Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Švenčionyse, Lietuvoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, nevedęs, dirbantis UAB „G.“ (duomenys neskelbtini) direktoriumi, aukštojo išsilavinimo, teistas:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-20 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir skirta 98 MGL (12 740 Lt) bauda; Bauda sumokėta 2011-12-28;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-05 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl dviejų nusikalstamų veikų) subendrinta 18 MGL (677,88 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64(1) straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 12 MGL (451,92 Eur) dydžio baudą. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas. Bauda sumokėta.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-09 nuosprendžiu pagal BK 231 str. 1 d. ir paskirta 60 MGL (2 259,60 eurų) dydžio baudą. Įsiteisėjo, bauda sumokėta;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-25 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 str. 1 d. ir skirta 60 MGL (2259,60 Eur) bauda. Pagal BK 64(1) ji sumažinta ir skirta 40 MGL (1506,40 Eur) bauda. Bauda sumokėta.

kaltinamas pagal BK 183 str. 2 d. bei 300 str. 1 d., 183 str. 2 d., ir

O. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, nedirbantis, nebaigto aukštojo išsilavinimo, teistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-03 nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., 145 str. 1 d. ir skirta 31 para arešto (bausmę atlikęs); Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d. ir skirta 8 MGL (1 040 Lt) bauda. Bauda sumokėta.

kaltinamas pagal BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d., 183 str. 2 d., ir nustatė:

R. B. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, suklastojo ir panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus, o būtent :

Jis gi, nuo 2006-01-11 būdamas UAB „R.“ (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Radviliškyje, (duomenys neskelbtini) direktoriumi, einamų pareigų pagrindu turėdamas galimybę disponuoti šios bendrovės pinigais ir kitu turtu, veikdama grupėje iš anksto susitarę kartu su O. N., turėdamas tikslą pasisavinti UAB „R.“ pinigines lėšas ir sugrąžinti 2008-09-05 UAB „R. „ (duomenys neskelbtini)UAB „Š. „ (duomenys neskelbtini)suteiktą 8000 Lt paskolą, laikotarpiu nuo 2008-09-03 iki 2008-09-17 pagal iš anksto aptartą vaidmenų pasiskirstymą, pasireiškusį tuo, kad jis pagal suklastotus dokumentus iš UAB „R. „ (duomenys neskelbtini)Internetu perves pinigus į UAB „Šokių muzikos įrašai“, kuriuos O.N. I. perves į UAB „Š. „ (duomenys neskelbtini)administratorės L. P. asmeninę sąskaitą, o vėliau O. N. pinigus išgrynins, po ko tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalį pasiliks už paslaugą, o likusius atiduos V. B..

Vykdydami savo nusikalstamą sumanymą, O. N. pasinaudojus pasitikėjimu ir įtraukus į nusikalstamą veiką nieko nežinančią L. P., kuri jo nurodymu ir pagal jo pateiktus duomenis laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo mėn. 03 d. iki 17 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastojo tikrus dokumentus, t.y. 2008-09-03 sąskaitą-faktūrą SMI Nr. 09002, išrašytą 40 000 Lt sumai ir 2008-09-17 PVM sąskaitą-faktūrą SMI Nr. 09006, išrašytą 40 710 Lt, juose įrašydama duomenis apie tariamai UAB „Š. „ (duomenys neskelbtini)jiems suteiktas reklamos paslaugas, nors šios paslaugos realiai teikiamos nebuvo, šiuos suklastotus netikrus dokumentus perdavė R. B., kuris juos patvirtino savo parašu ir panaudojo, įtraukdamas į UAB „Š. „ (duomenys neskelbtini)buhalterinę apskaitą.

Jis, tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą einamų pareigų pagrindu turėdamas galimybę disponuoti šios bendrovės pinigais ir kitu turtu iš UAB „R. „ (duomenys neskelbtini)sąskaitos SEB banke (duomenys neskelbtini) į UAB „Š. „ (duomenys neskelbtini)sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke, trimis banko mokėjimo pavedimais: 2008-09-05 pervedė 8 000 Lt, 2008-09-12 pervedė 32 000 Lt, 2008-09-12 pervedė 40 710 Lt, viso pervedė 80 710 Lt į UAB „Šokių muzikos įrašai“.

L. P. žinodama, kad UAB „Š. „ (duomenys neskelbtini)direktoriaus M. J. leidimu O. N. suteikta teisė ir galimybė elektroniniu būdu prisijungti prie UAB „Š. „ (duomenys neskelbtini)sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke ir žodiniu M. J. nurodymu atlikti mokėjimo pavedimus, O. N. 2008-09-12 dviem mokėjimo pavedimais UAB „R. „ (duomenys neskelbtini)į bendrovės sąskaitą gautus 32 000 Lt ir 40 710 Lt, O. N. tą pačią dieną Internetu dviem mokėjimo pavedimais po 29 820 Lt ir 40 700 Lt pervedė į UAB „Š. „ (duomenys neskelbtini)administratorės L. P. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, viso 70 520 Lt. L. P. bendru susitarimu 2008-09-12 paskolinus O. N. savo asmeninę banko mokėjimo kortelę su PIN kodu ir jo prašymu SEB banko Kauno Santakos filiale, esančiame adresu Kaunas, Savanorių pr. 349A raštu padidinus grynųjų pinigų paėmimo iš kortelės per parą limitą iki 83 000 Lt (45 operacijų), tuo tikslu, kad O. N. galėtų išgryninti visas pervestas pinigines lėšas, tęsiant nusikalstamą sumanymą 2008-09-12 apie 20 val. kartu su O. N. bankomate, esančiame Vilniuje, Nemenčinės pl. 5, nepertraukiamai atlikus 35 operacijas po 2000 Lt ir 1 operaciją po 500 Lt., išsigrynino 70 500 Lt., iš šių pinigų apie 66 000 – 67 000 Lt, tačiau tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą R. B. pasiliko sau ir jais disponavo savo nuožiūra, likę pinigai buvo panaudoti O. N. ir kitų asmenų naudai. Tokiu būdu R. B. pasisavino didelės 70 500 Lt vertės UAB „R. „ (duomenys neskelbtini)pinigines lėšas.

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1 d., 183 str. 2 d.

O. N. padėjo suklastoti tikrus dokumentus ir pasisavinti didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

Jis, nuo 2007 metų iki 2008-11-30 atlikdamas UAB „Š.“, (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini) registruotos Vilniuje, (duomenys neskelbtini) projektų vadovo pareigas, veikdamas grupėje iš anksto susitarę kartu su R. B., turėdami tikslą panaikinti atsiradusią turtinę prievolę, t.y. grąžinti 2008-09-05 UAB „R. „ (duomenys neskelbtini)UAB „Š. „ (duomenys neskelbtini) suteiktą 8000 Lt skolą bei padėti R. B. pasisavinti UAB „R. „ (duomenys neskelbtini)pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2009-09-03 iki 2008-09-17 pagal iš ankstinį vaidmenų pasiskirstymą, pasireiškusį tuo, kad V. B. pagal suklastotus dokumentus už tariamai atliktus darbus iš UAB „R. „ (duomenys neskelbtini)Internetu perves pinigus į UAB „Š. „ (duomenys neskelbtini)sąskaitą, kuriuos O.N. I. perves į L. P. asmeninę sąskaitą, o vėliau juos išgrynins, po ko tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalį pasiliks už paslaugą sau, o likusius atiduos V. B..

