Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-09-20 · Administracinė byla Nr. I-1492-394/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-20
Bylos Nr.
I-1492-394/2017
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00815-2017-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
B. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1492-394/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00815-2017-0Procesinio sprendimo kategorija: 20.4.;55.1.3. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 20 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Jarūnė Sedalienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas B. P. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (12-14 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2015-05-12 iki 2016-07-26, skirtingose kamerose, vieno kalinamojo gyvenamasis plotas buvo nuo 0,5 iki 1,5 kv. m., buvo laikoma nuo 3 iki 7 asmenų. Kamerų viduje buvo iš esmės atviri tualetai, trūko ventiliacijos ir stipriai dvokė, nes kalinamieji rūkė ir naudojosi tualetu. Kameros buvo drėgnos ir šaltos, blogos būklės, blogas apšvietimas. Buvo skiriamas labai trumpas laikas pasivaikščioti (viena valanda per dieną), pasivaikščiojimo kiemeliai maži, trūko vietos mankštai ir / sportavimui. TI patalynė buvo blogos būklės ir nešvari, rūbus reikėjo skalbtis rankomis šaltu vandeniu kameroje esančioje kriauklėje, nebuvo karšto vandens. Naudotis dušu buvo galima tik kartą per 7 dienas 10 minučių. Maistas buvo gaminamas ir tiekiamas blogomis sąlygomis ir nekokybiškai, jo trūko, maistui skiriama tik 6 litai per dieną. Artimųjų maisto perdavimai ir ilgalaikiai pasimatymai su sužadėtine ir / ar sutuoktine uždrausti. Sveikatos priežiūra organizuota blogai, ne visi medikamentai išduodami nemokamai. Nebuvo išduodami rūbai ir avalynė pagal sezoną, tualetinio popieriaus išduodavo tik vieną ritinėlį, kurio sąnaudos 4 dienos. Papildomai tualetinio popieriaus įsigyti už asmenines lėšas negalėjo, nes neleido. Būtiniausi higienos reikmenys – dantų šepetėliai, dantų pasta, skutimosi peiliukai, skutimosi putos nemokamai nebuvo išduodami, šiuos reikmenis perduoti buvo uždrausta. Telefoniniai kontaktai, pašto paslaugos apmokamos nebuvo. Buvo uždrausti šilti pledai. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė neturtinę žalą, t.y. didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata.

Pareiškėjui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (22, 161, 164 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką pranešta tinkamai (161 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (145-159 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktas nustato, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-06-16 pažymos matyti, kad pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2015-05-12 iki 2016-07-26 skirtingose kamerose, kuriose jam teko nuo 2,56 iki 19,1 kv. m., t.y. tik du pusdienius ir tris dienas pareiškėjui teko nežymiai mažesnis kameros plotas, visas likusias dienas kameros plotas atitiko nustatytus reikalavimus. Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, nuo likusio kameros ploto atskirtas mūrine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba užuolaida. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Atsakovas nurodo, kad kamera Nr. 66 Šiaulių visuomenės sveikatos centro buvo patikrinta 2016-02-22, nustatyta, kad kameroje vizualiai matomo pelėsio nėra. 2016-08-19 atliktas kameros Nr. 88 patikrinimas, vizualiai matomo pelėsio nėra, lubos drėksta, kitų pažeidimų neužfiksuota. Kameroje Nr. 16 2015 m. balandžio mėn. nuo sienų nuvalytas pelėsis, jos išdažytos. Kitos kameros pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu tikrintos nebuvo, o tai leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros, santykinės drėgmės reikalavimais neužfiksuota. Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p. įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.

Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ suimtiesiems ir nuteistiesiems įstaigoje nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant rėžiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei higienos norma nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Todėl pareiškėjo argumentai, jog per trumpa pasivaikščiojimo trukmė, neturi jokio teisinio pagrindo.

Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Atsakovas negali pateikti duomenų, kada pareiškėjas naudojosi tokia teise, nes nėra registruojami tokie duomenys. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad teisė nusiprausti kartą per savaitę duše jam buvo suteikta.

