- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-26
- Bylos Nr.
- II-470-57/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00356-2009-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Stulpinienė
- Pažeidėjas
- P. J. M. L.
- Advokatai
- Jelena Kazlauskienė
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irena Stulpinienė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovei advokatei Jelenai Kazlauskienei, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovui Laisvūnui Kavaliauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. J. M. L. skundą administracinę nuobaudą paskyrusiai institucijai – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui dėl 2009-08-27 nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2009 m. rugpjūčio 27 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nutarimu P. M. J. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 91 straipsnį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 3000 litų bauda už tai, kad 2009 m. birželio 20 d. pastatė apžvalgos ratą, kuris remiantis STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ ir LR Statybos įstatymo 2 str. 2 d. yra laikomas ypatingu statiniu. Statinys pastatytas sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje ir patenka į nekilnojamąsias vertybes vilos „Jūrapilis“, kodas 32572 ir Palangos miesto istorinės dalies, kodas 12613 teritorijas. Statinys yra dominuojantis, nebūdingas, mažinantis minėtų kultūros vertybių autentiškumą bei aukščiu ir išraiška jas nustelbia. Tokiais veiksmais P. M. J. L. pažeidė LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. 2 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 91 str. ( b.l. 9, 20-21 ).
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo patikslintu skundu prašo panaikinti 2009-08-27 nutarimą Nr. 0170 ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, nes pažeidimo visai nebuvo. Nurodo, kad UAB „Leander LTU“ direktorius P. J. M. L. neturi subjektiškumo požymių, nes P. J. M. L. nėra pareigūnas, todėl negali būti šalimi byloje ir teisinės atsakomybės subjektu. Pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal ATPK 91 str., nagrinėjantis organas privalo surinkti įrodymus, kuriais remiantis būtų nustatyta, ar yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis. ATPK 91 str. numatytos veiklos pobūdis turi būti įrodinėjamas ne fiksuojant pažeidimo padarymą ir surašant protokolą, o nagrinėjant bylą pagal medžiagą, kuria užfiksuotas tokio pažeidimo padarytas (jei toks iš viso buvo padarytas), surenkant ir įvertinant visus įrodymus, patvirtinančius vertimąsi aukcionų veikla, o konkrečiai šiuo atveju apžvalgos rato pastatymo ir jo pripažinimo statiniu, ar neturint suderinimo tokiai veiklai, kuriai reikalingas suderinimas. UAB „Leander LTU“ jau nuo 2009 m. vasario mėnesio planuodama savo veiklą dėl atrakcionų parko, pradėjo lankytis Palangos miesto savivaldybėje bei Palangos miesto savivaldybės architektūros skyriuje. 2009 m. balandžio mėnesį įmonė pateikė prašymą Palangos miesto savivaldybės architektūros skyriui dėl atrakcionų parko suderinimo pagal įstatymų nustatytą tvarką. Buvo nurodyta, kaip atrakcionų įrengimai išdėstomi sklypuose: (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),) ir (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),), kurie pagal nuomos sutartį Nr. 2006/12/11/P naudojami UAB „Leander LTU“. Projektas buvo suderintas ir leista dirbti, papildomų suderinimų su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniu padaliniu nebuvo reikalaujama. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsniu vilai „Jūrapilis“, kaip saugomam viešam pažinimui ir naudojimui, yra taikomi didesni apsaugos reikalavimai negu paprastoms nekilnojamojo kultūros paveldo vertybėms, tačiau neatkreiptas joks dėmesys į tai, kad klaidingai nurodoma atrakciono stovėjimo vieta, kas yra fiksuota tiek faktinių aplinkybių protokoluose, tiek ir kituose dokumentuose, kad apžvalgos ratas stovi ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini),, Palanga (buvusi Jūratės sanatorijos valgykla) ( b.l. 62-64 ).
