Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirba, yra neįgalus, teistas:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos: 2023 m. balandžio 30 d. ir 2023 m. gegužės 2 d. J. Ž. atžvilgiu) ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta galutinė subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) arba pradėti dirbti. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta vienu trečdaliu sumažinta 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuteistojo priežiūrą Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyrius (toliau – Probacijos tarnyba) vykdo nuo 2023 m. gruodžio 11 d. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. gruodžio 10 d. Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga – 2024 m. rugsėjo 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 19 d. nutartimi A. S. paskirta papildoma pareiga – gydytis nuo alkoholizmo,

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 50 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, bausmė subendrinta su 2023 m. gegužės 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2023 m. lapkričio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė - 90 parų arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros įpareigojant visą atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 mėnesių įvykdymo terminą; bausmę atlikęs;

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. 2025 m. vasario 28 d. apie 11.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su šeimos nariu sugyventine J. Ž. metu, dešinės rankos kumščiu sudavė jai ne mažiau nei du kartus į veido sritį, padarydamas jai veido sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kairio skruosto, žando, viršutinės lūpos srityse, ryškiu veido kairės pusės minkštųjų audinių sutinimu, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip mušdamas savo šeimos nariui sugyventinei J. Ž. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykio aplinkybių gerai neprisimena. 2025 m. vasario 28 d. su J. Ž. vartojo alkoholį. Tarp jų kilo konfliktas. Ji pasakė jam nepatikusius žodžius apie mirusius jo tėvus, todėl jis jai trenkė į veidą. Pripažįsta kaltinime nurodytas aplinkybes. Po to vėl kartu vartojo alkoholį, viskas buvo gerai. Gailisi nusikaltęs. Planuoja koduotis nuo alkoholio vartojimo.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji J. Ž. parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su sugyventiniu A. S., kartu jau gyvena apie 20 metų. Santykiai geri, tačiau būna ir pasipyksta, dėl to dažniausiai kaltas alkoholis. Kai abu būna blaivūs, nesipyksta. Alkoholį abu vartoja kartu, tačiau jį vartoja nedažnai, priklausomybių nuo alkoholio neturi. Sugyventinis A. labai padeda buityje, prižiūri, kadangi J. yra labai serganti, vos pavaikšto, jai nuolatos sukasi galva, diagnozuota yra cukraligė, turi problemų su širdimi, dažnai yra aukštas spaudimas. Nurodė, kad po namus vaikšto labai mažai, pasiramstydama į sienas, kai reikia kažkur nueiti, eiti padeda sugyventinis A. 2025 m. vasario 28 d. kartu su sugyventiniu A., būdami namuose, pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę ir alų. Alkoholį vartojo savo kambaryje, kuris bute yra tik vienas. Kažkuriuo metu, galbūt apie 11.00 val., tarp jų kilo žodinis konfliktas, jiedu susibarė dėl A. tėvų, gal kažką negražaus pasakė apie jo mirusią mamą. Tada A. susinervino ir priėjęs prie jos sudavė jai du kartus iš kažkurios rankos kumščio į veido sritį. Po suduoto smūgio pajuto skausmą, tačiau pagalbos nekvietė, policijai neskambino. Toliau su A. kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Kodėl tą pačią dieną vakare kvietė policijos pareigūnus nežino, nieko neprisimena, buvo labai stipriai neblaivi, jeigu gerai pamena, alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 4 promilių neblaivumas. Atsimena, kad buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, apžiūrėjo, tačiau su jais vykti į Kauno klinikas atsisakė, kadangi būtų vėliau neturėjusi kaip grįžti. Į apklausą pagal išduotą šaukimą nevyko, kadangi vis dar blogai jautėsi, taip pat neturėjo kaip nuvykti iki (duomenys neskelbtini), tam neturi pinigų ir sveikatos. Į (duomenys neskelbtini), pas teismo medicinos ekspertus pagal įteiktą užduotį taip pat nevyko dėl tų pačių priežasčių. Ar nuvyks nežino, bandys susitarti su dukra, kad ši padėtų nuvežtų. Į gydymo įstaigą dėl patirtų sužalojimų nesikreipė ir kol kas to daryti neplanuoja. Sugyventinis A. smurtauja jau ne pirmą kartą, anksčiau jau yra teistas dėl smurto artimoje aplinkoje. A. kitą dieną atsiprašė, norėjo susitaikyti. Civilinio ieškinio byloje nereikš. Daugiau įvykio aplinkybių nurodyti negali, nes neprisimena, buvo stipriai neblaivi (1 t., b. l. 26–29). Papildomos apklausos metu J. Ž. nurodė, kad 2025 m. vasario 28 d., jeigu gerai prisimena, visą dieną namuose buvo dviese su sugyventiniu A. S., pas juos į namus niekas užėję nebuvo, alkoholį vartojo tik dviese, konflikto, kuris kilo tarp jų, niekas nematė. Galėjo būti, kad dieną prieš ar tą pačią konflikto dieną, buvo užėjęs kažkoks vyriškis, kurio ji nepažįsta, nežino nei kur jis gyvena, nei jo vardo ar pavardės, bet nėra įsitikinusi, kurią dieną jis pas juos buvo, gal ir tą pačią dieną, kai vyko konfliktas. Jis nėra jos pažįstamas, apie jį nieko nurodyti negali. Su kaimynais, kurie gyvena tame pačiame name, nei ji, nei A. nebendrauja, jokių ryšių nepalaiko, tik kai pamato juos, pasisveikina, jie į namus nevaikšto. Konflikto tarp jos ir A. jie taip pat nematė, konfliktas vyko namuose. Kadangi su kaimynais nebendrauja, apie tai, kokie yra santykiai su A., jie nežino. Daugiau papildymų neturi (1 t., b. l. 30–33).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2025 m. vasario 28 d., apie 11:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), nuosavame name, miegamojo kambario patalpoje, tarp neblaivios J. Ž., kai alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0098, patikros sertifikato Nr. 2214712, nustatytas 4,08 promilių neblaivumas bei jos neblaivaus sugyventinio A. S., kai tuo pačiu alkotesteriu nustatytas 3,24 promilių neblaivumas, kilusio žodinio konflikto metu, A. S. tyčia, dešinės rankos kumščiu, ne mažiau nei du kartus trenkė savo sugyventinei J. Ž. į veidą, t. y. skruosto sritį. Tokiais savo veiksmais A. S. sugyventinei J. Ž. sukėlė fizinį skausmą, kurį ši jaučia iki šiol bei akivaizdžius sužalojimus, tačiau greitosios medicinos pagalbos atsisakė (1 t., b. l. 6–11).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), aprašyti gyvenamojoje patalpoje esantys objektai. Objektų ar pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui, neužfiksuota. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Prie protokolo pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 12–21).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2025 m. kovo 6 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. Ž. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose , kairio skruosto, žando, viršutinės lūpos srityse, ryškiu veido kairės pusės minkštųjų audiniu sutinimu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus veido kairę pusę, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2025 m. vasario 28 d.. Duomenų už ilgesnį nei 10 d. sveikatos sutrikdymą nėra, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Nustačius veido kaulų lūžius, sveikatos sutrikdymo mastas gali keistis. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą (1 t., b. l. 51–52).

