Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirba, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2014-05-14 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 92 str. 1 d., 2 d., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.

2. 2014-06-30 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d. paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, pritaikius LR BK 64¹ str. nuostatas bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė,

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1. 2015-04-13 Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistąjį šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per tris mėnesius neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

2. 2015-05-12 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė ir subendrinta 1 m. laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 6 dalies 2, 5 punktais E. P. uždrausta lankytis kazino ir lošimo namuose, įpareigotas per 10 mėnesių nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 50 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nusikaltimais padarytą ir neatlygintą 683,34 € ir 189,62 € turtinę žalą,

3. 2015-09-04 Palangos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 21 MGL t.y. 790,86 EUR bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 14 MGL, t. y. 527,24 EUR bauda,

K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nesimoko, dirba, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2015-05-12 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, galutinė subendrinta bausmė 14 MGL dydžio bauda, baudą sumokėjo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. B., veikdamas kartu su E. P. ir K. A., iš anksto susitarę ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, K. A. organizavus nusikaltimą iš anksto suplanavus ir pasiruošus apiplėšti konkretų asmenį – D. J., bendrininkų grupės nariams E. P. ir jam (M. B.) nurodė, kaip jiems veikti, parūpino nusikaltimui daryti specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, vykdydamas šiuos nurodymus, jis (M. B.) 2015-01-12 apie 21.20 val. būdamas kartu su E. P. automobilyje LEXUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame D. J., atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės už vairuotojo sėdynės, ant galinės automobilio sėdynės už keleivio sėdynės atsisėdo E. P., jis (E. P.) grasino D. J. su specialiai žmogui sužaloti pritaikytu daiktu, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis ir vieną kartą sudavė į galvos sritį bei pareikalavo atiduoti pinigus, pagrobęs grynuosius pinigus bendroje sumoje 3 000 litų, išlipę iš automobilio pasišalino, po ko namo, adresu Gabijos g. 37, Vilnius trečiajame aukšte susitiko su K. A. ir perdavė pagrobtus pinigus, kuriuos pastarasis padalijo tokiomis dalimis: 600 (šešis šimtus) litų jam (M. B.), 600 (šešis šimtus) litų E. P., likusią sumą pasiliko sau.

Kaltinamasis E. P., veikdamas kartu su M. B. ir K. A., iš anksto susitarę ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, K. A. organizavus nusikaltimą iš anksto suplanavus ir pasiruošus apiplėšti konkretų asmenį – D. J., bendrininkų grupės nariams, t.y. jam (E. P.) ir M. B., nurodė, kaip jiems veikti, parūpino nusikaltimui daryti specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, vykdydamas šiuos nurodymus, jis (E. P.) 2015-01-12 apie 21.20 val. būdamas kartu su M. B. automobilyje LEXUS valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiame D. J., atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės už keleivio, ant galinės automobilio sėdynės už vairuotojo sėdynės atsisėdo M. B., grasino su specialiai žmogui sužaloti pritaikytu daiktu ir vieną kartą sudavė į galvos sritį, pagrobė grynuosius pinigus bendroje sumoje 3 000 litų, išlipę iš automobilio pasišalino, po ko namo, adresu Gabijos g. 37, Vilnius trečiajame aukšte susitiko su K. A. ir perdavė pagrobtus pinigus, kuriuos pastarasis padalijo tokiomis dalimis: 600 litų jam (E. P.), 600 litų M. B., likusią sumą pasilikęs sau.

Kaltinamasis K. A., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su E. P. ir M. B., jiems vadovavo, parengė nusikalstamą veiką, iš anksto suplanavo ir pasiruošė apiplėšti konkretų asmenį – D. J., E. P. ir M. B. nurodė, kaip jiems veikti, parūpino nusikaltimui daryti specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, kurie, vykdydami šiuos nurodymus, 2015-01-12 apie 21.20 val. būdami automobilyje LEXUS valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiame D. J., grasinę su specialiai žmogui sužaloti pritaikytu daiktu ir vieną kartą suduodami į galvos sritį nukentėjusiajam, pagrobė grynuosius pinigus bendroje sumoje 3 000 (trys tūkstančiai) litų, išlipę iš automobilio pasišalino, po ko namo, adresu Gabijos g. 37, Vilnius trečiajame aukšte susitiko su juo (K. A.) ir perdavė pagrobtus pinigus, kuriuos padalijo tokiomis dalimis: 600 (šešis šimtus) litų E. P., 600 (šešis šimtus) litų M. B., likusią sumą pasilikęs sau