Vykdydami savo nusikalstamą sumanymą, O. N. pasinaudodamas pasitikėjimu, įtraukė į nusikalstamą veiką nieko nežinančią L. P., kuri jo nurodymu ir pagal jo pateiktus duomenis laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo mėn. 03 d. iki 17 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastojo tikrus dokumentus, t.y. 2008-09-03 sąskaitą-faktūrą SMI Nr. 09002, išrašytą 40 000 Lt sumai ir 2008-09-17 PVM sąskaitą-faktūrą SMI Nr. 09006, išrašytą 40 710 Lt, juose įrašydama duomenis apie tariamai UAB „Š. „ (duomenys neskelbtini)jiems suteiktas reklamos paslaugas, nors šios paslaugos realiai teikiamos nebuvo, patvirtino šiuos dokumentus savo parašu ir šiuos suklastotus netikrus dokumentus perdavė UAB „R. „ (duomenys neskelbtini)direktoriui R. B.. R. B. einamų pareigų pagrindu turėdamas galimybę disponuoti bendrovės „R.“ pinigais ir kitu turtu, iš šios bendrovės sąskaitos SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Š. „ (duomenys neskelbtini)sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke, trimis banko mokėjimo pavedimais : 2008-09-05 pervedė 8 000 Lt, 2008-09-12 pervedė 32 000 Lt, 2008-09-12 pervedė 40 710 Lt, viso pervedė 80 710 Lt į UAB „Šokių muzikos įrašai“.

L. P. žinodama, kad UAB „Š. „ (duomenys neskelbtini)direktoriaus M. J. leidimu O. N. suteikta teisė ir galimybė elektroniniu būdu prisijungti prie UAB „Š. „ (duomenys neskelbtini)sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke ir žodiniu jo nurodymu atlikti mokėjimo pavedimus, O. N. prašymu 2008-09-12 SEB banko Kauno Santakos filiale, esančiame adresu Kaunas, Savanorių pr. 349A raštu padidino grynųjų pinigų paėmimo iš kortelės per parą limitą iki 83 000 Lt (45 operacijų) ir paskolino O. N. savo asmeninę banko mokėjimo kortelę su PIN kodu, kad O. N. galėtų išgryninti pervestas pinigines lėšas.

O. N. 2008-09-12 apie 20 val. kartu su R. B. bankomate, esančiame Vilniuje, Nemenčinės pl. 5, nepertraukiamai atlikę 35 operacijas po 2000 Lt ir 1 operaciją po 500 Lt., išsigrynino 70 500 Lt., iš šių pinigų apie 66 000 – 67 000 Lt, tačiau tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą R. B. pasiliko sau ir jais disponavo savo nuožiūra, likę pinigai buvo panaudoti O. N. ir kitų asmenų naudai. Tokiu būdu O. N. padėjo R. B. pasisavinti didelės 70 500 Lt vertės UAB „R. „ (duomenys neskelbtini)pinigines lėšas.

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d., 183 str. 2 d.

K. R. B. kaltinimą pripažino dalyje dėl dokumentų klastojimo. Kaltinimą dalyje dėl bendrovės turto pasisavinimo neigia. Teisiamajame posėdyje parodė, kad 2006 m. sausį buvo įsteigta UAB „Remonta“. Jis buvo šios įmonės akcininkas ir direktorius nuo įmonės įsteigimo iki 2009 m. Bendrovės pagrindinė veikla buvo vidaus ir išorės remonto darbai. Su O. N. bendravo normaliai, žinojo, ka djis dirba renginių organizavimo įmonėje. Kartais padėdavo su renginiais, už ką tiesiog gaudavo pakvietimų į juos. O. N. paprašė paskolinti pinigų vienam renginiui ir R. B. paskolino 8 000 Lt ir tikėjosi juos netrukus atgauti. Paskolino ne savo, o įmonės pinigus, nes savų neturėjo. Renginys nebuvo pelningas, todėl UAB „Š. „ (duomenys neskelbtini)skolos iš karto negalėjo grąžinti. Tada visi, t. y. R. B., O. N., M. J. ir L. P., priėmė bendrą sprendimą, kad vienintelis būdas R. B. atgauti skolą yra tas, kad UAB „Š. „ (duomenys neskelbtini)išrašys sąskaitą apie tariamai jo bendrovei suteiktą reklamos paslaugą, kurioje nurodys apmokėjimui tam tikrą pinigų sumą, nuo kurios nurodytas PVM bus lygus skolos sumai (8 000 Lt); R. B. šią sumą perves į UAB „Š. „ (duomenys neskelbtini)sąskaitą, kurią vėliau O. N. nusigrynins ir grąžins R. B., o 8 000 Lt UAB „Š. „ (duomenys neskelbtini)sumokės valstybei, kaip PVM mokestį. Tokiu būdu UAB „Š. „ (duomenys neskelbtini)grąžins 8 000 Lt skolą. Buvo išrašytos dvi sąskaitos ir R. B. į UAB „Š. „ (duomenys neskelbtini)sąskaitą pervedė 72 000 Lt, o vėliau O. N. pinigus išgrynino bankomate. R. B. grynais atgavo 69 000 Lt, kurių nepasisavino, o panaudojo įmonės reikmėms, daugiausiai algoms darbuotojams.

2014-03-13 apklaustas įtariamuoju R. B. parodymus duoti atsisakė bei nurodė, kad viską paaiškins teisme (t. 6, b. l. 169-170). Ankstesniųjų apklausų 2013-05-15 ir 2012-06-18 metu jis davė iš esmės tokius pačius parodymus, taip pat nurodė, kad laikosi savo ankščiau duotų parodymų, 2011-05-11 apklausiant jį įtariamuoju baudžiamojoje byloje Nr.10-1-2385-08, ir prašė jais remtis (t. 6, b.l. 151-154, 159-160). Baudžiamojoje byloje Nr.10-1-2385-08 2011-05-11 apklausiamas įtariamuoju, jis davė iš esmės tokius pačius, tik detalesnius parodymus (t. 6, b. l. 132-137).

