Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-51174-16, ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

F. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Latvijoje, Lietuvos pilietis, baltarusis, gyv. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ fasuotoju, teistas: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-25 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.- 1 metai 3 mėnesiai laisvės apribojimo; BK 64 str. tvarka bausmė sumažinta 1/3 iki 10 mėnesių laisvės apribojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2016-10-30 apie 20.30 val. bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,51 %o girtumo laipsnis), konflikto metu nukreipė į dukrą V. C. peilio geležtę ir pasakė, kad ją papjaus, ir taip, įvertinus ankstesnį smurtą artimoje aplinkoje, sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimą gali įvykdyti. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d.

Kaltinimas F. C. padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką grindžiamas jo parodymais, kur jis prisipažino kaltu iš dalies, nurodė, kad gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini)su žmona ir dukterimi. Su šeima jis sutaria gerai. Kartais jis vartoja alkoholinius gėrimus. 2016-10-30 po pietų jis su draugu vartojo alkoholinius gėrimus. Kai vakare grįžo namo, ten nieko nebuvo. Po kurio laiko namo grįžo žmona ir dukra. Tarp jo ir dukters kilo žodinis konfliktas dėl kompiuterio, neva, kad jis kompiuterį uždarė. Jis dukrai pasakė, kad nieko nedarė. Jie ėmė bartis. Visas jų konfliktas vyko kambaryje. Visą laiką kartu buvo ir žmona, bet ji nieko nesakė. Konflikto metu jis dukrai pasakė, kad ją papjaus, tačiau peilio tikrai neturėjo. Su peiliu jis negrasino ir nežino, kodėl dukra tai nurodo. Peilio kambaryje net nebuvo. Tai buvo tiesiog iš pykčio pasakyti neapgalvoti žodžiai. Prieš savo šeimos narius smurto jis nenaudotų. Jis tikrai nebūtų žalojęs ar kaip kitaip panaudojęs fizinį smurtą savo šeimos atžvilgiu. Savo grasinimų jis nebūtų įgyvendinęs. Konfliktą nutraukė žmona, kuri pasakė, kad jis nusiramintų. Po kurio laiko atvažiavo policija ir jis buvo sulaikytas. Kaltę jis pripažįsta iš dalies dėl išsakytų grasinančių žodžių, bet peiliu negrasino. Dėl savo poelgio jis gailisi. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, jis gyvens pas draugą Vilniuje, Gerovės 59-57 (b.l. 25-26).

Alkotesterio duomenimis, pagal kuriuos 2016-10-30 22.15 val. F. C. nustatytas 1.51‰ girtumo laipsnis (b.l. 29).

N. V. C. parodymais, kuriuose ji parodė, kad 2016-10-30 apie 20.30val. kartu su motina I. C. grįžo iš darbo į namus, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Grįžusi ji kambaryje pamatė betvarkę, kompiuterį buvo numestas nuo stalo, todėl kambaryje buvusiam tėvui F. C. ji papriekaištavo, kad jis vėl neblaivus. Tėvas ją tuomet išvadino necenzūriniais žodžiais ir, pagriebęs nuo stalo peilį ruda rankena, laikydamas jį geležte, atsukta į ją, pagrasino ją papjauti. Ji labai išsigando, kad tėvas gali ją sužaloti, kadangi jis anksčiau ne kartą yra smurtavęs tiek prieš ją, tiek prieš motiną. Tada motina liepė jam padėti peilį. Tėvas peilį padėjo ant stalo sakydamas, kad kai jį paleis iš policijos įstaigos, vis tiek jas papjaus. Ji prašo imtis realių priemonių apsaugoti ją ir motiną nuo tėvo, kadangi jos jo bijo (b.l. 15).

