- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-16
- Bylos Nr.
- 1A-270-485-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-00217-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Dmitrijus Korsakovas
- Nuteistasis
- M. Z., R. R.
- Nukentėjusysis
- A. Ž., L. R.
- Civilinis ieškovas
- V. Ž.
Pranešėjas Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-270-485-2014
Teisėja Birutė Drozdienė Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00217-2012-5
2014 m. balandžio 16 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Vidui Kilinskui, nuteistiesiems M. Z. ir R. R., gynėjams advokatams Angelei Fominienei ir Gintui Matulevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. Z. ir R. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;
pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 3 (trejų) metų laisvė bausmė.
Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., 65 str. 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-07 nuosprendžiu skirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
pagal BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;
pagal BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Nukentėjusiojo A. Ž. civilinis ieškinys dėl 10575,60 Lt turtinės žalos ir 60,78 Lt gydymosi išlaidų atlyginimo tenkintinas visiškai, iš nuteistųjų M. Z. ir R. R. priteisiant solidariai 10575,60 Lt turtinei žalai ir 60,78 Lt gydymosi išlaidoms atlyginti.
Nukentėjusiojo A. Ž. civilinis ieškinys dėl 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajam iš nuteistųjų M. Z. ir R. R. solidariai 30 000 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiajam A. Ž. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl periodinių išmokų, mokamų kiekvieną mėnesį nuo 2012-12-20 iki visiško darbingumo atstatymo, patenkinimo, šio ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Civilinės ieškovės V. Ž. civilinis ieškinys dėl 754,76 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, jos naudai priteisiant solidariai iš nuteistųjų M. Z. ir R. R. 754,76 Lt turtinei žalai atlyginti.
Civilinės ieškovės V. Ž. civilinis ieškinys dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, jos naudai priteisiant solidariai iš nuteistųjų M. Z. ir R. R. 3000 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios L. R. civilinis ieškinys dėl 958 Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, priteisiant iš nuteistojo R. R. 958 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš nuteistųjų M. Z. ir R. R. solidariai priteista 40564,67 Lt išlaidų nukentėjusiojo A. Ž. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Valstybinės ligonių kasos naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Z. pagal BK 135 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su R. R., 2012-02-12, apie 21.18 val., (duomenys neskelbtini), tyčia suduodamas smūgius kumščiais ir spirdamas kojomis ne mažiau šešis smūgius nukentėjusiam A. Ž. į galvą ir kitas kūno vietas, o R. R. metus plokščią kompiuterio monitorių ir molinę žvakidę į ant žemės gulintį A. Ž., bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. Ž. galvos sumušimus su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose su abipusiu vidurinės kaukolės pamato duobės lūžimu, abipusiu pakaušio lūžimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos sniegenų dangalais, galvos smegenų sumušimą, nosies kaulų lūžimą, dešinio žandinio sinuso vidinės ir šoninės sienelių lūžimus, pilvo sumušimą su kepenų plyšimu, kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, poodinę kraujosruvą, odos nubrozdinimus krūtinėje, pavojingus gyvybei, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta A. Ž. sveikata.
Be to, M. Z. pagal BK 140 str. 1 d. nuteistas už tai, kad toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia koja du kartus spyrė nukentėjusiajai L. R. į galvą, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą.
R. R. pagal BK 135 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su M. Z., 2012-02-12, apie 21.18 val., (duomenys neskelbtini), M. Z. tyčia suduodant smūgius kumščiais ir spardant kojomis ne mažiau šešis smūgius nukentėjusiam A. Ž. į galvą ir kitas kūno vietas, o R. R. metus plokščią kompiuterio monitorių ir molinę žvakidę į ant žemės gulintį A. Ž., bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. Ž. galvos sumušimus su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose su abipusiu vidurinės kaukolės pamato duobės lūžimu, abipusiu pakaušio lūžimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos sniegenų dangalais, galvos smegenų sumušimą, nosies kaulų lūžimą, dešinio žandinio sinuso vidinės ir šoninės sienelių lūžimus, pilvo sumušimą su kepenų plyšimu, kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, poodinę kraujosruvą, odos nubrozdinimus krūtinėje, pavojingus gyvybei, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta A. Ž. sveikata.
Be to, R. R. pagal BK 187 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis toje pačioje vietoje, tai yra 2012-02-12, apie 21.18 val., bendrabučio tipo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia metė kompiuterio plokščią monitorių „Samsung“ 350Lt vertės, molinę žvakidę 3 Lt vertės į ant žemės gulintį A. Ž. ir taip juos sugadino, tyčia nuo stalo ant grindų numetė kompiuterį 600 Lt vertės bei tyčia sudaužė suvenyrinį dirbinį 5 Lt vertės, tokiu būdu tyčia sugadino svetimą L. R. priklausantį turtą 958 Lt vertės.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. Z. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendį pakeisti, nuteistąjį išteisinant pagal BK 140 str. 1 d. ir skiriant jam švelnesnę bausmę už BK 135 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą. Neigdamas savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., padarymo, nuteistasis skunde tvirtina, kad byloje nėra surinkta įrodymų, jog jis būtų sudavęs smūgį ar spyręs L. R.. Ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiamas teisme jis parodė, kad smūgius sudavė ir spyrė tik A. Ž., kadangi tuo metu buvo įsitikinęs, jog būtent jis jį apvogė, ir kad L. R. nesudavė, o tuo labiau ir nespyrė. Anot apelianto, L. R. parodymai dėl šių aplinkybių yra net tik prieštaringi, bet ir nenuoseklūs, nes ji iš pradžių teigė, jog jis jai spyrė į galvos dešinę pusę, vėliau aiškino, kad išeidamas jai trenkė iš alkūnės į veidą, po ko ji trenkėsi į sieną, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis jai spyrė ir pataikė į ranką. Nei vienas iš byloje surinktų įrodymų šių L. R. parodymų nepatvirtina. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino ir nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d.
Apeliantas, cituodamas savo teisiamajame posėdyje duotus parodymus, teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis BK 135 str. 1 d. numatytą nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Byloje be L. R. parodymų nėra jokių duomenų, kad įvykio metu jis būtų buvęs neblaivus ir apsvaigęs nuo alkoholio. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apeliantas parodė, kad jis, būdamas pas L. R., alkoholio negėrė, ir kad, ateidamas į tą butą, buvo nupirkęs 2 buteliukus 0,33 1 talpos „kokteilio D-Light“, bet dėl įvykusio konflikto nespėjo jo išgerti. L. R., kuri įvykio metu buvo neblaivi, teisme patvirtino, kad iki įvykio girtavo kelias dienas, ir kad tą dieną ji taip pat girtavo. Todėl, esant tokioms aplinkybėms, ši jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui) nustatyta nepagrįstai. Anot nuteistojo, pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino aplinkybių, kad nusikaltimas buvo padarytas spontaniškai, nesant išankstinės tyčios, kad jis yra jauno amžiaus, būdamas Kauno tardymo izoliatoriuje baigė 12 klasę ir įgijo vidurinį išsilavinimą, yra charakterizuojamas teigiamai, liko neįvertinta ir tai, kad nuteistojo motina yra neįgali (darbingumas tik 50 proc.), tėvas yra miręs, kas lėmė tai, jog jam buvo paskirta per griežta bausmė.
