- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- 1-870-1021/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01682-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Kaltinamasis
- R. G.
- Nukentėjusysis
- Ž. L.
- Kategorijos
- 1.2.14.10.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis pagal individualios veiklos liudijimą, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje teistumo neturi,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Įrodyta nusikalstama veika.
R. G. 2020 m. sausio 11 d. laikotarpyje nuo 05:48 val. iki 6:05 val. Vilkaviškio rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) tyčia su akmeniu sudaužė kieme stovėjusio, nukentėjusiajai Ž. L. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), V. F. Respublikos valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą, 243,80 euro vertės, tuo pačiu sugadindamas du priekinio automobilio lango valytuvus po 11,57 euro vertės už vieną valytuvą, bei tyčia sugadino Ž. L. gyvenamojo namo metalinės žaliuzių tipo tvoros 6 segmentus, kurių vieno vertė 221 euro, viso 1326 eurų vertės, tokiu būdu sugadino viso svetimo Ž. L. priklausančio turto už 1592,94 euro, bei padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.
II. Faktiniai duomenys, kuriais teismas grindžia savo išvadas.
K. R. G. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies, bei parodė, kad Ž. nepažystantis, pažystantis A., kuris su krikšto dukra draugavo apie metus laiko. Dabar jau išsiskyrę, dėl ko jie išsiskyrė nesidomėjęs. Ji buvo pas jį Vokietijoje, dirbo, užsidirbo automobiliui 2400 eurų. Jam krikšto dukra pasakė, kad jie išsiskyrė, tiksliai kada neatsimenantis, gal praeitų metų viduryje, gal į galą. Su krikšto dukra artimai bendraujantis, ji brolio dukra, jis dėdė. S. A. ir sakęs, nors jūs išsiskyrėt, bet pinigų klausimas likęs. Jis žadėjo atiduoti, paskui pradėjo nekelti ragelio ir davė suprasti, kad mergaitė pinigų nematys. Jokių teisinių priemonių nesiėmė, nes įrodymų neturėjo. Ji padavė jam grynus pinigus prie bankomato. Jei nebendrauja, tai nėra galimybės atsiimti pinigus. Jam negrasinęs, tik pasakęs, kad išsiaiškinti turi. Jam pikta, mergaitė beveik pusę metų dirbo ir pinigų negavo. Žinojęs kur gyvena, nebuvęs anksčiau. Jei jis negražina pinigų, nenori bendrauti, jam pasakė, pikta buvo, bet jis žadėjo atiduoti, kelios dienos prieš bandyta susisiekti, bet jis nekėlė. Po kelių dienų sukilo pyktis ir nusprendęs nuvažiuoti. Tiksliai neatsimenantis, kada paskutinį kartą skambinęs, baigėsi kantrybė. Pirmą kartą pas jį apsilankęs, blaivas buvęs. Tuo metu buvęs Vilkaviškyje, su savo automobiliu atvykęs. Nežinantis koks adresas, tik namą žinojęs. Atvažiavęs pasistatęs automobilį, pro vartus įėjęs, vartai buvo atidaryti ir neužrakinti, atsidaro į vidų. Nemaskavęs save, neatkreipęs dėmesio, kad kameros yra. Galvojęs, kad automobilis A., jis su juo važinėjo, bet pasirodo, kad jis Ž.. Jis vienas buvęs, pasiėmęs akmenį ir išmušęs langą, gal sugadinęs ir valytuvus, nepastebėjęs, specialiai negadinęs valytuvų. Atvažiavęs palei namą, pravažiavęs vartus ir sustojęs. Kieme buvo tamsu, neatsimenantis, ar gatvėje šviesos buvo, gal tamsu. Brolis nebuvo, jis nežinojo. Garsas buvo, jis nežinantis ar kas nors buvo namuose, nes niekas neišėjo. Jis ten nebuvęs, niekas neišėjo, neįsivaizduojantis, ar namie kas buvo. Pravažiavęs tvorą ir ant kelio pasilikęs automobilį. Į tvorą neatkreipęs dėmesio, matęs, kad tvora yra, bet neatkreipęs dėmesio. Nežinantis, kas galėjo apgadinti tvorą, jis ėjęs tikslu, kad langą išdaužyti, padaręs ir išvažiavęs. Jis pats nusprendęs, kad taip reikia padaryti. Turtinę žalą tik dėl automobilio atlyginęs. Atlyginsiąs neturtinę žalą, 100 eurų galėtų atlyginti. Narkotinių medžiagų nevartojantis. Kiek valandų buvo, negalintis tiksliai pasakyti. Prie namo gal 5 min. užtrukęs, prie tvoros iš lauko pusės buvo akmenų krūva, pasiėmęs akmenį, nuėjęs, trenkęs į stiklo kampą ir išėjęs, daugiau niekur kieme nevaikščiojęs. Šunų negirdėjęs. Apie 10 min. užtruko, kiek tiksliai nežiūrėjęs į laikrodį. Niekur pakeliui sustojęs nebuvo, pas mamą Vilkaviškyje buvęs. Pas mamą jo buvusi žmona su vaiku gyvena. Jo tikslas buvo sugadinti automobilio langą, o tie pinigai kurių negražino, buvo skirti automobilio pirkimui. Jo tikslas buvo išdaužyti langą. Kameros nepastebėjęs. Pats savo noru nutraukęs veiką, nieko daugiau nesiruošęs daryti. Neatsimenantis, ar ten apšviesta, kur tvora sugadinta. Jie artimai bendraujantys, ji jam kaip dukra. Savo turintis vaikų, su jo mama gyvena. Taip ėjęs apgadinti automobilį. Galima sakyti akis už akį, jokių nesuvestų sąskaitų nebuvo su L.. Jis tik norėjęs, kad jis pradėtų šnekėti, ir po to skambinęs, jis nekėlė, iš kito numerio tik paskambinęs, su juo susisiekęs kaip norėjęs susitaikyti, bet jis neadekvačių pinigų užsiprašė. Jis nepateisinantis savo veiksmų, bet žmogus negali taip elgtis. Jam pyktis sukilo, jo veiksmas nebuvo teisingas, gailisi daugiau taip nebus. Už stovėjimą baudą turintis. Žmonės jauni pridaro klaidų. Pirma kreipęsis į advokatą M.į, teiravęsis kaip susigražinti pinigus. Jis su Ž. L. jokių nesuvestų sąskaitų neturintis, A. L. jo krikšto dukrai skolingas, įkalčių nėra. Jis atėmė tuos pinigus. Viskas dėl to kad jis apgavo mergaitę. Su juo nieko nebuvo. Automobilis buvo langas vairuotojo į kelio pusę.
