Telšių apylinkės teismo įsakymas

2020-09-08 · Baudžiamoji byla Nr. e1-546-721/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-09-08
Bylos Nr.
e1-546-721/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08726-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nadežda Kiubienė
Kaltinamasis
J. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-546-721/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08726-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 8 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Nadežda Kiubienė,

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. P. , gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. P. 2020 m. vasario 29 d., apie 00.00 val., Mažeikių r. sav., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia, rankomis sudavė ne mažiau keturių smūgių į galvą savo žmonai S. P., taip sukeldamas fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat, J. P., 2020 m. liepos 5 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia, rankos kumščiu sudavė vieną smūgį savo buvusiai žmonai S. P. į kairį skruostą.

Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis J. P. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. kovo 2 d. apklaustas įtariamuoju parodė, kad suprato įtarimo esmę, nuo psichikos ir priklausomybės ligų nesigydo. Sugrįžo namo neblaivus, todėl tarp jo ir žmonos S. P. įvyko konfliktas dėl to, kad ji buvo nepatenkinta, kad jis grįžo neblaivus. Jų konflikto metu jis galėjo jai suduoti ranka kelis smūgius per galvą, nors nelabai prisimena. Jei žmona sako, kad jai sukėlė skausmą, tai dėl savo veiksmų gailisi. Norės atsiprašyti. Pats išėjo iš namų, kad išvengti tolimesnio konflikto. Galėjo tą vakarą eiti pas brolį. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas, todėl dėl kiekvienos smulkmenos jie su žmona barasi. Išlaiko savo žmoną, bet neturi ramybės, todėl nusprendė skirtis (b. l. 96-97).

Kaltinamasis J. P. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugpjūčio 20 d. apklaustas įtariamuoju parodė, kad 2020 m. vasario 29 d., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jų su žmona vykusio žodinio konflikto meta, jis būdamas neblaivus sudavė smūgius jai per galvą, nors nelabai prisimena. Konfliktas įvyko tarp jų dėl to, kad jis grįžo namo neblaivus ir dėl to, kad tuo metu tarp jų vyko konfliktai dėl skyrybų. Dėl savo veiksmų jis su savo žmona susitaikė, jos atsiprašė. Ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas. 2020 m. liepos 5 d. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su buvusia žmona jis galėjo būdamas neblaivus jai trenkti vieną kartą rankos kumščiu jai per veidą. Dar dienos metu, kai namuose buvo blaivus, S. jį išprovokavo vis sakydama, kad jis yra ubagas, mažai pinigų tegalėjo skirti skyryboms, ir jį kaip vyrą šie S. žodžiai įžeidė. Po konflikto su S. dienos metu, jis susinervino ir išvyko iš namų, nuvyko pas brolį, kuris gyvena šalia ir ten vartojo alkoholį. Vakare, bet kiek valandų buvo nepamena, galėjo būti gal apie 21 val., grįžo į namus, kur vėl su S. pradėjo konfliktuoti, pamena tiek, kad Sigita sėdėjo prie kompiuterio, o jis jį išjungė ir pradėjo konfliktuoti, bet tiksliai ką S. sakė, negali pasakyti, nes nepamena. Buvo tikrai neblaivus, tai gal ir galėjo S. suduoti smūgį, nes jis buvo piktas ant jos, kad ubagu dieną pavadino, matomai alkoholis padarė savo ir jis išliejo pyktį. Dėl savo veiksmų gailisi. Supažindintas ir sutinka dėl baudžiamojo įsakymo taikymo (b. l. 146-147).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė be jo paties asmeniško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

