Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Dianai Stimbirytei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui J. M., nukentėjusiajai B. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. M. skundą Kauno apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010- 03-02 nutarimu Kauno apskrities PGV valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus GTP inspektorius Julius Grigas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą dėl nurodymo pagerinti priešgaisrinę objekto būklę nevykdymo nustatė, kad J. M. pažeidė Bendrųjų priešgaisrinių saugos taisyklių 33 punktą, tuo padarydamas administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 192 str. 1 d. ir paskyrė jam 100 Lt. baudą.

J. M. administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad buvo neiškraustyti visi daiktai iš palėpės patalpos gyv. name, esančiame Suomių g. 14, Kaune.

J. M. prašė nutarimą panaikinti, nes administracinė byla buvo išnagrinėta paviršutiniškai ir neobjektyviai (b.l.19-20) bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Jis paaiškino, kad Suomių g. 14-1, Kauno m. sav., asmeninės nuosavybės teise valdo 1/2 dalį gyvenamojo namo lAlm bei kitų ūkinės paskirties pastatų. Kita 1/2 dalis namų valdos asmeninės nuosavybės teise priklauso jo seseriai B. D., a/k (duomenys neskelbtini) 2009-12-17 sprendimu Kauno m. apylinkės teismas nustatė naudojimosi tvarką gyvenamojo namo gyvenamosiomis patalpomis. Tačiau naudojimosi tvarka gyvenamojo namo palėpe nebuvo nustatyta ir palikta naudotis bendrai. Suomių g.14, Kauno m. jis negyveno ir negyvena, todėl gyvenamojo namo palėpe nesinaudoja. Visi įvairiausi namų ūkio rakandai ir sendaikčiai, kuriais užgriozdinta namo pastogė, ir keliančiais grėsmę namo priešgaisriniam saugumui, priklauso bendraturtei B. D.. Pagal jo rašytus 2008-03-17, 2008- 07-29, 2009-10-20 raštus valstybinei priešgaisrinės priežiūros inspekcijai, - B. D. buvo surašyti atitinkami protokolai, iš kurių matyti, kad palėpę yra užgriozdinusi bendraturtė B. D.. Matydamas valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus neveiklumą ir neprincipingumą, 2010-02-19 parašė dar vieną skundą, prašydamas dar kartą ištirti ir įvertinti B. D. daromus priešgaisrinių reikalavimų pažeidimus. Tačiau 2010-03-02 buvo iškviestas į atsakovo administracines patalpas Žemaičių g. 33, Kauno m., kur gavo atsakymą į savo skundą, t.y. buvo įteiktas skundžiamas nutarimas nubausti jį 100,00 lt bauda. Yra įsitikinęs, kad nepagrįsta bauda buvo paskirta tuo tikslu, kad nekeltų pagrįstų ir teisėtų reikalavimų. Jam nebuvo išaiškintos jo teisės turėti advokatą, kviesti ir apklausti liudytojus, teikti įrodymus. Mano, kad buvo pažeistas LR ABTĮ 89 str. 3 d., ir administracinė byla buvo išnagrinėta skubotai, paviršutiniškai ir neobjektyviai. Buvo pažeistos jo teisės įrodyti objektyvią tiesą, pateikiant įrodymus ir apklausiant liudytojus.

Teismo posėdžių metu J. M. patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, jog Suomių g. 14, Kaune, esančiame name ji negyveno ir negyvena, į pastogę patekti jis negali, nes yra paslėptos kopėčios. Buvo pakvietęs du vyrus, kurių buvo paprašęs iškraustyti pastogę. Tačiau stipriai lijo lietus ir iškraustyti palėpės nepavyko, nes kopėčios buvo per trumpos. A. D. savo kopėčių jam nepaskolino (b.l. 53). Kvietėsi policiją, nes jo neįleido (b.l.61).

Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas Dainius Abalmasovas 2010 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio metu parodė, kad 2009-10-20 buvo gavę J. M. skundą. Pas jį nuvyko trys inspektoriai. 2009-12-03 buvo gautas B. D. prašymas pratęsti terminą palėpės atlaisvinimui. Kadangi tai nebuvo įvykdyta, B. D. buvo paskirta 100 litų bauda už nurodymo nevykdymą. Po to iškvietė J. M. ir jam paskyrė 100 litų baudą. Kadangi ant daiktų nebuvo užrašyta kas kieno yra, tai abiem ir buvo surašyti ATP protokolai ir paskirtos administracinės nuobaudos. Abu bendrasavininkiai atsako už bendrą turtą. Pagal priešgaisrinės saugos taisykles palėpių apkrauti negalima, už tai yra skiriamos nuobaudos (b.l.53-54).

Nukentėjusiąją byloje pripažinta B. D. 2010 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su J. M. skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. J. M. yra paveldėjęs ½ dalį namo. Ji gyvena iš kiemo pusės, J. M. priklauso dalis iš gatvės pusės. Ji jo daiktų nekliudė. Jis pageidauja iškraustyti ne jos daiktus. Prašo atkreipti dėmesį, kad minėti daiktai yra jo motinos palikimas (b.l. 53). J. M. atvažiuoja kasdien, tačiau ji jam savo kopėčių negali duoti. Nuo 1959 metų jis tame name negyvena. Paveldėjimo teisės liudijime yra nurodyta, ką jis paveldėjo po savo motinos mirties. Palėpė yra nepadalinta, nes nėra projekto, joje nėra jokių sienų. Per vidurį palėpės stovi kaminai, dalis daiktų yra nereikalingi. Ji savo daiktus pažįsta, ji čia gyvena seniai. Jos motinos sukrauti daiktai buvo sunešti į palėpę. Jos mama mirė 1992 metais, 1982 metais mirė jos tėtis. Po tėvo mirties ji paveldėjo tėvo dalį. Mano, kad asmeninių paties J. M. daiktų ten nėra, yra jo motinos palikimas. Ji yra įvykdžiusi visus priešgaisrinės saugos nurodymus, visas baudas yra sumokėjusi. 2010 m. spalio 13 d. teismo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad daiktai, esantys palėpėje, buvo J. M. motinos, todėl priklauso J. M. (b.l. 61).

Liudytojas V. Ž. 2010 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio metu parodė, kad J. M. jo paprašė padirbti talkoje. Jis jam paaiškino, kad gaisrininkai prašė išnešti baldus. Nuvažiavus į Šančius, nebuvo galimybės įlipti į palėpę, nes nebuvo kopėčių. Matėsi pakabinta spyna. M. turėjo trumpas kopėtėles, tačiau jomis užlipti nepavyko. Paprašė Dziado, kad paskolintų kopėčias, tačiau jis jų nepaskolino. M. aiškino, kad baldai yra ne jo.

Liudytojas G. G. 2010 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo atvykę padėti nukraustyti pastogę, tačiau nepavyko į ją patekti. Buvo atvažiavusi policija.

Liudytojas A. D. 2010 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio metu parodė, kad palėpė šiai dienai yra nepadalinta, o pats J. M. nuo 1959 metų name negyvena. J. M. niekuomet neįdėjo jokių pastangų, kad būtų iškraustyta palėpė. Matė, kaip Miškinienė į palėpę nešė savo daiktus, nes su ja gyveno tame name. J. M. ten niekas nematė iki motinos mirties. J. M. daiktų ten nėra, yra jo motinos daiktai.