K. O. N. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų neprisipažino ir teisiamajame posėdyje parodė, kad 2007 m. dirbo reginių organizavimu užsiimančioje įmonėje UAB „Šokių muzikos įrašai“, kurios vadovas buvo M. J.. O. N. nebuvo su įmone pasirašęs darbo sutarties, su įmonės vadovu net nebuvo aptarę jo pareigų, tiesiog jis darydavo tai, ką liepdavo direktorius ir ką reikėdavo padaryti, nes direktorius gyveno Kaune, o kaltinamasis Vilniuje. Darbai buvo visokie - O. N. susirašinėdavo su muzikantais, išvežiodavo skrajutes, derindavo jų atspausdinimą bei platinimą. Įmonės direktoriui išvažiavus į užsienį, O. N. buvo pavesta vienam orgnaizuoti renginį 2008-09-05 „F.“. Tačiau renginys nebuvo sėkmingas, į jį nesusirinko tiek žmonių, kiek tikėtasi, dėl ko atsirado finansinių sunkumų – nebuvo pinigų atsiskaityti su scenos darbininkais. Įmonės direktorius M. J., būdamas užsienyje, paskambino O. N. ir liepė daryti, ką nori, kad būtų atsiskaityta su žmonėmis, bei leido skolintis pinigų tam reikalui. O. N. iš seniau pažinojo R. B., kuris kartais padėdavo su renginiais, pavežiodavo atlikėjus. O. N. gerai su juo sutarė ir R. B. paskolino įmonei 8 000 Lt. Visi šie pinigai buvo išnaudoti renginiui ir jų neliko. Po kelių dienų po renginio įmonės direktorius M. J., dar būdamas užsienyje, paskambino O. N. ir paprašė pinigų, nes jno turimi pinigai baigėsi. Tada O. N. vėl kreipėsi į R. B., kad jis paskolintų pinigų. Šis sutiko pinigų paskolinti, tačiau paprašė už tai atidirbti, t. y. kad jis (R. B.) įmonei UAB „Š. „ (duomenys neskelbtini)perves akivaizdžiai daugiau pinigų, nei šie jo prašo paskolinti, pinigus reiks išgryninti, po ko bus laikoma, kad įmonė bus grąžinusi R. B. 8 000 Lt skolą ir dar liks papildomas likutis pinigų. O. N. atsiklausė direktoriaus, ar galimas toks veiksmais, taip pat įmonės buhalterė nurodė, kad taip galima daryti, jei direktorius leidžia, ir įmonės vadovui leidus, O. N. sutiko su R. B. pasiūlymu. R. B. pervedė į UAB „Š. „ (duomenys neskelbtini)įmonės sąskaitą apie 80 tūkst. litų. Iš šių pinigų O. N. pervedė 1 500 Lt į direktoriaus žmonos G. K. sąskaitą, sumokėjo už savo butą, o likusius pinigus R. B. pats išgrynino bankomate, naudodamasis įmonės administratorės L. P. asmenine banko kortele. Įmonė UAB „Š. „ (duomenys neskelbtini)pati savo kortelės neturėjo, todėl esant reikalui įmonės pinigus, esančius įmonės banko sąskaitoje, pinigai buvo pervedami į darbuotojo asmeninę sąskaitą ir po to jie bankomate išgryninami, naudojantis įmonės darbuotojų asmeninėmis banko kortelėmis. Iš išgrynintų pinigų 1 500 Lt O. N. pasidalino su administratore L. P. ir buhaltere D. D. po 500 Lt, nes po renginio jie nieko neuždirbo, ir likusius išgrynintus pinigus pasiėmė R. B.. Šio veiksmo dokumentus kaip įprasta buvo pavesta sutvarkyti administratorei ir buhalterei, į ką O. N. nesikišo ir tuo nesidomėjo, todėl nežino, kaip viskas buvo įforminta. Kam R. B. reikėjo išsigryninti 80 tūkst. litų, O. N. nesidomėjo ir neklausė, nes jis tiesiog buvo apsidžiaugęs, kad gali padėti direktoriui ir kad gali kažkiek gauti pinigų pragyvenimui, susimokėti už butą, duoti pinigų buhalterei ir administratorei. O. N. buvo jaunas, nieko nesuprato įmonės valdyme, buhalterinėje apskaitoje, matydavo, kad pinigai buvo dažnai pervedami į svetimų žmonių sąskaitas, todėl manė, kad tai yra normali veikla. O. N. įmonės lėšas asmeniniams poreikiams tenkinti naudodavo tik su direktoriaus leidimu. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis O. N. davė iš esmės tokius pačius parodymus (t. 7, b. l. 45-49).

Liudytoja L. P. apklausta ikiteisminio tyrimo tyrėjo ir ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad UAB „Š. „ (duomenys neskelbtini)dirbo administratore, dirbo absoliučiai visokius jai pavestus darbus. Įmonės piniginėms lėšoms vadovavo direktorius M. J., tačiau tarp visų darbuotojų buvo labai glaudus ryšys ir pasitikėjimas vienas kitu, todėl direktoriaus žodiniu pavedimu bet kuris iš bendrovės darbuotojų galėjo daryti pavedimus per banką - M. J. tiesiog tam asmeniui duodavo banko kodų generatorių. Bendrovėje piniginės lėšos buvo pervedamos į bendrovės sąskaitą, o paskui jos buvo pervedamos į kurio nors iš bendrovės darbuotojo asmeninę sąskaitą, išgryninamos ir toliau grynieji pinigai naudojami bendrovės veikloje. Daug kartų yra pasitaikę, kad reikalingi renginiui grynieji pinigai būdavo pervedami į jos (L. P.) asmeninę sąskaitą. Tada ji pervestas lėšas grynino bankomate ir įnešinėjo į bendrovės kasą. Esant reikalui, ji savo banko mokėjimo kortelę paskolindavo O. N. ir jis išgrynindavo pinigus, o paskui kortelę gražindavo. Tačiau gautus pinigus įnešdavo į kasą ir jau iš kasos buvo išduodama grynieji pinigai atskaitingam asmeniui. L. P., kaip bendrovės administratorė, pildydavo, išrašydavo ir pasirašydavo PVM ir sąskaitas faktūras, išankstines sąskaitas, šiuos dokumentus turėjo teisę išrašyti taip pat ir buhalterė. 2008 m. vasarą M. J. planavo išvykti į Prancūziją, todėl jai ir O. N. pavedė atlikti direktoriaus funkcijas lygiomis direktorių teisėmis, o teisė disponuoti banko sąskaitoje esančiais pinigais buvo pavesta O. N., nes jis turėjo banko kodų generatorių. 2008 m. rugsėjį „F.“ turėjo įvykti bendrovės organizuojamas renginys, tačiau bendrovė neturėjo grynųjų pinigų apmokėti renginio išlaidoms. Apie sunkią bendrovės finansinę padėtį ir tai, kad nėra pinigų renginio išlaidoms padengti, direktorių telefonu buvo informavusi ir ji, ir O. N.. O. N. buvo atsakingas už renginį, todėl jis iš kažkur pinigų pasiskolino ir iš tų paskolintų pinigų buvo dengiamos renginio išlaidos. Reikalinga renginio išlaidoms pinigų suma buvo pervesta į jos asmeninę sąskaitą ir ji minėtus pinigus išgrynino bankomate. Gal 2008-09-12 O. N. paprašė L. P. paskolinti jos asmeninę banko mokėjimo kortelę su PIN kodu. Jis minėjo, kad suderinęs su M. J. ir reikia atlikti pavedimus į jos sąskaitą ir išgryninti lėšas. Kokios tai lėšos, O. N. neminėjo, o ji ir neklausė, nes tai nesukėlė įtarimo. Vėliau L. P. paskambino O. N. ir pasakė, kad į jos sąskaitą atliks du pavedimus ir minėtas lėšas reikia skubiai išgryninti, todėl būtina padidinti lėšų išgryninimo limitą. Ji nuvažiavo į banką ir parašė prašymą padidinti limitą. Vėliau O. N. kortelę grąžino, tačiau jokių pinigų nedavė, nes ir neturėjo duoti. Po kurio laiko ji sužinojo, kad tarp O. N. ir M. J. kilo konfliktas ir M. J. liepė užblokuoti O. N. prieigą prie banko sąskaitos. Po šio konflikto bendrovė daugiau jokios veiklos nevykdė. O. N. apie šių pinigų pervedimus ir nugryninimus jai sakė, kad viskas yra suderinta su direktoriumi. Ji nieko nežinojo ir su niekuo nesitarė dėl kokių nors UAB „R. „ (duomenys neskelbtini)pinigų. (t. 5, b. l. 49-53, 57-58).