nukentėjusiosios S. P. 2020 m. kovo 2 d. parodymais, kuri apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su J. P. yra sutuoktiniai, pragyveno 19 metų kartu. Gyveno adresu (duomenys neskelbtini), tas namas priklauso vyrui. Po įvykio išėjusi gyventi atskirai, gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu tarp jų vyksta skyrybų procesas, vyras inicijavo skyrybas. 2020 m. vasario 28 d. vėlai vakare prieš 12 val. nakties sugrįžo į namus neblaivus vyras J. P.. Suprato, kad jis yra neblaivus iš vyro išvaizdos. Atrakino duris ir pastebėjo, kad vyras yra neblaivus. Su vyru pradėjo konfliktuoti. Ji tuo metu bandė išvaryti į namus įbėgusią katę, turėjo rankose šepetį, o vyras iš jos atėmė šepetį ir trenkė su rankomis gal 4 smūgius per galvą. Smūgių neskaičiavo ir tikrai nesitikėjo tokių vyro veiksmų. Patyrė fizinį skausmą nuo vyro veiksmų. Buvo blaivi. Pradėjo šaukti iš karto. Tuo metu namuose miegojo jų dukra F., ji negirdėjo jų konflikto. Pradėjo šaukti, kad kvies policiją, ką ir padarė. Vyras nematė, kad ji kvietė policiją, bet girdėti galėjo. Tada vyras susiruošė ir išėjo iš namų. Dar jam pasakė, kad iškvietė policiją, kad jis niekur neitų iš namų. Matė, kad jis išėjo pas savo brolį. Todėl policijai ir nurodė, kur ieškoti jos vyro. Į medikus nesikreipė. Ant jos galvos nėra sužalojimų. Šiuo metu skausmo nebejaučia. Prieš ją vyras yra smurtavęs daug kartų, bet ji niekada nesikreipė į policiją. Jei vyras atsiprašys, ji galės jam atleisti. Pagalbos mygtukas nereikalingas, nes ji su vyru negyvens (b. l. 49-50);

nukentėjusiosios S. P. 2020 m. liepos 7 d. parodymais, kuri apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su buvusiu vyru J. P. yra oficialiai išsiskyrę, kažkur šių metų birželio mėnesio viduryje yra įsiteisėjusi teismo nutartis. Ankščiau visi gyveno (duomenys neskelbtini) J. priklausančiame name, o po skyrybų šis namas ir liko J., o ji po skyrybų gyvena savo vardu registruotame bute (duomenys neskelbtini). Skyrybos vyko jos ir Juozo bendru sutarimu. Net po skyrybų ir dar ankščiau (gali pasakyti, kad nuo šių metų kovo mėnesio ji išsikraustė į Mažeikius į savo butą, o ten pas Juozą atvykdavo tik kaip reikėdavo padėti prie vištų) ji atvažiuodavo pas J. į namą, nes augindavo daug vištų, tai su J. žodžiu buvo sutarę, kad kol ji neturi dar darbo, o jis dirbdavo, tai ji atvykdavo ir ten ji būdavau ir prižiūrėdavo ūkį, o J. išvykdavo į kitą miestą darbuotis ir tik penktadieniais grįždavo (visą savaitę dirbdavo). 2020 m. liepos 5 d. prieš pietus, kada tiksliau ji negali pasakyti, su dukra atvažiavo pas Juozą, jis buvo namuose ir jokio konflikto nebuvo, būdavo kaip ir visada viskas gerai. J. buvo blaivus. Dienos meta kažkur J. buvo išvažiavęs, o vakare grįžo girtas, kaip jis grįžo galėjo būti po 21.00 val., o ji su dukra buvo kambaryje (viskas būdavo kaip ir ankščiau gerai, viskas name būdavo bendra, net viename kambaryje miegodavo su J., po skyrybų nebuvo jokio konflikto), parėjo į kambarį, nes ji buvo prie kompiuterio ir jai pasakė, kodėl paukščių neuždarė, o jam atsakė, kad dar laikas yra, nueis ir uždarys, tada ją pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais ir dar visokiais negražiais žodžiais, kurių dabar neįvardins, žodžiu visaip kaip bandė išprovokuoti konfliktą, nes kai J. yra blaivus, jis yra geras žmogus, bet kaip būna girtas, jis visada provokuoja su ja konfliktą, bando išvesti iš kantrybės, bet ji jam nieko bando nesakyti, nes žino, kad jis girtas būna konfliktiškas. Tada ji išėjo į kitą kambarį, nes matė, kaip jis norėtų jai trenkti, o J. jai iš paskos. Tada tarpduryje tarp kambario ir virtuvės jis pasivijo ir rankos kumščiu jai trenkė vieną kartą į veido dešinę pusę, kur labiau kliuvo į smakrą. Paskui suėmė ją už gerklės, bet tuo meta atėjo dukra ir nuo jos atitraukė jį. Po suduoto smūgio J. išėjo iš kambario, o ji paskambino policijai, nes atsibodo jo toks elgesys. Jai sudavė tik vieną smūgį kumščiu, po šio smūgio ji pas medikus nesikreipė ir nesikreips, dėl civilinio ieškinio pareiškimo jai išaiškinta, suprato, bet dar nėra apsisprendusi, ar jį teiks (jei teiks civilinį ieškinį, pateiks prie bylos eigoje). Juozo suduotas vienas smūgis rankos kumščiu, jai sukėlė fizinį skausmą, todėl nori, kad jis už tai atsakytų, be to, ir ankščiau yra prieš ją smurtavęs, bet ne visada kviesdavo policiją. Nori dar pasakyti, kad J. pats yra sakęs, kad jis negali gerti alkoholio, bet jis negali tai daryti, kaip išgeria ir tampa konfliktiškas. Po šio įvykio ji pas Juozą, net jo prašoma negali pasakyti ar vyks ar ne, bet jai yra gaila tų paukščių, jei J. išvažiuoja į darbą, visą savaitę gyvūnai nebus nevalgę, nes nėra kam jų prižiūrėti, neturi kas prižiūrės ūkį (b. l. 57-58);