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad ant moters veido, t. y. kairės pusės skruosto matomas patinimas, kraujosruvos. Taip pat ties kairės pusės akimi matoma kraujosruva, matomas patinimas lūpų srityje. Toliau atliekant asmens apžiūrą, daugiau akivaizdžių sužalojimų, nepastebėta (1 t., b. l. 40–42).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėti pareigūno kameros vaizdo įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250228-182911UTC+0200 (2).mp4“ matomi į buto vidų užėję pareigūnai, bei buto viduje sėdinti moteris. Pareigūnas moters klausia, kas jai nutiko, o moteris atsako „jūs pažiūrėkit“. Kambaryje pasirodo ir vyriškis, kuriam pareigūnas nurodo praeiti toliau. Kambaryje matomi ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Moteris prašo įjungti kambaryje šviesą ir uždaryti duris, kadangi jai labai šalta. Įjungus kambaryje šviesą, galima matyti akivaizdžius sužalojimus ant moters veido. Moteris medikams rodo veidą ir sako „jūs pažiūrėkit, kas man nutiko“. Pareigūnė moters paklausia: „ar jus čia dabar taip sumušė?“, moteris atsakė taip. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai pareigūnei nurodo, kad, jų žiniomis, moteris buvo sumušta prieš porą valandų. Pareigūnė moters paklausia, kada vyko visas konfliktas, moteris atsako, kad ryte. Pareigūnė prašo patikslinti laiką, moteris atsako, kad nežino, kadangi yra išgėrusi, tačiau vėliau nurodė, kad konfliktas galėjo įvykti 11 val. Pareigūnė paklausia dėl ko kilo konfliktas, moteris atsako: „už tai kad prisigėrė“, pareigūnė pasitikslina: „ar dėl to, kad jūs prisigėrėt, ar kad jis prisigėrė?“, moteris atsakė: „kad mes prisigėrėm“. Moteris toliau aiškina: „aš jam pasakiau vieną žodį, jam jis neatitiko, tai jis man kaip trenkė, tai aš ir nukritau“. Pareigūnė moters klausia, ar jai trenkė kumščiu, moteris atsako „kumščiu, aišku, kad kumščiu, man taip nebūtų“ ir ranką tiesia link kairės pusės žando. Pareigūnė paklausia, kiek kartų trenkė, vieną ar daužė daug kartų, moteris atsakė „tris kartus“. Pareigūnė pasitikslina, ar tris kartus, moteris patikina, kad taip, ir rodydama ranka į kairės pusės žandą papildo: „man nebūtų taip ištinę“. Pareigūnė moters paprašo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, vėliau moteris jai diktuoja savo asmens kodą, jo neprisimena ir paprašo A. atnešti jos kortelę. Pareigūnė moters paklausia, kodėl policijai paskambino tik dabar, jeigu buvo sumušta 11.00 val. Moteris atsako: „man suprantat taip pradėjo skaudėti“ ir nutilo. Pareigūnas ir Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai kalbasi apie moters sužalojimus, nurodo, kad veidas jau yra pamėlynavęs ir sumušimai tikrai yra padaryti ne dabar. Greitosios medicinos pagalbos darbuotoja pasakoja apie tai, kad nurodytu adresu buvo du pranešimai, tačiau jiems pirmą kartą atvažiavus, kambaryje esantis vyras išėjęs į lauką pasakė, kad jie atvyko ne čia. Moteris teigia, kad bendruoju pagalbos centro telefonu skambino tik vieną kartą. Greitosios medicinos pagalbos darbuotoja paprašo moters, kad ši parodytų telefoną, tada moteris tiesia ranką į kažką rodydama ir sako: „kad jis iš manęs telefoną atėmė“. Moters vėl yra paprašomas dokumentas, moteris nuo kėdės neatsistoja, sugyventiniui nurodo, kur ieškoti jos dokumento ir priduria: „man su nugara netvarkelė“. Pareigūnė nueina iki kito kambario, kuriame pastebimas pareigūnas ir ankščiau matytas vyriškis. Moterį apžiūri Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Pareigūnė medikui diktuoja moters asmens kodą. Pareigūnė moters paklausia kur kilo konfliktas, moteris atsakė, „kambaryje, nes man kambaryje ir trenkė“. Pareigūnė pasitikslina aplinkybes, „tai kumščiu tris kartus į kairės“ ir moteris papildo, kad į žandą. Pareigūnė paklausia ar šiuo metu moteris yra neblaivi, ši nurodo, kad abu su sugyventiniu yra neblaivūs. Pareigūnai tarpusavyje kalbasi apie tai, kada galėjo atsirasti sužalojimai ant moters veido, pareigūnas sako „gal prieš savaitę“, moteris atsako „ne prieš savaitę, jis man dabar, prieš puse, ryte trenkė“, pareigūnas paklausia, kodėl tik dabar paskambino, moteris į klausimą neatsako. Medikai kalbasi tarpusavyje, galima girdėti, kad kalba jau apie ant veido susidariusią kraujosruvą, moteris tuo metu papildo „jis man kelis kartus trenkė“. Greitosios medicinos pagalbos darbuotoja klausia: „J., ar važiuosit į priėmimą?“ Moteris: „Aš? Nevažiuosiu“. Pareigūnė ragina moterį vykti į gydymo įstaigą. Moteris medikams nurodo, kad judinant žandikaulį jai skauda. Moteris ima pasakot, kad ją praeitą dieną išvežė su greitąja dėl nugaros skausmą, ją ten nuvežė ir paliko. Pareigūnė paaiškina, kad situacija yra rimta ir paklausia moters, ar ši matė, kaip atrodo, moteris atsako, kad ne. Moteris bando atsistoti ir nueina pasižiūrėti į veidrodį, pažiūrėjusi nuo jo nueina ir prašo geriau nerodyti. Pareigūnas moteriai paaiškina, kad ši turi vykti į gydymo įstaigą, nes pati kvietėsi pagalbos, tačiau moteris toliau sėdi ir priduria „aš netikėjau, kad jis man taip trenks“ ir susiima už veido. Toliau atsisako medikų pagalbos, pasirašo, kad į gydymo įstaigą nevyks. Vaizdo įrašas baigiasi.

