- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-21
- Bylos Nr.
- 2A-934-275/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Marijonas Greičius, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- I. A.
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Pelagėja Stonkienė Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. liepos 21 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovui V. K. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė I. A. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. K. nepilnamečių vaikų, dukrų K., gim. 1999-02-03, ir M., gim. 2007-04-20, išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo ieškinio pareiškimo dienos iki jų pilnametystės; 1 700 Lt išlaikymo įsiskolinimo kiekvienai dukrai, viso 3 400 Lt; nustatyti dukrų gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti bendravimo tvarką; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu santuokos nebuvo sudarę, gyveno kaip sugyventiniai maždaug dešimt metų. 1999-02-03 gimė dukra K., o 2007-04-20 dukra M. 2009 m. balandžio mėn. pradžioje atsakovas ją paliko su vaikais ir išėjo gyventi kitur. Nuo to laiko atsakovas savo vaikais nesirūpina, nebendrauja ir išlaikymo jiems neteikia. Dukra K. yra ketvirtokė. Ji turi sveikatos problemų dėl širdies ritmo sutrikimo. Dukra M. yra dviejų metukų. Ieškovė ją prižiūri namuose, nes yra vaiko priežiūros atostogose iki 2010-04-20, tačiau nebegauna pajamų iš Sodros.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009-12-29 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nustatė nepilnamečių vaikų K. K., gim. 1999-02-03, ir M. K., gim. 2007-04-20, gyvenamąją vietą su motina I. A. Priteisė iš atsakovo V. K. dukros K. ir dukros M. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis atitinkamai po 400 Lt ir 300 Lt nuo 2009-12-23, kol dukros sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pavedė uzufrukto teise dukrų K. ir M. išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti jų motinai I. A. Nustatė vaikų tėvo - atsakovo V. K. bendravimo su vaikais tvarką. Likusią dalį ieškinio atmetė. Priteisė iš atsakovo V. K. į valstybės biudžeto pajamas 525,41 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad mergaitė M. yra trijų metukų. Ji ugdoma namuose. Sveikatos problemų neturi. Mergaitė K. yra 10 metų. Ji lanko mokyklą, yra ketvirtokė. Turi sveikatos problemų. Ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, gauna 149 Lt išmoką vaikams. Turi dviejų kambarių butą. Jokio kito turto ir pajamų neturi. Neįgalumas jai nėra nustatytas. Atsakovo vidutinis darbo užmokestis į mėnesį sudaro 364 Lt. Iš gaunamo uždarbio atsakovas kas mėnesį moka po 300 Lt dukrų išlaikymui ir 150 Lt sūnaus Artūro išlaikymui, jiems pinigus siunčia paštu. Turi butą. Kito turto, iš kurio gautų pajamų neturi. Atsakovas nurodė, kad turi sveikatos problemų, tačiau įrodymų apie tai nepateikė. Neįgalumas atsakovui nėra nustatytas. Teismas motyvavo, kad Lietuvoje yra nustatyta minimali alga 800 Lt. Ši suma pripažįstama būtina vaiko išlaikymui, kad patenkinti jo realius bei protingus poreikius. Trijų ir dešimties metų vaiko poreikių negalima prilyginti suaugusiojo žmogaus poreikiams, jie yra mažesni, tačiau teismas atsižvelgė į dukros K. specialiuosius poreikius – ji turi rimtų sveikatos problemų (Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada, ligos istorija). Išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, tačiau ši būsena laikina. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra sveiki, darbingi žmonės, todėl turi visas galimybes ir privalo ieškoti geriau apmokamo darbo, jeigu nori daugiau prisidėti prie dukrų išlaikymo. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo skirti ieškovės prašomą 500 Lt sumą kiekvienos mergaitės išlaikymui. Trijų metų vaikui 1 000 Lt išlaikymo tikrai nereikia. Dešimties metų vaikui 1 000 Lt išlaikymo taip pat nereikia, tačiau K. turi sveikatos problemų, todėl jai reikalingas išlaikymas kaip suaugusiam žmogui, t.y. 800 Lt. Atsižvelgęs į vaikų amžių, turimas sveikatos problemas, poreikį ugdyti ir tobulinti vaiko įgimtus ir įgytus gebėjimus, ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, kitus išlaikytinius bei turimą turtą, teismas sprendė, kad iš atsakovo nepilnametės dukros M. išlaikymui priteistina kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt, o dukros K. po 400 Lt kol vaikai sulauks pilnametystės (CK 3.192, 3.194 str.). Tokį patį išlaikymą vaikams galės skirti ir ieškovė ir šių sumų pakaks trijų ir dešimties metų vaikų išlaikymui (atitinkamai 800 Lt ir 600 Lt ).
