Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-06-07 · Civilinė byla Nr. 2A-483-280/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-02-06Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-06-07Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-07
Bylos Nr.
2A-483-280/2017
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-06878-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė (pran.), Birutė Valiulienė
Ieškovas
BUAB „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
V. Č.
Trečiasis asmuo
V. J.
Civilinė byla Nr. 2A-483-280/2017Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06878-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.4;2.6.8.9; 2.6.1.4;3.3.1.14.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 7 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

kolegijos teisėjų: Birutės Valiulienės, Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-149-812/2017 pagal ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui V. Č., trečiajam asmeniui V. J. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė priteisti iš atsakovo V. Č. 13 416,36 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su atsakovu ūkininku V. Č. 2012 m. lapkričio 26 d. sudarė rangos sutartį Nr. 12/11/03, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti fermų paskirties stoginių žvėreliams, mėšlidės statybų ir tvarto remonto į sandėlį darbus, o atsakovas įsipareigojo darbus priimti ir už juos atsiskaityti. Ieškovė tinkamai įvykdė rangos sutartį, tačiau atsakovas pilnai su ieškove neatsiskaitė, liko skolingas 13 416,36 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“, 15,90 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.Teismas nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Valdsita“.2012 m. lapkričio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su atsakovu ūkininku V. Č. sudarė rangos sutartį Nr.12/11/03, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti fermų paskirties stoginių žvėreliams, mėšlidės statybų ir tvarto remonto į sandėlį darbus, o atsakovas įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti. Ginčo dėl darbų kokybės ir apimties tarp šalių nėra. A. V. Č. skola ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. gruodžio 31 d. buvo 13 416,36 Eur (46 324,03 Lt).Iš byloje esančių įrodymų - kasos išlaidų orderio 2014 m. sausio 4 d. Nr. KIO2014 kopijos teismas nustatė, kad atsakovas V. Č., atsiskaitydamas pagal rangos sutartį, sumokėjo ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. J. 46 324,03 Lt. Nors V. J. neigė atsakovo paaiškinimus apie grynųjų pinigų perdavimą jam, nepripažino savo parašo ant kasos išlaidų orderio, teismas, ištyręs visus byloje esančius įrodymus, išklausęs paaiškinimų, bei nesant įrodymų apie kasos išlaidų orderio galimą suklastojimą, pripažino įrodyta aplinkybe, kad atsakovas V. Č. tinkamai atsiskaitė su ieškove UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduodamas grynus pinigus ieškovės direktoriui V. J. pasirašytinai pagal 2014 m. sausio 4 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO 2014. Trečiasis asmuo pinigų gavimo metu buvo ieškovės direktorius, atsakovas turėjo teisę perduoti pinigus jam, kaip įmonės vadovui, ir negali būti atsakingas už tolimesnius trečiojo asmens veiksmus ar neveikimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo netinkamai aiškindamas teisės normas ir pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principą, nepagrįstai suteikdamas pranašumo atsakovo pateiktiems įrodymams ir atmesdamas ieškovės pateiktus įrodymus bei nepagrįstai netaikė buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas su ieškove atsiskaitė.Atsakovas, nors buvo įpareigotas teismo, ginčo kasos orderio kvito originalo nepateikė.Apeliantės nuomone, atsakovas taip galimai siekė išvengti rašysenos ekspertizės, nes V. J. visada tvirtino, kad ant kasos orderio nepasirašė ir kad ant pateiktos orderio kopijos yra ne jo parašas, kuris yra būtinas pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnį. Nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovui nepateikus pirmiau kasos orderio originalo jo kopiją pripažino turinčia juridinę galią.Pagal Buhalterinės apskaitos 20 straipsnio 1 dalį, jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą. Tokio