Nuteistasis R. R. apeliaciniu skundu skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, bei jam pareikštus civilinius ieškinius atmesti. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jį pripažino kaltu, nepagrįstai remdamasis išimtinai tik vieno asmens, tai yra ikiteisminio tyrimo metu specialiuoju liudytoju apklausto E. G., kuris teisiamajame posėdyje apklaustas nebuvo, parodymais. Išskyrus ikiteisminio tyrimo metu duotus E. G. parodymus, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų apelianto dalyvavimą padarant jam inkriminuotus nusikaltimus. Iš teisiamojo posėdžio 2013-06-18 protokolo matyti, kad teismas perskaitė liudytojo E. G. parodymus, duotus tyrėjui ikiteisminio tyrimo metu, nors šio asmens parodymus balsu perskaityti teisiamajame posėdyje nebuvo pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek pats nuteistasis, tiek ir jo gynėjas teismui ne kartą nurodė, kad E. G. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotų parodymų negalima garsinti ir jais šioje byloje remtis, kadangi jis tuos parodymus davė, nebūdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus. Pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs, ar E. G. iš tikrųjų yra išvykęs į užsienį, remdamasis vien tik prielaidomis, nusprendė, jog yra pagrindas savo išvadas pagrįsti vien teisiamojo posėdžio metu pagarsintais E. G. parodymais, šiuo klausimu nepriimdamas jokios protokolinės nutarties ir nuosprendyje tokio savo sprendimo nemotyvuodamas. Anot apelianto, tokiu būdu buvo pažeistos BPK 44 str. 5 p. įtvirtintos kaltinamojo teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą.
Apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja, kad jis pats savo kaltę nuosekliai ir argumentuotai neigė nuo pat pirmosios apklausos momento iki paskutinio žodžio imtinai. Nurodė, kokiomis aplinkybėmis būtent iš E. G. jam tapo žinoma apie tiriamą įvykį, taip pat nurodė faktą, jog E. G. pažįsta daug metų, bei kad jis turėjo pagrindą apkalbėti būtent jį, kadangi tuo metu jie buvo susipykę. Vienintelės apklausos metu E. G. buvo apklausiamas dėl savo paties galimai padarytos nusikalstamos veikos. Tuo metu dėl jo dalyvavimo tiriamame įvykyje ir daugiau ar mažiau neteisėtų veiksmų bent jau L. R. atžvilgiu abejonių nekilo, todėl esant realiai grėsmei tapti šioje byloje įtariamuoju, o vėliau – kaltinamuoju, jis turėjo pakankamą motyvą apkalbėti kitą asmenį, tuo siekdamas maksimaliai sumažinti savo kaltę. Be to, nuteistasis M. Z., kuris ne kartą buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei davė parodymus teismui, vienareikšmiškai nurodė, kad įvykio metu apeliantas nebuvo įvykio vietoje, t. y. L. R. bute. Nukentėjusieji, tiek A. Z., tiek ir L. R., taip pat nenurodė, kad būtent apeliantas buvo tas asmuo, kuris kartu su M. Z. smurtavo prieš nukentėjusįjį A. Ž., bei tas asmuo, kuris vienas sugadino nukentėjusiosios L. R. turtą. Be to, jokių duomenų apie apelianto dalyvavimą nusikaltimų padaryme šioje byloje negauta ir iš nukentėjusiosios V. Ž. bei liudytojų A. D., P. Č., J. A. ir G. Č. parodymų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, įvykio vietos apžiūros metu buvo paimta daug daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veiklai tirti, tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta jokio ryšio tarp apelianto ir bent vieno iš šių objektų. Taigi panaikinus jo atžvilgiu nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį ir priėmus naują išteisinamąjį nuosprendį BPK 303 str. 5 d. 2 p. pagrindu, jo atžvilgiu pareikšti civiliniai ieškiniai turi būti atmesti (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).
Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. Z. apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo R. R. apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 str. 3 d., pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistųjų atžvilgiu patikrina tiek, kiek to prašoma jų apeliaciniuose skunduose.
Dėl M. Z. apeliacinio skundo
Nuteistasis M. Z. apeliaciniame skunde iš esmės ginčija jo atžvilgiu priimto Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį dėl L. R. sukelto fizinio skausmo ir prašo jį dėl šios veikos išteisinti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl M. Z. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos teisinio vertinimo.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis, teigdamas, kad jo kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., padarymo neįrodyta, iš esmės nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu. Tokius savo teiginius nuteistasis grindžia tik savo paties nurodomomis aplinkybėmis, kad jis nukentėjusiosios L. R. atžvilgiu jokio smurto nenaudojo, ir siūlo teismui besąlygiškai remtis jo dėstomu vertinimu, o ne byloje esančių ir išnagrinėtų duomenų visetu. Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų kaltinamasis (nuteistasis), gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Priešingai, negu teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį M. Z. atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
Tai, kad nuteistasis M. Z. sudavė nukentėjusiajai L. R. į galvą, nukentėjusioji nuosekliai parodė nuo pirmųjų apklausų ikiteisminio tyrimo metu ir savo nurodytas aplinkybes patvirtino apklausiama pirmosios instancijos teisme. Apklausiama iš karto po įvykio nukentėjusioji paaiškino, kad kai kaimynas Alvydas su draugu (kaip vėliau sužinojo, tai buvo M. Z.) ruošėsi išeiti iš jos buto, kaimyno draugas dėl nežinomų priežasčių nieko nesakęs jai praeidamas spyrė į galvą, po kiek laiko minėtas kaimyno draugas grįžo su dviems nepažįstamais vaikinais, kai jie išeidinėjo, tas pats vaikinas jai vėl spyrė į veidą (t. 1, b. l. 45-46). Asmens parodymo atpažinti protokolas (t. 1, b. l. 52-54) patvirtina, kad nukentėjusioji atpažino M. Z. kaip A. Ž. mušusį ir jai sudavusį asmenį. Tai, kad nukentėjusiajai į galvą spyrė M. Z. ji patvirtino ir apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 1, b. l. 57-58). Apklausiama pirmosios instancijos teisme L. R. nurodė, kad M. Z. išeidamas jai sulenkta ranka trenkė į galvą, dėl ko ji galva atsitrenkė į spintą (t. 4, b. l. 31). Būtent šiais nukentėjusiosios parodymais remdamasis M. Z. apeliaciniame skunde tvirtina, kad nukentėjusiosios parodymai nenuoseklūs, todėl vertintini kritiškai. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad nukentėjusiosios apklausa pirmosios instancijos teisme vyko praėjus daugiau nei metams po įvykio, todėl nukentėjusioji galėjo neprisiminti visų smulkių įvykio detalių, be to, ji pati teisme nurodė, kad prisimena, jog buvo smūgis, tačiau šiuo metu negali pasakyti, ar buvo suduota ranka, ar koja (t. 4, b. l. 31-32). Todėl įvertinus tai, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusioji laikėsi savo duotų parodymų, susijusių su jai suduotais smūgiais, taip pat ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pagarsinus pirmosios instancijos teisme, juos patvirtino kaip teisingus, apygardos teismas, vertindamas neteisėtus M. Z. veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, neturi pagrindo jais nesiremti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie pirmosios instancijos teismo posėdyje tinkamai ištirti ir skundžiamame nuosprendyje išsamiai išanalizuoti įrodymai yra pakankami M. Z. kaltei dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., pagrįsti. Tuo tarpu nuteistojo versija, kad nukentėjusiosios atžvilgiu jis jokio smurto nevartojo, vertintina kaip jo siekis sušvelninti savo padėtį.
