Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2012-10-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-355-537/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-10-25
Bylos Nr.
1-355-537/2012
Teisminio proceso Nr.
1-37-00210-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Krušinys
Nukentėjusysis
A. V.
Kaltinamasis
V. M.
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1-355-537/2012
Proceso Nr.1-37-00210-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.28.3; 2.1.3.1
NUOSP RENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUMarijampolė2012 10 25

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Krušinys, sekretoriaujant M.Deltuvienei, dalyvaujant prokurorui E.Privenienei, nukentėjusiajam A. V., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1961-11-10, Vilkaviškio r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, ūkininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2011-12-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 213 str. 1d., 100 MGL bauda, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 294str.2d.,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas ir perduotas teismui teisti už tai, jog jis, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą, savavališkai vykdė ginčijamą bet nerealizuotą J. K. teisę į turtą. Kaltinamas, jog 2011-09-05, apie 18val.20min., Kriauniškės k., Kazlų Rūdos sav., A. V. pastebėjus, jog J. K. savavališkai, neturėdamas leidimo miškui kirsti, grobia iš S. Ū. priklausančio miško, esančio Kriauniškės k., Kazlų Rūdos sav., sklypo Nr. 299, malkinę medieną, kurios vertė 533,17 litų, atvykęs V. M., siekdamas apginti J. K., manydamas, jog pastarasis kerta medieną iš jam nuosavybės teise priklausančio miško, sugriebė A. V. už marškinių apykaklės, stumdė jį, įrėmė kumštį A. V. į veidą ir spaudė prie automobilio, dėl ko nukentėjusiajam A. V. buvo padarydamas nubrozdinimas apatinėje lūpoje ir kraujosruva viršutinio žandikaulio dantenose, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, panaudodamas psichinę prievartą, t.y., šaukdamas reikalavo ir privertė A. V. grąžinti J. K. 150 litų, kuriuos buvo paėmęs 2011 m. rugsėjo mėn. už pagrobtą malkinę medieną. Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 294str.2d.

Kaltinamasis V. M. kaltės nepripažino. Nurodė, kad 2011m. gegužės mėnesį leido J. K. jam nuosavybės priklausančiame miške, esančiame toje pačioje vietovėje, kaip ir nurodyta kaltinime, prisipjauti malkų. Vietoje parodė, kur J. K. gali pjauti malkas. Vėliau iš J. K. sūnaus sužinojo, jog A. V. iš A. K., motyvuodamas tuo, jog kirto ne kaltinamojo, o S. Ū. priklausančiame, miške, išreikalavo 150 lt. ( reikalavo 500 lt.), grasindamas pranešti policijai, atimti traktorių. 2011-09-05, apie 18 val., važiuodamas su sūnumi pro jam priklausantį mišką, pamatė pamiškėje prie traktoriaus stovinčius J. K. ir A. V.. Suprato, jog vėl A. V. priekabiauja prie senyvo amžiaus J. K., dėl ko nėjo išsiaiškinti su A. V.. J. K. sakė, jog A. V. vėl jį užsipuolė, kad be leidimo pjauna medžius. Priėjęs klausė, kas čia vyksta, kodėl A. V. atėmė pinigus iš seno žmogaus, nes jis leido žmogui kirsti jo miške ir pareikalavo grąžinti J. K. 150 lt. A. V. paaiškino, kad miškas jo ir jis leido J. K. jame malkauti. A. V. pinigus J. K. grąžino. Jokio smurto A. V. atžvilgiu bei grasinimų nenaudojo, jo netampė ir jam negrasino. Papildė, jog nukentėjusiojo sūnaus pradžioje toje vietoje nebuvo, jis iš kažkur pasirodė vėliau.

Nukentėjęs A. V. parodė, kad turėjo duomenų, jog J. K. malkauja ne savo, bet S. Ū. priklausančiame miške. 2011 rugpjūčio mėn. pastebėjo, kad J. K. kerta ne V. M. priklausančiame, bet S. Ū. priklausančiame miške, dėl ko paprašė leidimo, tačiau K. jo neturėjo. Pasakęs, kad daugiau taip nedarytų, paleido. Pripažino, jog J. K. pats jam pasiūlė 150 lt. už iškirstą mišką, todėl pinigus paėmė kaip už konsultaciją, o ne už medieną. J. K. negrasino ir pinigų nereikalavo, davė pats. S. Ū. apie šį įvykį neinformavo, policijai, miškininkams nepranešė. Po kelių dienų jam skambino kaltinamasis, grasino, kaltino pinigų ėmimu iš seno žmogaus. Teigė, jog 2011 09 05 vėl pastebėjo, kad J. K. kerta mišką toje pačioje vietoje-S. Ū. miške. S. Ū. gyvena Telšių rajone, jį įgaliojęs prižiūrėti S. Ū. priklausantį mišką. J. K. sakė, kad malkauja V. M. miške ir tai daryti leido pats V. M.. Dėl šio įvykio iškvietė telefonu policijos pareigūnus. Teigė, jog netrukus privažiavo kaltinamasis su sūnumi, šoko prie jo, griebė už rūbų, dešinę ranką įrėmė į veidą ir stūmė link automobilio, įsakmiai liepė grąžinti J. K. pinigus. Nenorėdamas konflikto, be to, jog laukė policijos, kaip teigia nukentėjęs, atidavė J. K. 200 lt. Nuo veido spaudimo jam buvo prakirsta lūpa. Bėgo kraujas ant drabužių. Atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino konflikto, ginčo dėl nuosavybės teisių aplinkybes, rodė sužalotą lūpą bei kraują ant drabužių.