L. M. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta O. N., nes jis buvo samdomas darbuotojas jo įmonėje UAB „Š.“, kurios veikla buvo koncertų organizavimas. O. N. pasitikdavo didžėjus, organizuodavo renginius, platindavo bilietus ir panašiai. R. B. nepažįsta. Apie pavedimus, 2008 m. padarytus iš bendrovės „R.“ sąskaitos į UAB „Š. „ (duomenys neskelbtini)sąskaitą, sužinojo tik grįžęs iš komandiruotės. O. N. direktoriui išvykus į užsienį buvo įgaliotas laikinai eiti direktoriaus pareigas ir jam palikta valdyti internetinę prieiga. Šie pavedimai buvo padaryti savavališkai. M. J. būnant Prancūzijoje, O. N. paskambino ir išdėstė, kad jis persives pinigus į įmonės sąskaitą ir juos išsigrynins. M. J. šias operacijas uždraudė daryti, bet O. N. operacijas padarė. Įmonė turėjo kelias sąskaitas, iš kurių pinigai buvo išgryninami įvairiai: per savo kortelę, per žmonos kortelę, per darbuotojų korteles. Nepamena, kad trūko 8 tūkstančių litų renginio pravedimui ir, kad jis būtų davęs nurodymą, kad galima skolinti trūkstamus pinigus. Jeigu O. N. skolinosi, reiškia jis turėjo ir atiduoti.

Liudytoja D. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta tik O. N., kaip buvusį bendradarbį įmonėje UAB „Š.“. Šioje įmonėje ji nuo 2007 iki 2009 m. birželio dirbo buhaltere. Pagal savo darbo pobūdį ji bendravo su M. J., su O. N., L. P.. Daugiausiai reikalų teko turėti su M. J., nes jis buvo bendrovės direktorius. O. N. bendrovėje buvo vadybininkas, bet jis ir direktorių pavadavo, ir dokumentus atveždavo. Liudytoja matė sąskaitą, išrašytą UAB „R.“, pavedimus, įtarimų jai nekilo. Bendrovė neturėjo pinigų išgryninimo kortelės, toks buvo direktoriaus sprendimas. Vadovui liudytoja sakė, kad toks pinigų gryninimas nėra labai geras. O. N. bendrovėje domėjosi tvarka, jam dirbant dokumentai dažniau pasiekdavo buhalterę, jis buvo pirmas, kuris sakė „darom, kad būtų tvarkingai”. Kiek pamena, O. N. pasakė, kad reikia išrašyti sąskaitą, paklausė kaip reikia teisingai ją išrašyti ir koks yra PVM. Iki to laiko sąskaitas išrašydavo M. J. arba L. P.. O. N. prireikė išrašyti todėl, kad direktorius buvo išvažiavęs. Kai direktorius D. D. liepė užblokuoti sąskaitas, paminėjo, kad O. N. pridarė nesąmonių, tačiau kokios tos nesąmonės - neaiškino. Buhalterė tiesiog užblokavo generatorių, kaip buvo liepta. Netvarka bendrovėje buvo visą laiką. Pinigai buvo pervedami į fizinių asmenų sąskaitas be pateisinamų dokumentų. Tai buvo nevienkartinis atvejis. Paskui kai kurios sutartys atsirasdavo, kai kurių neatsirasdavo. Ši liudytoja palaikė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus iš esmės tokius pačius tik detalesnius parodymus (t. 4, b. l. 172-175)

L. R. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta abu kaltinamuosius - R. B. pažįsta nuo vaikystės, nes vienoje mokykloje mokėsi, O. N. pažįsta nelabai seniai. Santykiai su kaltinamaisiais normalūs. UAB „R. „ (duomenys neskelbtini)2006 m. dirbo darbų vadovu. R. B. buvo vienas iš įmonės akcininkų, direktorius. Liudytojas dirbo pagal sudarytą darbo sutartį, oficialus jo atlyginimas buvo apie 1 000 Lt, bet realiai taip vadinamame „vokelyje“ gaudavo apie 3 000 – 4 000 litų. Už gaunamą oficialų atlyginimą pasirašydavo žiniaraštyje. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja apie vokelius neklausė, todėl apie juos ir nesakė. R. K. darbas buvo kontroliuoti brigadų darbą. Pagalbiniai darbininkai gaudavo apie 70 litų per dieną, t. y. 1 500 litų per mėnesį, o tie, kurie mokėjo dirbti ir dirbo tinkuotojais, gaudavo apie 2 000 – 2 500 litų atlyginimą per mėnesį. Tai buvo neoficialūs atlyginimai. Neoficialius pinigus mokėdavo R. B. arba R. B. perduodavo pinigus R. K. ir jis atsiskaitydavo su darbuotojais. Pamena, kad vieną kartą per dvi savaites R. K. pats uždirbo iš viso 5 000 litų. Atlyginimų mokėjimo vėlavimų nebuvo. Vidutiniškai per mėnesį darbuotojai gaudavo apie 1 500 – 3 000 litų, nes dirbo ir savaitgaliais, algos skaičiavimas buvo pagal susitarimą - kartais už dienas, kartais už kvadratūrą. Lygiavertis R. K. darbuotojas buvo Ernestas Tamulionis. Iš pradžių per mėnesį jis gaudavo 2 000 litų, o po to 4 000 – 4 500 litų, vėliau jis pasakojo, kad per mėnesį uždirbo 5 000 – 6 000 litų. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas parodė, kad jam atlyginimas buvo mokamas tik tiek, kiek buvo numatyta darbo sutartyje 1000 Lt, o atlyginimas vokeliuose jam mokamas nebuvo (t. 4, b. l. 139-141).