Nors apeliaciniame skunde M. Z. neginčija veikos kvalifikacijos ir savo kaltės dėl kito jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 1 d., tačiau nesutinka su už šio nusikaltimo padarymą jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dydžiu.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas M. Z. bausmes už BK 135 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai atsižvelgė į tai, kad padaryti tyčiniai smurtinio pobūdžio nusikaltimai, įvertino nuteistojo asmenybę – baustas administracine tvarka, praeityje teistas 2 kartus, paskutinį kartą teistas taip pat už tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymą, šias nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kadangi tyčinius nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė esant neišnykusiam teistumui ir neatlikus anksčiau paskirtos bausmės, todėl jis laikomas recidyvistu BK 27 str. prasme. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 56 str. 1 d. nuostatomis, M. Z. parinko tinkamos rūšies – terminuoto laisvės atėmimo, bausmę.
Nustatydamas skirtinų bausmių dydžius, teismas atsižvelgė į minėtas aplinkybes, taip pat įvertino, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta, kad jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamos veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, ir veikiant bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Apelianto teiginiai, kad teismo išvada, jog jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju tai, kad M. Z. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, patvirtino nukentėjusioji, nurodžiusi, kad kaimynas Alvydas pakvietė draugą, kuris galėjo atnešti alkoholio, tas draugas (kaip nustatyta vėliau, M. Z.) jau buvo išgėręs ir atsinešė tris butelius po 0,7 litro vyno, tada atėjo kaimynas Augustas ir dar atnešė 0,5 litro degtinės ir vieną butelį 0,7 litro vyno. Tuomet visi kartu – nukentėjusioji, A. Ž., Alvydas ir jo draugas (M. Z.), ir Augustas pradėjo gerti alkoholį, pasibaigus alkoholiui, pirmasis iš kambario išėjo kaimynas Augustas, tuomet kažkas nepatiko Alvydo draugui ir jis trenkė A. Ž. į veidą (t. 1, b. l. 45-46, 57-58). Liudytojas J. A. bylą nagrinėjant teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuomet jis nurodė, kad kai antrą kartą užėjo pas Laurą ir Aidą į kambarį, ten rado du nepažįstamus vaikinus, vienas iš jų buvo stambokas, žemas, jie visi gėrė vyną. Laura jam sakė, kad tuos nepažįstamuosius laiptinėje sutiko Aidas ir pasikvietė išgerti. Kol jis buvo kambaryje, jokių piktumų nebuvo, po to liudytojas nuėjo namo miegoti (t. 1, b. l. 73, t. 3, b. l. 40). Pagal susiformavusią teismų praktiką, apsvaigimo nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų faktas nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio ar toksikologinio tyrimo duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-613/2011, 2K-405/2012). Šioje byloje objektyviai nustatyta, kad įvykio dieną nukentėjusiosios bute buvo girtaujama, visi asmenys ten buvo susirinkę ir pakviesti dėl vienintelio tikslo – išgerti alkoholio, minėti nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai patvirtina, kad M. Z. taip pat vartojo alkoholį, kad konfliktas kilo po to, kai buvo išgerta nemažai alkoholio, todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos M. Z. spontaniško smurtinio pobūdžio veiksmams pasireikšti ir ši jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė skundžiamu nuosprendžiu nustatyta pagrįstai.
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistajam už BK 135 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. numatytų nesunkaus ir sunkaus recidyvinių nusikaltimų padarymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai mažesni už baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje nustatytiems šių bausmių vidurkiams, tikrai nėra per griežtos ar aiškiai neteisingos, priešingai, yra proporcingos nuteistojo neigiamai charakterizuojamai asmenybei bei jo pavojingumui. Tai, kad šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 3 d. taisyklėmis, buvo subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu nuteistajam paskirta ir neatlikta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė buvo paskirtas 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimas, nereiškia, kad nuteistajam buvo paskirta per griežta bausmė. Nuteistajam paskirtos bausmės subendrintos tinkamai, nepažeidžiant BK 63-65 str. nuostatų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bausmę M. Z. individualizavo tinkamai, įstatyme nėra numatyta jokių pagrindų, galinčių kaip nors palengvinti jo teisinę padėtį. M. Z. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jis yra jauno amžiaus, būdamas suimtas baigė 12 klasių ir įgijo vidurinį išsilavinimą, kad jo motina yra neįgali, taip pat nesudaro pagrindo švelninti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę.
Dėl R. R. apeliacinio skundo
Kaip matyti iš nuteistojo R. R. apeliacinio skundo turinio, nuteistasis nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu, ginčija kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 str. 1 d., 187 str. 1 d., padarymo, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant minėtus nusikaltimus.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalis, kuria R. R. pripažintas kaltu pagal BK 135 str. 1 d., 187 str. 1 d. ir nuteistas galutine subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme, naikinama teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad R. R. turi būti išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 str. 1 d. 1 p.).