Liudytojas nepilnametis M. V. ( gim. 1997 m.) patvirtino, jog matė, kaip pripuolęs V. M. sugriebė tėtei A. V. už apykaklės ir prispaudė prie automobilio, reikalavo grąžinti J. K. pinigus, po ko tėtė atidavė J. K. 200 lt., o kaltinamasis žadėjo grąžinti 50 lt. Sužalojimų nematė tėtės veide.

Liudytojas J. K. nurodė, jog 2011 pavasarį pažįstamas V. M. leido jam priklausančiame miške, esančiame Šliurpkiškės k., Kazlų Rūdos sav., malkauti. Jis rinko pagalius, pjovė medžių išvartas. Vietą, kur gali malkauti, parodė kaltinamasis. Važiuojant namo, sustabdė nukentėjęs, kaltino, jog malkavo ne M. miške, grasino iškviesti policiją, už malkas pareikalavo 500 lt. Nusiderėjo iki 150 lt. pinigų dar ėjo pasiskolinti iki pažįstamos Vosyliūtės. 2011-09-05 vėl malkavo V. M. nurodytoje vietoje, kai privažiavo A. V.. Jis tuo metu krovėsi malkas prie alksnyno. Matė, jog privažiavo kaltinamasis, po to jie visi atėjo link jo ir A. V. jam atidavė pinigus ( 150 ar 200 lt.). Prieš tai pokalbio tarp nukentėjusiojo bei kaltinamojo negirdėjo, be to, ir taip prastai girdi. Jokio smurto ar stumdymosi tarp jų taip pat nematė. Sužalojimų nukentėjusiojo veide nematė.

Liudytojas policijos pareigūnas G. G. patvirtino, jog su kolega V. G. budinčio nurodymu buvo nuvykę į vietą, kur buvo kilęs konfliktas dėl kertamo miško. Vietoje rado kaltinamąjį, nukentėjusįjį, senyvą žmogų ( galimai J. K.) bei jo amžiaus vaikiną, vaiko tuo metu nematė. Ginčas tarp šalių vyko dėl to, jog nesutarė, kam priklausančiame miške J. K. malkavo. Nukentėjęs A. V. nieko nesakė apie tai, jog prieš jį kaltinamasis prieš tai būtų vartojęs smurtą ar grasinimus. Nukentėjusiojo veide jokių sužalojimų nebuvo. Kraujo ant A. V. drabužių nematė. Kalba apie kažkokius pinigus buvo, tačiau konkrečių aplinkybių nepamena.

Įrodymų patikrinimui, buvo perskaityti liudytojo M. M. parodymai ( b.l. 31 ), kuriuose nurodė, jog 2011 09 05 važiavo su tėvu V. M. link savo žemių, kai pamatė du iš matymo pažįstamus asmenis, kurie kažką aiškinosi ir gestikuliavo rankomis šalia buvusio traktoriaus. Matė, jog tėvas nuėjo pakalbėti link tų asmenų. Konkretaus pokalbio negirdėjo, tačiau matė, jog jokio smurto nei prieš vieną iš ten buvusių asmenų tėvas nenaudojo. Pamena, jog netrukus atvyko policijos darbuotojai. Grįžęs tėvas sakė, jog ginčas įvyko dėl kažkokių malkų ir pinigų.

Šalies argumentai

2011-09-06 A. V. prašyme policijai nurodyta, jog pareiškėjas prašo Kazlų Rūdos policijos komisariato viršininko imtis įstatymo priemonių apsaugoti jį bei jo giminėms priklausantį turtą nuo V. M. neteisėtų veiksmų (b. l. 4).

S. Ū. pareiškime policijai nurodęs, jog atsisako rašyti pareiškimą dėl vagystės iš jam priklausančio miško kadastrinis Nr. 5110/0003:299 (b.l.19) ir J. K. pretenzijų neturi.