Kaltinamasis M. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą dieną eidamas iš korepetitorės namo, prie lifto durų sutiko E. P.. Jis pasiūlė išeiti į kiemą prasiblaškyti. M. B. nuėjo namo, persirengė ir jie išėjo. E. pasiūlė nueiti žemiau, kur kažkas jo laukė. Kai priėjo, pamatė stovintį automobilį. E. įlipo, pasėdėjo ir išlipo. Sakė, kad reikia nueiti prie „Maximos“, kur jo laukia. Nesakė, kas laukia, su kažkuo kalbėjo telefonu. M. B. pamatė, kad stovi automobilis „Lexus“, kuriame sėdėjo nukentėjusysis su draugu ir K. A.. Sėdo į šį automobilį. Jis (M. B.) atsisėdo už vairuotojo. Pasisveikino. E. kažką kalbėjo su K.. Visi nuvažiavo prie mokyklos. K. A. išlipo ir kažkur nuėjo. Šiuos vaikinus M. B. matė pirmą kartą. Liko su E., nukentėjusiuoju ir jo draugu. Visi išlipo, parūkė, kalbėjosi. Po to vėl visi sėdo į automobilį. E. P. atsisėdo už keleivio, M. B. už vairuotojo. E. pradėjo mojuoti ginklu. M. B. pagalvojo, kad tai humoras, bet suprato, kad ne humoras. Išlipo iš automobilio ir nubėgo link namų. Atsisuko ir pamatė, kad E. bėga iš paskos. Įbėgo į laiptinę, palaukė E., norėjo paklausti, kas vyksta. Jis įbėgo keikdamasis. Nuo bėgimo buvo pavargęs, stipriai įraudęs, nenorėjo toks eiti namo, nutarė pailsėti, nurimti. Tada į trečią aukštą atėjo K. A., padavė pinigus ir išėjo. Nežinojo, kur dėti šiuos pinigus, nei išmesti, nei sau pasilikti. Jo klaida, kad paėmė pinigus. Pavėluotai suprato, kad nereikėjo imti pinigų. Anksčiau sakė, kad pinigų neėmė. E. P. melavo, sakydamas, kad jie (E. P. ir M. B.) tarėsi dėl plėšimo. E. jam nesakė, kad dalyvaus plėšime, kad paėmė ginklą. Su juo konfliktų nebuvo. Iš pradžių jis (M. B.) nesuprato, kad daromas plėšimas. Pripažįsta, kad paėmė pinigus, dėl to yra kaltas. Gautus pinigus padėjo į stalčių. Melavo ir advokatui, kad neėmė pinigų. Rašė SMS žinutes Sandrai. Jam tų pinigų nereikėjo, galvojo, bus jai. Tada suprato, kad pinigai yra kaip kompensacija už tai, kad jį įtraukė į šį reikalą, nieko nepasakę, kad jis (M. B.) nepyktų. Tai jis suprato be žodžių. Pirmą kartą į automobilį sėdo už vairuotojo, K. A. sėdėjo už keleivio, E. P. per vidurį. Kai buvo sulaikytas, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime lankėsi tyrėja I. D., vyko apklausa. Tyrėja klausė, ar čia patinka, gal nori prisipažinti. Ji sakė, kad kalbėjo su jo tėvais, gal jam ko reikia, klausė telefono PIN kodo, žadėjo atiduoti tėvams. PIN kodą jis pasakė, jeigu ji nebūtų žadėjusi atiduoti tėvams, nebūtų sakęs. Kaip suprato, šios apklausos ji neįformino. Jį sulaikė 2015-01-12 vėlai vakare ar naktį. Iš jo paėmė telefoną, grandinėlę. Telefonas gal buvo išjungtas, o gal išsikrovęs, neprisimena. Jo telefonas paprastai būna užrakintas, norint įjungti, reikalingas PIN kodas.