Apylinkės teismas, pripažindamas R. R. kaltu pagal BK 135 str. 1 d. ir 187 str. 1 d., rėmėsi šiais įrodymais:
Žemesnės instancijos teismas
Kito kaltinamojo M. Z. parodymais, kad jis 2012-02-12 su A. D. nuėjo pas L. R., kuri buvo neblaivi. L. R. jis anksčiau nepažinojo. Jie su A. D. atsisėdę ant lovos kalbėjosi, po to M. Z. ėjo nusipirkti cigarečių. Piniginę paliko ant lovos krašto, grįžęs pamatė, kad A. Ž. jo piniginę įdėjo į rankinę ir ją numetė ant lovos. Patikrinęs rankinę pasigedo 5 raktų, banko kortelės ir apie 150 Lt. Paklausus A. Ž. jis atsakė, kad nieko nežino, tuo metu A. D. išėjo namo. M. Z. belipat į ketvirtą aukštą link A. D., laiptinėje susitiko du nepažįstamus vaikinus, pasakė, kad jį apvogė. Jie pasiūlė nueiti išsiaiškinti. Nuėjo į tą patį butą, jis parodė A. Ž. ir pasakė, kad apvogė jis, priėjęs iš karto sudavė du smūgius į galvą, kai jis pargriuvo, du kartus spyrė į pilvą. Žemesnis vaikinas paėmė nuo stalo monitorių ir metė nukentėjusiajam į galvą, smilkinio sritį, užmetė ant nukentėjusiojo fotelį, pradėjo šokinėti. Po to mėtė ant stalo buvusius daiktus, pradėjo spardyti nukentėjusįjį į pilvą ir kojas. Jis tuo metu išėjo iš buto, o tie vaikinai liko viduje. R. R. pažinojo, jo įvykio metu nebuvo. Su vaikinais nebuvo iš anksto susitaręs mušti nukentėjusiojo. L. R. jis nespyrė. E. G. buvo trečiasis atėjęs vaikinas, jis stovėjo prie durų, mušti nukentėjusiųjų neskatino.
Ikiteisminio tyrimo metu M. Z. duotais parodymais (t. 1, b. l. 113), kad į L. R. butą, adresu (duomenys neskelbtini), 2012-02-12 jis atėjo pakviestas telefonu A. D.. Kambaryje alkoholinius gėrimus gėrė kartu su A. D., tuo metu jam nepažįstama mergina, vaikinu ir dviem vyresnio amžiaus vyrais. Gėrimo metu jis buvo išėjęs į parduotuvę, grįžęs pasigedo rankinės. Vėliau ją radus, rankinėje nerado raktų, banko kortelės. Vyrams bei A. D. išėjus, jis sudavė kumščiu į galvą kambaryje buvusiam vaikinui, nugriuvusiam spyrė du kartus jam į šonus ir iš kambario jis išėjo. Vaikiną mušė vienas. Tą dieną jis vilkėjo juodos spalvos pūsta striuke, juodos spalvos bliuzonu, pilkos spalvos treninginėmis kelnėmis, mūvėjo juodos spalvos 45 dydžio batais. Grįžus į namus, motina kelnes išskalbė.
Žemesnės instancijos teismas
Papildomos apklausos metu M. Z. duotais parodymais (t. 1, b. l. 115), kad pastebėjęs dingusius savo daiktus jis išėjęs iš L. R. buto. Po to grįžo su dviem nepažįstamais vaikinais, mušė A. Ž.. Vaikinas prieš tai laikęs L. R. priėjęs prie A. Ž. spardė jį kojomis. Iš kambario jis išėjo pirmasis, palikdamas kitus du vaikinus. Atsakydamas į klausimą, kodėl pirminių parodymų metu nurodė, kad nukentėjusįjį mušė vienas, nurodė, kad bijojo griežtesnės laisvės atėmimo bausmės.
Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu (t. 1, b. l. 147-150), kur M. Z. nurodė vietą ir aplinkybes kaip jis sumušė nukentėjusįjį bei patvirtino savo duotus parodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (t. 1, b. l. 116-118), kuriuo nustatyta, kad M. Z. atpažino E. G., buvusį įvykio metu. Jis nurodė, kad E. G. įvykio metu stovėjo kambaryje tarp durų ir nukentėjusiajam nieko nedarė.
Nukentėjusiojo A. Ž. parodymais, kad su L. R. jis susipažino prieš du metus Kaune. 2012-02-10 traukiniu jis atvyko pas ją, tos dienos vakare L. R. kambaryje jis buvo sumuštas, įvykio detalių nepamena. Po sužalojimų sutriko atmintis, klausa, koordinacija, regėjimas. R. R. nėra matęs, ar jis buvo įvykio metu – neprisimena. Įvykio metu jis turėjo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy 550“ juodos spalvos korpusu, jo vertė 350 Lt. Su L. R. po įvykio nesimatė.
Civilinės ieškovės V. Ž. parodymais, kad iki įvykio jos sūnus A. Ž. mokėsi, norėjo įstoti mokytis toliau, dirbo. Apie L. R. ji sužinojo 2012-02-05, ji buvo atvykusi pas sūnų, suprato, kad ji netinkama draugė. Jai nebuvo žinoma, kad sūnus važiuoja susitikti su šia mergina. Apie tai sužinojo po įvykio, kai jis buvo sumuštas. A. Ž. gulėjo KMUK reanimacijoje, jam buvo koma. Jam buvo reikalinga slauga ir priežiūra, jį reikėjo mokinti daryti viską, atpažinti žmones, po to jis buvo išvežtas į reabilitaciją. Dėl įvykio jis negalėjo studijuoti ten, kur norėjo. Jis mokosi specialioje suaugusių mokykloje. Reiškia civilinį ieškinį dėl 754 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos. Turtinę žalą sudaro išlaidos kurui, automobilio stovėjimo aikštelėms. Neturtinę žalą sudaro išgyvenimai, depresija. L. R. praėjus mėnesiui po įvykio pasakojo, kad įvykio metu buvo ir M. Z.. Ji sakė, kad ją vienas laikė, o du mušė Aidą, šių ji nepažino.
Nukentėjusiosios L. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais (t. 4, b. l. 29-31), kad 2012-02-10 savaitgaliui pas ją atvažiavo A. Ž.. 2012-02-12 jie buvo dviese, apie 12 val. buvo atėjęs A., jo pavardės nežino, jis atsinešė brendžio butelį ir dvi skardines sidro, gėrė alkoholį trise. Apie 15 val. A. išėjo, A. Ž. išėjo į bendro naudojimo patalpas, sutiko kaimyną A. D. ir pasikvietė jį. A. pakvietė M. Z., kuris atsinešė tris butelius vyno. Po kiek laiko liko keturiese – ji, nukentėjusysis, M. Z. ir A. D.. Kilus ginčui M. Z. sudavė du kartus kumščiu nukentėjusiajam į nosį. Prasidėjus ginčui dėl krepšio, A. D. ištraukė iš po lovos M. Z. krepšį ir jam padavė. Jie abu išėjo, jiems išėjus pastebėjo, kad nėra nukentėjusiojo telefono, tada iškvietė policiją, dar po kurio laiko grįžo A. D. ir M. Z.. Dar po kurio laiko atėjo M. Z. ir dar du vaikinai. Vienas iš jų, šviesesnis, laikė ją. M. Z. mušė A., spyrė, nuo ko A. nukrito. M. Z. buvo apsiavęs kedais. M. Z. sudavė jam kumščiais į galvą daugiau nei du kartus. Kitas vaikinas, tamsių plaukų, mėtė daiktus, stengėsi pataikyti į A.. Ant A. buvo užmestas monitorius, kompiuteris, žvakidė. M. Z. išeidamas sulenkta ranka trenkė jai į galvą ir pasakė, kad ji negyvens. Šalia gulinčio A. galvos buvo kraujas. Ji šaukė ir atėjęs kaimynas A. paguldė į lovą, ji kvietė greitąją ir policiją. Į A. fotelį metė tas vaikinas, kuris mėtė daiktus. M. Z. visą laiką buvo prie A. ir jį mušė. Ji suprato, kad M. Z. su tais vaikinais buvo pažįstamas, nes jie kartu atėjo ir kartu išėjo. M. Z. apie dingusius raktus, pinigus nieko nesakė. M. Z. ir tuos du asmenis tą dieną matė pirmą kartą. Policijoje ji atpažino M. Z., tada sužinojo jo pavardę. Pas ją vaikščiojo M. Z. močiutė, teta, šaukė, kad padarys iš buto landynę. Įvykio metu ji buvo neblaivi. Suprato, kad namuose yra nukentėjusysis, kaimynas A. D. iš ketvirto aukšto, M. Z., prieš tai buvo kaimynas A. iš (duomenys neskelbtini) buto, J. A. ir dar iš (duomenys neskelbtini) kaimynas, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, jo vardo ir pavardės nežino. Kai buvo smurtaujama – buvo ji, A., M. Z. ir du jaunuoliai. Reiškia ieškinį, nes monitorius neveikiantis, kompiuteris sugadintas nepataisomai.
