Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. (M. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimo, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 358 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimu nustatė, kad M. B., turėdamas kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo suteikta teisė eiti (duomenys neskelbtini) pareigas, neturėdamas teisės būti (duomenys neskelbtini), parengė ir pasirašė statinio bendrosios ekspertizės 2019 m. spalio 7 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Lietuvos Respublikos statybų leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pateiktas su 2019 m. spalio 7 d. prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, ir 2019 m. spalio 7 d. įregistruota deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini). Deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu (2020 m. birželio 19 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad M. B., teikdamas 2019 m. spalio 7 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, informacinės sistemos „Infostatyba“ statinio duomenų lentelės skiltyje „Susijusių asmenų duomenys“ nurodė, jog statinio ekspertizės rangovas – VšĮ „A“ (JAR kodas (duomenys neskelbtini)). Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad M. B. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 6 dalies 3 punktą bei padarė ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurio padarymą pirmosios instancijos teismas M. B. paskyrė 900 (devynių šimtų) Eur baudą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo prašymai bei argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nes administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 358 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių.

3. M. B. teigia, kad tam, jog būtų konstatuota, ar jis atsako pagal ANK 358 straipsnio 3 dalį, visų pirma, byloje reikia nustatyti ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius. ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai: 1) užsakovui perduodamas statinio ekspertizės aktas; 2) specialūs subjektai – asmenys, pasirašę statinio ekspertizės aktą; 3) perduodamas statinio ekspertizės aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Nenustačius bent vieno iš šių požymių, asmeniui negali kilti administracinė atsakomybė pagal ANK 358 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad perduodamo statinio ekspertizės akto neatitikimas teisės aktų reikalavimams egzistuoja tik tada, kai statinio ekspertizės akto forma ir turinys atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau akte pateikta informacija neatitinka tikrovės.

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dokumentai, kurių perdavimu užsakovui kaltinamas M. B., ir kurie įvardijami kaip „statinių ekspertizės aktai“, neturi statinio ekspertizės aktų statuso, nes: 1) juose nurodytus patikrinimus įsipareigojo atlikti asmuo, kuris nėra atestuotas kaip statinio ekspertizės rangovas; 2) juose nurodytus patikrinimus atlikęs M. B. veikė ne kaip statinio ekspertizės rangovo paskirtas asmuo. M. B. atlikti patikrinimai, nurodyti dokumentuose, pateiktuose kartu su deklaracijomis ir įvardijamuose kaip „statinių ekspertizės aktai“, nelaikytini konkrečių statinių ekspertizėmis. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, atlikdamas patikrinimus, nurodytus dokumentuose, pateiktuose kartu su deklaracijomis ir įvardijamuose kaip „statinių ekspertizės aktai“, veikė ne kaip statinių ekspertizės dalyvis (ne kaip (duomenys neskelbtini)), tačiau kaip savarankiškai veikiantis asmuo.

5. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad M. B. veiksmuose nėra ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviųjų požymių, nes: 1) jo perduoti dokumentai nėra statinio ekspertizės aktai; 2) jo perduotų dokumentų nepasirašė asmuo, kuris atstovaudamas juridinį asmenį, turintį teisę būti statinio ekspertizės rangovu ir užsakovo pavedimu atlikusį konkretaus statinio ekspertizės rangovo funkcijas, pasirašė statinio ekspertizės aktą arba asmuo, turintis teisę būti (duomenys neskelbtini), kuris minėto juridinio asmens pavedimu atliko šio konkretaus statinio ekspertizę ir pasirašė statinio ekspertizės aktą. Be to, byloje nenustatyta ir tai, kad informacija apie statinį, esanti dokumentuose, pateiktuose kartu su deklaracijomis ir įvardijamuose kaip „statinių ekspertizės aktai“, neatitinka tikrovės.

6. Atsiliepimu (duomenys neskelbtini) D. J. (toliau – Institucijos atstovė) prašo netenkinti M. B. apeliacinio skundo ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimą.

7. Pasak Institucijos atstovės, apeliacinis skundas nepagrįstas, nes skundžiamas nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad M. B. yra kaltas padaręs ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Be to, pirmosios instancijos teismas M. B. paskyrė teisingą administracinę nuobaudą. M. B. apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, su kuriais konkrečiais skundžiamo nutarimo teiginiais nesutinka, tik nurodė bendras teisės aktų nuostatas, neargumentuodamas, kodėl galimai Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir neteisingai taikė teisės aktų normas.

8. Atsiliepime kategoriškai nesutinkama su tuo, kad 2019 m. spalio 7 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti laikytinas statinio bendrosios ekspertizės aktu. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad 2019 m. spalio 7 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas užsakovui, tačiau aktas neatitiko teisės aktų keliamų reikalavimų. Tai, kad 2019 m. spalio 7 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) neatitiko teisės aktų keliamų reikalavimų, nereiškia, jog šis dokumentas neturi statinio ekspertizės akto statuso. Visi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad užsakovui R. B. buvo perduotas statinio bendrosios ekspertizės aktas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime išdėstė įrodymais paremtą argumentaciją, kodėl 2019 m. spalio 7 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas ekspertizės aktu, kadangi teismo posėdžio metu M. B. teigė, jog šis dokumentas yra tik specialisto išvada. Be to, M. B., kaip (duomenys neskelbtini) asmeniui, veikos padarymo metu turėjo būti žinoma, kad specialisto išvadų įkėlimas į IS „Infostatyba“, siekiant užbaigti statybos darbus, nėra tinkamas teisinis veiksmas.

