- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-23
- Bylos Nr.
- e2S-852-259/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19963-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- K. E.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui K. E. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo K. E. ieškovės naudai 418,91 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško vykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 29 d. nutartimi priėmė ieškovės A. V. ieškinio atsakovui K. E. dėl skolos priteisimo atsisakymą ir civilinę bylą Nr. e2-3380-752/2019 nutraukė, įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR finansų ministerijos grąžinti ieškovei 11,25 Eur žyminį mokestį.
Šalies argumentai
3. Atsakovas K. E. 2019 m. vasario 20 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo turėtas 400 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Prašyme atsakovas nurodė turėtų bylinėjimosi išlaidų detalizaciją bei pateikė 2019 m. vasario 19 d. pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 1018995.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 25 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkino ir priteisė iš ieškovės A. V. atsakovo K. E. naudai 400 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą.
5. Teismas nustatė, jog civilinė byla buvo nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio. Konkrečių motyvų, dėl kurių ieškovė ieškinio atsisakė, prašyme dėl ieškinio atsisakymo (konkrečios ieškinio atsisakymo priežasties) ieškovė nenurodė. Ieškovės prašymas buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka. Atsakovas atsiliepime į ieškinį buvo išreiškęs prašymą dėl byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
6. Teismas, vadovaudamasis CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostata, padarė išvadą, jog šiuo atveju atsakovo bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl su jo elgesiu susijusių priežasčių, o ieškinio atsisakymas buvo sąlygojamas tik ieškovės valios ir apsisprendimo. Tuo pačiu teismas pažymėjo, jog atsakovas, patyręs bylinėjimosi išlaidų dėl ieškovės inicijuotos bylos, pagrįstai turi teisėtą lūkestį gauti šių išlaidų atlyginimą, kadangi ieškovė ieškinio atsisakė tik gavusi atsakovo atsiliepimą, už kurio surašymą bei susipažinimą su ieškovės dokumentais atsakovas sumokėjo advokato padėjėjui.
7. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės nesąžiningą elgesį, siekį vilkinti bylos nagrinėjimą ar kitaip pažeidinėti proceso teisės normas. Tačiau tokios aplinkybės pačios savaime nesudaro pagrindo sumažinti atsakovo turėtų atstovavimo išlaidų dydį. Atsakovas išlaidas už teisinę pagalbą pagrindė leistinais rašytiniais įrodymais, šios išlaidos neviršija Rekomendacijų maksimalaus dydžio: už procesinių dokumentų analizę atsakovas sumokėjo 100 Eur, už atsiliepimo surašymą - 300,00 Eur. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad atsakovo prašomos priteisti išlaidos yra gerokai mažesnės už nustatytus maksimalius dydžius.
8. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, sprendė, jog atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas visiškai, priteisiant iš ieškovės atsakovui 400,00 Eur turėtas išlaidas už byloje suteiktą teisinę pagalbą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskirajame skunde ieškovė A. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo K. E. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju nutartį, kuria byla buvo nutraukta, teismas priėmė 2019 m. sausio 29 d. Dvidešimties dienų terminas nuo šios nutarties priėmimo baigėsi 2019 m. vasario 18 d. Atsakovas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismui pateikė 2019 m. vasario 20 d., t. y. praleidęs CPK 277 straipsnio 2 dalyje numatytą dvidešimties dienų terminą, prašymo jį atnaujinti neteikė. Teismas skundžiamoje nutartyje dėl praleisto termino pateikti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo nepasisakė, todėl vien dėl termino praleidimo pateikti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo teismas turėjo atmesti atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
9.2. Teismas, tenkindamas atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, neteisingai nustatė priežastį, kodėl atsakovas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jį pagrindžiantį įrodymą (2019 m. vasario 19 d. pinigų priėmimo kvitą) pateikė po proceso byloje pabaigos. Apeliantės nuomone, atsakovas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jį pagrindžiantį įrodymą pateikė po bylos išnagrinėjimo ne dėl to, kad nežinojo, kada rašytinio proceso tvarka bus priimtas procesinis sprendimas dėl pradėto teismo proceso pabaigos, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, o todėl, jog bylinėjimosi išlaidų įrodymų iki proceso byloje pabaigos apskritai neturėjo, nes bylinėjimosi išlaidų (teisinės pagalbos išlaidų) iki proceso byloje pabaigos realiai nebuvo patyręs. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovui priteisė bylinėjimosi išlaidas, kurių jis iki proceso byloje pabaigos realiai nebuvo patyręs, be to, pagal įrodymą, kurio objektyviai iki proceso byloje pabaigos nebuvo.