Atsakovas nurodo, kad įstaigoje išduodama patalynė yra nuolat skalbiama ir dezinfekuojama pagal teisės aktų reikalavimus, susidėvėjusi patalynė pakeičiama nauja. Šiaulių visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu pažeidimų dėl Šiaulių TI patalynės būklės neužfiksavo. Pareiškėjui jo buvimo Šiaulių TI metu higienos priemonės buvo išduodamos pagal nustatytas normas. Pledas nelaikytinas tokio pobūdžio patalynės vienetu, kurio naudojimą leistų teisės aktai.

Atsakovas nurodo, kad visi Šiaulių TI laikomi asmenys maitinami visaverčiu maistu pagal Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas, maistas yra subalansuotas iš pagrindinių maisto medžiagų, kurių bendra energetinė vertė atitinka žmogaus fiziologines mitybos paros normas. Visi suimtieji ir nuteistieji turi galimybę maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įsigyti parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per 10 dienų. Nei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nei Šiaulių visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu pažeidimų nenustatė. Duomenų apie tai, jog pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančios energetinės vertės maitinimas, įstaiga neturi, pareiškėjo reikalavimas, grįstas samprotavimais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo pretenzijos dėl ilgalaikių pasimatymų draudimo Šiaulių TI neturi teisinio pagrindo, nes tardymo izoliatoriuose ilgalaikių pasimatymų suteikimas nereglamentuotas. Pagal teisinį reglamentavimą suimtieji laiškų pašto išlaidas susimoka patys, įstaiga apmoka susirašinėjimą tik vienu - pareiškėjo nemokumo atveju. Pareiškėjas nesiskundžia, kad Šiaulių TI administracija jam trukdė ar neleido paskambinti, jis tiesiog teigia, kad įstaiga jam neskyrė skambinimo kortelių, tačiau pagal Taksofonų kortelių įsigijimo tvarkos aprašą, taksofono korteles suimtieji įsigyja Šiaulių TI parduotuvėje, jokie teisės aktai nenumato, kad Šiaulių TI administracija turi apmokėti suimtųjų pokalbius telefonu.

Atsakovas pažymi, kad medicininės paslaugos bei būtini medikamentai suimtiesiems ir nuteistiesiems suteikiami nemokamai. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl blogai organizuotos sveikatos priežiūros yra abstrakčios ir neįrodytos, jis pateikia samprotavimus, kurie yra nepagrįsti.

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą.

Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Atsakovas prašo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo B. P. skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2015-05-12 iki 2016-07-26, neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš byloje esančios 2017-06-16 pažymos Nr. 60/09-22978 (31-39 b. l.) matyti, kad pareiškėjas B. P. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2015-05-12 iki 2016-07-26, viso 405 dienas, kamerose Nr. 38, 66, 16, 44, 10, 14, 17, 13, 11, 6, 82, 88 ir 93 vienas arba su dar 1-6 asmenimis ir jam teko nuo 2,56 iki 19,09 kv. m. Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą (nuo 15,88 iki 22,88 kv. m.) ir kamerose buvusių asmenų skaičių (nuo 1 iki 7) teismas nustatė, kad 400 dienų pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus, 3 dienas (2015-05-27, 2015-05-28 ir 2015-05-29) kameroje Nr. 44 pareiškėjui pastoviai teko mažiau negu 3,6 kv. m. (t.y., nuo 2,56 iki 2,98 kv. m.), o 2 dienas (2015-05-26 ir 2015-05-30) kameroje Nr. 44 pareiškėjui tenkantis kameros plotas tik iš dalies atitiko reikalavimus (teko nuo 2,56 iki 5,97 kv. m.), iš pateiktos pažymos tiksliai nustatyti, kiek laiko pareiškėjas buvo laikomas šias dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui kameros ploto normos, nėra galimybių, atsakovas pateikė duomenis tik kamerose buvusių asmenų skaičių ryte 7.30 val. ir vakare 19.30 val., todėl 2017-06-16 pažymos turinys vertintinas pareiškėjo naudai ir konstatuotina, jog laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu pareiškėjas 5 dienas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus kamerų plotui.