2009-06-17 Įgaliojime nurodyta, kad S. Ū. įgalioja A. V. atstovauti jo interesams grąžinant žemę natūra, taip pat atstovauti visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, daryti pareikšimus, pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su jam priklausančios nuosavybės teise žemės sklypus, esančiu Kriauniškės k., Kazlų Rūdos sav. Įgaliojimas patvirtintas notarės N. U. ir galioja iki 2014-06-17. (b.l.5).

Specialisto išvadoje Nr. G 766/11(09) nurodyta, kad A. V. konstatuotas nubrozdinimas apatinėje lūpoje ir kraujosruva viršutinio žandikaulio dantenose, vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, padaryti galimai 2011 09 05 kietais bukais bukabriauniais daiktais. [b. l. 20].

2012-02-22 Valstybės įmonės Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdijos pažymoje dėl malkų vertės paskaičiavimo nurodyta, kad malkų vertė, kurias pagrobė J. K., yra 533,17 litai [b.l. 16].

Ikiteisminio tyrimo metu byla J. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 270str.3d., padarymo ( savavališko svetimo miško iškirtimo, pažeidžiant aplinkosaugos taisykles ), vadovaujantis BPK 3str.2d. nutraukta, įstatymo leidėjui dekriminalizavus veiką ( b.l. 48 ).

2012 04 11 Nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje nurodyta, jog J. K. nubaustas pagal LR ATPK 62¹str.1d. 200 Lt bauda už savavališką, S. Ū. priklausančio miško, kirtimą 2011 11 22. (b.l.52). Teismas daro išvadą, jog J. K. nutarimu nubaustas ne už 2011 09 05 miško kirtimą, dėl kurio ir kilo ginčas bei konfliktas tarp nukentėjusiojo bei kaltinamojo, bet už kitą-2011 12 22 S. Ū. miško kirtimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs visas bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, apklausęs nukentėjusįjį, liudytojus, nustatė, jog pirminis konfliktas dėl nuosavybės teisių į mišką, kur malkavo J. K., kilo su A. V. 2011m. rugpjūčio mėn. ( tikslus laikas nenustatytas). A. V. iš J. K. už tariamai neteisėtą S. Ū. nuosavybės teise priklausančio miško iškirtimą pareikalavo ir gavo 150 lt., nors jis turi tik S. Ū. įgaliojimą atstovauti jo interesus dėl žemės grąžinimo natūra, planų sudarymo, pasirašymo dokumentuose ir t.t. Apie tai A. V. S. Ū. neinformavo, į teisėsaugos ar aplinkos apsaugos institucijas nesikreipė. Pažymėtina ir tai, jog J. K. bei V. M. aiškinimu, kaltinamasis buvo leidęs J. K. malkauti ir kirsti medžius V. M. priklausančiame nuosavybės teise miške ir buvo net parodęs vietą. Jau šiuo metu kilo ginčas dėl to, kam nuosavybės teise priklausančiame miške buvo kertamas miškas.

2011 09 05, apie 18val.20min., tarp A. V. bei J. K. kilo ginčas dėl to, jog J. K. malkauja atseit ne V. M., o S. Ū. priklausančiame miške, dėl ko A. V. iškvietė policijos pareigūnus. Privažiavus V. M., pastarasis priekaištavo A. V., ko šis kimba prie senyvo žmogaus ( J. K.), nurodė, kad jis leido kirsti mišką jam priklausančiame miške ir pareikalavo A. V. grąžinti anksčiau iš J. K. paimtus pinigus, ką pastarasis ir padarė. Teismo manymu, nėra byloje įrodyta, kad kaltinamasis V. M. prieš nukentėjusįjį A. V. pavartojo fizinį smurtą, t.y., stūmė įrėmęs kumštį nukentėjusiojo veidą link automobilio, dėl ko buvo prakirsta lūpa ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis neigė smurto ar grasinimų vartojimą. Liudytojo nepilnamečio M. V. parodymai teismo vertintini kaip nepatikimi, nes jis yra nukentėjusiojo sūnus ir nuo jo priklausomas, yra suinteresuotas byloje. Be to, pasak kaltinamojo bei liudytojo policijos pareigūno, kuris visai nematė įvykio vietoje nepilnamečio M. V., ginčo tarp kaltinamojo bei nukentėjusiojo metu, jo ten nebuvo ir jis negalėjo matyti bei girdėti, kas tarp jų vyko. Liudytojas J. K. jokio smurto iš kaltinamojo V. M. pusės prieš A. V. nematė. Teismas vadovaujasi nešališkais liudytojo policijos pareigūno J. G. parodymais, jog įvykio vietoje apie kokį nors smurtą ar grasinimus iš kaltinamojo pusės nukentėjęs nekalbėjo, ginčas tarp jų buvo tik dėl nuosavybės teisių. J. G. kategoriškai nurodė, jog jokių sužalojimų nukentėjusiojo veide ar kraujo ant nukentėjusiojo A. V. drabužių nebuvo. Be to, nukentėjęs nurodė, jog V. M. tik įsakmiai pareikalavo atiduoti J. K. pinigus, ką jis ir padarė, tačiau nenurodė, jog būtų naudojęs kokį nors konkretų psichologinį smurtą ar konkrečius grasinimus.