9. Atsiliepime nurodoma, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog M. B. užsakovui parengė ir pateikė statinio bendrosios ekspertizės aktą bei įgaliojimo pagrindu atliko statybos užbaigimo procedūras pagal Statybos įstatymą, kurių metu jis IS „Infostatyba“ užpildė atitinkamus laukus ir nurodytose vietose įkėlė statytojo surašytos deklaracijos kopiją bei, be kita ko, bendrosios statinio ekspertizės akto kopiją, kuri būtent ir privalo būti teikiama statybos užbaigimo metu pagal statybos techninį reglamentą STR 1.05.01:2017. M. B., veikdamas pagal įgaliojimą kaip R. B. atstovas ir į IS „Infostatyba“ pateikdamas deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, savo veiksmais patvirtino, jog yra atlikta statinio bendroji ekspertizė ir, vadovaudamasis statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:2017, į IS „Infostatyba“ įkėlė tik M. B. pasirašytą statinio bendrosios ekspertizės aktą.

10. Atsiliepime teigiama, jog byloje esantis 2019 m. spalio 7 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pasirašytas būtent M. B. parašu, be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, veikdamas jam suteikto įgaliojimo pagrindu, kėlė dokumentus į IS „Infostatyba“, o tarp dokumentų buvo tik jo parašu patvirtintas statinio bendrosios ekspertizės aktas. Šalia parašo nurodytas M. B. atestato numeris, akte pateikta aiški išvada dėl statinio atitikimo Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytiems esminiams statinių reikalavimams. Pažymėtina ir tai, kad 2019 m. spalio 7 d. statinio bendrosios ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog šį dokumentą surašė būtent M. B., kaip (duomenys neskelbtini), ir šiame akte nurodytas jo, kaip (duomenys neskelbtini), kvalifikacinis atestatas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo išduotas (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės tik patvirtina, kad M. B. rengė statinio bendrosios ekspertizės aktą, jį pasirašė ir neatitinkantį teisės aktų reikalavimų perdavė užsakovui R. B.. Be to, ekspertizės aktas nėra pasirašytas statinio ekspertizės rangovu turinčio teisę būti juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens.

III. Teismo argumentai ir išvados

11. ANK 652 straipsnio 1 dalis įpareigoja apygardos teismą, apeliacine tvarka nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą dėl pateikto apeliacinio skundo, patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

12. Teismas, susipažinęs su M. B. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, Institucijos atstovės atsiliepimu, įvertinęs bylos medžiagą, patikrinęs skundžiamą nutarimą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs teismo posėdyje administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje surinktų duomenų ir įrodymų visumą bei padarė teisingą išvadą, jog M. B. kaltė padarius ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nekelia jokių abejonių bei yra įrodyta visiškai. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimą ir M. B. atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

13. ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimas statinio ekspertizės užsakovui užtraukia baudą statinio ekspertizės aktą pasirašiusiems asmenims nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

14. Statinio ekspertizė – esamo ar statomo statinio techninės būklės įvertinimas, turint tikslą nustatyti, ar statinys atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus (Statybos įstatymo 2 straipsnio 50 punktas). Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 punktą ekspertizės rangovas yra Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę atlikti statinio projektą ar statinio ekspertizę.

15. Statybos įstatymo 28 straipsnio („Statybos užbaigimas“) 2 dalyje (past. – nagrinėjamo įvykio metu galiojusi įstatymo redakcija) įtvirtinta, jog ypatingųjų ir neypatingųjų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų (išskyrus kultūros paveldo statinius), ypatingųjų ir neypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą ir krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomų neypatingųjų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas) užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. Šioje dalyje nurodytais atvejais deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma tvirtinti, jeigu atlikta statinio ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

16. Statybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad būti statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu ir statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu (subrangovu) turi teisę: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla; 2) Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla. Šio straipsnio 6 dalies 3 punktas numato imperatyvų reikalavimą statinio ekspertizės rangovui pasirašyti statinio ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai), prisiimant atsakomybę, kad statinio ekspertizės aktas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

17. Byloje nekyla jokių abejonių, kad dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizės užsakovas – R. B., šią aplinkybę patvirtina 2019 m. spalio 7 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pasirašė (past. – kaip nurodyta akte) (duomenys neskelbtini) M. B., kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-19). Taip pat nustatyta, kad statinio ekspertizės užsakovas (statytojas R. B.) (duomenys neskelbtini) įgaliojimu įgaliojo M. B. atstovauti visose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, įmonėse bei organizacijose, parengti projekto „A“ laidą, teikti ir atsiimti dokumentus valstybinėse įstaigose, jų kopijas, teikti prašymą patvirtinti deklaraciją apie statinio (-ių) statybos užbaigimą/statinio (-ių) paskirties pakeitimą, išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių projekto sprendimų, patvirtinti savo elektroniniu parašu teikiamus dokumentus, talpinti dokumentus į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „IS Infostatyba“, atlikti visus veiksmus, kurie susiję su dvibučiu gyvenamuoju namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos projektais ir šio statinio teisine registracija (b. l. 21).