pasiaiškinimo ar kitokio tokio pobūdžio dokumento atsakovas teismui nepateikė, ko teismas nepagrįstai neaptarė bei nevertino. Kaip numato įstatymas, nepateikė sprendimo dėl dokumento atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka.Ieškovės apskaitoje nėra fiksuota ūkinė operacija, kurios metu atsakovas atsiskaitė su ieškove, sumokėdamas 46324,03 Lt. Ieškovės bankroto administratorius apie ginčo orderį sužinojo gavęs iš atsakovo 2016 m. kovo 4 d. laišką. Taigi atsakovas nesilaikė LR Vyriausybės 2002 m. liepos 1 d. nutarimo Nr.1022 „Dėl dingusių, visiškai ar iš dalies sugadintų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų atkūrimo taisyklių patvirtinimo“ imperatyvių nuostatų, ieškovė niekada nepatvirtino, kad atsakovas būtų sumokėjęs pagal kasos orderį, todėl turėtų būti laikoma, kad toks dokumentas neatkuriamai prarastas ir neturi juridinės galios.Atsakovas, negavęs ieškovės patvirtinimo apie tai, kad 46324,03 Lt gavo, neturi net teisės savo buhalterinėje apskaitoje apskaityti ūkinės sumokėjimo operacijos ieškovei, nes jos nepatvirtina originalus pinigų apskaitos dokumentas.Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi tik atsakovo pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais, nepaaiškino, kodėl nesiremia ieškovės dokumentais. Apeliantė nurodo, kad atsakovo paaiškinimai teismo posėdžio metu ir atsiliepime apie pinigų perdavimo aplinkybes nesutampa, nes teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad 2013 m. prieš Kalėdas sumokėjo trečiajam asmeniui dalį sumos, likusi pinigų suma sumokėta 2014 m. sausio 4 d., o atsiliepime jau nurodė, kad 2014 m. sausio 4 d. grynais pinigais sumokėjo visą skolos sumą.Teismas nepasisakė dėl šio atsakovo nenuoseklumo, nes jis, prisiekęs, nurodė ne tokias aplinkybes, nei nustatė teismas, kad skola sumokėta per du kartus. Tokie atsakovo paaiškinimai prieštarauja ir byloje pateiktiems buhalteriniams dokumentams. Taip pat teismas nenustatė kokią sumą atsakovas sumokėjo 2013 m. pabaigoje prieš Kalėdas.Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad 2013 m. gruodžio 31 d. atsakovo skola ieškovei buvo 13 416,36 Eur, tačiau ji prieštarauja atsakovo nurodytoms aplinkybėms. Taip pat teismas nesiaiškino atsakovo nurodytos aplinkybės apie skolų suderinimo akte 2013 m. gruodžio 31 d. patvirtintą skolos likutį 46324,03 Lt. Neapklausė atsakovo buhalterinę apskaitą tvarkiusios VŠĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“ darbuotojo teismo posėdyje bei rėmėsi netiesioginiais T. K. pateiktais paaiškinimais, kurie prieštarauja paties atsakovo teismui pateiktiems paaiškinimams.Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Teismas nesiaiškino, kodėl 2013 m. atlikta piniginė operacija neįforminta, esantys pažeidimai teismui nesukėlė abejonių atsakovo pateiktais paaiškinimais bei pateiktais buhalteriniais dokumentais. Tai leidžia daryti išvadą, kad teismas atidavė pirmenybę atsakovo pateiktiems įrodymams.Teismui nustačius, kad skolą atsakovas sumokėjo per du kartus, 2014 m. sausio 4 d. kasos išlaidų orderis neatitinka tikrovės, nes jame nurodyta, kad buvo sumokėta visa 46324,03 Lt suma. Teismas nepasisakė bei nevertino aplinkybės apie tai, kad atsakovas, sumokėjęs dalį skolos 2013 m. neišrašė kasos orderio, nepateikė pasirašyti buvusiam įmonės direktoriui, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai įmonei.Apeliantės nuomone, nepagrįstai ieškovės tylėjimas ar neveikimas teismo buvo išaiškinti kaip įrodymas, kad atsakovas skolą ieškovei sumokėjo. Tokia išvada prieštarauja bylos medžiagai bei susiklosčiusiai individualiai situacijai bei neobjektyvi atsakovo naudai.Atsakovas, siekdamas įrodyti atsiskaitymą su ieškove, turėjo išsaugoti kasos orderio originalą. Kuomet ūkio subjektas neišsaugo apskaitos dokumento bei dėl to negalima nustatyti atitinkamų ūkio subjekto rezultatų, priklausomai nuo subjektyvinės pusės, turi baudžiamosios teisės draudžiamų apgaulingos apskaitos arba aplaidaus apskaitos tvarkymo. Nepateikdamas kasos orderio originalo, atsakovas užkirto kelią atlikti rašysenos ekspertizę. Jei teismas laikė, kad galima atlikti rašysenos ekspertizę iš kopijos, galėjo ją skirti savo iniciatyva, nes bankrutuojančios įmonės teisių gynimas