N. Ž. L. parodė, kad anksčiau kaltinamojo nepažinojusi. Sūnus pažinojo, kiek jai žinoma sūnus draugavo su kaltinamojo krikšto dukra, bet ji tik po įvykio sužinojusi, kad tai tas vyriškis. Jie išsiskyrė, kad buvo konfliktas po šito įvykio sužinojusi. Kai padavę ieškinį, tik tada atsirado iš jų pusės ieškinys ar pareiškimas. Nežinanti, ar buvo konfliktas dėl pinigų, sūnus suaugęs. Ji gyvenanti Vokietijoje, ir sausio mėnesį gyvenusi Vokietijoje, sūnus buvo (duomenys neskelbtini). Ryte atsikėlęs pamatė kas padaryta, jai paskambino, klausė ką daryti, liepusi kviesti policiją, kadangi kiemas filmuojamas, liepusi peržiūrėti įrašus. Ji grįžusi namo gal sausio 12 d., sausio 13 d. rašiusi pareiškimą policijoje. Grįžus pamačiusi, kad buvo sugadinta tvora per visą tvoros ilgį, buvo išdaužtas automobilio BMW priekinis langas, apgadintas šoninis stiklas vairuotojo pusėje, sulaužytas valytuvo mechanizmas. Automobilis buvo draustas Kasko, bet Vokietijos draudimas neatlygino, bet vyriškis prieš pirmą posėdį jai atlygino žalą dėl automobilio. Dėl tvoros atlygino draudimas. Jai draudimas išmokėjo 2200 eurų. Kas apgadino tvorą vaizdo įraše nesimato, kadangi buvo tamsus paros metas, bet įraše labai gerai matyti, kaip įtariamasis perlipa tvorą, ateina ant kiemo kur stovi automobilis, po to pagrįžta, pasiima akmenį ir išdaužo langą. Dar šoninis stiklas ir kapotas subraižyti, bet ji dėl to pretenzijų neturinti, pagal čekius jis jai už automobilį atlygino pilnai, dėl tvoros jai draudimas atlygino, kaltininkas dabar su draudimu aiškintis turės. Sūnus beveik metai iki įvykio buvo su drauge išsiskyręs. Jai mananti, kad jis neturėjo už ką taip padaryti. Tvorą mananti, kad jis sugadino, kadangi tuo pačiu metu viskas įvyko, su kitais asmenimis konfliktų neturintis. Vaizdo įraše matosi kad automobilis atvažiuoja, prie kaimyno sustoja, ir stovi su tomis įjungtomis šviesomis. Jis sustojo prie tvoros iš tos pusės kur apgadinta, ir taip visa tvora ir sugadinta iki vartelių beveik. Jai draudimas 50 eurų neprimokėjo, bet mananti, kad vyriškis jai atlygino. Viena kamera filmuoja vartus, per kurią labai gerai matosi, kad vartai buvo uždaryti, jeigu jie ir būtų atidaryti, iš tos pusės, iš kurios vyriškis atėjo, nebūtų galima pro namą praeiti, nes namas ribojasi su tvora. Jei būtų per vartus įėjęs, jis būtų iš kairės pusės atėjęs, jis iš dešinės atėjo, jei ir būtų vartai atidaryti, jis iš tos pusės nepraeitų. Jis per sugadintą tvorą įšoko, matyti filmuotoje medžiagoje, ją pateikę. Ji pati mačiusi įrašą, kad per tvorą perlipo kaltinamasis. Ji minėjusi, kad yra kaltinamojo dukterėčios civilinė byla, nemananti, kad reikia abi bylas jungti į vieną. Ji nežinanti, ar ta byla pradėta nagrinėti. Čia draudimas apžiūrėjo, skaičiavosi ir pasirinko tokį žalos atlyginimo būdą. Gal ir galėjo būti kitas variantas, bet jų tvora yra nauja, jai galioja garantija, ji negalėjusi rinktis kitą įmonę. Ji nežinanti, ar ta tvora iš atskirų dalių, neišmananti tokių dalykų. Keitė ko gero visą tvora, tiksliai nežinanti, nebuvusi namuose. Dabar tvora sutvarkyta, turi būti pateikti dokumentai. Jie mažai būnantys Lietuvoje, pasamdantys ir didžiumą darbų padaro. Nei ji, nei sūnus nebuvę Lietuvoje kai keitė tvorą. Pateikusi civilinį ieškinį dėl 500 eurų neturtinės žalos, kalbėjusi su advokatu. Ji antrą kartą grįžtanti namo, negalinti vakare išeiti į kiemą, tamsoje atsirado baimės jausmas, po to įvykio visus aštrius daiktus nuo stalo surenkanti. Beveik kiekvieną dieną skambinanti žmonėms, kurie prižiūri namus, nes nėra saugu. Kaip pirmo karto nesitiki, taip ir antras kartas gali būti. Turėjusi dėl šio įvykio grįžti du kartus. D. V., turėjusi iš darbo pasiprašyti tris dienas. Laiką gaišti reikėjo, reikėjo organizuoti remontus. Pasitarus su advokatu mananti, kad tai minimali žala. Uždarbis 1500 Eur į rankas, apie kaltinamąjį nieko nežinanti, apie turtinę padėtį irgi nieko. Kai grįžtanti, jai baisu išeiti į kiemą. Dabar trečias kartas, kai grįžtanti po įvykio. Grįžtantys kas du, trys mėnesiai, būnantys tris savaites. Tvoros aukštis 160 cm. Prieš metus ar pusantrų tvora statyta.