liudytojos F. P. parodymais, kuri apklausta ikiteisminio tyrimo parodė, kad jos tėvai išsiskyrė ir ji su mama gyvena (duomenys neskelbtini), tik pas tėvą, kuris gyvena(duomenys neskelbtini), ji su mama atvažiuoja tik tada, kaip tėvas važiuodavo į darbą į Klaipėdą, nes per savaitę prižiūrėdavo ūkį, nes augina vištas ir kitus paukščius, bet būdavo kartais, kad ir savaitgaliais su mama pasilikdavo, kaip ir tėtis būdavo namuose, tai visi kartu būdavo. 2020 m. liepos 5 d., apie pietus, ji su mama atvažiavo į kaimą, kiek pamena tėvas namuose buvo, bet vėliau jis išvažiavo matomai pas savo brolį ir vakare gal apie kokią 21 val., tėvas grįžo neblaivus. Ji buvo savo kambaryje ir girdėjo, kaip jos tėvai konfliktuoja, ji nesikišo, nes konfliktuodavo pastoviai kaip jau būdavo girtas, kas ką ten sakė, tikrai nesiklausė. Po šio konflikto tėvas išėjo į lauką, o mama atėjo pas ją į kambarį, jie kalbėjosi ir netrukus atėjo tėvas, kuris vėl ieškojo priekabių prie mamos, pradėjo mosikuotis rankomis, tada ji atsistojo į jų tarpą, kad nesuduotų smūgių tėvas mamai, tai jie žodžiais konfliktavo. Tada mama išėjo iš jos kambario, tėtis taip pat jai iš paskos nuėjo, o ji pagalvojo, kad mamai išeis nuo jo pabėgti ar į lauką ar į kitą kambarį ir pasiliko savo kambaryje, tik žiūrėjo per duris, nes visi kambariai yra pereinami, o iš jos kambario į kitą kambarį, kur mama nuėjo, buvo durys atidarytos, ir išgirdo, kaip tėtis mamą pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais ir ją kaip prie sienos buvo prirėmęs ir tada ranka trenkė mamai per veidą, bet kumščiu ar delnu trenkė tikrai negali pasakyti, nes tai pamačiusi ji atbėgo prie jų ir tėtį gali sakyti, kaip nuplėšė nuo mamos. Mama iš karto nuėjo į šalį, tėtis pabuvo kambaryje, keikėsi ir išėjo į lauką. Mama iškvietė policiją. Ji dar prieš tai, kaip tėvas pradėjo rankomis mosikuotis prieš mamą parašė žinutę savo broliui, kad atvažiuotų pas jas, nes jis buvo išvažiavęs kažkur, bet kai brolis grįžo į kaimą, tuo pačiu metu ir policijos pareigūnai atvyko (b. l. 63-64);

