Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko. sekretoriaujant Vitai Naureckienei, dalyvaujant prokurorei Nomedai Urbonavičienei, gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, nuteistajam M. Č..

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokurorės Nomedos Oškutytės ir nuteistojo M. Č. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. 30 (trisdešimties) parų areštu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d.. 65 str.. šias bausmes iš dalies sudėjus, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Č. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, tai yra tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2007-12-06, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 420.71 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, kurias 2007-12-06 apie 15.40 val. automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) , ir šio namo kieme jas paliko nenustatytiems asmenims.

Be to, jis pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų platinti, tai yra tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2007-12-06, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, neturėdamas tikslo parduoti, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį - 0.03 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių ir laikė jas savo džemperio kišenėje iki 2007-12-06 15.40. val., ir nedidelį kiekį - 0.05 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, kurias laikė savo striukės kišenėje iki 2007-12-06 15.40 val., kai (duomenys neskelbtini)namo buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Be to, jis pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jų platinti, tai yra tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2007-12-06. iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, neturėdamas tikslo parduoti, neteisėtai įgijo: 1,920 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,618 g narkotinės medžiagos - kokaino, kurias laikė savo rankinėje iki 2007-12-06 15.40 val, kai (duomenys neskelbtini)namo buvo sulaikytas policijos pareigūnų bei penkias tabletes, kuriose yra 0.211 g psichotropinės medžiagos MDMA, kurias iki 2007-12-06 18.30 val. neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini), kur jos buvo kratos metu rastos ir paimtos.