Liudytojas A. L. parodė, kad pažįstantis kaltinamąjį apie metus laiko, iki įvykio pažinojęs, jo buvusios merginos krikšto tėvas, tekę bendrauti. Kai įvykis įvyko, su ta mergina buvo išsiskyręs apie 7-8 mėn. Nebaigtų piniginių reikalų su mergina nebuvo. Ta civilinė byla atsirado tik kai jo tėvai atsisakė atsiimti pareiškimą dėl šitos bylos. Konfliktų iš viso jokių neturėjęs, Lietuvoje mažai laiko praleidęs, mama irgi neturėjo su niekuo konfliktų. Jis su buvusia mergina išsiskyręs 2019 m. liepą, o viskas įvyko sausį. Dėl ko viskas atsitiko, jis nežinantis. Buvęs vienas namuose adresu (duomenys neskelbtini). Namai aptverti metaline tvora, vartai automatiniai su pulteliu, jie užsirakina automatiškai uždarius, ranka, jų neatidarysi. Galintis garantuoti, kad buvo vartai užrakinti. Grįžęs vėlai, turėjęs anksti keltis, buvo užsistatęs žadintuvą, atsikėlęs apie 8 val., atitraukęs žaliuzes pamatęs, kad apgadinta tvora, iš gatvės puses buvo apgadinti 8 ar 9 segmentai. Iškvietęs policija, belaukdamas pamatęs, kad automobilis BMW kieme apgadintas. Su policija kartu peržiūrėję vaizdo įrašą ir iš įrašo pamatęs, kad ten buvo R. G.. Iš įrašo matęs, kad žmogus perlipa tvorą, ateina į teritoriją, apsižiūri ir išeina, perlipa vėl toje pačioje vietoje tvorą, už kokių 5 min. grįžta pasiima akmenį buvusį kieme ir išdaužia automobilio BMW priekinį stiklą, akmenį padeda atgal ir išlipa atgal. Vienoje kameroje matosi kaip žmogus perlipa, priėjus arčiau matosi veidas žmogaus. Kitoje kameroje veidas matosi labai gerai. Manantis, kad tyčia tvorą apgadino, nes jis būtų tik du segmentus apgadinęs lipdamas per tvorą. Apeiti aplink namą pro tą pusę iš kurios jis atėjo neina, jeigu būtų atėjęs per vartus būtų kita kamera užfiksavusi. Segmentas tai yra tos metalinės tvoros 2 metrų plotis, nežinantis, ar lentos atskirai keičiasi, segmentų manantis 15 keitė, nes jie visi kartu tvirtinasi prie stulpo. Keitė ta pati įmonė, kuri prieš tai ir įrengė tą tvorą. Priežasties nežinantis, prieš tai kaltinamasis skambino per mesendžerį apie 5 val. ryto, bet miegojęs, negirdėjęs. Prieš tai dieną dar kokius 3 kartus skambino, kitą kartą skambino, kai jis su pareigūnais kalbėjęs, bet pareigūnai liepė nekelti. Apie porą savaičių buvo jau grįžęs į Lietuvą, kaltinamasis galėjo matyti su tuo automobiliu važinėjantį. Kaltinamasis tiksliai nežinojo jo gyvenamosios vietos, žinojo tik draugė ir jos tėvas, jie turėjo parodyti arba netgi kartu atvažiuoti. Teritorijoje antro žmogaus nebuvo, bet matosi kaip automobilis pravažiuoja ir ten kur stovėjo automobilis, buvo likę batų pėdsakai. Kaltinamasis lipdamas per tvorą ją ir apgadino, lipant ji susilankstytų, neįmanoma perlipti ją neapgadinus. Grįžęs namo apie 00:30, buvo apšviesta, pro tą tvorą pravažiavęs, ji nebuvo apgadinta. Jis kai atsikėlęs, kaimynas ateidinėjo, kaimynas R. V. atėjęs sake, kad kaip tik norėjo tėvams skambinti, pasakyti, kad tvora apgadinta. Jis negirdėjęs apie ką kaimynas su policijos pareigūnais kalbėjo. Čia gavosi, kad žala jo tėvams padaryta, manantis, kad buvo taikyta jam, bet už ką tai nežinantis. Nebuvo iki to įvykio jokio konflikto. Išsiskiriant konflikto dėl pinigų nebuvo. Po išsiskyrimo jis su ja net nekontaktavęs. Buvo toks pokalbis su G., buvo bandyta tartis, kad tėvai atsiimtų pareiškimą, jis sakė, jei neis visko susitvarkyti, tai jo krikšto dukra rašys pareiškimą. Yra pokalbis tarp jo ir kaltinamojo, įsijungęs filmavimo kamerą kito telefono ir girdisi pokalbis. Pokalbis yra labai painus, bet vienoje vietoje jis bandė tartis, kad tėvai atsiimtų pareiškimą dėl šito kas dabar yra ir pasakė „jai, nesusitvarkom gražiai E. eina į policiją ir parašo pareiškimą ant jo, kad ją pažeminęs ir kad aš jai skolingas“, galėtų teismui pateikti įrašą. Jis tvoros apgadinimus pamatęs, kai atsikėlęs pakėlęs žaliuzes ir R. V. pamatęs keldamas žaliuzes. Po to įvykio buvo šokas, netgi lankęsis ligoninėje, nes buvo užkilęs spaudimas, baimė būti namuose, tą dieną buvęs sukrėstas. Mesendžeris, facebookai yra vieša erdvė, gali bet kas prisijungti jo vardu ir naudotis. Nepripažįstantis, kad mesendžerį yra jo prisipažinimas, kad skolingas 4000 eurų. Keičiasi visas segmentas, buvo iškviesta įmonė, ji paskaičiavo žalą, tėvai pateikė draudimui, draudimas ir padengė. Tiksliai neatsimenantis, keli segmentai buvo sugadinti. Tvora kainavo 4500-5000 eurų, draudimui buvo pateiktos sąskaitos. Įmonė dar prijungė ir išlaidas už demontavimą ir naujos tvoros sumontavimą, kadangi turėję garantiją. Draudimas siūlė rinktis kitą įmonę, bet tada jiems būtų negaliojusi garantija.
Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo parodymų, nukentėjusiosios ir liudytojo parodymų, kaltinimas jam grindžiamas žemiau išvardintais rašytiniais bylos dokumentais:
Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, surašytu 2020-01-11 tyrėjos G. U., kuriame pranešama, kad 2020-01-11 apie 09:00 val. A. L. išėjęs į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad apgadinta aplink namą įrengta tvora - nuo (duomenys neskelbtini) pusės sugadintos šešios tvoros sekcijos. Padaryta žala apie 2000 eurų. Taip pat apgadintas kieme stovėjęs automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), - išdaužtas priekinis stiklas ir įbrėžtas šoninis priekinis kairės pusės stiklas. Tvora ir automobilis priklauso A. L. motinai Ž. L., kuri išvykusi į užsienį. Namo kiemas filmuojamas vaizdo stebėjimo kameromis ( b. l. 3);
Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką, pateiktu Ž. L., kuriame pranešama, kad jos sūnus A. L. pastebėjo, kad apgadintas jai priklausantis turtas - automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – išdaužtas priekinis stiklas ir įrėžtas šoninis priekinis kairės pusės stiklas bei apgadinta gyvenamojo namo kiemo tvora, bei prašoma veiką iš BK 284 str. perkvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ( b. l. 5);
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2020-01-11 10:40---11:20 val. apžiūrėta įvykio vieta, esanti yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje yra dviejų aukštų gyvenamasis namas, kurio teritorija aptverta metaline tvora. Gyvenamojo namo teritorija stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Iš (duomenys neskelbtini)gatvės pusės tvora yra sudaryta iš devynių tvoros sekcijų. Žiūrint nuo kairės pusės stebimos apgadintos antra, trečia, ketvirta, šešta, septinta ir devinta tvoros sekcijos. A. Š. gatvę prie namo pažymėto Nr. 5, rasta cigaretės nuorūka, kuri įvykio vietoje paimta ir supakuota į voką Nr. 1. Šalia nuorūkos rastas įspaustinis avalynės pėdsakas, padaryta pėdsako išlieja ir ji supakuota į dėžę Nr.2. Į namų valdą patekta iš (duomenys neskelbtini) gatvės per atidarytus vartus. Kiemas grįstas betoninėmis trinkelėmis. Patekus į gyvenamojo namo kiemą kairėje pusėje prie gyvenamojo namo yra juodos spalvos automobilis, kuris apgadintas (b. l. 6-14);
Daiktų apžiūros protokolu, kuriame 2020-01-11 11:20 val. fiksuota, kad apžiūrėtas juodos spalvos (duomenys neskelbtini) automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keturių durų. Stebimas apgadintas kairės pusės šoninis priekinis langas ir apgadintas priekinis automobilio langas (b. l. 15-19);
Daiktų apžiūros protokolu, kuriame 2020-03-31 13:44---13:49 val. fiksuota, kad apžiūrėta cigaretės nuorūka, baltos spalvos filtru, purvina, ant jos yra užrašas "Winston" (b. l. 20-21);
Tarnybiniu pranešimu, 2020-01-11 surašytu tyrėjos G. U., kuriame pranešama, kad apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini)., nustatyta, kad namo teritorija filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (b.l. 58);
Tarnybiniu pranešimu, 2020-01-11 surašytu tyrėjos G. U., kuriame užfiksuota, kad į įvykio vietą atvykę pareigūnai kartu su A. L. peržiūrėjo vaizdo stebėjimų kamerų, įrengtų (duomenys neskelbtini)., įrašus. Nustatė, kad tvora ir automobilis buvo apgadinti 2020-01-11 apie 05:00-06:30 val. automobilį apgadino vienas asmuo, apgadinamos tvoros nesimato. Iš vaizdo stebėjimo kamerų įrašų A. L. atpažino automobilį apgadinusį asmenį kaip R. G.. A. L. teigė, kad šis asmuo yra jo buvusios draugės E. G. krikšto tėvas (b. l. 78);
Tarnybiniu pranešimu, 2020-01-11 surašytu tyrėjos G. U., kuriame užfiksuota, kad tikslu nustatyti įvykį mačiusius liudytojus buvo bendrauta su A. L. kaimynu R. V., gyvenančiu (duomenys neskelbtini), kuris teigė, kad 2020-01-11 apie 06:00 val. girdėjo lojant savo šunis, tačiau į kiemą neišėjo ir nieko nematė (b. l. 79);
Savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokole fiksuota, kad Ž. L. pateikė filmuotą vaizdo medžiagą USB laikmenoje (b.l. 60).
Daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2020-02-18 11:02---14:01 val. užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame fiksuota, kad vaizdas filmuotas tamsiu paros metu, nėra ryškus, nespalvotas. Matoma data "01-11-2020 SAT" bei fiksuotas laikas. Užfiksuotame laike 05:48:19 matoma, kaip tamsi namo teritorija yra apšviečiama atvažiuojančio automobilio, kuris lėtai pravažiuoja pro namą ir sustoja. 05:49:16 nuo automobilio sustojimo vietos, prie namo tvoros, ateina žmogus, prie kurio šviečia šviesos šaltinis (tai gali būti uždegta cigaretė, mobilusis telefonas arba žibintuvėlis).05:52:22 pro išlaužtą tvoros dalį į namo teritoriją įeina vyriškis, priartėja arčiau vaizdo kamerų. Matyti, kad vyriškis yra R. G.. Jis dėvi tamsios spalvos rūbus, yra su akiniais. 05:58:33 val. matyti prie automobilio, stovinčio gyvenamojo namo kieme, priekinės vairuotojo pusės ateinantis R. G., kuris abejomis rankomis laiko kažkokį sunkų daiktą (akmenį ar betono luitą), kuriuo kelis kartus suduoda smūgius į priekinį automobilio stiklą bei automobilio vairuotojo pusės šoną. Po to rankose turėtą sunkų daiktą nuneša ta pačia kryptimi iš kur atėjo (b. l. 63-66);
Savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolu, kuriame fiksuota, kad 2020-01-14 A. L. pateikė kvitą, PVM sąskaitą faktūrą, sutarties pasiūlymą, įgaliojimą (b. l. 61);
Savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2020-01-20 A. L. pateikė stiklo kokybės sertifikatą, kasos pajamų orderį, PVM sąskaitą faktūrą. Carglass stiklo kokybės sertifikate fiksuota, kad jis išduotas 2020-01-14 Ž. L. automobiliui BMW 3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kasos pajamų orderio kvite fiksuota, kad Ž. L. sumokėjo 378,51 Eur. Carglass PVM sąskaitoje faktūroje fiksuota, kad BMW 3 serijos 4D SAL/5D EST 2011-stiklo kaina 243,80 Eur, valytuvo B. A. (600) 1 vnt. kaina 11,57 Eur, valytuvo B. A. (475) 1 vnt. kaina 11,57 Eur (b. l. 67-70);
UAB ,,Reilita“ pateikta informaciją, kad žaliuzi tipo tvoros kaina pagal matmenis 1,45 m/2.60 m. būtų 221 euras už vienetą be montavimo darbų (b. l. 147- 148);
Draudimo įmonės AAS „BTA Baltic I. C.“ 2020-02-24 raštu, kuriame nurodyta, kad draudimas dėl 2020-01-11 įvykio metu apgadintos tvoros Ž. L. atlygino 2200 eurų žalą (b. l. 74-76);
Daiktai, turintys reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti, nuorūka, avalynės pėdsakas, perduoti saugoti Vilkaviškio PK pagal kvitą BBB Nr.0012491 (b. l. 22); CD ir USB laikmena su vaizdo įrašu (b.l. 62,151).
III. Faktinių duomenų vertinimas, pripažinimas įrodymais, įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija, teismo padarytos išvados.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Šis nusikaltimas padaromas tyčia. Jis gali būti padaromas veikiant tiek tiesiogine tyčia, tiek netiesiogine tyčia – kai kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori (tiesioginė tyčia) arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti (netiesioginė tyčia). Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio teisės pažeidimo. Pagal šį straipsnį atsakoma, kai sugadinto, sunaikinti turto vertė didesnė negu 5 MGL (250 Eur).
Kaltinamasis savo kaltęs pripažino iš dalies, t. y. pripažino, kad sugadino automobilio BMW priekinio lango stiklą ir du jo valytuvus, jį sudaužydamas. Kad nukentėjusiajai Ž. L. priklausantis automobilis buvo apgadintas, sudaužant jo priekinį stiklą, bei tai padarė kaltinamasis R. G. 2020 m. sausio 11 d., neabejotinai nustatyta tiek nukentėjusiosios Ž. L. parodymais, tiek liudytojo A. L. parodymais, bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais: įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini) kieme 2020-01-11 rastas apgadintas automobilis BMW ( b. l. 6), daiktų apžiūros protokolu, kad automobilio priekinis lango stiklas sudaužytas (b. l. 15-19), kieme įrengtų stebėjimo kamerų vaizdo įrašais, pateiktais nukentėjusiosios Ž. L. (b. l. 60), kuriuos matyti, kad liudytojo A. L. atpažintas kaltinamasis R. G. paėmęs akmenį su juo išdaužia automobilio priekinio lango stiklą (b. l. 63-66 ).