Atidaromas pareigūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20250228-183801UTC+0200.mp4“. Vaizdo įrašo trukmė yra 09.01 min. Vaizdo įraše matomas to pačio kambario vaizdas, kaip ir pirmajame vaizdo įraše, ten pat sėdinti moteris. Pareigūnas paprašo, kad moteris užsidėtų batus, nes reikės eiti iki automobilio. Tuo metu dar paklausia, ar jai policijos pagalba reikalinga, ši atsako, kad šiuo metu nereikalinga. Moteris bando užsidėti batus, teigia, kad iki automobilio jai nueiti nepavyks. Pareigūnė, nuėjusi iki kito kambario, ten sėdinčiam vyriškiui taip pat nurodo, kad reikės eiti iki tarnybinio automobilio. Pareigūnas iš tarnybinio automobilio atsineša alkoholio kiekio matuoklį. Pastebima, kaip ant kėdės sėdinti moteris vos nuo jos nenukrenta. Pareigūnas moters dar kartą paklausia, kokios jai pagalbos reikia iš policijos, moteris atsakė „ar man žinot dėl ko reikėjo?“, pasuka galvą ir pirštu į kažką rodo ir priduria „va dėl jo, kad jis man žandą sudaužė“ ir ranka parodo į savo kairės pusės žandą. Girdima, kaip vyriškis sako: „J., kodėl tu šitaip ant manęs sakai“. Moteriai tikrinamas neblaivumas alkoholio kiekio matuokliu. Vyras tuo metu nurodo, kad moteris šiandien yra išgėrusi visą butelį ir pati kritinėjo, moteris ima šaukti „nekritinėjau, tu man trenkei į žandą“. Moteris vėliau prisipažįsta, kad kritinėja, bet priduria „aš atsigulus buvau ir tu man trenkei į žandą“. Moteriai alkoholio kiekio matuokliu nustatomas 4,08 promilių neblaivumas. Tikrinamas vyro neblaivumas, nustatomas 3,24 promilių neblaivumas. Vyrui paaiškinama, kad turės šiąnakt nakvoti kitur, kadangi smurtauja prieš moterį. Moteris tuo metu vyrui atsako „kodėl aš turiu kentėti“. Daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta, pareigūnė išeina, vaizdo įrašas baigiasi.