9.3. Teismo išvada, kad atsakovo prašomos priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, neatitinka teisės aktų reikalavimų. Nors užmokesčio už advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą už atsiliepimo į ieškinį parengimą dydis neviršija rekomenduotino, tačiau vien tai nesuteikia teisės priteisti atsakovui visas jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovo prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateiktoje lentelėje nurodytas advokato teisinių paslaugų pobūdis (dokumentų analizė, atsiliepimo į ieškinį parengimas) yra besidubliuojantis. Parengti atsiliepimo į ieškinį be dokumentų analizės neįmanoma, todėl dokumentų analizė patenka į teisinės pagalbos rengiant atsiliepimą į ieškinį apimtį. Be to, mažinant atsakovo turėtas advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą, turėjo būti atsižvelgta į bylos nesudėtingumą, atsiliepimo į ieškinį motyvų apimtį, kuri nesiekia vieno puslapio. Todėl, apeliantės nuomone, atsakovo prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos turėjo būti sumažintos iki 100 Eur.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas K. E. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Teismas tinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai išnagrinėjo šalių nurodytas faktines bylos aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Kaip nurodo pati apeliantė, teismas, manydamas, kad yra praleistas terminas tokiam prašymui paduoti, gali jį atnaujinti savo iniciatyva. Tuo labiau, kad šiuo atveju apeliantė nurodo neva praleistą terminą - 2 dienas, kas, vadovaujantis CPK 3, 21 straipsnių, CK 1.5 straipsnio nuostatomis, negali būti reikšminga ir laikoma esmine aplinkybe, dėl kurios atsakovui būtų atimta teisė gauti jo turėtų byloje išlaidų atlyginimą.
10.2. Nepagrįstos apeliantės prielaidos, kad atsakovas nepatyrė bylinėjimosi išlaidų iki proceso pabaigos. Atsakovo bylinėjimosi išlaidos susidarė analizuojant bylos medžiagą, surašant atsiliepimą į ieškinį, konsultuojant atsakovą prieš 2019 m. sausio 25 d. parengiamąjį teismo posėdį. Kada atsakovas realiai sumokėjo savo atstovui pinigus, neturi jokios reikšmės. Kitas parengiamasis teismo posėdis buvo paskirtas 2019 m. kovo 7 d., taigi, atsiskaityti su savo atstovu atsakovas turėjo laiko mažiausiai iki šios datos. Sužinojęs, kad ieškovė atsiėmė ieškinį, atsakovas esant pirmai galimybei atsiskaitė su savo atstovu ir pateikė teismui tai patvirtinantį dokumentą bei prašymą priteisti jam turėtas išlaidas.
10.3. Kiekvienas asmuo prieš kreipdamasis į teismą, turėtų pabandyti savo problemas išspręsti savitarpio susitarimu. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendraturčių sutarimu, kas reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tačiau ieškovė nesikreipė į atsakovą dėl apmokėjimo už jos sunaudotą elektros energiją, bet iš karto kreipėsi į teismą su ieškiniu. Atsiimdama ieškinį ieškovė pripažino aplinkybę, kad ieškinys buvo pateiktas nepagrįstai. Atsakovas dėl tokių ieškovės veiksmų buvo nepagrįstai įtrauktas į teisminį procesą, dėl ko patyrė ne tik išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, bet ir kitas išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal CPK 320 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
12. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria priteistos iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Pažymėtina, kad teismo sprendimu turi būti atsakyta į visus byloje pareikštus reikalavimus ir išspręsti kiti bylai reikšmingi klausimai (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnis). Be kitų, teismo sprendimu (nutartimi) turi būti išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 93 straipsnis). Jei CPK normose nustatyti klausimai teismo sprendimu neišsprendžiami, jie gali būti išsprendžiami papildomu sprendimu. Papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas pateiktas CPK 277 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta galimybė priimti papildomą sprendimą, jei teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.
14. Atskirajame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino papildomo sprendimo priėmimo galimybę bylinėjimosi išlaidų klausimu, nepagrįstai priteisė iš apeliantės atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, neįvertinęs šių išlaidų dydžio pagrįstumo, neteisingai įvertinęs atsakovo galimybes pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jas patvirtinančius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.