Kaltinamasis neigia, kad sugadino nukentėjusiosios Ž. L. skardinę žaliuzi tipo tvorą. Teismas vertina tokius kaltinamojo parodymus kritiškai, kaip pasirinktą gynybos taktiką, siekiant išvengti turtinės žalos atlyginimo, pasinaudojant tuo, kad vaizdo kameromis yra užfiksuoti jo veiksmai sugadinant automobilio priekinį stiklą, o tvoros sugadinimas nėra fiksuotas. Kaltinamojo parodymus vertinti kaip visiškai teisingus ir jais be abejonės tikėti nėra pagrindo, kadangi apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu jis melagingai teigė, kad į namo kiemą įėjo per neuždarytus vartus, ką liudytojas A. L. paneigė, teigdamas, kad vaizdo kameros užfiksavo jį lipant du kartus per tvorą, ką padaryti neapgadinant tvoros nėra galimybės. Teisėjas pasitarimų kambaryje papildomai peržiūrėjęs ir išanalizavęs pateiktus įvykio vietos stebėjimo kamerų vaizdo įrašus, nustatė, kad kameros Nr.1 (ch01_20200111052655) įraše matyti, kaip 2020-01-11 5:48:40 val. pro tvorą iš kairės į dešinę pusę gatve pravažiuoja su šviesomis automobilis. Toje vietoje dešinėje, kur nuvažiuoja automobilis, 05:48:15 val. matyti judanti artėjanti švieselė, teismo vertinimu nuo cigaretės, kadangi nuo jos atskyra žiežirbos ir krenta, be to ji pastoviai juda, keliama į viršų. 5:49:30 val. matyti, kad švieselė kairėje pusėje praeina pro tvorą į kairę. Kameros Nr. 4 įraše (ch04_20200111053633) matyti, kai tuo metu, t. y. 05.50:07 val. vyriškis priėjęs prie vartų rūko, tačiau nelipa, o nueina, kas paneigia jo versiją, kad perlipo vartus. Toliau kameros Nr.1 (ch01_20200111052655) įraše matyti, kad kaltinamasis 05:50:34 val. grįžta, po to kurį laiką stovi, rūko. Vaizdo įraše matyti jo šešėlis, joks kitas asmuo šalia nėra matomas. 05:51:05 val. cigaretė yra numetama, 05:52:15 val. kaltinamasis tvoros kampe perlipa per tvorą, ir lėtai eina tiesiai. 05:53:03 val. grįžta prie tvoros, ją perlipa iš vidaus į gatvę. 05:58:11 val. matyti, kaip jis vėl perlipo tvorą iš gatvės į vidų, prieina prie tvoros, pasilenkia, kažką pakelia nuo žemės, ir 05:58:24 val.. eina tiesiai į vidų, abejose rankose nešdamasis akmenį. 05:59:22 val. kaltinamasis grįžta atgal ir perlipa tvorą. Kameros Nr. 3 (ch03_20200111053313) 05:52:47 val.. matyti, kad vyriškis priėjęs prie automobilio yra su akinukais, tas pats vyriškis vaizdo įrašo 05:58:54 val. matomas su akmeniu daužantis automobilio stiklą. Iš šios kameros vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad šis asmuo yra kaltinamasis. Kameros Nr.1 (ch01_20200111052655) vaizdo įraše matyti, kad 06:03:17, 25 val. dešinėje matyti vėl žiburėlis nuo cigaretės, kuris artėja link tvoros, prie tvoros atsiranda 06:03:51, juda į kairę palei tvorą, vėl atsiranda iš kairės 06:04:41 sek., juda į dešinę, dingsta 06:05:03 sek.. Iš kameros Nr. 4 įrašo (ch04_20200111053633) matyti, kad ši žiburėlis nepraeina iki vartų, kas rodo, jog visą tą laiką, apie 50 sekundžių kaltinamasis buvo prie tvoros, tuo metu ir apgadino jos segmentus. 06:32:18 sek. pirmos kameros vaizdas prašviesėja ir matyti priekyje apgadinta tvora. Teismas, įvertinęs liudytojo A. L. parodymus, kad namo grįžęs apie 00:30 valandą, pravažiavęs pro tvorą ta puse, nematęs apgadinimų, daro išvadą, kad tokiais liudytojo Teismo vertinimu įvertinus tvoros akivaizdžius apgadinimus, nėra pagrindo abejoti liudytojo parodymais nėra pagrindo netikėti, kadangi neabejotinai jis būtų pamatęs šiuos apgadinimus, jeigu jie jau būtų buvę, todėl teismo vertinimu jie buvo padaryti būtent 2020-01-11 naktį. Tiek nukentėjusioji Ž. L., tiek A. L. nurodė, kad nėra kitų asmenų, kurie jiems galėtų kenkti, kai tuo tarpu kaltinamasis nurodė konkretų keršto motyvą. Be to nėra pagrindo nesutikti su liudytojo A. L. teiginiu, kad jau lipant per tvorą, ji buvo apgadinta, kadangi matyti, kad ji yra iš lentelių, kurios sudaro segmentą, apgadintas jų viršus. Nėra pagrindo abejoti, kad lipdamas per tvorą kaltinamasis jautė, kad ji linksta, t.y. suprato, kad lipdamas per tvorą ją gadina, ir to norėjo, todėl jo veika be abejonės yra tyčinė. Teismas, įvertinęs šias aukščiau nurodytas nustatytas aplinkybes tiek po vieną, tiek bendroje visumoje, daro išvadą, kad jų pakanka padaryti išvadą, kad kaltinamasis apgadino ir nukentėjusiosios namo skardinę tvorą, sulankstydamas jos atskirus 6 segmentus.
Kaltinamasis nesutiko su sugadintos tvoros verte, pateikdamas MB ,,Moderni tvora“ 2020-10-21 komercinį pasiūlymą, kad Daimond 60/90 25 metų garantija, kiekis 21,060, vieneto kaina 27 Eur be PVM, su montavimu bendroje sumoje su PVM yra 1003,36 Eur., siekdamas ateityje turtinės žalos atlyginimo draudimo bendrovei. Liudytojas A. L. motyvuotai teigė, kad tvora kainavo 4500-5000 Eurų, keičiasi visas segmentas. Buvo iškviesta įmonė, ji paskaičiavo žalą, tėvai pateikė draudimui, draudimas ir padengė. Įmonė dar prijungė ir išlaidas už demontavimą ir naujos tvoros sumontavimą, kadangi turėję garantiją. Draudimas siūlė rinktis kitą įmonę, bet tada jiems būtų negaliojusi garantija. Nukentėjusioji teigė, kad tvoros aukštis 160 cm, statyta prieš 1-1,5 metų. Kaltinime nurodyta sugadintos tvoros vertė yra nurodyta 1326 Eur, kaltinamasis kaltinamas sugadinęs 6 tvoros segmentus, kurių vieno kaina yra 221 Eur, remiantis jų atstatymą atlikusios UAB ,,Reilita“ pateikta informacija (b. l. 148). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tvora yra žaliuzi tipo, susideda iš segmentų 1,45x 2,6 m.. 6 segmentų ilgis yra 15,6 m.. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad akivaizdžiai sugadinti 6 segmentai, ką patvirtina ir pateiktos fotonuotraukos (b. l. 6-14).Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad segmentų vertė ir kiekis yra nustatyti objektyviais duomenimis, ir teismas jais vadovaujasi.
