- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2013-11-07
- Bylos Nr.
- 2S-1869-264/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Kreditorius
- M. P.
- Skolininkas
- S. Č.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės M. P. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-3029-374/2013 pagal kreditorės M. P. pareiškimą skolininkui S. Č. dėl materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašydama priteisti iš skolininko 22 382 Lt išlaikymo įsiskolinimą ir bylinėjimosi išlaidas. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 2 d. nutartimi nustatė kreditorei 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti - pateikti teismui duomenis apie tai, jog nepilnamečiui vaikui yra priteistas materialinis išlaikymas bei vaiko gimimo liudijimą iš kurio matytųsi, jog skolininkas yra nepilnamečio vaiko tėvas; taip pat pateikti duomenis, kad sumokėtas įstatymo nustatyto dydžio žyminis mokestis, šioje byloje 168 Lt. Kreditorė šalindama trūkumus pateikė teismui pakartotinį prašymą ir kitus procesinius dokumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės M. P. pareiškimą (prašymą) dėl materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teismas nurodė, kad iš papildomai pateiktų byloje duomenų paaiškėjo, jog kreditorės ir skolininko vaikai K. Č. ir P. Č. yra pilnamečiai, todėl pareiškimas (prašymas) yra aiškiai nepagrįstas. Teismas išaiškino, kad M. P. vykdymo procese gali būti pakeista išieškotojais K. Č. ir P. Č..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Kreditorė M. P. atskiruoju skundu (b. l. 33-34) prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti kreditorės M. P. pareiškimą. Apeliantė nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2003 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-543-05/2003 iš skolininko S. Č. priteisė K. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. Č., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, taip pat išieškojo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (2003-02-10). Pagal minėtą teismo sprendimą buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris buvo pateiktas vykdymui antstoliui. Antstolis priėmė 2012 m. rugsėjo 14 d. patvarkymą Nr. 0023/07/01565, kuriuo vykdomąjį dokumentą N2-543-05 grąžino išieškotojai M. P.. Grąžintame vykdomajame rašte yra įrašas apie neišieškotą 22 382 litų skolą. K. Č. ir P. Č. šiuo metu jau yra pilnamečiai. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra terminuotas. Išlaikymo prievolės terminas yra nustatytas iki pilnametystės suėjimo ir šis juridinis faktas yra pagrindas nutraukti išlaikymo teikimą (CK 3.194 str. 4 d.). Tinkamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams buvo teikiamas vieno iš tėvų, t.y. motinos M. P. sąskaita, ir tai reiškia, kad M. P. vykdė savo ir dar skolininko S. Č. prievoles (CK 6.50 str.). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad M. P., kuri faktiškai visa apimtimi viena teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams, interesai yra pažeisti. Kreditorės nuomone, tai, kad ji už skolininką įvykdė nepilnamečių vaikų išlaikymo dalį, nėra ta aplinkybė, iš kurios būtų galima kildinti galimybę pakeisti išieškotoją CPK 596 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodytas reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, kuriais galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą (CPK 433 str. 1 d. 5 p.). CPK 435 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas.
Nagrinėjamu atveju kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašydama priteisti iš skolininko 22 382 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Pareiškime kreditorė nurodė, kad savo reikalavimus grindžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2003-03-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-543-05/2003, kuriuo iš skolininko S. Č. priteistas išlaikymas vaikams K. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. Č., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2003-04-03 vykdomuoju raštu Nr. N2-543-05/2003. Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis 2012 m. rugsėjo 14 d. patvarkymu Nr. 0023/07/01565 grąžino kreditorei (išieškotojai) M. P. minėtą vykdomąjį raštą su aktu apie išieškojimo negalimumą, kadangi skolininkas niekur nedirba, turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi (CPK 631 str. 1 d. 2 p.). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartim atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo kaip aiškiai nepagrįstą, konstatavęs, kad kreditorės ir skolininko vaikams esant pilnamečiais, vykdymo procese kreditorė gali būti pakeista išieškotojais K. Č. ir P. Č.. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais nesutinka, tačiau tai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti. Pažymėtina, jei nepilnametis vaikas sulaukia pilnametystės, tai vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikui esant nepilnamečiui, toliau gali įgyvendinti vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo. Tokia situacija nepažeidžia procesinių teismo sprendimo vykdymo taisyklių, nes išieškojimas grindžiamas iki galo neįvykdytu teismo sprendimu. Ta aplinkybė, kad kreditorius nepilnametis vaikas sukako pilnametystės, savaime nedaro neteisėto teismo sprendime nurodyto vieno iš tėvų dalyvavimo vykdymo procese įgyvendinant vaiko teises pagal teismo sprendimą. Kol vykdomasis dokumentas nėra iki galo įvykdytas, jis turi tęstis taip, kaip buvo pradėtas, kol vaiko, pačių proceso dalyvių prašymu ar antstolio iniciatyva vykdymo tvarka ar subjektai nebus pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010). Iš byloje pateikto vykdomojo rašto matyti, kad antstolis 2012-09-14 patvarkymu grąžino išieškotojai M. P. vykdomąjį raštą su aktu apie išieškojimo negalimumą CPK 631 str. 1 d. 2 p. pagrindu ir vykdomoji byla buvo užbaigta CPK 632 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad vaikų ar pačių proceso dalyvių prašymai pakeisti išieškotoją buvo pateikti antstoliui, todėl nėra pagrindo spręsti apie išieškotojo teisių perėmimą, o apeliantei nėra kliūčių tęsti vykdymo procesą ir sulaukus vaikams pilnametystės. Tačiau iš apeliantės procesinių dokumentų turinio matyti, kad ji savo reikalavimą skolininkui S. Č. kildina iš savo kaip trečiojo asmens, įvykdžiusio prievolę kreditoriui už skolininką - nepilnamečių vaikų išlaikymo neteikusiam tėvui, teisių CK 6.50 str. 3 d. pagrindu, t. y. pareiškė kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į skolininką ir taip siekia atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečių vaikų išlaikymo dalį. Tačiau toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas CPK XXIII skyriuje nurodyta tvarka, nes ieškovės pareiškimas dėl skolos priteisimo CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, neatitinka CPK 431 straipsnio 1 dalyje numatytų leistinumo reikalavimų ir tuo pagrindu turėjo būti atsisakyta jį priimti.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir atsisakė priimti apeliantės pareiškimą remdamasis kitais motyvais, tačiau priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Išaiškintina, kad tai neužkerta kelio kreiptis į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.