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. EŽTT šiame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m, erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius (31-39 b. l.), sanitarinių mazgų užimamą plotą (93-94 b. l.) ir kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad kamerose Nr. 66, 6 ir 82, kai jose buvo laikomi daugiausia 6 asmenys, kamerose Nr. 14, 17, 88 ir 93, kai jose buvo laikomi daugiausia 5 asmenys, ir kameroje Nr. 13, kai joje buvo laikomi daugiausia 4 asmenys, atėmus sanitarinio mazgo plotą pareiškėjui teko mažiau kaip 3,6 kv. m., bet daugiau kaip 3 kv. m. Teismas neturi duomenų, kokį plotą pareiškėjo laikymo kamerose užėmė baldai, tačiau įvertinus nustatytas aplinkybes nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų buvo itin suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad kameros, kuriose jis buvo laikomas, drėgnos ir šaltos, blogos būklės, blogas apšvietimas. Atsakovas į bylą pateikė Šiaulių visuomenės sveikatos centro ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktus, iš kurių matosi, kad 2015 m. balandžio 20 d. patikrinimo metu buvo patikrintos ir pareiškėjo laikymo kameros Nr. 14 ir 17, nustatyta, kad tikrinimo metu oro temperatūra kamerose nustatyta mažesnė, nei reglamentuojama, santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus, kameroje Nr. 14 sienų ir lubų danga nuo drėgmės atsilupusi (103-106 b. l.). Kamera Nr. 10 patikrinta 2015 m. gegužės 7 d. patikrinimo metu, nustatyta, kad oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus, kamera remontuota, vizualiai matomo pelėsio nebuvo (107-110 b. l.). 2016 m. vasario 22 d. patikrinta ir pareiškėjo laikymo kamera Nr. 66, pažymėta, kad vizualiai matomo pelėsio nėra (121-123 b. l.). Kamera Nr. 11 patikrinta 2016 m. liepos 15 d., nustatyta, kad oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitiko higienos normos reikalavimus (124-126 b. l.). 2016 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo metu patikrinta ir pareiškėjo laikymo kamera Nr. 88, pažymėta, kad vizualiai matomas pelėsis nenustatytas, kameroje drėksta lubos (127-128 b. l.). Iš byloje esančios Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymos apie 2015 metais atliktus remonto darbus (95-99 b. l.) matosi, kad 2015 metais buvo remontuojamos pareiškėjo laikymo kameros Nr. 16, 14, 17, 13 ir 10. Kameroje Nr. 16 2015 m. balandžio mėn. buvo atlikti pelėsio valymo ir sienų dažymo, o gruodžio mėn. – naujo klozeto įrengimo ir pertvaros sumontavimo darbai, kameroje Nr. 14 liepos mėn. atliktas pilnas remontas (grindų lyginimo, izoliavimo, plytelių klijavimo, sienų tinkavimo, glaistymo, dažymo darbai, sumontuotas klozetas, įrengtas aptvėrimas), kameroje Nr. 17 spalio – lapkričio mėn. atlikti grindų lyginimo, betonavimo, plytelių klijavimo, tupyklos demontavimo, naujo klozeto ir pertvaros įrengimo darbai, 2015 m. lapkričio mėn. kamerose Nr. 13 ir 10 taip pat atlikti tupyklos demontavimo, naujo klozeto įrengimo ir pertvaros sumontavimo darbai. Pareiškėjas kameroje Nr. 16 buvo laikomas 2015 m. gegužės mėn., kameroje Nr. 10 – rugpjūčio – spalio mėn., kameroje Nr. 14 – lapkričio mėn., kameroje Nr. 17 – nuo 2015-11-17 iki 2015-11-23, kameroje Nr. 13 – nuo 2015-11-23 iki 2015-12-21, taigi kameroje Nr. 16 pareiškėjas buvo laikomas po 2015 m. balandžio mėn. atlikto pelėsio valymo ir sienų dažymo darbų, tačiau iki naujo sanitarinio mazgo įrengimo, kameroje Nr. 10 – iki remonto darbų, o kamerose Nr. 14, 17 ir 13 - po remonto darbų. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie visų pareiškėjo laikymo kamerų atitikimą higienos normos reikalavimams, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių dėl pareiškėjo laikymo kamerų būklės, ir konstatuotina, jog pareiškėjas kamerose Nr. 38, 16, 44 buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-11-01) 22 ir 26 punktų, reglamentuojančių patalpų apšvietimą, oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę, reikalavimų, kamerose Nr. 14 ir 17 – pažeidžiant higienos normos HN 76:2010 26 punkto reglamentuojančio patalpų oro temperatūrą, reikalavimus, bei kamerose Nr. 6, 82 ir 93, pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punkto, reglamentuojančio patalpų dirbtinę apšvietą, ir 16 punkto, reglamentuojančio patalpų santykinę oro drėgmę bei oro temperatūrą, reikalavimus, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerų viduje buvo iš esmės atviri tualetai, trūko ventiliacijos ir stipriai dvokė, nes kalinamieji rūkė ir naudojosi tualetu. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte buvo numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo nereglamentuoja. 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovas nurodo, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamose patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, praėjimas atitvertas durimis arba užuolaida, tačiau nepateikia pakankamai duomenų, įrodančių, kad sanitariniai mazgai konkrečiose pareiškėjo laikymo kamerose jo laikymo metu buvo tinkamai izoliuoti nuo likusios kameros erdvės. EŽTT yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (2015-03-10 sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją ir pan.). Šiuo atveju, atsižvelgiant į EŽTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., LVAT 2016-11-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2865-624/2016 ir kt.), įvertinus, kad pareiškėjo laikymo kameros buvo nedidelės, o lovos paprastai būna sustatytos šalia sanitarinio mazgo, pripažintina, kad toks sanitarinio mazgo atitvėrimas, kai jį nuo gyvenamosios patalpos skyrė tik pertvara ir užuolaida, neužtikrino privatumo, kamerose galėjo laikytis nemalonus kvapas, o pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, taigi neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad buvo skiriamas labai trumpas laikas pasivaikščioti (viena valanda per dieną), pasivaikščiojimo kiemeliai maži, trūko vietos mankštai ir / sportavimui.

LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje ir LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji), pasivaikščiojimo trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, pasivaikščiojimo kiemų plotas nereglamentuotas. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 18.4 punkte buvo nurodyta, kad teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai. Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad vadovaujantis LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius įsakymu yra nustatęs vienos valandos pasivaikščiojimo gryname ore kasdien trukmę (91-92 b. l.), atsakovas nurodo, kad Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, bendras jų plotas 422,35 kv. m, pasivaikščiojimo kiemelių dydis skirtingas (nuo 17,31 iki 22,44 kv. m), pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015 m. spalio 6 d. patikrinimo metu (114-120 b. l.) nustatė, kad Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, laikomiems asmenims pabūti gryname ore 1 val. per dieną sąlygos sudaromos. Pareiškėjas pats skunde nurodo, kad turėjo galimybę vieną valandą per dieną pasivaikščioti gryname ore, Šiaulių visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu pažeidimų nenustatė, pasivaikščiojimo kiemelių ploto teisės aktai nereglamentuoja, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės ir pasivaikščiojimo trukmės pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI patalynė buvo blogos būklės ir nešvari, buvo uždrausti šilti pledai, rūbus reikėjo skalbtis rankomis šaltu vandeniu kameroje esančioje kriauklėje, nebuvo karšto vandens.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41-43 punktai numato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekavimo priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/ar dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje; draudžiama laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius perduoti kitiems asmenims; lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) numatė, kad asmeniui turi būti išduodama antklodė, čiužinys, pagalvė (po 1 vnt.), užvalkalas pagalvei (2 vnt.), paklodė (4 vnt.), rankšluostis (2 vnt.); vietoj dviejų paklodžių gali būti išduodamas užvalkalas antklodei. Taip pat pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalis suteikia teisę suimtiesiems naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja, atsižvelgiant į tai, asmenys įstaigoje aprūpinami patalyne pagal jų poreikius. Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose (107-110, 111-113, 114-120, 124-126 b. l.) nurodyta, kad Šiaulių TI minkšto inventoriaus nukenksminimui sąlygos yra, sanitarinėje švarykloje veikia dvi dezinfekavimo kameros, dezinfekuojamų daiktų ir minkšto inventoriaus registracijos žurnalas vedamas; daiktų sandėlyje laikomas minkštas inventorius švarus, nesuplyšęs, kas mėnesį vertinama minkštojo inventoriaus būklė, netinkamas naudoti inventorius nurašomas, dezinfekuoti čiužiniai, antklodės, pagalvės, švarūs lovos skalbiniai išduodami atvykus, išduotas inventorius pažymimas „Asmeninės sąskaitos kortelėje“. Iš įrašų pareiškėjo aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninėje sąskaitoje matosi, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015-05-12 iki 2016-07-26 buvo išduodama patalynė, rankšluosčiai pagal nustatytas normas (101 b. l.). Byloje nėra duomenų, jog dėl patalynės kiekio, jos būklės pareiškėjas būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją, skundęsis dėl to, ar kad būtų išreiškęs pageidavimą naudotis savo patalyne, pledų išdavimo teisės aktai nenumato, todėl ši skundo dalis dėl žalos atlyginimo atmestina kaip nepagrįsta.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 64 punkte buvo numatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 p. nurodyta, jog ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Teismui žinoma, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2012-10-31 įsakymu Nr. 1/10-210 yra patvirtinęs Šiaulių TI skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašą bei 2012-11-20 įsakymu Nr. 1/01-236 - Šiaulių TI suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašą, papildytą 2015-11-02 įsakymu Nr. 1/01-243, kuriuose nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) jų apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė yra skalbiama Šiaulių TI skalbykloje nemokamai, ne dažniau kaip kartą per savaitę pagal asmeninių skalbinių surinkimo grafiką; viršutinių skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančius pinigus, viršutiniai skalbiniai skalbti priimami kartą per mėnesį pagal surinkimo grafiką, jeigu suimtasis (nuteistasis) neturi pinigų asmeninėje sąskaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius, viršutiniai rūbai skalbiami įstaigos skalbykloje. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015 m. balandžio 20 d. patikrinimo metu nustatė, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems sudarytos sąlygos apatinius drabužius skalbti ir džiovinti įstaigoje veikiančioje skalbykloje, o viršutinius drabužius skalbti ir valyti galima viešojoje skalbykloje (sudaryta sutartis su skalbykla) (103-106 b. l.). Pažymėtina, jog aukščiau paminėtose teisės normose nėra įsakmiai nurodyta, kad asmenų drabužiai turi būti skalbiami nemokamai, laisvės atėmimo vietos turi tik pareigą sudaryti galimybę kalintiems asmenims išsiskalbti savo drabužius. Nesant imperatyvaus nurodymo tai daryti nemokamai, spręstina, kad ŠTI administracija, nustatydama atitinkamą viršutinių drabužių skalbimo tvarką, teisės normų nepažeidė. Byloje nėra duomenų, kad dėl asmeninių drabužių ar asmeninės patalynės skalbimo pareiškėjas kreipėsi į įstaigos administraciją, kad Šiaulių TI buvo atsisakyta skalbti jo asmeninius drabužius ar patalynę, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl to, jog jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbti drabužius, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerose nebuvo karšto vandens. Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte buvo numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, higienos normos 27 p. numatė, kad karšto ir šalto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpose. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte numatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas, taigi karšto vandens tiekimas į kameras nereglamentuotas, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens nebuvimo kamerose nepagrįstos.