Aukščiau teismo nurodytos aplinkybės, nustatytos iš šiame nuosprendyje išdėstytų duomenų, kurie teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažintini kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo ir jo kaltės įrodymais, todėl jų visuma yra visiškai pakankama teismui neginčytinai ir neabejotinai konstatuoti, kad 2020-01-11 buvo sugadintas nukentėjusiajai Ž. L. priklausantis turtas - metalinės žaliuzių tipo tvoros 6 segmentai, kurių vieno vertė 221 euro, viso 1326 eurų vertės, bei sudaužytas automobilio (duomenys neskelbtini), Vokietijos valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), priekinis stiklas 243,80 euro vertės, tuo pačiu sugadinti du priekinio automobilio lango valytuvai po 11,57 euro vertės už vieną valytuvą, sugadinta turto už 1592,94 euro. Šiuos veiksmus atliko kaltinamasis R. G. keršto motyvais, dėl ko padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota, kaip tyčinis turto sugadinimas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis R. G. pripažintinas kaltu, padariusiu nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, bei jam skirtina bausmė.
IV. Dėl bausmės skyrimo.
Nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymas, yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalyje).
K. R. G. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtinį nusikaltimą. Jis jį padarė keršto motyvais. Tikslas buvo sugadinti svetimą turtą. Pagal savo pobūdį nusikaltimas nėra itin pavojingas. Jis galiojančio teistumo Lietuvos Respublikoje neturi. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors atlygino turtinę žalą už automobilio apgadinimą, tačiau neatlygino 50 Eur už tvoros apgadinimą, dėl ko tai nelaikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas jam skiria švelniausią sankcijoje nustatytą bausmę – viešuosius darbus, jų trukmę ir dydį nustatant mažesnį negu vidurkis, t. y. jam skirtina 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, per mėnesį išdirbant po 20 valandų viešųjų darbų, iš viso 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų visuomenės labui. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio probacijos tarnyboje gavimo pradžios.
V. Dėl civilinio ieškinio.
N. Ž. L. kaltinamajam R. G. pareiškė civilinį ieškinį 988,51 Eur sumai, iš jų 488,51 Eur sudaro turtinė žala, o 500 Eur neturtinė žala (b. l. 32-39,53-57). Ieškinyje nurodoma, kad R. G. atliktais veiksmais Ž. L. buvo padaryta turtinė žala - 2250 eurų išlaidos tvoros remontui, 60 eurų išlaidos lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini) D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transportavimui į remonto paslaugų teikimo vietą Gamyklų g. 9, Marijampolė, bei 378,51 euro išlaidos automobilio remontui. Tvoros remonto 2250 eurų išlaidas patvirtina su UAB „Reilita sudaryta 2020 m. sausio 13 d. sutartis - pasiūlymas ir 2020 m. vasario 27 d. darbų perdavimo - priėmimo aktas. Pažymėtina, kad AAS „BTA Baltic I. C.“ filialas Lietuvoje priėmė sprendimą atlyginti dalį tvoros remonto išlaidų. Atlyginta dalis sudaro 2200 eurų. Neatlyginta tvoros remonto išlaidų dalis sudaro 50 eurų. Lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini) D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transportavimo į remonto paslaugų teikimo vietą Gamyklų g. 9, Marijampolė, 60 eurų išlaidas patvirtina uždarosios akcinės bendrovės „Engra“ 2020 m. sausio 13 d. PVM sąskaita faktūra ENG Nr. 0003230. Aplinkybę, kad Ž. L. realiai patyrė minėtas išlaidas, patvirtina uždarosios akcinės bendrovės „Engra“ išduotas 2020 m. sausio 13 d. kasos pajamų orderio kvitas ENG Nr. 0001805. Lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini) D remonto 378,51 euro išlaidų dydį bei pagrįstumą patvirtina uždarosios akcinės bendrovės „Euroglas“ 2020 m. sausio 14 d. PVM sąskaita faktūra CG Nr. 000040156. Aplinkybę, kad Ž. L. realiai patyrė šias išlaidas, patvirtina uždarosios akcinės bendrovės „Euroglas“ išduotas 2020 m. sausio 14 d. kasos pajamų orderio kvitas Nr. CGM00000460. Ž. L. pažeistos teisės turi būti ginamos jos naudai priteisiant dėl R. G. nusikalstamos veikos patirtų nuostolių atlyginimą, kuris sudaro 488,51 euro. Po vandalizmo akto Ž. L. kentė nerimą dėl Lietuvoje palikto turto saugumo, patyrė nusivylimą ir liūdesį. Užuot mėgavusis laisvalaikiu, bendravimu su jai mielais žmonėmis, Ž. L. turėjo gaišti savo laiką organizuodama sugadinto turto remonto darbus, bei vykimui į Vilkaviškio policijos įstaigą apklausai. N. Ž. L. jos patirtas psichinės bei dvasinės asmens gerovės praradimas kompensuotinas priteisiant iš R. G. 500 (penki šimtai) eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovas baigiamojoje kalboje nurodė, kad kaltinamasis atlygino visiškai padarytą turtinę žalą dėl automobilio apgadinimo, tačiau neatlygino 50 Eur turtinės žalos dėl tvoros apgadinimo. Tą patį patvirtino nukentėjusioji, duodama parodymus.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatydamas žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti ir į jau suformuotą teismų praktiką. Teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad kaltinamasis būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad svarbu užtikrinti, jog žalą padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.