L. E. Tamulionis teisiamajame posėdyje parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta tik R. B.. 2007 m. dirbo pas jį įmonėje „R.“ statybos darbų vadovu. Šioje bendrovėje dirbo apie 20 darbuotojų, iš jų pagalbinių buvo 3-5, o visi kiti meistrai-apdailininkai. Jis dirbo gal 1,5-2 metus, darbo užmokestis buvo apie 1 500 - 2 000 Lt, iš jų apie 1000 Lt mokami pavedimu ir papildomai 500-1 000 Lt dar buvo duodama grynais. R. B. mokėdavo grynais pinigais. E. Tamulionis su R. B. iki šiol bendrauja, sieja darbiniai santykiai, nes dirba toje pačioje srityje – statybose. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas davė iš esmės tokius pačius parodymus (t. 4, b. l. 105-106).

L. T. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta tik R. B., jį pažįsta nuo vaikystės, santykiai normalūs. Nuo 2006 metų dirbo statybose UAB „R. „ (duomenys neskelbtini)tinkuotoju. Atlyginimo dydžio nepamena. Pinigus mokėjo R. B. grynais pinigais, tiesiai į rankas. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas davė iš esmės tokius pačius parodymus, detaliau nurodydamas, kad jo alga buvo apie nuo 1 200 iki 1 500 Lt ir buvo mokama reguliariai, apie atlyginimo gavimą pasirašydavo atlyginimų žiniaraščiuose (t. 4, b. l. 154-155).

Liudytojas I. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta tik kaltinamąjį R. B., su juo santykiai normalūs. Įsidarbino pas R. B. įmonėje tinkuotoju po mokyklos. Gaudavo minimalų atlyginimą iki 1 000 litų. Atlyginimą mokėdavo R. B. grynais pinigais. Gavęs atlyginimą, pasirašydavo žiniaraštyje. Pinigų vokeliuose nemokėjo, bet būdavo papildomi darbai, už kuriuos buvo mokama atskirai ir nereikėjo pasirašyti. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas davė iš esmės tokius pačius parodymus (t. 4, b. l. 156-157).

Liudytojas A. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta tik R. B., dirbo jo bendrovėje 2007 ar 2008 metais pagalbiniu darbuotoju, vėliau apdailininku. Atsiskaitymai vyko kas mėnesį, mokėjo laiku. Iš pradžių atlyginimas buvo mokamas toks, koks buvo numatytas darbo sutartyje, o vėliau kaip apdailininkui – pagal atliktą darbą. Kai atlyginimas buvo mokamas pagal atliktą darbą, algos gaudavo nuo 1 200 iki 1 500 litų, galėjo būti ir iki 2 000 litų su papildomai priskaičiuotu darbu. Pinigus mokėdavo R. B. grynaisiais. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas davė iš esmės tokius pačius parodymus (t. 4, b. l. 158-159).

Liudytojas A. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta tik R. B., kaip buvusį darbdavį nuo 2007 m. pavasario iki 2008 m. vasaros pabaigos. Darbo sutartyje pareigos buvo gamybos skyriaus vadovo pavaduotojas, o realiai jis darė tokius darbus kaip medžiagų tiekimas, įrankių pirkimas, darbų kokybės priežiūra, darbų kiekių skaičiavimas. Paskutinį atlyginimą A. A. gavo į kortelę maždaug 1 000 litų. Neoficialių atlyginimų nebuvo. Grynų pinigų iš R. B. gaudavo tik medžiagų ar įrankių pirkimui 500 – 1 000 litų per mėnesį. Kartais įrankiai ir medžiagos būdavo pigesni turguje, todėl mokėdavo grynais. Vidutiniškai per mėnesį brigada padarydavo 3 000 kv. m, o kaina galėdavo svyruoti nuo 12 000 iki 18 000 litų. Dėl kainos susitarimas buvo su R. B.. Būdavo taip, kad 10 žmonių brigada per mėnesį gaudavo 10 000 – 20 000 litų. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas davė iš esmės tokius pačius parodymus (t. 4, b. l. 160-161).

L. M. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta tik R. B., kuris buvo jo darbdavys UAB „Remonta“. Bendrovėje M. S. dirbo darbininku, brigadininku. Buvo minimali alga, o paskui ji buvo kažkiek pakelta iki maždaug 900 litų. Tuos pinigus gaudavo pavedimu į sąskaitą banke. Avansas būdavo mokamas grynais, o likusi dalis buvo pervedama į banką. Problemų dėl atsiskaitymo nebuvo, pinigus išmokėdavo. Neoficialių atlyginimų nebuvo, o tik pagal darbo sutartį. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas davė iš esmės tokius pačius parodymus (t. 4, b. l. 162-163).

L. V. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. B. pažįsta jau seniai, yra žemiečiai ir geri pažįstami. 2007 m. pabaigoje jam R. B. pasiūlė dirbti jo vadovaujamoje bendrovėje „R.“ tinkuotoju-apdailininku. Su juo pradžioje nebuvo sudaryta darbo sutartis, jis dirbo neoficialiai, tačiau jam R. B. mokėjo atlyginimą apie 2 000 - 2 500 Lt. Pinigus mokėjo grynaisiais „vokeliuose“. Apie šio atlyginimo mokėjimą jis niekur nepasirašinėjo. Taip nelegaliai jis dirbo apie metus laiko, vėliau buvo įdarbintas oficialiai. Bandomuoju laikotarpiu jis turėjo gauti minimalią algą, o paskui oficialus atlyginimas buvo padidintas iki 1 200 Lt. Tačiau be oficialaus atlyginimo jam buvo primokamas ir atlyginimas „vokeliuose“, kuris siekė dar papildomai apie 1 500 Lt. Bendroje sumoje su oficialiai mokamais pinigais ir alga „vokeliuose“ gaudavo apie 2 500 - 3 000 Lt. UAB „R. „ (duomenys neskelbtini)dirbo iki 2008 m. pabaigos. Be darbo sutarties dirbo nuo 2007 m. pabaigos iki rugsėjo-spalio mėn. ir tuo laiku bei vėliau 2008 m. pavasarį dirbdamas jau oficialiai gaudavo atlyginimą „vokeliuose“ iš viso nuo 2 000 iki 3 000 Lt per mėnesį (t. 4, b.l. 146-149).

L. V. B. parodė, kad jis dirbo UAB „R. „ (duomenys neskelbtini)gal kokiais 2008 m. Tiksliai neatsimena, nes tuo metu dažnai keisdavo darbo vietas ir šioje bendrovėje dirbo labai trumpai. R. B. jis pažįsta tik iš matymo. Neatsimena, koks buvo jo atlyginimas, bet su atsiskaitymu jokių problemų nebuvo. Nieko negalėjo pasakyti ir apie algų mokėjimą vokeliuose, tokio atvejo neatsimena (t. 4, b. l. 164-165).

