Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, E. J., S. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina A. - J. J. Tai patvirtina į bylą pateiktas mirties liudijimas IV-OK Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat teismui pateikiamas giminystę patvirtinantis dokumentas, t.y. gimimo ir santuokos liudijimai. A. J. J. mirė būdama našle. Paskutinioji A. J. J. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) kaimas. 2019-06-21 dienos liudijimas patvirtina, kad po A. J. J. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta. Duomenų apie mirusiosios sudarytus testamentus taip pat nėra. Pateikė 2007-12-19 pažymėjimą apie, kad mirusiajai priklausė nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) kaimas. Po mamos mirties kartu su seneliu, motinos tėvu A. Š., gyveno mamai priklausančiame name. Senelio pagalba mokėjo mokesčius. Pareiškėja nors ir būdama nepilnametė, po savo mamos mirties valdė ir tvarkė jai priklausantį turtą.

Suinteresuotas asmuo E. J. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Suinteresuotas asmuo S. J. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims (LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškimo nustatyta, kad pareiškėja J. Š. yra mirusios A. J. J. dukra (b. l. 6, 7), (duomenys neskelbtini) A. J. J. mirė (b. l. 5, 9). Pareiškėjos tėvas J. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8) Šiaulių m. 1-asis notarų biuras 2019-06-21 liudijime nurodė, jog byla dėl A. J. J. turto paveldėjimo, teisės liudijimo išdavimo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019-06-21 neužvesta (b. l. 11). Pagal Šiaulių apskrities Šiaulių rajono Šakynos seniūnijos pažymėjimą A. J. J. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas namas, (duomenys neskelbtini) kaimas, kaip tėvų palikimas (b. l. 10). VĮ Registrų centro duomenimis A. J. J. vardu nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos (b. l. 22). J. Š. po mamos A. J. J. mirties gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) kaimas, pateikė dokumentus dėl rūpinimosi turtu (b. l. 12-16).

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. Civilinio kodekso 587 str. 2-3 d.).

Vadovaujantis pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis galima daryti išvadą, kad J. Š., nuo 1993-04-07 deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) kaimas, rūpinosi gyvenamuoju namu, priklausiusiu motinai, valdė ir tvarkė, mokėjo mokesčius. Nors turtas mirusios A. J. J. vardu nekilnojamojo turto registre ir neregistruotas, tačiau Šiaulių apskrities Šiaulių rajono Šakynos seniūnijos pažymėjimas patvirtina, kad A. J. J. turėjo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Pažyma išduota kreipimuisi dėl nekilnojamojo turto įregistravimo į VĮ Registrų centras. Suinteresuoti asmenys neprieštaravo pareiškimui. Niekas po A. J. J. mirties dėl jos turto paveldėjimo į notarą nesikreipė. Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad mirusios A. J. J. palikimą J. Š. priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, kadangi pareiškėjas šiuo pagrindu galės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 str. 1 d.), todėl pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50 str., 5.51 str., Civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 442 – 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po A. J. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.