Ikiteisminio tyrimo metu L. R. duotais parodymais (t. 1, b. l. 45-46), kuomet ji parodė, kad visiems sėdint ant sofos M. Z. staiga du kartus trenkė kumščiu į veidą A. Ž., kuriam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Ji bandė iš nugaros atitraukti M. Z., kad jis nemuštų. M. Z., išeidamas iš kambario su A., spyrė koja jai, sėdinčiai ant sofos, į galvą. Išeidami iš kambario nulaužė kambario durų rankeną. Jiems išėjus A. Ž. pasigedo savo telefono „Samsung“, kurį buvo pasidėjęs ant stalo. Po 10 min. jie abu grįžo, atsinešę butelį vyno gėrė dviese. Ji bandė juos išvaryti iš kambario, jie neklausė. Tada ji paskambino telefonu 112. M. Z. su A. išėjo. Po 5 minučių M. Z. grįžo su dviem draugais, A. su juo nebuvo. Vienas iš kartu atėjusiųjų laikė ją prispaudęs prie sienos, liepė nesikišti. Tuo metu M. Z., priėjęs prie A. Ž., tupinčio prie stalo, spyrė koja jam į galvą. Nuo smūgio A. Ž. nukrito ant nugaros. M. Z. pasilenkęs kumščiais daužė jo galvą, spardė kojomis į galvą. Kitas su M. Z. atėjęs vaikinas metė ant gulinčio A. Ž. kompiuterį, dvi metalines ir vieną molinę žvakidę, visokius daiktus, kas papuolė po ranka. Po to visi trise išėjo. M. Z. išeidamas koja spyrė jai į galvą, tačiau ji prisidengė rankomis.
Papildomos apklausos metu L. R. duotais parodymais (t. 1, b. l. 56-58), kuomet ji parodė, kad M. Z., sudavęs smūgius sėdinčiam A. Ž., šaukė, kur jo tašė. A. Ž., ištraukęs jo rankinę iš po lovos, padavė M. Z., kuris su A. iš jos kambario išėjo. Pastebėję, kad kambaryje nėra A. Ž. telefono, apie tai pranešė policijai. Grįžusiems M. Z. ir A. ji pasakė, kad dingo telefonas ir apie tai pranešė policijai. M. Z. labai susinervino ir jis kartu su A. išėjo. Tuo metu jiems išėjus ji ir pastebėjo nulaužtą durų rankeną. Netrukus M. Z. grįžo su dviem draugais, kurių vienas buvo šviesių plaukų, kitas trumpais tamsiais plaukais. Šviesesnis ją laikė prirėmęs prie sienos. Tuo metu M. Z. mušė, spardė A. Ž.. Tamsus vaikinas mėtė daiktus ant gulinčio A. Ž.. Jis metė kompiuterio monitorių, molinę žvakidę, kuri sudužo. Šviesus vaikinas prie A. Ž. priėjęs nebuvo. Dėl telefono vagystės policijai skambino pats A. Ž..
Asmens parodymo atpažinti protokolu (t. 1, b. l. 52-54), kuris patvirtina, kad L. R. 2012-02-13 atpažino M. Z., kaip asmenį mušusį ją ir A. Ž..
Specialistės Zofijos Makšimaitės paaiškinimas, kuomet ji patvirtino surašytą specialisto išvadą ir parodė, kad ji buvo surašyta remiantis medicininiais dokumentais. Galvos pamato sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, neatmetama galimybė, kad jis padarytas kompiuterio monitoriumi. Nosies kaulas galėjo lūžti metant monitorių arba žvakidę, kepenų plyšimas galėjo gautis spiriant koja. Kaukolės lūžiai galėjo gautis dėl dviejų trauminių poveikių, panaudojant didelę jėgą, labiau spiriant koja. Sužalojimai sukėlė pavojų gyvybei. Visi sužalojimai padaryti naudojant didelę jėgą.
Liudytojo A. D. parodymais, kad M. Z. yra jo klasiokas. Datos nepamena, kai (duomenys neskelbtini) name, ties ketvirtu-trečiu aukštu sutiko nukentėjusįjį ir L. R., kuri buvo neseniai atsikrausčiusi gyventi į bendrabutį. Ji sakė, jog jei jis norės alkoholio ir cigarečių, tai gali užeiti pas ją, jis ir užėjo. Jos namuose buvo nukentėjusysis ir A. A., jie gėrė alkoholį. Neprisimena, kada ir kaip išėjo namo. Pas L. buvo dar vienas asmuo, kurio nepažįsta. Apie įvykį sužinojo iš policijos, kai jį iškvietė apklausai. Ar buvo susitikęs su M. Z. – neprisimena. R. R. tą dieną nematė.
Liudytojo P. Č. parodymais, kad jam paskambino L. R. ir pasakė, kad sumuštas nukentėjusysis, jis paskambino policijai ir iškvietė greitąją. Tą naktį, kai nukentėjusysis buvo sumuštas, jis nuvyko pas ją į namus, jos namuose daiktai buvo suversti, sumesti viduryje kambario. Ant lovos, ant sienų buvo kraujo. L. R. sakė, kad A. mušė kažkoks kaimynas. Ji sakė, kad vienas ją laikė kambaryje, o kitas mušė.
Liudytojo J. A. parodymais, kad pas L. R. namuose ji, jis ir nukentėjusysis vartojo alkoholį, po to atsirado daugiau žmonių, kurių jis neįsidėmėjo. Po to jis išėjo pas kitą kaimyną. M. Z. ir R. R. nepažįsta.