18. Bylos kontekste svarbu ir tai, kad dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statinio ekspertizę atliko būtent M. B., veikdamas kaip fizinis asmuo, o surašant ekspertizės aktą nebuvo nurodytas statinio ekspertizės rangovas (juridinis asmuo), kadangi akte nėra statinio ekspertizės rangovo rekvizitų, įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo parašų ant statinio ekspertizės, kaip to yra reikalaujama galiojančiuose teisės aktuose. Pažymėtina, kad M. B., veikdamas pagal R. B. išduotą įgaliojimą, į informacinę sistemą „Infostatyba“ pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, t. y. tokiais savo veiksmais M. B. patvirtino, jog yra atlikta statinio ekspertizė ir jį įgaliojęs R. B. turi gavęs statinio ekspertizės aktą. Be to, šis veiksmas (past. – deklaracijos pateikimas į informacinę sistemą „Infostatyba“) buvo atliktas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vardu.

19. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta (duomenys neskelbtini) statinių konstrukcijų konsultavimo paslaugų rangos sutartis, kuri sudaryta tarp VšĮ „A“ (vykdytojas) ir UAB „B“ (užsakovo). Iš sutarties kopijos turinio matyti, kad sutarties objektas – užsakovo konsultavimas (duomenys neskelbtini) klausimais. Sutiktina su skundžiame nutarime padaryta išvada, kad ši sutartis nepatvirtina aplinkybės, jog M. B. turėjo teisę surašyti 2019 m. spalio 7 d. statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ar teikti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, į informacinę sistemą „Infostatyba“ VšĮ „A“ vardu. Minėta sutartis buvo sudaryta konsultacijų teikimo tikslais, o ne norint rengti statinių ekspertizės aktus. Be to, pirmosios instancijos teisme įvykusio teismo posėdžio metu apklaustas VšĮ „A“ vadovas nurodė, kad M. B. veikti įstaigos vardu neturėjo jokios teisės.

20. Šios bylos kontekste aktualu ir tai, kad nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog R. B. ir VšĮ „A“ (past. – kurį M. B. IS „Infostatyba“ pažymėjo kaip statinio ekspertizės rangovą ir būtent vien ši aplinkybė patvirtina, jog sistemai buvo pateikiamos ne specialisto/konsultacinės išvados, o ekspertizės aktas) būtų susitarę dėl pastatų ekspertizės atlikimo. Byloje nėra ir jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad UAB „B“ su minėta įstaiga būtų susitarę dėl pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizės, ar VšĮ „A“ vadovo ar jo įgalioto asmens įgaliojimu (atstovavimu) teisės aktų nustatyta tvarka M. B. būtų galėjęs pasirašyti dvibučio gyvenamojo namo ekspertizės aktą.

21. Nors M. B. teigia, kad jo parengti dokumentai yra tik parengtos specialisto (konsultacinės) išvados, tačiau su šiuo argumentu nesutiktina. Vertinant tai, kad būtent R. B. kreipėsi į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį dėl pastato bendrosios ekspertizės atlikimo, suteiktų M. B. įgaliojimų turinį, tai, jog ekspertizės akte pasirašė būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, konstatuotina, kad jis parengė ne specialisto (konsultacines) išvadas, o surašė dvibučio gyvenamojo namo ekspertizės aktą, kuris nėra pasirašytas statinių ekspertizės rangovu turinčio teisę būti juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens, kas neatitinka imperatyvių Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, 17 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies 3 punkte numatytų reikalavimų.

22. Pažymėtina ir tai, kad, jeigu M. B. būtų parengęs, kaip pats teigia, specialisto (konsultacines) išvadas, jam nebūtų jokio logiško pagrindo įkelti tokius dokumentus į IS „Infostatyba“ juos pažymint kaip ekspertizės aktą. M. B. proceso metu nurodytos aplinkybės, kad ekspertizės aktą turėjo pasirašyti statinių ekspertizės rangovas ir jo paskirtas statinio ekspertizės vadovas, o ne M. B. dokumentus pasirašė kaip savarankiškai veikiantis asmuo (ne kaip (duomenys neskelbtini)), tik patvirtina, kad jis žinojo kaip pagal teisės aktų nuostatas turi būti pasirašytas statinio bendrosios ekspertizės aktas bei pateikė teisės aktų reikalavimų neatitinkančius ekspertizės aktus užsakovui. Aplinkybę, kad M. B. žinojo, jog fizinis asmuo negali būti statinio ekspertizės rangovu, patvirtina byloje esantys duomenys, jog IS „Infostatyba“ kaip statinių ekspertizės rangovą jis nurodė VšĮ „A“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. (M. B.) apeliacinį skundą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.