Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-12-03 · Civilinė byla Nr. 2A-422/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-03
Bylos Nr.
2A-422/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Donatas Šernas
Ieškovas
BUAB „Megavita“
Atsakovas
V. L., E. L., J. V.
Kategorijos
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
L. V. V. L.
Civilinė byla Nr. 2A–422/2007Procesinio sprendimo kategorija 35.6.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,ieškovui administratoriui Vidmantui Paludnevičiui, adv. Algimantui Kolpertui,atsakovo atstovui adv. Vaidotui Vaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Megavita“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr.2-180-227/2007 bylą pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Megavita" administratoriaus ieškinį atsakovams V. L. , E. L. ir J. V. , trečiajam asmeniui atsakovų pusėje L. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB „Megavita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia buto, esančio Anykščių g. 6-25, Panevėžyje pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą 2005-06-17 tarp V. L. , E. L. ir J. V. nuo jos sudarymo momento ir taikyti vienašalę arba dvišalę restituciją gražinant V. L. ir E. L. butą. Ieškovas nurodė, kad UAB „Megavita“ direktore ir vienintele akcininke buvo atsakovė V. L. . Kadangi įmonė įsteigta santuokoje, todėl atsakovas E. L. laikytinas bendrovės išleistų akcijų bendrasavininkiu. Teismas 2005-06-22 iškėlė bankroto bylą UAB „Megavita“. Bankrutuojanti bendrovė yra atsakovų V. ir E. L. kreditorius bendrai 45 817,44 Lt sumai pagal įsiteisėjusį 2005-12-19 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-318-278/2005, kuriuo atsakovų V ir E. L. sudarytos buto, esančio Statybininkų 56-74, Panevėžyje nuomos sutartys, pripažintos negaliojančiomis ir iš šios sutarties gautos lėšos priteistos bendrovei. Atsakovai neturi turto į kurį būtų galima nukreipti žalos išieškojimą.. Ginčijama 2005-06-17 buto pardavimo sutartis pažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus teises, nes jis negali gauti priteistų sumų iš V. ir E. L. patenkinimo ir iš to negali atsiskaityti su savo kreditoriais. Butą parduodami atsakovai žinojo, kad nepagrįstai gavo pinigines lėšas iš bendrovės pagal neteisėtas buto nuomos sutartis ir parduodami pačių įvertintą 30 200 Lt sumai butą už 15 000 Lt, pirktą prieš mėnesį laiko, siekė išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi - išieškojimo nukreipimo į butą. Skolininkai sandorį sudarė su artimu giminaičiu - atsakovės V. L. tėvais, todėl preziumuojamas sandorio šalių nesąžiningumas. Nurodo, kad šis sandoris yra tariamas, nesiekiant sukurti teisinių pasekmių.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad akcininkai neatsako už UAB skolas, todėl šioje byloje neturi reikšmės bankroto bylos iškėlimo metu buvę bendrovės kreditoriai, bei iš to bendrovės galimybė atsiskaityti su jais. Vadinasi, šioje byloje administratorius negali ginti kitų bendrovės kreditorių teisių, išskyrus pačios bendrovės teisę gauti reikalavimo, priteisto 2005-12-19 sprendimu, patenkinimą iš skolininkų turto - ginčijamo buto, nes atsakovai kito turto neturi, vykdomasis raštas E. L. atžvilgiu grįžo neįvykdytas su turto neradimo aktu, o iš V. L. priteista pinigų suma išieškoma iš jos darbo užmokesčio. Teismas taip pat nurodė, kad teisė ieškovui reikšti ieškinį nurodytu CK 6.66 str. pagrindu atsirado 2006-06-01 įsiteisėjus Panevėžio apygardos apylinkės teismo 2005-12-19d. sprendimui, kuriuo 2003-02-02 nuomos sutartis, sudaryta tarp V. L. ir UAB „Megavita“ dalyje dėl nuomos dydžio pripažinta negaliojančia ir šioje dalyje nuomos mokestis sumažintas nuo 2000 Lt iki 300 Lt /mėn., o 2004-02-02 tų pačių patalpų nuomos sutartis pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento, bei atitinkamai iš atsakovų V.ir E. L. pagal nurodytas buto nuomos sutartis priteista dalis jų gautų piniginių lėšų ieškovui. Vadinasi ginčijamo sandorio sudarymo metu - 2005-06-17 atsakovai L. ir E. L. neturėjo galiojančios prievolės ieškovui UAB “Megavita“. Kadangi atsakovai V.ir E. L. nebuvo skolininkais ieškovo UAB „Megavita“ atžvilgiu, todėl ieškinys, pareikštas CK 6.66 str. pagrindu - atmestinas. Be to, teismas nurodė, kad Sandorį, pripažinti negaliojančiu CK 6.66 str. 1 dalyje numatytu pagrindu turi teisę kreditorius pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidžiantį sandorį. Ginčijamas sandoris sudarytas 2005-06-17 ir tą pačią dieną jis įregistruotas Nekilnojamo turto registre, kurio duomenys vieši, todėl nė viena ginčo šalių negali teisintis nežinojusi nekilnojamo turto registro duomenų. Teismo 2005-06-22 d. nutartis iškelti bankroto bylą UAB “Megavita“ įsiteisėjo 2005-06-30 ir nuo šios dienos administratorius pradėjo administruoti bendrovę. Vadinasi ieškovas 2005-06-30 sužinojo arba turėjo sužinoti apie buvusios UAB „Megavita“ direktorės V. L. sudarytą 2005-06-17 sandorį. Todėl nuo 2005-06-30 pradedamas skaičiuoti vienerių metų ieškinio senaties terminas sandorio nuginčijimui CK 6.66 str.1d. pagrindu. Ieškinys priimtas teisme 2007-01-15, t.y praleidus ieškininės senaties terminą. Atsakovai prašo taikyti ieškininę senatį, duomenų, kad senaties terminas buvo nutrauktas, nėra, o ieškovas neprašo atnaujinti pasibaigusio termino. Esant šioms aplinkybėms, teismas ieškinį atmetė ir dėl senaties termino. Teismo nuomone, ieškovas ginčydamas 2005-06-17 sandorį papildomais CK 1.81 str., CK 1.86 str. ir CK 1.87 str. pagrindais, ieškinio neįrodė (CPK 178 str.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimą ir nurodo, kad:

1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad kreditorius gali ginčyti tik tuos skolininko sudarytus sandorius, kurie sudaryti esant kreditoriaus ir skolininko prievoliniams santykiams. CK 6.66 straipsnio nuostatos yra taikytinos ir tuo atveju, kai skolininkas sudaro sandorius ir tampa nemokus iki atsirandant kreditoriui.

2. V. L. žinojo apie keliamą bendrovei bankroto bylą ginčijamo buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu, todėl siekdama išvengti atsiskaitymų su bendrove pigiau pardavė turtą.

3. Šioje byloje ieškinio senaties termino pradžia 2006 m. birželio 1 d., todėl ieškovas vienerių metų termino nėra praleidęs.

4. Atsakovų nesąžiningumas yra konstatuotinas CK 6.67 straipsnio pagrindu, nes sandoris sudarytas tarp artimų giminaičių, o turtas parduotas labai pigiai.

5. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad paneigtų savo nesąžiningumą, jie neįrodė, jog jiems skubiai reikėjo pinigų ir dėl to teko parduoti butą.

Atsiliepimas

Atsakovai V. ir E. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jiems atstovavimo išlaidas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. V. ir tretysis asmuo Leonas Varnagys prašo Panevėžio apygardos teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (LR CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Iš esmės ieškovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą grindžia dviem motyvais, t.y., kad teismas neteisingai pritaikė ieškinio senatį ir neteisingai nustatė visas Pauliano ieškiniui (actio Pauliana) būtinas sąlygas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

Dėl ieškinio senaties termino.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio trečiosios dalies 8 punktas nustato, kad bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Pagal to paties straipsnio trečiosios dalies 14 punktą, įmonės bankroto administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus. ĮBĮ nereglamentuoja savarankiškų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, o tik akcentuoja ginčytinų sandorių požymius – priešingumą įmonės veiklos tikslams ir galimą įtaką įmonės mokumui. Todėl bankrutuojančios įmonės administratorius anksčiau sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti Civiliniame kodekse nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, taigi ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (Actio Pauliana).