Ieškinyje nurodyta, kad po turto sugadinimo, nukentėjusioji Ž. L. kentė nerimą dėl Lietuvoje palikto turto saugumo, patyrė nusivylimą ir liūdesį. Užuot mėgavusis laisvalaikiu, bendravimu su jai mielais žmonėmis, Ž. L. turėjo gaišti savo laiką organizuodama sugadinto turto remonto darbus, bei vykimui į Vilkaviškio policijos įstaigą apklausai. Teisminio nagrinėjimo metu Ž. L. nurodė, kad antrą kartą grįžtanti namo, negalinti vakare išeiti į kiemą, tamsoje atsirado baimės jausmas, po to įvykio visus aštrius daiktus nuo stalo surenkanti, beveik kiekvieną dieną skambinanti žmonėms, kurie prižiūri namus, nes nėra saugu. Kaip pirmo karto nesitiki, taip ir antras kartas gali būti. Turėjusi dėl šio įvykio grįžti du kartus, dirbanti Vokietijoje, turėjusi iš darbo pasiprašyti tris dienas. Laiką gaišti reikėjo, reikėjo organizuoti remontus. Kai grįžtanti, jai baisu išeiti į kiemą.
Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas objektyviai vertina, kad ieškovė nukentėjusioji Ž. L. neabejotinai nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, baimę po įvykio metu. Teismas nustatydamas konkrečioje byloje priteistinos neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti ne į konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, bet ir vadovautis teismų praktika analogiškose bylose, kad nebūtų pažeistas teisingumo principas. Be to atsižvelgtina ir į atsakovo turtinę padėtį, jo veiksmų intensyvumą. Ieškovė prašo priteisti 500 Eur neturtinę žalą, tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, kad įvykio metu ieškovė nebuvo namuose, nusikaltimą padaręs įtariamasis paaiškėjo iš karto, kadangi buvo nufilmuotas, nusikaltimas buvo padarytas turtui, žalą buvo galima pašalinti su palyginti nedidelėmis sąnaudomis, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, jį mažina iki 300 Eur.. Kadangi neturtinė žala yra neatlyginta, nukentėjusiajai Ž. L. priteistinas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Nukentėjusioji taip pat pareiškė reikalavimą atlyginti 50 Eur turtinę žalą, kadangi draudimas neatlygino visos žalos už tvorą, išskaičiuodamas 50 Eur frančizę. Kadangi ši patirta turtinė žala yra pagrįsta rašytiniais įrodymais, nėra atlyginta, ji priteistina iš kaltinamojo.
VI. Dėl nukentėjusiosios atstovavimo išlaidų.
Nukentėjusioji prašo atlyginti jos atstovavimo išlaidas, kadangi ją baudžiamosios bylos nagrinėjime atstovavo advokato padėjėjas V. R..
BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-152-303/2017, 2K-76-942/2017).
Nukentėjusiąją, pareiškusią taip pat civilinį ieškinį, pagal 2020 m. gegužės 20 d. atstovavimo sutartį byloje atstovavo advokato padėjėjas V. R. (b. l.42). Nukentėjusiosios vardu advokato padėjėjas surašė ir pateikė į bylą civilinį ieškinį (b.l. 32-35), už kurio surašymą nukentėjusioji sumokėjo 150 Eur (b. l. 37-38). Taip pat nukentėjusioji už jos atstovavimą teisminio nagrinėjimo metu sumokėjo 100 Eur. 2020 m. rugsėjo 1 d. (b. l. 184 ). Bendroje sumoje nukentėjusiosios atstovavimo išlaidos yra 250 Eur.. Kaltinamasis yra suaugęs darbingas asmuo. Nėra jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusiosios atstovavimo išlaidos yra neprotingai didelės, ieškinys surašytas 988,15 Eur sumai, jo surašymo kaina 150 Eur. Atstovas dalyvavo trijuose teisiamuosiuose posėdžiuose, todėl jo atstovavimo 100 Eur išlaidos taip pat nėra per didelės. Kaltinamasis pripažintas kaltu. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybe, iš kaltinamojo nukentėjusiajai Ž. L. priteistinos visos jos turėtos 250 Eur atstovavimo išlaidos.
VII. Kiti teismo sprendimai.
Daiktai, turintys reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti, nuorūka, avalynės pėdsakas, perduoti saugoti Vilkaviškio PK pagal kvitą BBB Nr.0012491 (b. l. 22), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, o CD ir USB laikmena su vaizdo įrašu (b. l. 62,151), paliktinos saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p., 95 str.)
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d.3 p., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,
nusprendžia
R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 6 mėnesių viešųjų darbų, per mėnesį išdirbant po 20 valandų viešųjų darbų, iš viso 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų visuomenės labui.
Viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Išaiškinti nuteistajam, kad viešieji darbai skiriami tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis sutinka. Darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Tenkinti iš dalies nukentėjusiosios Ž. L., gimusios (duomenys neskelbtini)., civilinį ieškinį, pareikštą dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir jai iš kaltinamojo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 300 Eur (trijų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Tenkinti nukentėjusiosios Ž. L., gimusios (duomenys neskelbtini)., civilinį ieškinį, pareikštą dėl turtinės žalos atlyginimo, ir jai iš kaltinamojo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 50 Eur (penkiasdešimties eurų) turtinės žalos atlyginimą.
Tenkinti visiškai nukentėjusiosios Ž. L., gimusios (duomenys neskelbtini)., prašymą dėl procesinių atstovavimo išlaidų priteisimo, ir priteisti jai 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) procesinių išlaidų iš kaltinamojo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Daiktinius įrodymus – CD ir USB laikmenas, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti bylos medžiagoje.
Daiktinius įrodymus - nuorūką, avalynės pėdsaką, perduotus saugoti Vilkaviškio PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.