Įstatymo leidėjas BK 294str.2d. numatytą veiką kvalifikuojantį požymį psichinę prievartą supranta kaip kaltininko konkrečius grasinimus nukentėjusiojo atžvilgiu. Įrodymų, jog V. M. būtų išsakęs kokius nors grasinimus nukentėjusiojo atžvilgiu-byloje nėra. To nepatvirtino nei vienas nurodytoje vietoje buvęs asmuo, to nenurodė ir pats nukentėjęs A. V..

Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas nutartyje Nr.2K-432/2009 išaiškinęs, jog savavaldžiavimas pagal LR BK 294str. suprantamas kaip savavališka, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdoma ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuota savo ar kito asmens tikra ar tariama teisė. Visa tai yra susiję su nuosavybės teisėmis į ginčijamą žemės plotą, kuriam J. K. kirto mišką. Teisėtas miško savininkas J. K. jokių teisinių pretenzijų neturi ( b.l. 19 ).

Savavaldžiautojo psichiniam santykiui su daroma nusikalstama veika būdingas įsitikinimas, kad jis, kad ir neteisėtomis priemonėmis, tačiau įgyvendina jam ar kitam asmeniui priklausančią teisę. Šiuo nagrinėjamu atveju, teismo manymu, kaltinamasis V. M., būdamas įsitikinęs, kad J. K. kerta mišką jam nuosavybės teise priklausančiame miško plote, turėjo teisėtą pagrindą manyti, jog A. V. neteisėtai savavališkai, neturėdamas tam jokio teisėto pagrindo, iš J. K. prieš tai paėmė 150 lt., po ko jo reikalavimu nukentėjęs J. K. grąžino pinigus.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2K-490/2002 išaiškinęs, kad sprendžiant, ar padaryta didelė turtinė žala asmens teisėms ir teisėtiems interesams dėl savavaldžiavimo, turi būti atsižvelgta į teisės pažeidimo trukmę, nuostolius, iš daikto gaunamas pajamas, moralinę žalą ir t.t.

Teismas sprendžia, jog bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų pagrindu nėra jokių objektyvių duomenų ir įrodymų apie tai, jog kaltinamasis V. M., turėdamas pagrindo manyti, kad A. V. neteisėtai iš J. K. pareikalavo 150 lt., pareikalavęs minėtą pinigų sumą grąžinti senyvo amžiaus J. K., tokiais savo veiksmais būtų padaręs didelę žalą A. V. teisėms ar teisėtiems interesams. Teismas mano, jog tokie V. M. veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 188str. ( savavaldžiavimas ), požymius, dėl ko teismas kelia administracinę bylą, kurią perduota Vilkaviškio savivaldybės administracinei komisijai ( organui, įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą).

Teismas taip pat pažymi, jog paties A. V. veiksmai ( pinigų išreikalavimas ir paėmimas iš liudytojo J. K. už tariamai neteisėtą svetimo miško iškirtimą) galėtų taip pat būti vertinami kaip savavaldžiavimas, nes jis neturėjo jokio oficialaus įgaliojimo už S. Ū. miško kirtimą iš J. K. reikalauti, juolab ir paimti 150 lt., nes S. Ū. jokių turtinių pretenzijų J. K. nepareiškęs ( byloje yra S. Ū. pareiškimas, b.l. 19). Tačiau dėl to gali būti atliekamas atskiras tyrimas, esant nukentėjusiojo asmens prašymui ar pareiškimui.

Visos šios aplinkybės duoda pagrindą teismui daryti išvadą, jog nėra duomenų ir įrodymų, kad V. M. būtų naudojęs smurtą ar grasinimus prieš A. V., dėl to jo veiksmuose nėra ir nusikaltimo, numatyto LR BK 294str.2d., sudėties požymių, t.y., savavaldžiavimo, panaudojant fizinę bei psichinę prievartą nukentėjusiajam, kas būtų padarę didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams ( BPK 3str.1d.1p., 303str.5d.1p.)..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 303-305 str. 307, 308str.1d., teismas

nusprendė:

V. M. pagal LR BK 294str.2d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Raimundas Krušinys