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė advokatė Jelena Kazlauskienė skundą palaiko, prašo jį tenkinti skunde nurodytų motyvų pagrindu, nes UAB „Leander LTU“ veiklą vykdė legaliai, administracinio teisės pažeidimo šioje vietoje nėra.
Atsiliepimas
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys atsiliepime į skundą nurodo, kad nesutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės patikslintu skundu ir prašo teismo palikti galioti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio nutarimą Nr. 0170 ( b.l. 69-71 ). Nurodo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės minima aplinkybė, kad bendrovė 2009 m. gegužės mėnesį yra suderinusi atrakcionų parko projektą ir gavusi leidimą dirbti numatytoje teritorijoje neatitinka tikrovės, nes Teritorinis padalinys disponuoja tik atrakcionų išdėstymo schemos kopija, kurioje yra Palangos savivaldybės administracijos AUS skyriaus vedėjo pavaduotojo įrašas, kad principinė atrakcionų išdėstymo schema suderinta, o tikslus atrakcionų išdėstymas, apsaugos zonos ir sklypų sutvarkymas projektuojamas atskiru techniniu projektu pagal projektavimo sąlygų sąvadą. Todėl šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo remtis Statybos įstatymo 20 str., reglamentuojančiu statinio projekto rengimą ir projektavimo sąlygų projektui rengti išdavimą, o vėliau 23 str., reglamentuojančiu statybos leidimo išdavimą. Atrakcionų išdėstymo schema neatitinka Statybos įstatymo 20 str. reikalavimų, todėl šios schemos negalima laikyti techniniu projektu ir tuo labiau leidimu vykdyti statybos darbus. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys laikosi pozicijos, kad apžvalgos ratas, kurio aukštis yra didesnis nei 10 metrų, aukščiu, apimtimi ir išraiška nustelbė viešajam pažinimui ir naudojimui valstybės saugomos Palangos miesto istorinės dalies (un. kultūros vertybės kodas 12613) teritorijoje esantį kultūros paveldo objektą – vilą „Jūrapilis“ (un. kultūros vertybės kodas 32572), o taip pat trukdė jį apžvelgti. Apžvalgos ratas buvo sumontuotas ir Palangos miesto istorinės dalies, ir vilos „Jūrapilis“ teritorijose. Pastarojo kultūros paveldo objekto teritorija sutampa su suformuotu sklypu (duomenys neskelbtini). Apžvalgos ratas sumažino šių kultūros paveldo objektų autentiškumą.
Pažymi, kad pagal ATPK 14 str. pareigūnais laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą. Kadangi P.J. M. L. yra UAB „Leander LTU“ direktorius, jis laikytinas pareigūnu ATPK 14 str. prasme.
Institucijos atstovas Laisvūnas Kavaliauskas su skundu nesutinka. Paaiškino, kad apžvalgos ratas priskiriamas prie ypatingos kategorijos sudėtingų statinių, jo pastatymui reikalingi atitinkami dokumentai – ne tik suderinta schema, bet ir projektavimo sąlygų sąvadas. Nesant projektavimo sąlygų sąvado nuobauda paskirta teisėtai ir teisingai. Prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas (LR ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas ).
LR ATPK 91 str. nustatyta, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ar Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų ir baudą pareigūnams – nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.
P. J. M. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, kad pažeidė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 punktą, draudžiantį viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje ir apsaugos zonoje statyti statinius, kurie aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų kultūros paveldo objektą ar objektus ir trukdytų juos apžvelgti.