Pagal piniginių lėšų judėjimą tyrimui pateiktoje bendrovės “R. ” sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke per 2008 m. nustatyta, kad bendrovė “R. ” 2008-09-05 ir 2008-09-12 dienomis atliko tris mokėjimus bendrovei “Š.” iš viso už 80.710,00 Lt: 1. 2008-09-05 mokėjimo pavedimu Nr. 332 pervesta 8.000,00 Lt su nuoroda-už paslaugas, 2. 2008-09-12 mokėjimo pavedimu Nr. 335 pervesta 32.000,00 Lt su nuoroda-likusi suma pagal sąskaitą faktūrą SMI 09002 už reklamos paslaugas, 3. 2008-09-12 mokėjimo pavedimu Nr. 336 pervesta 40.710,00 Lt su nuoroda-už reklamos paslaugas, iš viso pervesta 80.710,00 Lt.

Tyrimui pateikta bendrovės “Š.” vardu išrašyta 2008-09-03 sąskaita faktūra SMI Nr. 09002 už reklamos paslaugas 40.000,00 Lt ir 2008-09-17 PVM sąskaita faktūra SMI Nr. 09006 už reklamos paslaugas 40.710,00 Lt. Nustatyti, kada ir kokios paslaugos pagal šiuos dokumentus yra atliktos negalima, nes nėra sutarties ir darbų priėmimo-perdavimo aktų.

Į bendrovės “Š.” einamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (SEB bankas) iš bendrovės “R.” gautos piniginės lėšos 80.710,00 Lt buvo panaudotos taip:

1. 2008-09-12 atlikti du mokėjimo pavedimai-į G. K. asmeninę sąskaitą su nuoroda- M. J. ūkio išlaidoms 1.500,00 Lt ir į L. R. asmeninę sąskaitą su nuoroda-O. N. ūkio išlaidoms 670,00 Lt, iš viso 2.170,00 Lt. Tyrimo metu nustatyta, kad G. K. ir L. R. nebuvo bendrovės “Šokių muzikos įrašai” darbuotojai.

2. 2008-09-12 trimis mokėjimo pavedimais su nuoroda “ūkio išlaidoms” pervestos į bendrovės “Šokių muzikos įrašai” administratorės L. P. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėjimo kortelės Nr. 4797 0941 0503 2363) AB SEB banke: 2008-09-05 pervesta 8.000,00 Lt, 2008-09-12 pervesta 29.820,00 Lt ir 2008-09-12 pervesta 40.700,00 Lt, iš viso 78.520,00 Lt.

Iš pervestų į L. P. asmeninę sąskaitą 78.520,00 Lt išimta grynaisiais pinigais 78.500,00 Lt:

Gautieji pinigai į asmeninę sąskaitąIšimti grynaisiais pinigaisDataSumaDataSuma2008-09-05 8.000,002008-09-05 (4 atvejai po 2.000,00 Lt)8.000,002008-09-1229.820,002008-09-12(35 atvejai po 2.000 Lt) 70.000,002008-09-1240.700,002008-09-12 500,00Iš viso:78.520,0078.500,00

Piniginių lėšų pervedimas bendrovei “Š.” 2008 m. rugsėjo mėn. apskaitytas UAB “R.” apskaitos registruose.

Piniginės lėšų 80.710,00 Lt gavimas iš bendrovės “R.” 2008 m. rugsėjo mėn. apskaitytas bendrovės “Š.” apskaitos registruose.

Pagal lėšų judėjimą bendrovės “R.” einamojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke po 2008 m. rugsėjo mėn. (po atliktų 80.710,00 Lt išlaidų trijų mokėjimų 2008-09-05, 2008-09-12 bendrovei “Šokių muzikos įrašai”) pervedė 4.474,00 Lt PVM.

Nors tiriamose bendrovės “Š.” ir “R.” pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus ir juose nurodytas koresponduojančias sąskaitas šios operacijos apskaitytos, tačiau nustatyti, kada ir kokios paslaugos pagal šiuos dokumentus yra atliktos negalima, nes abiejose bendrovėse nėra sutarties ir darbų priėmimo-perdavimo aktų.

Bendrovėje “R.” tiriamuoju laikotarpiu direktoriumi ir kasininku buvo R. B., kas buvo vyr. buhalteriu tyrimui duomenų nepateikta.

Pagal tyrimui pateiktus bendrovės “R.” apskaitos dokumentus nustatyti jos turto, įsipareigojimų dydį bei struktūrą, veiklos rezultatus galima (t. 1, b.l. 155-178).

Dėl kaltinimo R. B. pagal BK 300 str. 1 d. ir O. N. pagal 24 str. 6 d. ir 300 str. 1 d.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „R. „ (duomenys neskelbtini)trimis banko mokėjimo pavedimais: 2008-09-05 pervedė 8 000 Lt, 2008-09-12 pervedė 32 000 Lt, 2008-09-12 pervedė 40 710 Lt, viso pervedė 80 710 Lt į UAB „Š.“. Šie pavedimai padaryti 2008-09-03 PVM sąskaitos faktūros 40 000 Lt sumai ir 2008-09-17 PVM sąskaitos-faktūros 40 710 Lt sumai už neva suteiktas reklamos paslaugas pagrindu (t. 2, b.l. 30, 31). R. B. kaltinamas tuo, kad iš pervestos sumos išgryninus 70500 jis padedamas O. N. pasisavino.

BK 300 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Kvalifikuojant veiką dėl dokumento suklastojimo ir disponavimo žinomai suklastotu tikru dokumentu pagal BK 300 str. 1 d., būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią - kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad suklastoja tikrą dokumentą ir panaudoja žinomai suklastotą dokumentą, kuris gali sukelti teisines pasekmes, ir nori taip veikti.

Abu kaltinamieji pripažįsta, kad žinojo, jog į abi kaltinime minimas PVM sąskaitas faktūras įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „Š. „ (duomenys neskelbtini)neva suteikė UAB „R. „ (duomenys neskelbtini)reklamos paslaugas ir panaudojo šiuos buhalterinius dokumentus, norėdami taip veikti, t. y. buhalteriškai panaikinti bendrovės „Š.“ 8000 Lt skolą bendrovei UAB „Remonta“, bei išgryninti likusias lėšas. Tai reiškia, kad tiek R. B. tiek A. N. veikė tiesiogine tyčia.

Nusikaltimo objektyviosios pusės požymiai įrodyti pačių kaltinamųjų parodymais, kurių jie neginčija, taip pat liudytojų- konkrečiai liudytojų L. P., D. D. parodymais, bylos dokumentais. Kadangi kaltinamieji objektyviosios pusės požymių neginčija, jie plačiau nenagrinėjami.