Apeliaciniu skundu prokurorė prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2009-10-19 nuosprendį pakeisti: M. Č. pagal BK 260 str, 1 d. skirti 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę: paskirtąją bausmę ir bausmes, paskirtas Kauno rajono apylinkes teismo 2009-10-19 nuosprendžiu pagal LR BK 259 str. 1 d., 259 str. 2 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str., subendrinti dalinio sudėjimo būdu, iš dalies jas sudedant, ir galutinę subendrinta bausmę M. Č. paskirti 5 (penkerius) metus 4 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Anot apeliantės, teismas už nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d., M. Č. paskyrė bausmę, ženkliai mažesnę už sankcijoje numatytą vidurkį, todėl pažeidė LR BK 61 str. 2 d., 54 str. 2 d. nuostatas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. Č. inkriminuojama veika, numatyta LR BK 260 str. 1 d., įvykdyta esant tiesioginei tyčiai ir iš savanaudiškų paskatų, yra baigtinė, savo kaltės dėl inkriminuojamo nusikaltimo jis nepripažino, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 str. 1 d., skirtina bausmė, artima įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, bausmes vidurkiui.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu prašo Kauno rajono apylinkes teismo 2009-10-19 nuosprendžio dalį, kuria M. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d., panaikinti, priimti naują nuosprendį ir M. Č. pagal BK 260 str. 1 d. išteisinti, atitinkamai sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nebuvo objektyvus, bylą išnagrinėjo tendencingai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nusikaltimas, numatytas BK 260 str. 1 d., pagal BK 11 str. 5 d. laikomas sunkiu tyčiniu nusikaltimu, tuo tarpu BK 259 str. 1 d. numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, o veika, numatyta BK 259 str. 2 d., yra baudžiamasis nusižengimas. Tai rodo, kad nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteistas M. Č.. labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims bei kategorijoms. Šiuo atveju teismas, skirdamas galutinę bausmę, turėjo vadovautis ne BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, bet BK 63 str. 2 d. bei 5 d. 2 p. nuostatomis. Pasirinkdamas dalinio bausmių sudėjimo būdą, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Anot nuteistojo gynėjo, bylai reikšmingos aplinkybės teisme buvo tiriamos neišsamiai, nebuvo nustatinėjami duomenys, lengvinantys kaltinamojo padėtį, nuosprendžio dalys nėra suderintos, nepateikta įrodymų analizė. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje yra išdėstyti teismo tirti įrodymai ir po to padaryta trumpa išvada, kad ištirti byloje įrodymai duoda pagrindą teigti, jog M. Č. automobiliu BMW gabeno bei palikdamas namo kieme nenustatytiems asmenims platino narkotines medžiagas. Ši išvada nevisiškai sutampa su nuosprendžio nustatomosios dalies teiginiais, kad M. Č., turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo kanapes bei jų dalis, atgabeno prie namo Darbininkų g. 27 a ir paliko kieme nenustatytiems asmenims. Apelianto nuomone, apylinkės teismas be pagrindo konstatavo, jog M. Č. 420.71 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių neteisėtai įgijo, turėdamas tikslą jas parduoti, kadangi specialisto išvadoje (1 t., b.l. 71-74), kuria grindžiamas nuosprendis, veikliosios medžiagos kiekis nėra detalizuotas. Be to, nuosprendžiu nenustatyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, nenustatytas ir pirkėjas, o taip pat nenustatyta ir tai, už kiek jis būtų pirkęs narkotines medžiagas. Teismo teiginio, kad M. Č. įgijo narkotines medžiagas, tikėdamasis jas parduoti, kaip teigiama apeliaciniame skunde, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Rastų narkotinių medžiagų rūšis bei kiekis neduoda pagrindo kategoriškai išvadai, jog jos buvo įgytos būtent pardavimui, juolab, kad M. Č. retkarčiais vartodavo narkotines medžiagas. Byloje yra mobilaus ryšio telefonų kontaktų detalios ataskaitos, trumposios žinutes, tačiau iš jų nesimato jokios nuteistojo veiklos, susijusios su narkotinių medžiagų pardavimu. Anot gynėjo, pagal liudytojo K. O. parodymus peršasi nuomonė, kad prieš M. Č. buvo įvykdyta teisėsaugos institucijos provokacija, tačiau byloje nėra jokios informacijos apie įstatymų nustatyta tvarka legalizuotus tokio asmens veiksmus. Kaip minėta, bylos medžiagoje yra duomenys apie telefoninius kontaktus, tačiau ši informacija nebuvo analizuojama, nebuvo bandoma nustatyti, kokie asmenys skambino nuteistajam, nebuvo aiškinamasi, ar tarp jų yra pirkėjas ir pan. Toks tyrimo paviršutiniškumas, apelianto teigimu, leidžia galvoti, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo intereso nustatinėti pirkėją. Neteisėtu būdu gauta informacija negali būti pripažįstama įrodymais baudžiamajame procese, tačiau pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nesiaiškino. Be to, nebuvo patikrinta liudytojo K. O. galimybe matyti tuos įvykius, kuriuos jis teigė matęs, nebuvo apklausti kiti sulaikymo operacijoje dalyvavę asmenys, nebuvo pasidomėta, ar yra sekimo medžiaga, dėl ko įrodymų tyrimas liko neišsamus. Apeliantas nesutinka su odorologinio tyrimo išvada kaip nuteistojo M. Č. kaltę patvirtinančiu įrodymu, kadangi abejones kelia vien kvapų paėmimo įvykio vietoje aplinkybes. Būtent, apžiūros protokole užfiksuota, kad kvapo pėdsakas nuo paketo su augalinės kilmes medžiaga paimtas automobilyje „Mazda'", nes lijo, o tuo tarpu liudytojas K. O. teisme parodė, jog tuo metu oro sąlygos buvo normalios. Teisme šis prieštaravimas nebuvo pašalintas, be to, apžiūros protokole nurodyta, kad prie eglutės rastas maišelis su jame esančiu permatomu paketu, tačiau kvapo pėdsakas imtas tik nuo paketo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra faktinių duomenų, leidžiančių padaryti kategorišką išvadą dėl M. Č. dalyvavimo padarant BK 260 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė prokurorės apeliacini skundą tenkinti, o nuteistojo gynėjo skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokurores apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo gynėjo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas dalinai, prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 str.. 301 str.. išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes. įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai M. Č. pripažino kaltu padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaltes dėl veikų, numatytų BK 259 str. 1 d., 259 str. 2 d., apeliantas neginčija, todėl išnagrinėta byla patikrintina neperžengiant apeliacinio skundo ribų, tai yra dėl jo nuteisimo pagal BK 260 str. 1 d.(BPK 320 str. 2 d.).

