1 256,46 eurai. (Pastaba, žala papildomu pareiškimu patvirtinama ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus (b. l. 94).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. spalio 10 d. rašte, be kitų aplinkybių apie aktualaus vilkiko apgadinimą, nurodė, kad iš vilkiko pavogti šie daiktai: kelių skaitytuvo aparatas, (duomenys neskelbtini) kuro kortelė ir muitinės deklaracijos dokumentai. Nuostolis 600 Eurų, nes tai sudaro baudą už skaitytuvo praradimą ir neatvykimą laiku išmuitinti krovinį (b. l. 93).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugpjūčio 16 d., 2023 m. rugsėjo 5 d. pateiktuose patikslinimuose dėl dingusių daiktų, nurodė, kad rastas kelių skaitytuvo aparatas, tačiau (duomenys neskelbtini) kuro kortelė ir muitinės deklaracijos dokumentai nerasti (b. l. 97).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Tačiau už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą gali būti taikoma tiek civilinė, tiek baudžiamoji atsakomybė. Pirmiau nurodytas teisinio reguliavimo dvilypumas lemia, kad teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą dėl svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo, turi apsvarstyti, ar už tokio pobūdžio veiką būtina taikyti baudžiamosios teisės poveikio priemones ir ar nepakanka apsiriboti tik civilinės teisės nustatytais gynimo būdais. Priimant šį sprendimą, turi būti įvertinamos bylos aplinkybės, atskleidžiančios tokios veikos (teisės pažeidimo) pavojingumą, vertinamas bendras aplinkybių kontekstas, vadovaujamasi proporcingumo principu, atsižvelgiant į baudžiamosios atsakomybės kaip paskutinės priemonės (lot. ultima ratio) kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-788/2019).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis tyčia sunaikino svetimą turtą, o kaltinamojo argumentai, kad tai jis atliko tik norėdamas atsiimti automobilio viduje esančius ir jam asmeniškai priklausančius daiktus niekaip nešalina jo atsakomybės. Kaltinamasis, siekdamas atgauti savo daiktus, galėjo naudotis civilinės teisės normomis arba kreiptis į atitinkamas institucijas pagalbos o ne tyčia gadindamas svetimą turtą įgyvendinti savo teises.

Po 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų, minimali riba, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, padidėjo nuo 5 iki 10 MGL, todėl teisės doktrinoje tai laikoma kaltinamojo padėtį švelninančia aplinkybe. Šioje byloje nustatyta sugadinto turto vertė - 1256,46 Eur, kas atitinka 25,13 MGL, todėl veika teisingai kvalifikuota pagal šiuo metu galiojančio BK 187 straipsnio 1 dalį, nes asmuo atsako pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, kai sugadinto turto vertė viršija 10 MGL, bet neviršija 400 MGL (BK 190 straipsnis).

Teismas, atsižvelgdamas į sugadinto turto vertę, taip pat į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, dirbantis, kaltinamas padaręs nesunkų nusikaltimą, sprendžia parinkti baudos bausmę artimą jos minimumui.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu kaltinamajam paskirta bausmė mažintina trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo K. T. priteisti 6 300 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ieškinys paliekamas nenagrinėtu, nes į teismą neatvyko civilinės ieškovės atstovas (BPK 252 straipsnio 1 dalis). Teismas atkreipia dėmesį, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. B. buvo asmeniškai informuotas apie posėdžio laiką ir vietą, taip pat buvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, tačiau ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pažymėtina, kad teismas buvo aktyvus ir dar iki teismo posėdžio, 2023 m. spalio 16 d. nutartimi išaiškino civilinei ieškovei teises, rekomendavo naudotis advokato pagalba.

Teismas išaiškina UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad ji turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esantis DVD kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, esantis byloje, paliekamas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 307 straipsniais,

nusprendžia:

K. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 51 MGL (2 550 Eur) baudą.

Vadovaujantis 64¹ straipsniu sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 34 MGL (1 700 Eur) baudą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad paskirta bauda per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Nukentėjusiosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl 6 300 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Išaiškinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad ji turi teisę pateikti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esantį DVD kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, esantį byloje, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.