A. N. kaltinamas padėjimu padaryti nusikaltimą. BK 24 str. 6 d. nustato, kad Padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

Padėjėju laikomas tas, kurio veiksmai yra pavojingi, nes jie palengvina nusikaltimo vykdytojui realizuoti nusikaltimo objektyviuosius požymius. Be padėjėjo padarytų veiksmų, be jo indėlio nusikaltimo vykdytojui ar vykdytojams būtų sunkiau arba visai neįmanoma padaryti nusikaltimo. Akivaizdu, kad be A. N. pagalbos nusikaltimo padarymas būtų buvęs neįmanomas, nes nesant UAB „Š. „ (duomenys neskelbtini)vadovo, jis vykdė įmonės vadovo pareigas, turėjo teisę duoti privalomus nurodymus kitiems įmonės darbuotojams, atsakingiems už sąskaitų išrašymą ir buhalterinės apskaitos tvarkymą. Būtent A. N. nurodymu, kaip matyti iš liudytojos L. P. parodymų ir buvo išrašytos dvi kaltinime nurodytos PVM sąskaitos faktūros, bei vėliau, kaip nurodė įmonės buhalterė D. D.- įtrauktos į buhalterinę apskaitą. Taigi, A. N. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 24 str. 6 d. kaip padėjimas suklastoti ir panaudoti dokumentą.

Dėl kaltinimo R. B. pagal BK 183 str. 2 d. ir O. N. pagal 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d.

Bylos duomenimis nustatyta, kad didžiąją dalį R. B. iš UAB “R.” į UAB „Š. „ (duomenys neskelbtini)sąskaitą pervestų lėšų (75000 Lt) L. P. O. N. nurodymu pervedė į savo asmeninę sąskaitą, padidino per dieną išgryninamų lėšų limitą ir paskolino savo asmeninę banko mokėjimo kortelę O. N.. Su ja O. N. ir R. B. bankomate, atlikę 36 operacijas išgrynino 75000 Lt. Iš šios sumos R. B. pasiėmė pagal kaltinimą 66000 -67000 Lt, pagal kaltinamojo parodymus teisme- 69000 Lt. Likusi suma atiteko O. N.. Pagal R. B. parodymus, grynais gautų lėšų jis nepasisavino, bet panaudojo įmonės reikmėms- daugiausiai mokėdamas algas darbuotojams. Pagal O. N. parodymus iš jam atitekusios pinigų sumos 1500 Lt jis pervedė užsienyje pinigų laukusiam M. J., po 500 davė L. P. ir D. D., 500 Lt pasiliko sau ir apmokėjo sąskaitą už butą.

Kaltinamųjų argumentai atmestini.

Dėl R. B. parodymų. Kaltinamasis iš esmės neigia nusikaltimo objektyviosios pusės požymius, teigdamas, kad visas išgrynintas lėšas panaudojo bendrovės interesams, daugiausiai algoms sumokėti. Iš tiesų, jei bendrovės lėšos panaudojamos ir pažeidžiant nustatytą apskaitos tvarką ir kitus teisės aktus, tačiau bendrovės interesais, tokios veikos negalima kvalifikuoti kaip kaltininkui patikėto turto pasisavinimo (kasacinė byla Nr. 2K-P-78/2012), tačiau vien tai, kad kaltininkas nurodo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 str. prasme. Pagal BPK 20 str. 4 d. įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-84/2012).

Nagrinėjamoje byloje tokių konkrečių duomenų nėra. Atvirkščiai, bylos duomenys rodo, kad R. B. išsigrynintos lėšos nebuvo panaudotos bendrovės interesais. Iš Sodros pažymos matyti, kad 2008 m rugsėjo mėn. UAB „R. „ (duomenys neskelbtini)be paties R. B. tedirbo 5 darbuotojai (t. 4, b.l. 27). Taigi, net ir pripažinus, kad dalį atlyginimo šie darbuotojai gaudavo nelegaliai, R. B. išsigryninta suma yra akivaizdžiai per didelė tokioms išlaidoms. Be to, iš UAB „R. „ (duomenys neskelbtini)pelno mokesčio deklaracijos matyti, kad bendrovė per visus 2009 metus teturėjo 1258400 Lt pardavimo pajamų (2, b.l. 133). Taigi bendrovės veiklos apimtys buvo tokios mažos, kad taip pat negalėjo pateisinti beveik 70000 Lt nelegalių lėšų panaudojimo jos interesais.

Remiantis išdėstytu kaltinamojo R. B. gynybiniai argumentai atmetami, teismas konstatuoja, kad jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 str. 2 d.- įrodyta.

R. B. kaltinamas dviejų nusikaltimų padarymu. BK 183 str. 2 d. numatyta veika priskirta prie sunkių nusikaltimų, už kurią įstatymas numato vienintelės rūšies- laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų. BK 300 str. 1 d. numatyta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, už kurį numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.

Už BK 300 str. 1 d. numatytos veikos padarymą R. B. skiriama su laisvės atėmimu neususijusi bausmė- bauda, nes inkriminujamos veikos padarymo metu jis teistumų neturėjo. Už nusikaltimo, numatyto BK 183 str. 2 d. padarymą, kaip jau minėta, įstatymas numato vienintelės rūšies laisvės atėmimo bausmę.

Nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei vadovaujantis BK 61 str. nuostatomis, R. B. turėtų būti skiriamos bausmės, artimos sankcijos vidurkiui, tačiau veikos, už kurias dabar teisiamas R. B. padarytos senai- 2008 m., kas yra pagrindas, vadovaujantis BK 54 str. 3 d. skirti mažesnę nei sankcijos vidurkis bausmę.

Kaip jau minėta, R. B. veiką, už kurią dabar teisiamas padarė neturėdamas teistumų, tikėtina, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas R. B. atidėtinas, nustatant draudimus ir apribojimus, kurie turėtų sulaikyti R. B. nuo analogiškų nusikalstamų veikų padarymo ateityje.

O. N. kaltinamas padėjimu padaryti du nusikaltimus. BK 183 str. 2 d. numatyta veika priskirta prie sunkių nusikaltimų, už kurią įstatymas numato vienintelės rūšies- laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų. BK 300 str. 1 d. numatyta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, už kurį numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.

Už BK 300 str. 1 d. numatytos veikos padarymą O. N. skiriama su laisvės atėmimu neususijusi bausmė- bauda, nes inkriminujamos veikos padarymo metu jis teistumų neturėjo. Už nusikaltimo, numatyto BK 183 str. 2 d. padarymą, kaip jau minėta, įstatymas numato vienintelės rūšies laisvės atėmimo bausmę.

Nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei vadovaujantis BK 61 str. nuostatomis, O. N. turėtų būti skiriamos bausmės, artimos sankcijos vidurkiui, tačiau veikos O. N. vaidmuo padarytose veikose buvo antraeilis ir apsiribojo padėjimu padaryti nusikaltimą, be to nusikaltimai, už kuriuos dabar teisiamas O. N. padaryti senai- 2008 m. Įvertinus visas paminėtas nustatant bausmės dydį reikšmingas aplinkybes, O. N. skirtino bausmės, kurių dydis artimesnis sankcijos minimumui nei vidurkiui.

Kaip jau minėta, O. N. veiką, už kurią dabar teisiamas padarė neturėdamas teistumų, tikėtina, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas O. N. atidėtinas.