susijęs su viešuoju interesu. Teismas ieškinį atmetė tuo pagrindu, kad ieškovė neįrodė, jog su ja atsakovas neatsiskaitė, taip pažeisdamas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles. Ieškovė įrodė, kad atsakovas yra skolingas, atsakovas turėjo įrodyti, kad jis atsiskaitė.Teismas nenagrinėjo bei neaptarė kodėl kasos orderio kopijoje viršuje nurodyta 2014 m. sausio 4 d., o apačioje – 2014 m. sausio 7 d.Atsakovas nepateikė kasos išlaidų orderių suvestinių ar kitų įrodymų, patvirtinančių KIO išdavimo eiliškumą, apskaitymą. Teismas neaptarė bei nenagrinėjo ar atsakovui buvo suteikta nuolaida, kaip nurodė atsakovas, jei nebuvo suteikta, nesuteikimo priežasčių, o jei buvo – kokio dydžio, kas tai patvirtina.Teismas nepagrįstai netaikė pažeidėjui nepalankios prezumcijos, atsakovui nepateikus kasos išlaidų orderio, turėjo laikyti, kad originalas patvirtintų pačius nepalankiausius faktus atsakovui, t.y. kad ant jo yra ne V. J. parašas.Trečiasis asmuo V. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą.Pažymi, kad atsakovas nepateikė kasos išlaidų orderio originalo, nes kaip pats nurodė, jo nebeturi. Nurodo, kad visada neigė, kad atsakovas jam perdavė pinigus bei, kad ant kvito yra jo parašas, todėl mano, kad teismas nepagrįstai nusprendė, kad ant kvito yra V. J. parašas. Teismas, padarydamas priešingą išvadą, nukrypo nuo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo 2017 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.Nurodo, kad apeliantas, siekdamas priteisti skolą, vadovavosi kasos išlaidų orderiu, kasos dokumentais, buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus paaiškinimais, atsakovas prašė atsižvelgti į kitus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus.Pažymėjo, kad atsakovą ir buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių 10 metų siejo patikimi verslo santykiai, šių santykių trečiasis asmuo neginčijo. Atsakovas pateikė įrodymus, kad 2013 m. skola ieškovei buvo apskaityta, o per 2014 m. įsiskolinimas ieškovei buvo likviduotas. Šie finansiniai rodikliai buvo išviešinti, pateikiant AB „Šiaulių bankas“, kuris atliko finansinių rodiklių stebėjimą, šių faktų apeliantas neginčijo, abejonių nekėlė.Ieškovė niekada nesikreipė į atsakovą su prašymu grąžinti skolą, neteikė skolų suderinimo aktų. Atsižvelgiant į tai, kad įmonė bankrutuojanti, ji iki bankroto susidūrė su finansiniais sunkumais, vadovas, norėdamas mažinti įmonės kreditorinius įsipareigojimus, turėjo pareigą raginti atsakovą atsiskaityti.Skolų suderinimo aktas yra gautas 2014 m. pradžioje, daugiau jokių suderinimo aktų atsakovui nėra pateikta.Apelianto pateikta Kasos knyga už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d. neatitinka Kasos organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 17 punkto, nes yra be atsakingų asmenų parašų. Teismo nustatyta, kad kasos knygoje, kuomet turėjo būti įvestas orderis į apelianto sąskaitą yra atliktas taisymas korektoriumi. Tai sudaro pagrindą teigti, kad atsakovas sumokėjo pinigus, o apeliantas gautos sumos neapskaitė buhalterinėje apskaitoje. Vien ta aplinkybė, kad į bylą nebuvo pateiktas kasos išlaidų orderio originalas, nesudaro pagrindo teigti, kad skola nebuvo apmokėta.Atsakovas, sumokėjęs pinigus trečiajam asmeniui, su savimi turėjo orderį, kurį pats atspausdino, kadangi pinigų suma buvo didelė, atsakovas dokumentą nuskanavo ir jį nusiuntė tuo metu buvusiam jo buhalteriui – Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai. Atsakovas manė, kad originalas yra perduotas buhalterijai Radviliškyje, kadangi tiek 2014 m., tiek 2015 m. buvo uždaryti, ieškovė neteikė pretenzijų, atsakovas pagrįstai tikėjo, kad šis sandoris pilnai įvykdytas.Apelianto sutikimas su skolos apmokėjimu negalėjo būti pateikti, kadangi atsakovas apie originalo praradimą sužinojo tik gavęs teismo nutartį pateikti originalą.Teismas išsamiai išanalizavo pinigų perdavimo momentus, nurodęs, kad 2013 m. prieš Kalėdas buvo perduota dalis pinigų, o likusi suma perduota 2014 m. sausio 4 d., tuomet ir buvo surašytas orderis. Apeliantas, siųsdamas 2014 m. vasario 27 d. dokumentą Nr.2, prašė suderinti skolos likutį 2013 m. gruodžio 31 d., o ne 2014 m. vasario 27 d. Tai patvirtina, kad skola 2013 m. gruodžio 31 d. skola dar egzistavo, todėl