Atidaromas pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20250228-183835UTC+0200.mp4“. Vaizdo įrašo trukmė yra 17.35 min. Vaizdo įraše matoma kaip pareigūnas iš tarnybinio automobilio pasiima alkoholio kiekio matuoklį ir eina į namo vidų. Vaizdo įraše matomas tas pats vaizdas bei aplinkybės, kurios aprašytos anksčiau, apžiūrint vaizdo įrašą pavadinimu „PSS-20250228-183801UTC+0200.mp4“. Pareigūnas mobiliojo ryšio telefonu fiksuoja įvykio vietą. Vaizdo įraše matoma, kaip vyriškis rengiasi, moteriai paaiškinama, kad bus pildomi procesiniai dokumentai. Vyras iš namų išlydimas, jam paaiškinama, kad namo grįžti negali, vyras nurodo, kad eis pas draugą. Pareigūnas sėdėdamas tarnybinio automobilio viduje toliau bendrauja su vyriškiu, kuris neigia naudojęs smurtą prieš moterį, pastarasis aiškina, kad moteris pati griuvinėja. Vyrui įteikiamas šaukimas apklausai į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybą. Daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta. Vaizdo įrašas baigiasi.

Atidaromas pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20250228-185825UTC+0200.mp4“. Vaizdo įrašo trukmė yra 03.17 min. Vaizdo įraše matoma kaip pareigūnė eina į namo vidų, miegamajame randa gulinčią moterį, kuriai nurodo, jog reikalinga atlikti jos apžiūrą. Pareigūnė atlieka moters apžiūrą, mobiliojo ryšio telefonu fiksuoja moters sužalojimus. Įteikia šaukimą atvykti apklausai į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybą. Daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta. Vaizdo įrašas baigiasi.

Atidaromas pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20250228-192806UTC+0200.mp4“. Vaizdo įrašo trukmė yra 03.45 min. Vaizdo įraše matomi prie namo stovintys pareigūnai, kurie laukia, kol juos įleis į vidų. Moteris pareigūnus įsileidžia į vidų, pareigūnas nurodo, kad dėl įvykio yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įteikiami procesiniai dokumentai. Daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta. Vaizdo įrašas baigiasi.