Liudytojos G. Č. parodymais, kuomet ji patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 74) ir parodė, kad gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini). Šalia esančiame bute Nr. 45 gyvena L. R.. Buvo didelis triukšmas, kuris baigėsi apie 22 valandą. Laura turėjo šunį vidutinio dydžio, jo veislės nežino, kuris agresyviai loja ant svetimų. Vakarais ten dažnai triukšmaujama. Apie žmogaus sužalojimą sužinojo kitą dieną iš pareigūnų. Ar buvo atvykusi GMP nežino. M. Z., R. R. ir E. G. nepažįsta. Su L. R. ji konfliktuoja dėl triukšmo, garsios muzikos.
Liudytojo R. B. parodymais, kuris nurodė, jog jis atliko ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje ir apklausė E. G. kaip specialųjį liudytoją (t. 1, b. l. 85). E. G. apklausos metu nurodė, kad jis pažįsta M. Z. apie 6-7 metus, R. R. pažįsta nuo pirmos klasės, kadangi buvo klasiokai. 2012-02-10, apie 21-23 val., atėjo pas savo draugą A. D., gyvenantį (duomenys neskelbtini) kambaryje. Kadangi šis miegojo neblaivus, neužėjo, besileidžiant laiptais žemyn, trečiame ar antrame aukšte sutiko M. Z., jis buvo neblaivus, su juo buvo R. R., iš pažiūros blaivus. M. Z. pasakė „einam padėsi“. Jis paskui M. Z. ir R. R. nusekė į trečią aukštą, priėjo prie tamsios spalvos metalinių kambario durų, jų numerio nežino, kambario durys buvo nerakintos, pirmas į kambarį užėjo M. Z., po to R. R., o kai jis užėjo į kambarį, pamatė netoli palangės ant grindų gulintį nepažįstamą vaikiną. Tuo tarpu link durų atėjo nepažįstama mergina, kuriai M. Z. ranka sudavė į galvą. Kai mergina priėjo prie jo, jis prieškambaryje paėmęs jai už abiejų rankų žastų patupdė ją į kampą ir ją laikė, kad ji nesikeltų, merginos nemušė. Tuo metu girdėjo, kaip buvo spardomas ant žemės gulintis vaikinas. Kuris jį spardė ir mušė – M. Z. ar R. R. – nematė. Kai viskas baigėsi, pro šalį paeidamas M. Z. pastūmė jį į šoną ir vieną kartą kumščiu sudavė merginai į galvą. M. Z. išėjo iš kambario, paskui jį išėjo R. R., paskutinis išėjo jis, matė prie palangės gulintį ir nejudantį vaikiną. Išėję į kiemą, jie išsiskirstė, įvykio metu nei M. Z., nei R. R. nieko nekalbėjo, dėl ko buvo mušamas minėtas vaikinas – nežino. E. G. buvo apklaustas blaivus.
Liudytojo R. B. parodymais, kad jis dirba Dainavos PK, buvo nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Šalia esančio buto Nr. 68 duris atidarė vyriškis, kuris atsisakė pateikti anketinius duomenis. Jis informavo, kad E. G. išvykęs į užsienį, nes jam daromas spaudimas dėl parodymų davimo. Po to buvo bendrauta su kita kaimyne, kuri pasakė, kad E. G. išvykęs į užsienį, nes jam daromas spaudimas. Anketinius duomenis ji taip pat atsisakė pateikti. Praeitą ketvirtadienį buvo sulaikytas padegėjas, padegęs L. R. buto duris. Jis taip pat patvirtino, kad E. G. išvykęs į Vokietiją. Kaimynai paaiškino, kad kol E. G. nebuvo susidėjęs su kompanija, tai gyveno ramiai. Kaimynai minėjo vardus Ž., M.. Sakė, kad E. G. daromas spaudimas dėl parodymų davimo, neminėjo, kokioje byloje.
Liudytojos J. S. parodymais, kad ji yra E. G. močiutė, kuri augino E. G. nuo 4 metų, nes jo tėvai yra mirę. 2013 m. sausio 6 d. E. G. pasakė jai, kad jis išsikrausto, kad jam dabar niekas netrukdys. Kur jis gyvena šiuo metu, ji nežino. Jokių ryšių nepalaiko.
Įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 5-17), kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. Buto durų vidinėje pusėje nėra rankenos, kambario kairėje prie sienos rasta išskleista sofa. Nuo sofos iki lango yra tarpas apie 1 metrą, kuriame rastos dvi kraujo dėmės 5x10 cm. Prie dėmių rasti išmėtyti kompaktai, numesta dėžutė su tuščiu brendžio buteliu. Prie lango ant grindų apverstas fotelis. Kambario dešinėje apverstas medinis stalelis. Po stalu išmėtyti: monitorius, procesorius, kolonėlės, klaviatūra, elektrinė plytelė. Po stalu ir sofa rastos dvi peleninės, cigarečių nuorūkos išmėtytos ant grindų. Įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veiklai tirti – Omnitel „Ekstra“ S1M kortelė, plastikinio butelio kakliukas, stikliukas, plastikinio butelio kakliukas, 2 vatos tamponai su pavyzdžiais, 0,3 l talpos stiklinis butelis, 3 vnt. nuorūkų be užrašų, 12 vnt. nuorūkų „LD“, 5 vnt. daktiloskopinių plokštelių su pirštų pėdsakais.
Specialisto išvada Nr. G 454/12(02) (t. 1, b. l. 31-32), kurioje A. Ž. konstatuotas galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, su abipusiu vidurinės kaukolės pamato duobės lūžimu, su abipusiu pakaušio lūžimu, su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimu, nosies kaulų lūžimas, dešinio žandinio sinuso vidinės ir šoninės sienelių lūžimas, pilvo sumušimas su kepenų plyšimu, kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, poodinė kraujosruva, odos nubrozdinimas krūtinėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus abiejų pusių pakaušio-smilkinines sritis, nosies sritį, dešinio žando sritį, pilvo sritį, krūtinės sritį. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2012-02-12, dėl 6-ių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Galvos sumušimas su abipusiu vidurinės kaukolės pamato duobės lūžimu, galvos smegenų sumušimu, pilvo sumušimas su kepenų plyšimų, su kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis spiriant koja ar kitu kietu panašias savybes turinčiu daiktu. Šiuo atveju buvo pavojus nukentėjusiojo gyvybei.
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuotais duomenimis (t. 1, b. l. 77-78), kuriuose nustatyta, kad pagal 2012-02-12, 21.26 val., gautą iškvietimą, iš buto adresu (duomenys neskelbtini), Kaune pristatytas A. Ž.. Bute rastas sukruvintu veidu, į kontaktą nesueinantis, paliepimų nevykdantis. Moters teigimu, jį sumušė trys vyrai.
Daiktų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 64), kuriuo buvo pateikti A. Ž. rūbai – marškinėliai, kelnės, diržas, kojinės ir miegmaišis.