ir buvo patvirtinta. Atsakovui nekilo mintis, kad pinigai ieškovės gali būti neapskaityti. Apeliantas klaidina teismą, nurodydamas, kad nebuvo pateikti KIO eiliškumą patvirtinantys įrodymai, nes byloje yra pateikti buvusio buhalterio rašytiniai paaiškinimai dėl orderių numeracijos žymėjimo, bei buhalteriniai duomenys, patvirtinantys orderio tvarkingą apskaitymą atsakovo apskaitoje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.). Nagrinėjamu atveju ieškinį padavė bankroto administratorius, įvertinęs BUAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius ir buhalterinius dokumentus, nustatęs, kad atsakovas yra nepilnai atsiskaitęs pagal 2012 m. lapkričio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su atsakovu V. Č. sudarytą rangos sutartį Nr.12/11/03 už atliktus rangos darbus. Ginčo dėl rangos darbų apimties, kokybės bei dėl to, kad atsakovo V. Č. skola ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. gruodžio 31 d. buvo 13 416,36 Eur (46 324,03 Lt) byloje nėra.Byloje pagrindinis ginčas kilo dėl atsakovo pateikto įrodymo - kasos orderio kopijos patvirtinti atsiskaitymo su ieškove faktą, patikimumo ir leistinumo.Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik atsakovo teiginiais bei įrodymais, todėl buvo šališkas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog civilinis procesas vyksta laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.). Šio principo turinio esmę sudaro tai, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Nagrinėjamu atveju ieškovė, pareiškusi reikalavimą priteisti skolą, turėjo įrodyti skolos faktą, atsakovas – atsiskaitymo su ieškove faktą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai sprendime pasisakė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta, todėl ieškovo argumentai dėl teismo šališkumo nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiskaitymui su ieškove pagrįsti pateikė 2014 m. sausio 4 d. kasos išlaidų orderio KIO2014 kvitą, kuriame užfiksuotas skolos padengimo faktas, skolos pinigų sumokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui V. J.. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnį, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 punktą, apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą.Juridinių asmenų finansinės operacijos grynaisiais pinigais turi būti atliekamos laikantis teisės aktais reglamentuotų kasos operacijų atlikimo taisyklių. Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau - Taisyklės) (redakcija galiojanti nuo 2015-01-01) 4 punkte nurodyta, kad pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį.Jeigu pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį fiziniam asmeniui, kuris nėra to ūkio subjekto darbuotojas, nurodomas šio fizinio asmens vardas, pavardė, paso arba kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta. Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: eurai – žodžiais, centai – skaitmenimis (Taisyklių 5 p. 2 d.). Apelianto nuomone, teismas negalėjo vadovautis šiuo įrodymu, nes į bylą nebuvo pateiktas orderio originalas. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas bylos nagrinėjimo metu neigė, kad gavo iš atsakovo orderyje nurodytą sumą bei kad ant šio dokumento yra V. J. parašas. Tai jis darė žinodamas, kad nesant originalo, negalima atlikti rašysenos ekspertizės. Tačiau pagal byloje pateiktą išlaidų orderio kopiją, patvirtintą administratorės UAB „Valdsita“ direktorės I. P., matyti, kad gavėjo gana individualus parašas išoriškai labai panašus į V. J. parašus kituose dokumentuose.Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad byloje nebuvo pateiktas kasos išlaidų orderio Nr.KIO2014 originalas, todėl apie atliktą pinigų sumokėjimą sprendė dar ir iš kitų byloje pateiktų netiesioginių įrodymų bei šalių paaiškinimų (CPK 185 str.). Trečiojo asmens V. J. parodymus teismas negali laikyti visiškai patikimais, nes jis yra suinteresuotas ieškovei palankaus sprendimo priėmimu. Kitu atveju atsakomybėn būtų traukiamas jis, neįnešęs į kasą iš V. Č. gautų pinigų.Iš atsakovo V. Č. pateiktos VŠĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos“ pildytos kasos knygos 2014 m. įrašų nustatyta, kad į apskaitą yra įtraukta 2014 m. sausio 4 d. grynųjų pinigų operacija