Pareiškėjas nurodo, kad naudotis dušu buvo galima tik kartą per 7 dienas 10 minučių. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiška nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 68 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Atsakovas nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015 m. spalio 6 d. patikrinimo metu konstatavo, kad Šiaulių TI laikomiems asmenims sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę, veikia dvi dušo patalpos po 8 prausimosi vietas (114-120 b. l.). Taigi visuomenės sveikatos centras higienos normos pažeidimų dušo patalpose nenustatė, pareiškėjas pats patvirtina, kad kartą per savaitę jam buvo sudaryta galimybė išsimaudyti duše, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI administracija pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius suimtųjų ir nuteistųjų prausimąsi po šiltu dušu.

Pareiškėjas nurodo, kad maistas Šiaulių TI buvo gaminamas ir tiekiamas blogomis sąlygomis ir nekokybiškai, jo trūko, maistui skiriama tik 6 litai per dieną, maisto perdavimai iš artimų asmenų buvo uždrausti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatos numato, kad vidutinė fiziologinė energetinė norma nedirbantiems vyrams yra 2298 kcal per parą, riebalų – 72 g, baltymų – 72 g, angliavandenių 334 g. LR suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles, kurių 5 punkte numatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija, 6 punkte nurodyti asmenų maitinimo valgiaraščiai, 7 punkte nurodoma, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad visi Šiaulių TI laikomi asmenys maitinami pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas, duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi, pareiškėjas dėl netinkamo maitinimo nesiskundė. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015 m. gegužės 7 d. ir 2015 m. spalio 6 d. patikrinimų metu nustatė, kad paros racionas, skirtas laisvės atėmimo vietoje laikomiems nedirbantiems vyrams atitiko numatytą dienos racioną, atlikus cheminius tyrimus nustatyta bendra paros davinio energetinė vertė 2312 kcal; maitinimas Šiaulių TI organizuojamas 3 kartus per dieną pagal reglamentuojančio teisės akto reikalavimus sudarytus valgiaraščius, maistą tiekia UAB „Pontem“, maistą į kameras išdalina suimtieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje (107-110, 114-120 b. l.). Taigi byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatorius nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatų ar Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių reikalavimų. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog suimtųjų (nuteistųjų) artimieji turėtų galimybę perduoti tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims maisto produktus, 86 punkte numatyta tik tai, kad Tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, jog kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų parduotuvėse ne rečiau kaip kartą per savaitę, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad ilgalaikiai pasimatymai su sužadėtine buvo uždrausti. Pagal LR Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 3 dalį, ilgalaikiai pasimatymai leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką. Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnyje numatyta, kad suimtojo pasimatymai vyksta tardymo izoliatoriaus atstovo akivaizdoje specialiose patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir suimtojo fizinis kontaktas negalimas; suimtojo pasimatymas su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais arba asmeniu, su kuriuo suimtasis turi bendrą vaiką, jei nei suimtasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras suimtojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas, ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį gali vykti neatskiriant lankytojų ir suimtojo. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 65 p. (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) buvo įtvirtinta, kad pasimatymai tardymo izoliatoriuose vyksta be fizinio kontakto. Šis teisinis reglamentavimas rodo, kad ilgalaikių pasimatymų suteikimas pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laikotarpiu nebuvo numatytas ir jų suteikti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos teisės aktai neįpareigojo. Pareiškėjas konkrečiai nenurodo, su kuo jis pageidavo gauti ilgalaikį pasimatymą, ar dėl to su prašymu kreipėsi į Šiaulių TI administraciją, kad jam toks pasimatymas nebuvo suteiktas, skundžiasi abstrakčiai, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus ar neveikimą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Šiaulių TI buvo blogai organizuota sveikatos priežiūra, ne visi medikamentai išduodami nemokamai. LR Suėmimo vykdymo įstatymo 45 str. sakoma, kad asmens sveikatos priežiūra tardymo izoliatoriuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka, suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims, tardymo izoliatoriuose veikia asmens sveikatos priežiūros tarnybos. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 101 p numato, kad suimtieji į priėmimą pas medicinos specialistus registruojami iš anksto, tardymo izoliatoriaus gyvenamųjų pastatų korpusuose (fligeliuose, aukštuose, drausmės izoliatoriuje) direktoriaus įgalioti priežiūros pareigūnai pildo suimtųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalus, o 102 p. nurodyta, kad pirmąją medicinos pagalbą suimtajam ūmios gyvybei pavojingos ligos arba nelaimingo atsitikimo atveju privalo nedelsdami suteikti tardymo izoliatoriaus darbuotojai. Pareiškėjas skunde nedetalizuoja, kada ir kokių asmens sveikatos priežiūros paslaugų Šiaulių TI jis negavo, ar jos buvo suteiktos netinkamai, kad nemokamai negavo konkrečių jam skirtų medikamentų ir kokių, kad dėl to skundėsi Šiaulių TI administracijai, o ši nesiėmė spręsti kilusios problemos, todėl pareiškėjo teiginiai dėl blogai organizuotos sveikatos priežiūros atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad nebuvo išduodami rūbai ir avalynė pagal sezoną, tualetinio popieriaus išduodavo tik vieną ritinėlį per mėnesį, neišduodavo būtiniausių higienos reikmenų - dantų šepetėlių, dantų pastos, skutimosi peiliukų, skutimosi putų.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suimtieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 punkte buvo nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) numatė, kad suimtieji ir nuteistieji turi būti aprūpinami ir apatiniais bei viršutiniais rūbais, kojinėmis, batais, skalbiamuoju ir tualetiniu muilu (200 g skalbiamojo ir 100 g tualetinio 1 mėn.), tualetiniu popieriumi (1 rulonas 1 mėn.), dantų šepetėliu (1 vnt. mėnesiui), dantų pasta (50 ml mėnesiui), vienkartiniais skustuvais (iki 4 vnt. mėnesiui), be to, kiekvienam nuteistajam ar suimtajam, einančiam praustis duše, kiekvieną kartą išduodama po 30 g muilo. Pareiškėjas nenurodo, kad jis neturėjo savo drabužių ir avalynės, kad jis kreipėsi dėl rūbų ir avalynės išdavimo į Šiaulių TI administraciją, o ši atsisakė drabužius ir avalynę išduoti, todėl jo pretenzijos ir drabužių ir avalynės išdavimo nepagrįstos. Iš byloje esančios Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos matosi, kad pareiškėjui per laikotarpį nuo 2015-05-12 iki 2016-07-26 higienos priemonės buvo išduodamos pagal nustatytas normas, duomenų, kad jis prašė išduoti daugiau negu 1 vnt. skutimosi peiliukų byloje nėra, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjas buvo netinkamai aprūpintas higienos priemonėmis.

Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo apmokami telefoniniai kontaktai ir pašto paslaugos. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 41 punkte nurodyta, kad jeigu suimtasis neturi voko, pašto ženklų, rašymo priemonės ir popieriaus pasiūlymui, prašymui (pareiškimui), peticijai ar skundui parašyti, asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų nurodytoms priemonėms įsigyti ir tokių priemonių prašo, tardymo izoliatoriaus administracija privalo suimtąjį jomis aprūpinti. 73 punktas numato, kad suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuje turi teisę į pokalbius telefonu su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu <.....>, o 74 punktas įtvirtina, kad Tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, jog suimtiesiems būtų sudarytos sąlygos paskambinti telefonu ir nustato taksofono kortelių įsigijimo tvarką. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas neturėjo nurodytų priemonių ir tokių priemonių prašė, neturėjo pinigų asmeninėje sąskaitoje, o Šiaulių TI administracija atsisakė jį tokiomis priemonėmis aprūpinti, kad Šiaulių TI administracija neužtikrino jo teisės į telefoninius pokalbius, todėl jo pretenzijos nepagrįstos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgus į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Pareiškėjo laikymas kamerose pažeidžiant minimalią kameros ploto normą (5 dienos), higienos normos reikalavimus, kiti nustatyti pažeidimai (netinkamai įrengti sanitariniai mazgai kamerose), sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą – 30 000 Eur. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nenurodo, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2157-442/2016, 2017-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-832-442/2017, 2017-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 450 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 450 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo B. P. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui B. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Jarūnė Sedalienė