15. Byloje nustatyta, kad civilinė byla buvo pradėta pagal ieškovės A. V. ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo K. E.. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 29 d. nutartimi priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Ši teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, apie posėdį nepranešant byloje dalyvaujantiems asmenims, taigi atsakovas neturėjo galimybės teismui pateikti teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo iki šios teismo nutarties priėmimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas turi teisę į turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nors priimant nutartį, kuria byla nutraukta, įrodymai dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų ir nebuvo pateikti (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
16. Dėl galimybės šaliai atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, atitinkamai suinteresuotam asmeniui neturint galimybės turėtų išlaidų įrodymus ir prašymą jas atlyginti pateikti nepasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Tais atvejais, kai teismas neišsprendžia bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo, gali būti priimtas papildomas sprendimas (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis). Kai procesinis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi teisę jį atnaujinti suinteresuoto asmens prašymu ar savo iniciatyva (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Taigi, tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013, 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).
17. Taigi, CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tokiu atveju teismas CPK 277 straipsnio pagrindu turi priimti papildomą sprendimą ir spręsti dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria priimtas ieškinio atsisakymas ir byla nutraukta, priimta rašytinio proceso tvarka, apie posėdį nepranešant byloje dalyvaujantiems asmenims, dėl to atsakovas neteko galimybės pateikti turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus bei prašymą atlyginti šias išlaidas. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė reikšmingomis sprendžiant atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Kadangi išlaidų advokato padėjėjo pagalbai atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas nutartimi, kuria nutraukta byla, jis turėjo būti sprendžiamas, priimant papildomą nutartį. To nepadarius suvaržoma byloje dalyvaujančių ir turinčių priešingą nei ieškovo interesą asmenų teisė gauti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.
18. Taip pat pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą CPK 94 straipsnio 1 dalies prasme, įvertinęs abiejų proceso šalių elgesio tinkamumą, spręsti apie ieškovės procesinį elgesį, kad ieškinį pareiškusi A. V., vėliau jo atsisakė, nenurodydama net faktinių ieškinio atsisakymo aplinkybių. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo turėtos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti šiuo atveju susidarė ne dėl su jo elgesiu susijusių priežasčių, o ieškinio atsisakymas buvo sąlygojamas tik ieškovės valios ir apsisprendimo. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad ieškinio atsisakymas ir civilinės bylos nutraukimas šiuo atveju prilyginamas bylos išsprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal ieškovės pareikštus reikalavimus.
19. Apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino papildomo sprendimo priėmimo galimybę bylinėjimosi išlaidų klausimu, nes atsakovo su prašymu pateikto advokato padėjėjo paslaugų apmokėjimą patvirtinančio dokumento data yra vėlesnė, nei ieškinio atsisakymo data, dėl ko atsakovas iki proceso byloje pabaigos jokių bylinėjimosi išlaidų realiai nepatyrė, apeliacinės instancijos teismas atmesta kaip teisiškai nepagrįstus. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pateikti turėtų bylinėjimosi išlaidų patvirtinančius dokumentus teismui iš karto po apmokėjimo yra šalies teisė, bet ne pareiga. Be to, šiuo atveju bylos nagrinėjimas iš esmės, su kuriuo siejamas prašymo atlyginti advokato ar advokato padėjėjo išlaidas ir jas patvirtinančių įrodymų pateikimo vėliausias momentas (CPK 98 straipsnio 1 dalis), ne tik nebuvo pasibaigęs, ši stadija iš viso nebuvo pasiekta. Tai reiškia, kad šalys dar turėjo teisę teikti teismui prašymus ir įrodymus dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
20. Nesutiktina ir su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį. Atsakovas pareiškime dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašė priteisti jam iš ieškovės jo turėtas 400 Eur išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti atlyginimą. Kartu su šiuo pareiškimu atsakovas pateikė šių išlaidų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus - 2019 m. vasario 19 d. pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 1018995, bei šių išlaidų detalizaciją - pateiktų dokumentų analizė, konsultavimas – 100 Eur, atsiliepimo į ieškinį parengimas ir pateikimas teismui – 300 Eur. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau tekste – Rekomendacijos) 8.2 punkte nustatyta, kad rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į ieškinį yra - 2,5 koeficientas, skaičiuojamas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Užpraėjusio ketvirčio (šiuo atveju - 2018 m. trečiasis ketvirtis) vidutinis darbo užmokestis (bruto) buvo 935,70 Eur/mėn. Todėl vien tik rekomenduojamas maksimalus užmokestis už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas už atsiliepimo į ieškinį parengimą sudarytų 1 871,40 Eur (935,70 Eur x 2,5 x 80 proc.) (Rekomendacijų 8.2, 5 punktai). Taigi, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi priteista iš apeliantės atsakovui 400 Eur išlaidų suma už advokato padėjėjo teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, ir kurių mažinti, atsižvelgiant į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, nėra pagrindo (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, jos naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 ir 3 dalys).
23. Ieškovei iniciavus šį apeliacinį procesą, byloje turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl šios išlaidos iš apeliantės valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.