Daiktų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 86), kuriuo 2012-02-13 J. Z. pateikė M. Z. rūbus – juodos spalvos medžiaginį bliuzoną, pilkos spalvos medžiagines kelnes, juodos spalvos batus.
Daiktų apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 99), kuriuo apžiūrėta SIM kortelė, paimta įvykio vietos apžiūros metu.
Specialisto išvada Nr. S 100/12(01), kurioje, atlikus DNR tyrimą, konstatuota, kad ant M. Z. sportinių kelnių rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą nustatyti mišrūs ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profiliai, tarp kurių gali būti M. Z. DNR profilis, tačiau nėra A. Ž. DNR profilio. Ant M. Z. batų žmogaus kraujo nerasta.
Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p., teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo R. R. apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad apylinkės teismas, pripažindamas R. R. kaltu pagal BK 135 str. 1 d. ir 187 str. 1 d., paminėtų baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nesilaikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje suformuluotos išvados neparemtos išsamiu bylos aplinkybių nustatymu – teismo ištirti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad R. R. dalyvavimas šių nusikalstamų veikų padaryme patikimai nustatytas. Priešingai, įvertinusi pirmiau aptartus byloje esančius, apylinkės teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. R. pareikšti kaltinimai pagal BK 135 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. nepasitvirtino.
Nuteistasis R. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant apylinkės teisme neigė dalyvavęs šių nusikaltimų padaryme. Jis parodė, kad apie šį įvykį jam yra žinoma tik tiek, kiek jam papasakojo E. G., su kuriuo jis buvo kieme atsitiktinai susitikęs, pats kaltinime nurodytame bute jis nėra buvęs. E. G. jam minėjo, kad M. Z. sumušė kažkokį nepažįstamą vaikiną. E. G. jam sakė, kad ir jis į viską įveltas, kaip įveltas, sakė, sužinos teisme. Mano, kad E. G. galėjo jį apkalbėti, kadangi jie buvo susipykę. M. Z. pažįsta, mokėsi vienoje mokykloje, nukentėjusiojo nepažįsta (t. 2, b. l. 4, 10, t. 3, b. l. 37-38). Tokios pozicijos nuteistasis laikosi ir savo apeliaciniame skunde.
Pagrindinis įrodymas, kuriuo rėmėsi apylinkės teismas, nustatydamas, kad R. R. dalyvavo šių nusikaltimų padaryme, yra pirmosios instancijos teisme kaip liudytojo apklausto tyrėjo R. B. duoti parodymai, kuomet jis patvirtino, kad jis apklausė E. G. kaip specialųjį liudytoją, kad E. G. apklausos metu (t. 1, b. l. 85) nurodė, kad jis pažįsta M. Z. apie 6-7 metus, R. R. pažįsta nuo pirmos klasės, kadangi buvo klasiokai. 2012-02-10, apie 21-23 val., atėjo pas savo draugą A. D., gyvenantį (duomenys neskelbtini) kambaryje. Kadangi šis miegojo neblaivus, neužėjo, besileidžiant laiptais žemyn, trečiame ar antrame aukšte sutiko M. Z., jis buvo neblaivus, su juo buvo R. R., iš pažiūros blaivus. M. Z. pasakė „einam padėsi“. Jis paskui M. Z. ir R. R. nusekė į trečią aukštą, priėjo prie tamsios spalvos metalinių kambario durų, jų numerio nežino, kambario durys buvo nerakintos, pirmas į kambarį užėjo M. Z., po to R. R., o kai jis užėjo į kambarį, pamatė netoli palangės ant grindų gulintį nepažįstamą vaikiną. Tuo tarpu link durų atėjo nepažįstama mergina, kuriai M. Z. ranka sudavė į galvą. Kai mergina priėjo prie jo, jis prieškambaryje paėmęs jai už abiejų rankų žastų patupdė ją į kampą ir ją laikė, kad ji nesikeltų, merginos nemušė. Tuo metu girdėjo, kaip buvo spardomas ant žemės gulintis vaikinas. Kuris jį spardė ir mušė – M. Z. ar R. R. – nematė. Kai viskas baigėsi, pro šalį paeidamas M. Z. pastūmė jį į šoną ir vieną kartą kumščiu sudavė merginai į galvą. M. Z. išėjo iš kambario, paskui jį išėjo R. R., paskutinis išėjo jis, matė prie palangės gulintį ir nejudantį vaikiną. Išėję į kiemą, jie išsiskirstė, įvykio metu nei M. Z., nei R. R. nieko nekalbėjo, dėl ko buvo mušamas minėtas vaikinas – nežino.
Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas R. R. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi minėtais pirmosios instancijos teisme apklausto tyrėjo R. B. parodymais, kadangi šis liudytojas bylos nagrinėjimo metu tik patvirtino, kad E. G. ikiteisminio tyrimo metu davė būtent tokius parodymus, kokie nurodyti jo apklausos protokole, ir kad parodymus jis davė būdamas blaivus (t. 4, b. l. 94-95), t. y. patvirtino liudytojo parodymų gavimo teisėtumą, tačiau tokių tyrėjo parodymų davimas pirmosios instancijos teisme nesietinas su liudytojo E. G. parodymų turinio patvirtinimu. Kaip teisingai pažymima nuteistojo skunde, E. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tyrėjo, vadovaujantis BPK 82 str. 3 d. numatyta tvarka, kaip asmuo, kuris prokuroro nutarimu yra apklausiamas apie galimai savo padarytą nusikalstamą veiką. Todėl E. G. nebuvo įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 str. už melagingų parodymų davimą ir dėl to neprisiekė, kas reiškia, kad jis galėjo duoti bet kokius parodymus, kurių patikimumas turėjo būti patikrintas kitomis baudžiamojo proceso įstatyme numatytomis priemonėmis. Tačiau pažymėtina, kad liudytojo E. G. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotų parodymų nuoseklumas nebuvo patikrintas, juos gretinant su kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis – E. G. nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro nutarimu atmestas R. R. gynėjo prašymas surengti akistatą su E. G., šių parodymų patikimumas nebuvo patikrintas ir nagrinėjant bylą teisme, kadangi minėto liudytojo teismui iškviesti į teismą nepavyko ir jis nebuvo apklaustas. Todėl skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas negalėjo remtis teisme nepatikrintais liudytojo E. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, net jeigu pirmosios instancijos teisme apklaustas tyrėjas patvirtino, kad šie parodymai gauti teisėtais būdais, kadangi liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nėra visavertis, savarankiškas įrodymų šaltinis, vien tik šiuose parodymuose užfiksuoti faktiniai duomenys negali būti apkaltinamojo nuosprendžio pagrindu.