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas V. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-12-29 sprendimą ir iš atsakovo dviejų nepilnamečių dukterų išlaikymui priteisti po 200 Lt kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas teisingai sprendė, jog negalima priteisti išlaikymo atsižvelgiant tik į vaikų poreikių tenkinimą, kad ir kokie jie būtų, neatsižvelgiant į tėvų galimybes tokį išlaikymą teikti. Tačiau teismas neteisingai įvertino atsakovo finansines galimybes, nes esant šiuometinei ekonominei krizei, atsakovas dirba tik puse etato ir gauna pusę minimalios algos. Atsakovas vaikų išlaikymui skyrė tiek, kiek galėjo, t.y. ieškovei dviejų dukrų išlaikymui mokėdavo po 150 Lt ir sūnaus išlaikymui po 150 Lt per mėnesį. Atsakovo darbo užmokestis yra tik 364 Lt, tačiau jis turi butą, kurį nuomoja ir gauna po 500 Lt kas mėnesį už nuomą. Pats gyvena su mama, pragyvena iš atsakovo ir mamos darbo užmokesčio. Teismas, priteisdamas iš atsakovo dviejų dukrų išlaikymui kas mėnesį mokėti 700 Lt nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovaujantis CK 3.198 str. normomis, teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Ši norma yra taikoma neatsižvelgiant į tai, išlaikomi vaikai yra iš vienos ar iš skirtingų santuokų, ar yra nesantuokiniai. Esant dviem ir daugiau vaikų, būtina vadovautis principu „pagal poreikius ir galimybes“, o atsakovo galimybės šiuo atveju yra mažesnės negu minimalios. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs ir tai, kad jeigu vieno iš tėvų turtinė padėtis neleidžia priteisti išlaikymo pagal vaikų poreikius, tai kiekvienas vaikas privalo gauti tokį išlaikymą, kuris leistų patenkinti bent minimalius poreikius (tinkamai maitintis, apsirengti ir pan.). Orientaciniu kriterijumi priteisiant dviem ir daugiau vaikų išlaikymą Aukščiausiasis Teismas laiko minimalų gyvenimo lygį (MGL). CK 3.198 str. 2 d. yra įtvirtintas vaikų lygiateisiškumo principas, nes visi vieno iš tėvų vaikai, ar jie būtų iš vienos, ar skirtingų santuokų, ar nesantuokiniai, yra lygiateisiai, todėl pagal minėtą teisės normą Aukščiausiasis teismas nurodo, kad priteistinas išlaikymo dydis visiems vaikams privalo būti vienodas. Ši Aukščiausiojo Teismo nuostata įpareigoja teismus priimant sprendimus dėl išlaikymo vadovautis vaikų lygiateisiškumo principu. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimu šis principas buvo pažeistas - dviem vaikams priteistas 700 Lt, trečias vaikas tegauna 150 Lt per mėnesį. Teismas savo sprendime nukrypo ir nuo įstatymo nuostatos, kad išlaikymas priteisiamas atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui. Atsakovo atveju tikrai yra sunki materialinė padėtis, be to, jis serga hipertonija (aukštu kraujo spaudimu) ir radikulitu (stuburo pažeidimas), todėl negali dirbti sunkių fizinių darbų (pvz. statybose), kur galima uždirbti žymiai daugiau negu dirbant daugiau protinį darbą arba nesunkų fizinį darbą.