Iš kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo akto ir fotonuotraukų ( b.l. 22-26 ) nustatyta, kad sklype (duomenys neskelbtini),, Palangoje pastatytas atrakcionas „apžvalgos ratas“, aukštesnis nei 10 metrų (tikėtinas aukštis – 30 metrų). Atrakcionas pastatytas šiaurės rytinėje sklypo dalyje, patenkančioje į nekilnojamosios kultūros vertybės vilos „Jūrapilis“ ir Palangos miesto istorinės dalies teritorijas. Atrakcionas aukščiu bei išraiška nustelbia ir vilos „Jūrapilis“ pastatą, ir Palangos miesto istorinę dalį. Apžvalgos ratas yra dominuojantis, nebūdingas miesto istorinei daliai statinys, mažinantis jos autentiškumą. Nors Palangos miesto savivaldybė leido šį apžvalgos ratą pastatyti ir naudoti laikinai, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui reikėjo įstatymų nustatyta tvarka parengti projektą ir gauti statybos leidimą, o to jis nepadarė, manydamas, kad projektavimo sąvados nereikalingos, jei turima galiojanti, suderinta schema.
P. J. M. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad neparengęs projekto ir negavęs statybos leidimo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini),, Palangoje, pastatė apžvalgos ratą, kuris remiantis STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ ir LR Statybos įstatymo 2 str. 2 d. yra laikomas ypatingu statiniu ir kuris patenka į nekilnojamąsias vertybes vilos „Jūrapilis“, kodas 32572 ir Palangos miesto istorinės dalies, kodas 12613 teritorijas. Statinys yra dominuojantis, nebūdingas, mažinantis minėtų kultūros vertybių autentiškumą bei aukščiu ir išraiška jas nustelbia, kuo yra pažeidžiamas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. 2 p. Nors administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė teigia, kad projektas buvo suderintas ir leista dirbti, o papildomų suderinimų su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniu padaliniu nebuvo reikalaujama, tačiau pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalį statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus nesudėtingų statinių statybą ir statinio paprastąjį remontą. Kadangi apžvalgos ratas pripažintinas ypatingu statiniu, jo statybai leidimas buvo būtinas. Remiantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado į savivaldybės administracijos direktorių (jo įgaliotą savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją) su prašymu ir atitinkamais dokumentais kreipiasi pats statytojas (užsakovas), o savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs iš statytojo (užsakovo) reikiamus dokumentus, per 3 dienas pateikia paraišką statinio projektavimo sąlygoms, nurodytoms Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, parengti (pagal kompetenciją): inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams ar naudotojams; aplinkos apsaugos institucijai; už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai (kai projektavimo sąlygos nustatomos kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektui rengti); už saugomos teritorijos apsaugą atsakingai institucijai (kai projektavimo sąlygos nustatomos statinio, statomo saugomoje teritorijoje, projektui rengti); kitoms institucijoms, jei tai nustatyta įstatymų. Kadangi UAB „Leander LTU“ nesikreipė dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado, todėl savivaldybės administracijos atsakingi asmenys nepateikė paraiškos už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai. Teismas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės argumentus, kad savivaldybės administracija turėjo pasirūpinti statinio projektavimo sąlygomis iš institucijos, atsakingos už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą, laiko nepagrįstais.
Teismas pripažįsta nepagrįstu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės argumentą, kad UAB „Leandrus LTU“ direktorius P. J. M. L. nėra pareigūnas ir negali būti teisinės atsakomybės subjektu, nes pagal ATPK 91 straipsnį atsakomybė už Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ar Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimus kyla ir piliečiams, ir pareigūnams. Pareigūnais Administracinių teisės pažeidimų kodekse laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą (ATPK 14 straipsnio 1 dalis). Kadangi P. J. M. L. yra UAB „Leandrus LTU“ direktorius jis laikytinas pareigūnu ATPK 14 straipsnio 1 dalies prasme ir yra tinkamas subjektas atsakyti pagal ATPK 91 straipsnį.
Teismas, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad UAB „Leander LTU“ direktoriaus P. J. M. L. veiksmuose yra LR ATPK 91 str. įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, administracinė nuobauda paskirta pagal įstatymą, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl P. J. M. L. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ATPK 297 straipsniu, teismas
nutarė:
P. J. M. L. skundo netenkinti. Institucijos 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą Nr. 0170 palikti nepakeistą.
Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai - apeliacinės instancijos teismui.