Atidaromas pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20250228-192809UTC+0200.mp4“, Vaizdo įrašo trukmė yra 03.45 min. Vaizdo įraše matomas tas pats vaizdas ir tos pačios aplinkybės, kurios aprašytos apžiūrint vaizdo įrašą pavadinimu „PSS-20250228-192806UTC+0200.mp4“. Daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta. Vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 53–57).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos skambučio garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 95487710823, skambu io prad ia_ 2025 m. vasario 28 d. 18_03_26).mp3“. Įrašo trukmė yra 01.32 min. Iš jo matyti, kad pranešėja nurodo, kad ji sudaužyta, sudaužytas visas žandas, ji užtinus, šiandien ją sumušė sugyventinis. Nurodo, kad pagalbos reikia į (duomenys neskelbtini). Po to pranešėja pradeda šaukti: „ką tu čia atiminėji“, girdisi, kad mini kažką apie telefoną. Pokalbis nutrūksta. Kitame garso įraše užfiksuota, kaip bendrojo pagalbos centro operatorei perskambinus pranešėjai, girdimas skambučio signalas, telefonu niekas neatsiliepia, tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (1 t., b. l. 59–61).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Kaltinamasis pripažino, kad, būdamas neblaivus, kilus ginčui, sudavė smūgį sugyventinei J. Ž. į veidą. Dėl girtumo visų įvykio aplinkybių neprisimena. Nukentėjusioji J. Ž. patvirtino, kad ji sus kaltinamuoju namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Jai negražiai atsiliepus apie kaltinamojo murusius tėvus, šis jai sudavė kelis kartus į veidą, taip sužalodamas ją. Kaltinamojo akivaizdžiai tyčiniais veiksmais (smūgiai į veido sritį) nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris konstatuotas specialisto išvadoje. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2025 m. kovo 6 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. Ž. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose , kairio skruosto, žando, viršutinės lūpos srityse, ryškiu veido kairės pusės minkštųjų audiniu sutinimu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus veido kairę pusę, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2025 m. vasario 28 d.. Duomenų už ilgesnį nei 10 d. sveikatos sutrikdymą nėra, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Nustačius veido kaulų lūžius, sveikatos sutrikdymo mastas gali keistis. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą.

Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina skambučio bendruoju pagalbos centro telefonu įrašas, kuriame matyti, kad nukentėjusioji nurodė, kad sugyventinis su sumušė, ji yra ištinusi, jai reikia pagalbos. Analogiškai nukentėjusioji nurodė ir policijos pareigūnams, atvykusiems į įvykio vietą, kas užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų įrašuose. Iš jų matyti, kad nukentėjusioji nurodo policijos pareigūnams, kad ją sumušė sugyventinis, sudavė kelis smūgius ranka į veidą, į žandą, neigia kaltinamojo žodžius, kad ji nukrito ir pabrėžia, kad būtent dėl jo suduotų smūgių jos veidas ištinęs. Kaltinamojo kaltę patvirtina apžiūros protokolai ir kita bylos medžiaga.

Kaltinamasis veikė tyčia, suvokė, kad jo veiksmai yra smurtiniai, sutrikdantys sveikatą, sukeliantys skausmą, ko suduodamas smūgius nukentėjusiajai į veidą ir siekė. Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sugyventiniai, jie yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad tyčinė kaltinamojo veika, kai jis smurtauja nukentėjusiosios atžvilgiu bei sužaloja ją, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, kaltinamasis kaltas ir baustinas.

Dėl bausmės

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad A. S. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, teistumui neišnykus, ir sunkinančią, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybes. Praeityje A. S. teistas, paskutinius tris kartus – už analogiškų nusikaltimų padarymą, bausmę atlikęs (1 t., b. l. 99–116), nebaustas administracine tvarka (b. l. 97), Respublikiniame priklausomybės ligų centre registruotas (b. l. 96), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė (b. l. 93), pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2025 m. kovo 12 d. specialisto išvadą A. S. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 89), nedirba.

Teismas sprendžia, jog įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam, kuris yra jau ne kartą teistas, dalis teistumų išnykę, tačiau paskutinius tris kartus teistas už analogiškų veikų padarymą, tačiau išvadų dėl savo elgesio nepadarė, kas rodo, kad jis yra linkęs nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir nusikalsti, nes anksčiau skirtomis bausmėmis bausmės tikslai jo atžvilgiu nebuvo pasiekti, skirtina griežčiausia BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant didesnį už sankcijoje numatytą minimumą.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu ir gailisi nusikaltęs, supranta žalingą alkoholio vartojimo problemą ir stengsis pasitaisyti, ruošiasi „koduotis“, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas BK 75 straipsnio 2 dalies pagrindu atidėtinas, įpareigojant A. S. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

Kadangi kaltinamasis smurtavo savo šeimos nario atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso medžiaga (b. l. 58, 62), paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. skirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 10 punktu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, įpareigojant A. S. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu A. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinius diskus su vaizdo medžiaga, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.