Atsiliepimas
Ieškovė I. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, paliekant Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-12-29 sprendimą nepakeistą. Priteisti iš apelianto valstybės naudai visas apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, remdamasis bylos medžiaga, kurią sudarė šalių pateikti įrodymai teismui, juos tinkamai išnagrinėjo ir įvertino bei padarė pagrįstas išvadas, vadovaudamasis CK nuostatomis bei suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šio pobūdžio bylose. Apeliantas meluoja ir klaidina teismą, teigdamas, kad savo turimą butą jis nuomoja ir gauna po 500 Lt kas mėnesį pajamų už nuomą, nes iš tikrųjų tame bute gyvena jis pats ir niekam jo nenuomoja, o, be to, byloje nebuvo ir nėra jokių šiuos atsakovo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog bendras priteistinas iš atsakovo išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams bendrai 700 Lt sumai atitinka įstatymo reikalavimus bei pačių vaikų interesus ir, tokiu būdu, priešingai nei teigia apeliantas, nėra nukrypstama nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Apelianto nurodomi Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai bet kokiu atveju negali būti suabsoliutinami ir priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, visų pirma, turi atitikti vaikų interesų prioriteto principą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LAT nutartis Nr. 3K-3-790/2002). Išlaikymo paskirtis yra užtikrinti ne tik materialinius vaikų poreikius, bet ir sudaryti sąlygas vaikams gyventi ir augti saugioje ir ramioje aplinkoje, būtinoje jų protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str.). Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl išlaikymo dydžio įtvirtinta nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Tokiu būdu, iš atsakovo priteistinas išlaikymas apeliacinės instancijos teismo galėtų būti nebent padidintas, atsižvelgiant į CK 3.198 str. 2 d. įtvirtintą vaikų lygiateisiškumo principą, t.y. į tai, kad priteistino išlaikymo dydis visiems vaikams turi būti vienodas, tačiau jokiu būdu jis negali būti mažinamas dar labiau, nes tai pažeistų nepilnamečių vaikų interesus ir iš dar mažesnio išlaikymo sumos negalėtų būti tenkinami net minimalūs vaikų poreikiai. Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, taigi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (LAT 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Dėl to nustatant atsakovo turtinę padėtį turi būti vertinamos ne tik jo gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, kad rastų galimybę užsidirbti papildomai. Taigi apeliacinio skundo motyvai dėl sunkios apelianto materialinės padėties nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atkreiptinas dėmesys ir į paties atsakovo duotų žodinių paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu turinį, kada kalbėdamas apie susitikimo ir bendravimo su vaikais galimybes, jis nurodė, jog gali susitikti ir bendrauti su vaikais tik sekmadieniais, nes kitu metu dirba ir visai neturi laisvo laiko pasimatymams su vaikais. Taigi šie duomenys, akivaizdžiai įrodo, jog atsakovas slepia savo realias pajamas ir objektyviai dirbamą laiką, nes darbas šešias dienas per savaitę niekaip negali būti traktuojamas „puse etato“, kuo apeliantas bando prisidengti ir pateisinti savo menkas pajamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Nustatyta, jog atsakovo apeliacinio skundo argumentai grindžiami tik neteisingu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus - 2010-05-14 darbo sutartį, iš kurios matyti, jog atsakovas dirba UAB „Tinkasas“ dažytoju ir gauna 400 Lt darbo užmokestį už 4 valandų darbą 5 dienų darbo savaitėje, bei įrodymus apie sūnaus Artūro motinai siunčiamus pinigus ir įrodymus apie dukrų motinai išsiųstus pinigus po teismo sprendimo priėmimo. Kitų naujų aplinkybių, kurių buvimą turėtų nustatyti apeliacinės instancijos teismas, atsakovas nenurodė.