R. B. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 183 str. 2 d. tuo, kad nuo 2006-01-11 iki 2009-09-02 būdamas UAB „R.“. (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , registruotos Radviliškyje, (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir kasininku, einamų pareigų pagrindu turėdamas teisę ir galimybę disponuoti šios bendrovės grynaisiais pinigais, esančiais kasoje ir banko sąskaitoje, tikslu pasisavinti didelės vertės svetimas šiai bendrovei priklausančias pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2006-01-11 iki 2008-12-31 susigrąžindamas daugiau piniginių lėšų nei buvo suteikęs bendrovei trumpalaikių paskolų, pasisavino UAB „R. „ (duomenys neskelbtini)didelės vertės pinigines lėšas, o būtent: suteikė UAB „R. „ (duomenys neskelbtini)trumpalaikių paskolų bendrai 112 206,47 Lt sumai, įmokėdamas pinigus į kasą arba banko sąskaitą :

Eil.Nr.dataDok. Nr.grąžinta paskola (Lt)Iš bankoiš kasosIš viso123456(4+5)12007-12-31KIO be numerio55000550002Iš viso2007 m.550005500032008-04-07Mok. Nurod Nr.2344779,684779,6842008-04-11Mok. Nurod Nr.237200002000052008-07-31KIO be numerio28156,3528156,3562008-08-11Mok. Nurod Nr.309100001000072008-08-21Mok. Nurod Nr.3198000800082008-09-30KIO be numerio36000360009Iš viso2008 m.42779,6864156,35106936,0310Iš viso42779,68119156,35161936,03

Pagal šį kaltinimą R. B. išteisintinas, nesant nusikaltimo, numatyto BK 183 str. 2 d. požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinimas R. B. šioje dalyje buvo grindžiamas 2013-11-06 specialisto išvada dėl papildomo UAB „R. „ (duomenys neskelbtini)ūkinės – finansinės veiklos tyrimo. Šio tyrimo išvadoje konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31 R. B. suteikė bendrovei trumpalaikių paskolų 112’206.47 Lt sumai, o bendrovė tuo pačiu laikotarpiu grąžino R. B. 161’936,03 Lt, t. y. 49’729,56 Lt daugiau nei kaltinamasis buvo suteikęs (t. 2, b.l. 91- 93).

Tačiau teisme išreikalavus papildomus UAB „R. „ (duomenys neskelbtini)buhalterinės apskaitos dokumentus paskirtas papildomas UAB „R. „ (duomenys neskelbtini)ūkinės – finansinės veiklos laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31 tyrimas ir specialistas pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotą išvadą. Naujoje 2017-04-21 išvadoje konstatuota, kad visos bendrovei suteiktos paskolos buvo apskaitytos R. B. kaip atskaitingo asmens apyvartos žiniaraščiuose išlaidų dalyje. Bendrovės visos R. B. grąžintos paskolos buvo apskaitytos jo kaip atskaitingo asmens apyvartos žiniaraščiuose pajamų dalyje ir buvo panaudotos atskaitingo asmens R. B. prekių ir paslaugų pirkimo išlaidoms padengti, bei atsiskaityti už suteiktas paskolas. Dėl šios priežasties, nustatant atskaitingo asmens R. B. ir UAB „R. „ (duomenys neskelbtini)tarpusavio įsiskolinimus, tyrimo metu buvo įvertintos visos R. B. gautos piniginės lėšos (iš UAB „R. „ (duomenys neskelbtini)gauti avansai prekėm bei paslaugom pirkti ir grąžintos paskolos) ir visos padarytos išlaidos (pirktos prekės bei paslaugos ir bendrovei sumokėtos paskolos).

Pagal tyrimui pateiktus duomenis nustatyta, kad R. B., kaip atskaitingas asmuo laikotarpiu nuo 2006-01-22 iki 208-12-31 iš UAB „R. „ (duomenys neskelbtini)gavo 261,622,18 Lt piniginių lėšų, iš jų 99/686,15 Lt avansu prekėm ir paslaugom pirkti ir 161,936,03 Lt grąžintų paskolų; patyrė išlaidų 264,170,45 Lt, iš jų pirko prekių ir paslaugų už 186,744,01 Lt, suteikė bendrovei paskolų 77’426,44 Lt. Bendrovės skola R. B. 2008-12-31 sudarė 2’548,27 Lt.

Nenustačius UAB „R. „ (duomenys neskelbtini)turto pasisavinimo fakto, R. B. dėl šio kaltinimo išteisintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaujantis BPK 303 str. 2d. , 303 str. 5 d. 1 p., BK 54 str. 3 d., nusprendė:

pagal BK 183 str. 2 d. ir skirti laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams;

pagal BK 300 str. 1 d. ir skirti 5649 Eur (150 MGL) baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., 65 str. 2 d., subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams su 5649 Eur (150 MGL) bauda.

Vadovaujantis BK 64 str. 2 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-04-20 nuosprendžiu skirta 12 740 Lt (98 MGL) bauda, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-05 baudžiamuoju įsakymu skirta 451,92 Eur (12 MGL) bauda ir Vilniaus m apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirta 1506.40 Eur (40 MGL) bauda ir galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams su 11298 Eur (300 MGL) bauda.

Į baudą įskaityti pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-04-20 nuosprendį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-05 baudžiamąjį įsakymą ir Vilniaus m apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą sumokėtas baudas.

Baudą įpareigoti sumokėti į VMI sąskaitą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką:

neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 71 str., skirti baudžiamojo poveikio priemonę- 941,50 Eur (25 MGL) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės iki nuosprendis įsiteisės, nekeisti.

R. B. išteisinti pagal kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 183 str. 2 d. padarymo (laikotarpiu nuo 2006-01-11 iki 2008-12-31 pasisavinimas 49 729,56 Lt vertės UAB „R. „ (duomenys neskelbtini)turto).

pagal BK 183 str. 2 d. ir 24 str. 6 d. ir skirti laisvės atėmimą 2 metams;

pagal BK 300 str. 1 d. ir 24 str. 6 d. ir skirti 3766 Eur (100 MGL) baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., 65 str. 2 d., subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą 2 metams su 3766 Eur (100 MGL) bauda.

Vadovaujantis BK 64 str. 2 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 “a” p., šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-02-03 nuosprendžiu skirta 31 paros arešto ir 1040 Lt (8 MGL) bauda ir galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą 2 metams 31 dienai su 4067,28 Eur (108 MGL) bauda.

Į baudą įskaityti pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-02-03 nuosprendį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-05 baudžiamąjį įsakymą ir Vilniaus m apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą sumokėtas baudas.

Į laisvės atėmimo bausmę įskaityti pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-02-03 nuosprendį atliktos arešto bausmės laiką, prilyginant vieną laisvės atėmimo dieną vienai arešto parai.

Baudą įpareigoti sumokėti į VMI sąskaitą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 71 str., skirti baudžiamojo poveikio priemonę- 376.60 Eur (10 MGL) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės iki nuosprendis įsiteisės, nekeisti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą apeliaciniu skundu.