pagal 2014 m. sausio 4 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO2014. Pagal Taisyklių 5 punkto 2 dalį, priimdamas pinigus, kasos išlaidų orderyje pasirašo ir gautą pinigų sumą įrašo pinigų gavėjas, be to, kasos išlaidų orderis turi būti registruojamas kasos išlaidų registre. Taigi, nors kasos išlaidų orderio originalo atsakovas nėra išsaugojęs, tačiau kasos knygoje jis yra tinkamai apskaitytas, pinigai išlaiduoti. Atsakovo buhalterija buvo tvarkingai vedama ir teismui nekyla abejonių dėl jos patikimumo. Ieškovo pateikti buhalterijos dokumentai nėra tvarkingi, ką liudija 2014 m. sausio 1-31 d. kasos knygos 1 lapas ( b.l. 73), kuris, kaip pastebėjo pirmosios instancijos teismas, apžiūrėdamas originalą posėdžio metu, yra koreguotas pieštuku bei be atsakingų asmenų parašų.Šalių suderinimo aktu šalys suderino skolos likučius 2013 m. gruodžio 31 d. datai, o ne kaip teigia ieškovė, aktu buvo patvirtinta atsakovo skola 2014 m. vasario 27 d.. Kokiu tikslu tai daryta, neaišku. Atsakovas V. Č. tokiu būdu 2013 m. gruodžio 31 d. apskaitytos skolos ieškovei neneigė. Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad daugiau skolų suderinimo aktų ieškovė su atsakovu nebuvo sudarę, skolas V. Č. pastoviai dengė, 2014 m. gruodžio 31 d. metų atsakovo dokumentuose jau nėra nurodytas įsiskolinimas ieškovei. Taip atsitiko dėl to, kad 2014 m. sausio 4 d. buvo atliktas ginčijamas pinigų sumokėjimas.Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsakovas, perdavęs dalį pinigų 2013 m. prieš Kalėdas ir neišrašęs orderio, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 punktą. Tačiau tai nepaneigia skolos sumokėjimo fakto, nes 2014 m. sausio 4 d. sumokėjus likusią skolos sumą, orderis buvo išrašytas visai sumai ir abiejų šalių pasirašytas. Atsižvelgdamas į šalių deklaruotus į gerus atsakovo ir V. J. santykius, teismas laiko labiau tikėtinu, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl grynų pinigų perdavimo, o orderis buvo išrašytas tik sumokėjus visą skolos sumą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad kasos išlaidų orderio kopija atitinka pagrindinius šiam dokumentui keliamus reikalavimus, yra nurodyta sumokėta suma, jis yra pasirašytas, taip yra paneigiamas ieškovės argumentas, kad šis įrodymas surašytas ir pasirašytas atsakovo vienašališkai, todėl negali būti patikimas. Be to, teismas neįžvelgia atsakovo parodymų prieštaringumo, jis teismo posėdyje konkrečiai, smulkiai nurodė pinigų perdavimo aplinkybes, kurios iš esmės neprieštarauja kitiems byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams. Faktas, kad ieškovė iš atsakovo nereikalavo ginčo skolos grąžinimo kelis metus, nors ieškovo įmonės finansinė padėtis buvo bloga ir įmonei vėliau buvo iškelta bankroto byla, įmonei trūko apyvartinių lėšų, skolos reikalauti pradėjo administratorius tik ieškovei iškėlus bankroto bylą, netiesiogiai leidžia daryti išvadą, kad su ieškove 2014 m. sausio 4 d. buvo atsiskaityta byloje nustatytomis aplinkybėmis. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, iki bankroto bylos iškėlimo nesikreipė į atsakovą dėl skolos sumokėjimo, tai gali liudyti ir tai, kad atsakovas V. Č. atsiskaitė tinkamai. Trečiasis asmuo V. J., nors ir teismo posėdyje nurodė, kad atsakovui turėjo būti siunčiami raginimai dėl skolos, jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, tinkamai nepaaiškino, kodėl skolos iš V. Č., kuris visada atsiskaitinėjo, neturėjo finansinių problemų, nebereikalavo.Teismas vertina tai, kad finansinių problemų turėjo ne atsakovas V. Č., bet UAB „(duomenys neskelbtini)“, jai grėsė bankrotas. V. Č. neturėjo tikslo išvengti skolos sumokėjimo. Paprastai prieš bankrotą ne visos ūkinės operacijos tinkamai apskaitomos siekiant išvengti kreditorinių skolų mokėjimo.Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pakankamų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų deklaratyvių argumentų, nedėstytų pirmos instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės nepriteisiamos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, nes atsakovas jų neprašo (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies pirmu punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Laimantas MisiūnasLaimutė SankauskaitėBirutė Valiulienė