Kaip teisingai nurodoma nuteistojo R. R. apeliaciniame skunde, be minėtų liudytojo E. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, R. R. dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme nepatvirtina nei vienas kitas byloje esantis ir pirmosios instancijos teismo ištirtas bei skundžiamame nuosprendyje aptartas įrodymas. Nukentėjusioji L. R. apklausiama teisme laikėsi savo nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios duotų parodymų, kad įvykio dieną pas ją buvo atvažiavęs nukentėjusysis A. Ž., jie iš pradžių dviese vartojo alkoholį, vėliau A. Ž. išėjo į bendro naudojimo patalpas, sutiko kaimyną A. D. ir pasikvietė jį, o A. pakvietė M. Z., kuris atsinešė tris butelius vyno, jie visi keturi kartu gėrė vyną. Tuomet kilo kažkoks ginčas dėl krepšio ir M. Z. sudavė du kartus kumščiu nukentėjusiajam į nosį, po ko A. D. ir M. Z. išėjo, jiems išėjus nukentėjusioji pastebėjo, kad nėra A. Ž. telefono, tada jie iškvietė policiją. Po kurio laiko grįžo M. Z. su dviem nepažįstamais vaikinais, vienas iš jų – šviesesnis, laikė ją, kai M. Z. mušė A.. M. Z. sudavė jam kumščiais į galvą daugiau nei du kartus. Kitas vaikinas, tamsių plaukų, mėtė daiktus, stengėsi pataikyti į A.. Ant A. buvo užmestas monitorius, kompiuteris, žvakidė. Ji suprato, kad M. Z. su tais vaikinais buvo pažįstamas, nes jie kartu atėjo ir kartu išėjo. M. Z. ir tuos du asmenis tą dieną matė pirmą kartą (t. 4, b. l. 29-31). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nukentėjusioji L. R. neatpažino R. R. kaip asmens, buvusio įvykio vietoje ir mėčiusio į A. Ž. įvairius daiktus. Nukentėjusysis A. Ž. pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė, kad R. R. jis nėra matęs, ar jis buvo įvykio metu, neprisimena (t. 3, b. l. 38). Šioje baudžiamojoje byloje kito nuteistojo M. Z., kuris pripažino savo kaltę dėl nukentėjusiojo A. Ž. sunkaus sveikatos sutrikdymo, parodymai iš esmės atitiko nukentėjusiosios parodymus, kad M. Z. į nukentėjusiosios kambarį atėjo su A. D., po to kilus konfliktui dėl vagystės jie abu išėjo, A. D. nuėjo namo, o M. Z. laiptinėje susitiko du nepažįstamus vaikinus, kuriems pasakė, kad jį apvogė, o šie pasisiūlė padėti. Tuomet visi trys nuėjo į nukentėjusios kambarį, kur M. Z. trenkė A. Ž. du smūgius į galvą, kai jis pargriuvo, du kartus spyrė į pilvą. Žemesnis vaikinas paėmė nuo stalo monitorių ir metė nukentėjusiajam į galvą, smilkinio sritį, užmetė ant nukentėjusiojo fotelį, mėtė ant stalo buvusius kitus daiktus. Nuteistasis nurodė, kad R. R. pažinojo, jo įvykio metu nebuvo, trečiasis atėjęs vaikinas buvo E. G., kurį atpažino per apžiūrą, jis stovėjo prie durų ir mušti nukentėjusiųjų neskatino (t. 3, b. l. 36-37). Teisme apklaustas liudytojas A. D., kuris įvykio dieną į nukentėjusiosios kambarį atėjo su nuteistuoju M. Z., nurodė, kad R. R. pažįsta, tačiau tą dieną jo nematė (t. 3, b. l. 39-40). Taigi šioje byloje iš esmės vieninteliai asmenys, galėję patvirtinti, kad R. R. dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra nuteistasis M. Z. ir nukentėjusieji, tačiau jie šios aplinkybės nepatvirtino, kaip ir nė vienas kitas šioje baudžiamojoje byloje apklaustas liudytojas nepatvirtino, kad R. R. būtų matęs įvykio vietoje, byloje nėra ir jokių kitų daiktinių įrodymų, patvirtinančių minėtą aplinkybę (nenustatyta nuteistojo sąsajų su įvykio vietos apžiūros metu paimtų daiktais (cigarečių nuorūkos, buteliai ir kt.)).
Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. R. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina ištirtų įrodymų visetas, visiškai nepagrįsta. Šiuo konkrečiu atveju objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad R. R., veikdamas kartu su M. Z., 2012-02-12, apie 21.18 val., (duomenys neskelbtini), M. Z. tyčia suduodant smūgius kumščiais ir spardant kojomis ne mažiau šešis smūgius nukentėjusiam A. Ž. į galvą ir kitas kūno vietas, jis metė plokščią kompiuterio monitorių ir molinę žvakidę į ant žemės gulintį A. Ž., tokiu būdu bendrais veiksmais padarydamas A. Ž. sunkų sveikatos sutrikdymą bei minėtais veiksmais tyčia sugadino svetimą L. R. priklausantį turtą 958 Lt vertės, byloje nėra. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, o visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-44/2007, 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, R. R. pagal BK 187 str. 1 d., 135 str. 1 d. išteisinamas, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Atitinkamai keičiama nuosprendžio dalis dėl byloje pareikštų civilinių ieškinių išsprendimo –nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiosios L. R. civilinis ieškinys dėl 958 Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, priteisiant iš nuteistojo R. R. 958 Lt turtinei žalai atlyginti, naikinama ir minėtas civilinis ieškinys atmetamas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.); nuosprendžio dalis, kurioje iš R. R. solidariai su M. Z. priteista 10575,60 Lt turtinės žalos, 60,78 Lt gydymosi išlaidų atlyginimo, 30 000 Lt nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo A. Ž., 754,76 Lt turtinės žalos ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo V. Ž., 40564,67 Lt išlaidų nukentėjusiojo A. Ž. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Valstybinei ligonių kasai, keičiama, nurodytas sumas priteisiant iš M. Z..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 straipsnio 1 d. 1 p., 331 str. 1, 2 d.,
nusprendžia:
Nuteistojo M. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo R. R. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria R. R. pripažintas kaltu pagal BK 135 str. 1 d. ir 187 str. 1 d., ir, vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., nuteistas 3 (trejiems) metams laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
R. R. pagal BK 135 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiosios L. R. civilinis ieškinys dėl 958 Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, priteisiant iš nuteistojo R. R. 958 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, ir nukentėjusiosios L. R. civilinį ieškinį dėl 958 Lt turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Pakeisti nuosprendžio dalį, kurioje iš R. R. solidariai su M. Z. priteista 10575,60 Lt turtinės žalos, 60,78 Lt gydymosi išlaidų atlyginimo, 30 000 Lt nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo A. Ž., 754,76 Lt turtinės žalos ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo V. Ž., 40564,67 Lt išlaidų nukentėjusiojo A. Ž. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Valstybinei ligonių kasai, ir nurodytas sumas priteisti iš M. Z..
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.