Liudytojas D. P. 2010 m. spalio 13 d. teismo posėdžio metu parodė, kad vykdydamas pareigas, buvo nuvykęs pasižiūrėti, ar įvykdyti nurodymai, tačiau daiktai iš palėpės nebuvo iškraustyti. Dziadui ir M. paskyrė baudas, nes palėpė yra bendro naudojimo patalpa. J. Grigas surašė protokolą, jis pasirašė, kadangi dalyvavo dviese. Įleido D., o protokolą surašė D. – turto savininkei. Palėpė, pagal inventorinę bylą, yra bendra ir neatidalinta. M. sakė, kad palėpėje yra ne jo daiktai, D. sakė, kad dalis daiktų yra jos, o dalis - ne jos. D. pripažino, kad dalies daiktų ji neiškraustė.

Liudytojas Julius Grigas 2010 m. spalio 13 d. teismo posėdžio metu parodė, kad vykdydamas pareigas, surašė protokolą, nes pagal naujuosius priešgaisrinius nuostatus, buvo padaryti pažeidimai, t.y. buvo užkrauta palėpė. Buvo nuvykęs su kolega D. P. į pažeidimo vietą 2010 m. vasario 23 d. Įleido pilietis A. D.. Nubaudė A. D., bandė susisiekti su piliečiu J. M., kuris buvo iškviestas į jo darbovietę. Bendraturčiai atsako už patalpas. Administracine tvarka kiekvienas asmuo atsako atskirai. Palėpėje yra tiek vieno, tiek kito asmens daiktai. Nustačius, kad bendrasavininkai abu, nubaudė abu asmenis.

Liudytojas M. B. 2010 m. spalio 13 d. teismo posėdžio metu parodė, kad vykdydamas pareigas, su kolega tikrino gyvenamojo namo palėpę, kuri buvo užkrauta daiktais. Remiantis patikrinimo rezultatais, buvo surašytas 2009-10-27 nurodymas. Įleido A. D.. Nurodė, jog neturi teisės bei pareigos nustatyti, kieno daiktais yra užkrauta palėpė.

Nutarimas panaikintinas ir byla nutrauktina.

J. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto LR ATPK 192 str. 1 d. padarymą. Šioje teisės normoje nustatyta, kad priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimas arba jų nevykdymas, išskyrus šio kodekso 77, 121 straipsniuose ir šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus pažeidimus, taip pat priešgaisrinės saugos norminių aktų pažeidimas arba jų nevykdymas projektuojant ir statant statinius, užtraukia baudą piliečiams nuo dvidešimt penkių iki dviejų šimtų penkiasdešimties litų ir pareigūnams (darbdaviams) - nuo vieno šimto iki dviejų tūkstančių litų. Norma yra blanketinė ir nukreipia į priešgaisrinės saugos taisykles ir kitus priešgaisrinę saugą reglamentuojančius norminius teisės aktus. Konstatuoti, kad asmuo padarė priešingą teisei veiką, galima tik tada, kai atitinkamoje teisės normoje yra nustatyta tam tikra pareiga (draudimas), o asmuo tos pareigos nevykdo arba vykdo ją netinkamai (atlieka draudžiamą veiką).

Tiek administracinių teisės pažeidimų protokole, tiek nutarime skirti administracinę nuobaudą yra nurodyta, kad J. M. pažeidė bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 33 –jį punktą. Nutarime nurodyta J. M. pažeidė minėtas taisykles, neiškraustydamas visų daiktų iš palėpės patalpos.

Atkreiptinas dėmesys, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2005-02-18 įsakymu Nr. 64 (ginčui akt. nuo 2009-11-01 gal. red.) patvirtintų Bendrųjų priešgaisrinių saugos taisyklių 33 punkte nustatyta, kad „palėpėse įrengti sandėlius, gamybines patalpas, išskyrus kūrybines dirbtuves, draudžiama. Jos turi būti užrakintos, langai ir stoglangiai įstiklinti, o raktai – laikomi lengvai prieinamoje vietoje, iš kurios juos galima paimti bet kuriuo paros metu” . Pagal nutarime nurodyto pažeidimo prasmę matyti, jog J. M. buvo nubaustas už tai, kad pažeidė draudimą įrengti palėpėje sandėlį. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje yra svarbu nustatyti, ar A. M. įrengė palėpėje, esančioje Suomių g. 14, Kaune, sandėlį, t.y. ar sandėliavo (sudėjo) daiktus į palėpę.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. M. pagal 1992-01-08 dovanojimo sutartį ir B. D. pagal 1983-06-16 paveldėjimo teisės liudijimą priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių Kaune, Suomių g. 14. Naudojimosi tvarka gyvenamojo namo palėpe nenustatyta (prij. apžiūrai Civ.b. nr. 383-530/2008, b.l. 119-126, 160-165). LR Civilinio kodekso 4.75 str. 1 d. nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčiu susitarimu. Administracinė atsakomybė yra individuali.