2020 m. vasario 29 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad pareiškėja S. P., gim. (duomenys neskelbtini), parodė, kad 2020-02-29 apie 00.00 val. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), grįžo namo girtas vyras J. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris pradėjo konfliktuoti ir rankomis mušti per galvą nemažiau keturis kartus, dėl ko patyrė fizinį skausmą. Taip vyksta nuolatos, yra anksčiau smurtavęs. Vyro bijo, nes jis taip pat grasina susidoroti su ja užmušant ją. Į medikus nesikreips (b. l. 31-35);

informaciniu pranešimu ROIK 0120000108418, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. vasario 29 d., 00.13 val., S. P. pranešė, jog vyras neblaivus daužosi, mušasi, rėkauja, nepilnamečių nėra, GMP atsisakė, laukia namuose, vyras taip pat namuose (b. l. 25-27);

informaciniu pranešimu ROIK 0120000356296, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. liepos 5 d., 22.00 val., S. P. pranešė, jog neblaivus buvęs vyras trenkė iš kumščio į veidą (b. l. 28-30);

2020 m. vasario 29 d., 00.29 val., S. P. nustatytas 00,00 promilių neblaivumas (b. l. 36);

2020 m. kovo 2 d. surašytas įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolas (b. l. 123);

2020 m. liepos 5 d. 22.37 val. alkotesteriu J. P. nustatytas 1,74 promilių neblaivumas, o 22.31 val. S. P. nustatytas 0,00 promilių blaivumas (b. l. 42).

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma rodo, kad J. P. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, nes jo kaltė yra visiškai įrodyta jo paties prisipažinimu bei kitais byloje esančiais įrodymais ir liudytojos parodymais. Padarytos nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 140 straipsnio 2 dalį, nes J. P. 2020 m. vasario 29 d., sukėlė fizinį skausmą savo sutuoktinei ir 2020 m. liepos 5 d. sukėlė fizinį skausmą savo buvusiai sutuoktinei.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – neteistas, tačiau atleistas BK 38 straipsnio pagrindais kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, dėl veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo (b. l. 78-79, 123); turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 71-73); nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 74-76, 77); nesantis psichiatrinio gydymo įskaitoje (b. l. 83).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstama veika padaryta apsvaigusio nuo alkoholio asmens ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam gali būti skiriama prokuroro pareiškime siūloma bausmė – viešieji darbai, bausmės trukmę nustatant artimą bausmės maksimumui, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 32 valandas per mėnesį visuomenės naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 2 punkto „b“ papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. vasario 29 d. 01.25 val. iki 2020 m. kovo 1 d. 12.45 val. (b. l. 116-119), ir 2020 m. liepos 5 d. 22.30 val. iki 2020 m. liepos 7 d. 15.13 val. (b. l. 123, 124), vieną sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms ir laikant, jog J. P. yra atlikęs dvidešimt keturias valandas viešųjų darbų.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 64¹, 65, 67, 72¹ straipsniais, 140 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. vasario 29 d. padaryta veika), skirti viešųjų darbų bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 32 valandas per mėnesį visuomenės labui.

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. liepos 5 d. padaryta veika), skirti viešųjų darbų bausmę 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 32 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą viešųjų darbų bausmę 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant neatlygintinai dirbti 32 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti viešuosius darbus 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 32 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 2 punkto „b“ papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. vasario 29 d. 01.25 val. iki 2020 m. kovo 1 d. 12.45 val., ir 2020 m. liepos 5 d. 22.30 val. iki 2020 m. liepos 7 d. 15.13 val., vieną sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms ir laikyti, jog J. P. yra išdirbęs dvidešimt keturias valandas viešųjų darbų.

J. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti J. P., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

Išaiškinti J. P., kad, jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Informuoti J. P., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei J. P. paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei J. P. šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Nadežda Kiubienė