Liudytojos I. C. parodymais apie tai, kad 2016-10-30 apie 20.30 val. kartu su dukra Viktorija grįžo į namus, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Namuose buvo neblaivus vyras Franc. Joms dar nespėjus nusirengti, tarp jo ir Viktorijos kilo žodinis konfliktas, kadangi Viktorija papriekaištavo, kad jis girtas. Tada vyras supyko, pradėjo įžeidinėti Viktoriją, pagriebė nuo stalo peilį ir, laikydamas peilį prieš dukrą, pagrasino jai, kad papjaus. Viktorija labai išsigando. Ji vyrui liepė padėti peilį. Jis peilį padėjo atgal ant stalo. Tada dukra iškvietė policiją, kadangi buvo labai išsigandusi. Jai asmeniškai vyras negrasino. Ji prašo įvykį ištirti ir apsaugoti ją su dukra nuo vyro veiksmų ( b.l. 18)

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, kuriais nustatyta, kad 2016-10-30 20.49 val. pagalbos telefonu kreipėsi V. C. nurodydama, kad namuose neblaivus tėvas F. C. grasina namiškiams peiliu ( b.l. 3)

Policijos pareigūno R. R. 2016-10-30 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, jog 2016-10-30 apie 20.54 vai. gautas pranešimas, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neblaivus tėvas grasina peiliu. Atvykus į vietą, nustatyta, kad policiją kvietė V. C.. Ji paaiškino, kad įvyko konfliktas, kurio metu tėvas F. C. grasino jai peiliu. Jis laikė peilį, nukreiptą į ją geležte, ir sakė, kad ją papjaus. Dėl to buvo patirtas psichinis smurtas. Ji parodė peilį ruda rankena, gulėjusį ant stalo. Pasak V. C., grasinimai ir keiksmai iš tėvo pusės kartojasi labai dažnai. F. C. paaiškinti įvykio aplinkybes atsisakė, tačiau sulaikomas elgėsi ramiai. Įvykį matė I. C. (b.l. 9-10).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo F. C. veiksmai padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu pagrindo nėra. F. C. veika teisingai kvalifikuota kaip LR BK 145 str. 1 d. numatytas nusikaltimas, kadangi jis grasino nužudyti žmogų, o būtent konflikto metu nukreipė į dukrą V. C. peilio geležtę ir pasakė, kad ją papjaus, ir taip, įvertinus ankstesnį smurtą artimoje aplinkoje, sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimą gali įvykdyti. Kaltinamasis pripažino grasinęs nukentėjusiajai, tačiau teigė peilio rankoje neturėjęs. Nors kaltinamasis nurodė, kad grasindamas nužudyti dukrą, peilio rankose neturėjo, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs ir vienodi.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamasis tyčia padarė nesunkų nusikaltimą. F. C. anksčiau teistas 1 kartą pagal BK 140 str. 2 d. (b.l. 38), baustas administracine tvarka, tarp jų už alkoholinių gėrimų vartojimo ribojimų pažeidimą (b.l. 39-40), dirbantis, į priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas, psichiatrinėse gydymo įstaigose negydytas. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), sunkina tai, kad veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p). Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę. F. C. paskirta kardomoji priemonė: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 27). Jis buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-10-30 22.00 val. iki 2016-10-31 13.47 val. (1 parą) ( b.l. 21-22).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- peilis- perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą (b.l. 8).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teisėja

nusprendė:

F. C., a.k. 363072114124, pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo ir praeiti visą gydymosi nuo alkoholizmo kursą; per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72²str.), nes tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui, ir nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BK 48 str. 4 d., 6 d. 3 p., 7 d. ); uždraudžiant bausmės laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-25 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie nauju nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu) paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, ir paskirti F. C. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą dvejiems metams, įpareigojant :

- per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo ir praeiti visą gydymosi nuo alkoholizmo kursą;

- per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

-dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72²str.), nes tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui, ir nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BK 48 str. 4 d., 6 d. 3 p., 7 d. ).

-bausmės laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis LR BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. c) pp., į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-10-30 22.00 val. iki 2016-10-31 13.47 val. (1 parą), kas prilygsta 2 laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- peilį– nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai. Teismas išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas LR BPK 353 str. nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.