Tiek skundą padavęs asmuo J. M., tiek nukentėjusioji B. D. bei liudytojas A. D. nurodė, kad J. M. daiktų į palėpę nesudėjo. Priešingai – B. D. bei A. D. parodė, kad nuo 1959 m. J. M. name, esančiame Suomių g. 14, Kaune, negyvena, o sukrauti palėpėje daiktai yra ne J. M. daiktai, bet jo motinos Miškinienės. J. M. tai pat nurodė, jog minėtame name jis negyveno ir negyvena, į palėpę patekti negali, nes yra paslėptos kopėčios. B. D. patvirtino, jog kopėčių paskolinti J. M. ji negali. Liudytojas A. D. parodė, jog matė, kaip daiktus į palėpę nunešė pati Miškinienė. Institucijos, paskyrusios nuobaudą, atstovas bei institucijoje dirbantys pareigūnai, byloje iškviesti liudytojais, negalėjo nurodyti, kieno daiktai buvo sukrauti palėpėje, nenurodė, kas juos į palėpę nunešė, sukrovė. To nepatvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Konstatuoti, kad buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas, būtina nustatyti administracinio teisės pažeidimo sudėtį, t.y. objektyviuosius ir subjektyviuosius pažeidimo požymius. Svarbiausias objektyvusis administracinio teisės pažeidimo požymis – veika, t.y. padarytas priešingas teisei veiksmas. Nenustačius šio požymio, nėra pagrindo daryti išvadą, jog buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta priešinga teisei veika, t.y. nėra duomenų, kad J. M. įrengė sandėlį palėpėje, esančioje Suomių g. 14, Kaune, tuo pažeisdamas Bendrųjų priešgaisrinių saugos taisyklių 33 p. Nenustačius byloje priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimo, nėra pagrindo J. M. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 192 str. 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., ATPK 256 str. 3 d., 284 str. 1 d. nuostatomis administracinių teisės pažeidimų teisenoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas, tai yra asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat reiškia, kad pareiga pateikti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo įrodymus tenka kaltinimus reiškiančiai pusei, t.y., visų pirma, institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, bei institucijai, nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą (LR ATPK 256 str. 3 d.). LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui numatyta teisė, tačiau ne pareiga teikti įrodymus, patvirtinančius jo nekaltumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 03 07 nutartis administracinėje byloje Nr. N-62-318/2008).

Įvertinus nustatytas aplinkybes ir įrodymų visumą, pripažintina, jog nepakanka įrodymų, patvirtinančių, kad J. M. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 192 str. 1 d., todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, administracinė byla jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Skundų dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjimą reglamentuoja ABTĮ aštuonioliktasis skirsnis. Specialiojoje normoje, kuri reglamentuoja išlaidų atlyginimą –(duomenys neskelbtini) str., nenumatytas išlaidų priteisimas iš administravimo subjektų, priėmusių nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose (Administracinių teismų praktika Nr. 2, 2002-01-03 konsultacija Nr. 1-K, psl. 323). Todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 2 p., teisėja

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Panaikinti Kauno apskrities PGV VPPS GTP 2010 m. kovo 2 d. nutarimą Nr.33-12 ir administracinę bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.