Atsakovas skunde teigia, kad jo galimybės išlaikyti vaikus yra mažesnės, nei minimalios, tačiau teismas, priteisdamas 700 Lt periodinių išmokų dviejų dukrų išlaikymui ir nustatė 100 Lt mažesnį išlaikymo dydį vienos iš dukrų išlaikymui iš atsakovo, nei minimalus. Ieškovė pareiškime teismui nurodė, kokia teismine praktika remdamasi ji prašo nustatyti 400 Lt kasmėnesinį išlaikymą kiekvienai dukrai, t.y. 2004-04-26 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 ir joje esančią nuostatą, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri nuo 2008-01-01 yra 800 Lt per mėnesį. Atsakovas, apeliaciniame skunde teigdamas, jog teismo praktika yra kitokia, t.y. jog Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant dviems ir daugiau vaikų išlaikymą, kuris leistų patenkinti bent minimalius poreikius, yra minimalus gyvenimo lygis, nenurodo konkrečios nutarties, kuria turėjo remtis pirmosios instancijos teismas, nustatydamas minimalų išlaikymo dydį. Ieškovės pareiškime nurodyta nutartimi suformuota teisminė praktika, kuri nėra pasikeitusi ir šiuo metu, todėl teismo išvada, kad iš ieškovo priteistina mažesnė suma už minimalų išlaikymo dydį, yra pagrįsta, išlaikymas priteistas atsižvelgus į abiejų tėvų - ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį.
Atsakovo turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas įvertino nurodydamas, kad byloje nustatyta, jog atsakovas turi butą, gauna 364 Lt vidutinį darbo užmokestį, kas mėnesį moka sūnaus išlaikymui po 150 Lt, nurodė, kad atsakovas turi ieškoti geriau apmokamo darbo, jeigu nori daugiau prisidėti prie dukrų išlaikymo. Tai, kad LR CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus, užtikrindami jiems tokias gyvenimo sąlygas , kokių reikia jų fiziniam, protiniam , doroviniam ir socialiniam vystimuisi, reiškia, kad skirti lėšas vaikų išlaikymui yra tėvo pareiga, o ne teisė. Teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, jog atsakovas turi ieškoti geriau apmokamo darbo, jeigu nori daugiau prisidėti prie dukrų išlaikymo. Šiuo atveju nėra svarbu, kokie yra atsakovo norai, jis, kaip vaikų tėvas, privalo dirbti tiek, kad turėtų pakankamai lėšų dukrų išlaikymui.
Iš pateiktos apeliacinės instancijos teismui pažymos matyti, jog atsakovas dirba per dieną 4 valandas. Tokios trukmės darbas vyrui, turinčiam 37 metus, yra nepakankamas. Atsakovo nurodytos ligos - hipertonija ir radikulitas ( pagal pateiktą pažymą prie apeliacinio skundo, šios ligos įvardintos kaip AKS padidėjimas ir kryžminė radikulopatija, osteochondrozė ), nėra ligomis, kurios būtų kliūtimi dirbti visą dieną. Atsakovas turi dažytojo profesiją, todėl privalo ieškoti 8 valandų darbo, arba dirbti pusę dienos kitoje bendrovėje.
Ta aplinkybė, kad atsakovas turi sūnų dar vienoje, buvusioje šeimoje, negali būti priežastimi mažinti minimalų išlaikymą vėliau gimusioms dukroms. Tuo atveju, jei būtų priteistas didesnis, nei minimalus išlaikymo dydis, tai būtų pagrindu mažinti priteistą sumą.
Nekilnojamojo turto – buto turėjimas nuosavybėje, atsakovo turtinę padėtį leidžia vertinti kaip pakankamą teikti 700 Lt išlaikymą dukroms, bei sūnui. Teismas nenagrinėjo klausimo, kokio dydžio išlaikymas turi būti priteistas atsakovo sūnui, nes šio vaiko motina nėra bylos dalyve, todėl atsakovo nurodyti argumentai, jog teismas nesilaikė vaikų lygiateisiškumo principo, nepagrįsta. Atsakovas turi galimybę parduoti šį butą ir iš gautų lėšų teikti išlaikymą vaikams.
Bylinėjimosi išlaidas, kurias turėjo valstybė, suteikusi ieškovei antrinę teisinę pagalbą, turi atlyginti atsakovas, šios išlaidos sudaro 440 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, išsiųsdamas procesinius dokumentus šalims, turėjo 10,35 Lt išlaidų, jas turi atlyginti valstybei atsakovas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., , teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. K. (a/k (duomenys neskelbtini)) 440 Lt į valstybės biudžetą išlaidų, už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ieškovei I. A. į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas 5630, atlyginimą ir 10,35 Lt pašto išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teismo procesiniams dokumentams įteikti, į tą pačią sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Iš viso priteista iš atsakovo V. K. į valstybės biudžetą 450,35 Lt.