Nors nuteistasis, nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmos instancijos teisme, savo kaltės, dėl narkotinės medžiagos - 420,71 g kanapių ir jų dalių neteisėto įgijimo ir jų gabenimo, nepripažino, aiškino, kad tokios medžiagos išvis nebuvo įgijęs ir jos niekam nevežė, o iki namo. esančio(duomenys neskelbtini), buvo nuvykęs tik tikslu nuvežti į skalbyklą skalbinius, pirmos instancijos teismas pagrįstai tokiu nuteistojo aiškinimu nesivadovavo, o rėmėsi liudytojo K. O. parodymais, įvykio vietos apžiūros, pavyzdžių paėmimo lyginamajam tyrimui protokolais. Būtent šie įrodymai, kaip ir apeliacinės instancijos teisme ištirti liudytojo J. B. parodymai apie tai, kad minimą dieną M. Č. buvo susitikęs su kažkokia moterimi ir iš jos nusipirko kanapių, kad jį su tuo pačiu aitrų kvapą skleidžiančiu paketu vežė iki skalbyklos, kur juos sulaikė policija, paties nuteistojo prisipažinimas, kuriuo jis paneigė ankstesnę versiją ir nurodė, kad tikrai minimu laiku įsigijo narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, šią medžiagą J. B. vairuojamu automobiliu vežėsi iki skalbyklos, esančios(duomenys neskelbtini), kur vėliau, įtarus jog jį seka policijos pareigūnai, narkotinę medžiagą paslėpė kieme po eglute, patvirtina, kad 2007 m. gruodžio 6 d. M. Č. iš nenustatyto asmens įgijo 420,71 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių ir automobiliu jas atgabeno prie namo, esančio(duomenys neskelbtini).

Nors nuteistasis neigia, kad narkotinę medžiagą įsigijo tikslu platinti, nurodė, kad ją įsigijo savo reikmėms, nes pats vartodavo narkotikus, apeliacinės instancijos teismas tokiu nuteistojo aiškinimu nesivadovauja. Kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, tikslių, objektyviais įrodymais patvirtintų, duomenų apie tai. kad nuteistasis iki nusikalstamos veikos padarymo būtų vertęsis narkotinių medžiagų prekyba ar kitokiu platinimu, byloje nėra, nėra nustatyta, kad ir šiuo konkrečiu atveju nuteistasis įsigytą narkotinę medžiagą - 420,71 g kanapių ir jų dalių, ją palikdamas namo, (duomenys neskelbtini)kieme po medeliu, tokiu būdu ketino ją perduoti tretiesiems asmenims, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nors ir nenustatytas pats narkotinės medžiagos platinimo faktas, įvertindamas vien tik narkotinės medžiagos kiekį- 420.71 g., kuris pagal Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio nustatymo rekomendacijas yra artimas dideliam šios rūšies narkotines medžiagos kiekiui, laiko, kad tokį kiekį narkotinės medžiagos nuteistasis įgijo ne savo reikmėms, bet tikslu šią medžiagą platinti. Todėl ir nuteistojo M. Č. nusikalstami veiksmai susiję su 420,71 g kanapių ir jų dalių neteisėtu įgijimu pilnai atitinka ir pirmos instancijos teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 str. 1 d., tai yra kaip disponavimas narkotine medžiaga turint tikslą ją platinti.

Apeliacines instancijos teismo posėdyje paskyrus chemine ekspertizę tikslu nustatyti ar nuteistojo įgytos kanapes ir jų dalys priskiriamos prie narkotinių medžiagų buvo gauta eksperto išvada (ekspertizes aktas Nr. 140-(399)-ISl-5306),kad nuteistojo įgyta ir ištirta medžiaga yra narkotine (tetrahidrokanabinolio kiekis yra 6.9 procento). Tad apeliacinio skundo argumentas, kad įvykio vietoje surastosios kanapės ir jų dalys gali nepriklausyti narkotinių medžiagų grupei, o todėl ir neatsirastu baudžiamoji atsakomybė už disponavimą jomis, nepagrįstas. Apeliaciniame skunde nurodomi datų netikslumai ikiteisminio tyrimo metu rašytuose dokumentuose (VPK ONTT vyr. tyrėjos užduotis, specialisto išvada), įvertinant, kad visi kiti duomenys apie tirti pateiktą objektą sutampa, laikytini rašymo apsirikimais ir todėl esminės reikšmės nustatant bylos aplinkybes neturi.

Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai dėl galimai nuteistojo atžvilgiu taikyto nusikalstamos veikos imitavimo modelio ar to pasėkoje įvykdytos provokacijos atlikti nusikalstamus veiksmus. Pirmos instancijos teisme apklaustas liudytoju policijos pareigūnas K. O. nepatvirtino, kad tokie veiksmai, išskyrus sekimą. M. Č. atžvilgiu buvo atliekami, jokių kitų duomenų apie nuteistojo atžvilgiu taikytą nusikalstamos veikos imitavimą byloje taip pat nėra. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nėra pagrindo tirti ir apeliacinio skundo argumentus dėl ikiteisminio tyrimo metu atlikto odorologinio tyrimo išvadų pagrįstumo bei patikimumo, liudytojo K. O. parodymų, kiek tai liečia pastarojo galimybę matyti narkotinės medžiagos paslėpimo po medeliu aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistajam pripažinus, kad įvykio vietoje surasta narkotinė medžiaga - kanapes ir jų dalys priklauso jam. liudytojui J. B. patvirtinus, kad šia medžiagą nuteistasis vežėsi, o vėliau ir nunešė į skalbyklos kiemą, iš kur sugrįžo be krepšio, nekyla abejonių dėl aukščiau paminėtais įrodymais nustatytų aplinkybių, o būtent, kad įvykio vietoje surastoji narkotinė medžiaga tikrai priklausė nuteistajam.

Skirdamas bausmę nuteistajam pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad viena iš nuteistojo padarytų veikų baudžiamojo įstatymo priskiriama prie sunkių nusikaltimų, kitos dvi veikos priskiriamos atitinkamai prie nesunkių nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų, atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę, būtent, kad jis dirba, už nusikalstamas veikas anksčiau nebuvo teistas, atsižvelgė ir į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tad įvertinus visas virš paminėtąsias aplinkybes, padarytų nusikalstamų veikų keliamą pavojų visuomenei, pirmos instancijos teismas, nepažeisdamas BK 54 str. nuostatų, nuteistajam pagrįstai paskyrė baudžiamųjų įstatymų sankcijose numatytas laisvės atėmimo ir arešto bausmes. Pagal BK 260 str. 1 d. nuteistajam paskirtoji bausmė nelaikytina per maža, kaip teigiama prokurores apeliaciniame skunde, ir ją griežtinti kolegijos nuomone pagrindo nėra. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinant virš paminėtąsias aplinkybes, ypatingai tai, kad M. Č. teisiamas pirmą kartą, atsižvelgiant ir į tai, kad faktiškai nusikalstamoms pasekmėms (narkotinių medžiagų platinimui) buvo užkirstas kelias, nuteistajam pagal BK 260 str. 1 d. paskirtoji bausmė savo dydžiu laikytina tinkama BK 41 str. numatytiems tikslams pasiekti. Skundo teiginiai, kad skiriant bausmę teismas neatsižvelgė į tai, kad nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, kad nuteistasis pilnai nepripažino savo kaltės, yra nepagrįsti, nes šios aplinkybės įtakos bausmės skyrimui, jos dydžiui neturi. Pats nuteistojo padarytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tyčia, o nuteistojo teisė duoti paaiškinimus, pripažinti ar ne savo kaltę, negali būti saistoma su bausmės skyrimu. Todėl, nenustačius BK 328 str. 2 p. numatyto nuosprendžio pakeitimo pagrindo, prokurores apeliacinis skundas atmestinas. Paskyrus už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę, pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir to pasekoje neteisingai paskyrė galutinę subendrintą bausmę.

Pirmos instancijos teismas subendrindamas paskirtas bausmes vadovavosi BK 63 str. 4 d. ir tokiu būdu bausmes iš dalies sudėjo. Tačiau BK 63 str. 5 d. numato atvejus, kai teismas privalo taikyti bausmių apėmimą, ir vienas iš tokių atvejų, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. M. Č. padarytos nusikalstamos veikos skiriasi ir pagal veikų rūšis ir pagal kategorijas (pavojingumą), todėl jo atžvilgiu, subendrinant pirmos instancijos teismo paskirtas bausmes turi būti taikomas BK 63 str. 5 d. 2 p. ir paskirtosios bausmės turi būti apimamos, griežtesne bausme apimant švelnesnes. Todėl šioje dalyje pirmos instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 1 p.. 2 p.).

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str.. 324 str.. 326 str. 1 d. 1 p.. 2 d. 2 p..

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Kauno apygardos prokuratūros prokurores apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu ir nuteistas M. Č., pakeisti. M. Č. pagal BK 260 str. 1 d., 259 str. 1 d. ir 259 str. 2 d. paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., taikant bausmių apėmimą, tai yra griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir tokiu būdu paskirti galutinę subendrintą bausmę dvejus metus laisves atėmimo. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.