Actio Pauliana numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 6.6 str. 3 d.). Įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d., CK 6.66 str. 3 d.), todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant ieškinio senaties klausimą būtina nustatyti kada administratorius sužinojo apie teisės pažeidimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2005 m. birželio 22 d. nutartimi UAB „Megavita“ buvo iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2005 m. birželio 30 d. Panevėžio apygardos teismas 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-318-278/2005 pripažino atsakovų V. L. ir E. L. sudarytą buto nuomos sutartį su bendrove UAB „Megavita“ negaliojančia ir iš atsakovų UAB „Megavita“ priteisė 45 817,44 Lt. Šis Panevėžio apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo 2006 m. birželio 1 d.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog šią dieną atsirado žala bendrovei ir ši diena turėtų būti laikoma diena kada ieškovas sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Todėl ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2006 m. birželio 1 d. ir ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

CK 6.66 straipsniu kreditoriui suteikta teisė actio Pauliana pagalba ginti savo teises ir interesus nuo nesąžiningų skolininko veiksmų. Pagrindinė Pauliano ieškinio (actio Pauliana) instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą.

Įstatymas (CK 6.66 str.) numato sąlygas, kurios būtinos, kreditoriui ginčijant skolininko sudarytus sandorius: 1) skolininkas sudarė sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo; 2) šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises; 3) skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti; 4) dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Taigi, viena iš CK 6.66 straipsnio taikymo sąlyga yra, kad actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. Minėto straipsnio pirmojoje dalyje pateiktas pavyzdinis, bet nebaigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus: jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Nustatinėjant šią actio Pauliana instituto taikymo sąlygą, būtina turėti omenyje, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytais sandoriais, kurie nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriniams reikalavimams patenkinti. Be to, kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais, pavyzdžiui, tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau. Minėta, kad CK 6.66 straipsnyje išvardintas ne baigtinis, o pavyzdinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu gali būti pažeisti kreditoriaus interesai, todėl nustačius konkrečios bylos faktines aplinkybes, jų kontekste turi būti vertinama, ar nebuvo kreditorių teisių pažeidimų ir ar yra pagrindas taikyti CK 6.66 straipsnį.

Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovai E. ir V. L. 2005 m. gegužės 16 d. pirkimo – pardavimo sutartimi (b.l. 61) už 15 000 Lt įsigijo butą, esantį Anykščių g. 6-25, Panevėžyje. 2005 m. birželio 17 d. minėtą butą atsakovai už 15 000 lt pardavė atsakovės V. L. motinai J. V. (b.l. 40).

Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto ginčijami sandoriai negalėjo pažeisti kreditoriaus teisių, nes skolininkų (atsakovų) finansinė padėtis dėl šių sandorių nepasikeitė, kadangi turtas buvo pirktas ir parduotas už tą pačią 15 000 Lt sumą. Kad turto vertė per 1 mėnesį žymiai pasikeitė mažai tikėtina. Apelianto VĮ Registrų centro pažymoje nurodytos 30 000 Lt vertės negalima laikyti tinkamu realios buto kainos pardavimo metu įrodymu, nes VĮ Registrų centro duomenys neatitinka tikrosios rinkos vertės kainos.

Be to, atsakovai sudarydami ginčijamą sandorį nežinojo, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, nes atsakovai pirkdami ir parduodami minėtą butą neturėjo jokios galiojančios prievolės ieškovui. Kaip jau minėta ši prievolė atsirado 2006 m. birželio 1 d. įsiteisėjus Panevėžio apygardos teismo sprendimui.

Nepagrįstas apelianto argumentas, jog atsakovė V. L. būdama UAB „Megavita“ direktorė žinojo apie keliamą jos bendrovei bankroto bylą, jog vadovaujama bendrovė neatsiskaito su kreditoriais, todėl buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovė žinojo, kad jos sudaromas sandoris pažeidžia kreditorių teises.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad akcininkai neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina. Taigi, akcininkai neatsako už uždarosios akcinės bendrovės skolas, todėl bankroto iškėlimo UAB „Megavita“ metu buvę kreditoriai, nagrinėjamu atveju reikšmės neturi. Atsakovų skola ieškovui atsirado tik teismui pripažinus atsakovų V. L. ir E. L. sudarytą buto nuomos sutartį su bendrove UAB „Megavita“negaliojančia.

Nesant būtinųjų CK 6.66 straipsnyje numatytų sandorio pripažinimo negaliojančiu sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šiuo pagrindu pareikštą ieškovo ieškinį.

Pirmosios instancijos teismas atmetė ir ieškovo ieškinį, pareikštą CK 1.81, 1.86 ir 1.87 straipsnių pagrindu. Kadangi ieškovas apeliaciniame skunde šių motyvų neskundžia, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako (CPK 320 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo jį naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai: Danutė GasiūnienėMarytė MitkuvienėDonatas Šernas