Ikiteisminio tyrimo metu M. B. neprisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką. Gyvena su tėvais, mokosi Vilniaus statybininkų rengimo centre 12-oje klasėje. Šiais metais laikys baigiamuosius egzaminus, todėl papildomai lanko lietuvių kalbos užsiėmimus pas mokytoją Vilmą, gyvenančią toje pačioje laiptinėje. Pamokos vyksta iš anksto susitartu laiku, kiekvieną kartą skirtingu. 2015-01-12 pamoka vyko nuo 20.00 val. iki 21.00 val. Pasibaigus pamokai liftu pakilo iki 8 namo aukšto, kadangi pats gyvena 9-ame aukšte, ėjo link laiptinės, kur sutiko kaimyną E. P.. E. P. sakė, kad ieškojo jo namuose. E. P. atrodė be nuotaikos ir pasiūlė išeiti į lauką kartu parūkyti. Kadangi buvo (M. B.) su naminėmis šlepetėmis, grįžo į namus persiauti ir apsirengti striukę. E. P. tuo metu ėjo į lauką. Susitikus lauke E. P. kalbėjo telefonu rusų kalba. E. P. pokalbio dalyvio klausė, kur jis yra, kada bus, klausė kur jam (E. P.) ateiti. Baigęs pokalbį sakė eiti su juo kartu iki prekybos centro „Maxima“, esančio Gabijos gatvėje, sakė, kad ten susitiks su draugais. Kol ėjo, E. P. nesakė, kad jie kažkur važiuos ir ką darys. Priėjus prie parduotuvės prie jų privažiavo tamsios spalvos automobilis LEXUS, kuriame sėdėjo trys jam nepažįstami vaikinai. E. P. klausė, ar tai jo draugai, ir jis patvirtino, kad tai yra jo draugai. Įsėdus į automobilį jis pradėjo važiuoti, tuomet E. P. paklausė, kur važiuoja. E. P. atsakė, kad netoli. Nuvažiavo netoli „Gabijos“ gimnazijos, ten sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje. Ant galinės automobilio sėdynės sėdėjęs vaikinas pasakė, kad jam reikia trumpam išeiti, ir išlipęs iš automobilio išėjo. Jis (M. B.) pagalvojo, kad sėdės automobilyje, kol grįš išėjęs vaikinas. E. P. jis klausė, ko jie laukia ir ką darys, bet jis tylėjo ir nieko neatsakė. Buvo išlipę visi parūkyti, parūkę susėdo atgal į automobilį, jis atsisėdo už vairuotojo. Po kelių akimirkų E. P. sušuko „duok pinigus“, atsisukęs į jį pamatė, kad jis išsitraukė tamsios spalvos daiktą, panašų į pistoletą. Tada E. P. kaire ranka suėmė vairuotojui, už kurios vietos nurodyti negali. Dešinėje rankoje laikė daiktą, panašų į pistoletą (buvo nukreiptas į vairuotoją) ir liepė atiduoti pinigus. Jis išsigando, išlipo iš automobilio ir nubėgo link namų. E. P. liko automobilyje. Bėgdamas pamatė, kad paskui bėga ir E. P.. Įbėgęs į laiptinę nenorėjo eiti į namus, nes buvo sušilęs, todėl nuėjo su E. P. į laiptinės trečiąjį aukštą, parūkyti. E. P. klausė, kas čia įvyko, o jis atsakė, kad viskas gerai ir taip turėjo būti. E. P. iš voko išėmė pinigus, kurie buvo kupiūromis po 200 ir 100 litų, įvardijo, kad viso yra 3000 litų. Po to jam (E. P.) kažkas paskambino, kuriam pasakė, kad ateitų į trečiąjį aukštą. Po kelių akimirkų atėjo tas pats vaikinas, kuris kartu sėdėjo ant galinės automobilio LEXUS sėdynės. Tas pats, kuris automobiliui nuvažiavus prie „Gabijos“ gimnazijos išlipo ir išėjo. E. P. tam asmeniui padavė pinigus. Minėtas vaikinas jam (M. B.) padavė tiksliai pasakyti negali, bet 400 ar 800 litų, tačiau jis jų nepaėmė ir išėjo į namus. Prieš tai matė, kad tiek pinigų padavė ir E. P.. Nežino, kodėl E. P. taip pasielgė. Jei būtų žinojęs, niekur būtų nėjęs. Iš anksto nesitarė ir neturėjo tikslo grasinti ginklu ar grobti pinigus (1 t., b.l. 153-157).

Kaltinamasis E. P. kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad jam paskambino K. A. ir neaiškiai pasakė, kad reikės atsisėsti į mašiną, D. paduos pinigus. Viską derino K. A.. E. P. sutiko, bet tą kartą pinigų niekas nedavė ir jis išėjo. Žinojo, kad K. A. telefonų neturi, kad tai sukčiavimas. Nepavykus apgauti, K. A. pasiūlė apiplėšti D.. E. P. sutiko. Tada E. P. pasikvietė M. B.. K. A. taip pat siūlė ką nors pasikviesti. M. pasakė, kad reikės pasėdėti mašinoje, pasaugoti kitą keleivį, kol jis (E. P.) apiplėš kitą vaikiną. M. sutiko. Mano, kad M. B. viską suprato. Ginklą gavo iš vaikino vardu E.. K. A. pasakė, kad privažiuos Evaldas ir paduos ginklą. M. B. tuo metu buvo kartu ir viską matė. E. P. jam pasakė, kad tuoj atveš ir jis paims ginklą. Kai privažiavo K. A. draugas, į automobilį sėdo vienas. Kas vyko automobilyje, niekas nematė. M. stovėjo šalia automobilio, nežino, ar jis matė, kas vyko viduje. Įsėdęs į mašiną, paėmė ginklą, apžiūrėjo. M. B. ginklo nerodė. Ginklas pagamintas iš plastiko ir metalo, šaudyti iš jo neteko. Matė, kad ginklas nebuvo užtaisytas. Pasižiūrėjo, kad nepripūsta oro ir nebuvo šratų. Pradinis tikslas buvo paimti pinigus. Jie nuėjo prie „Maximos“. Ten privažiavo K. A. ir D. J. su draugu. E. P. su M. B. įlipo į šį automobilį. E. P. sėdo keleivio pusėje, M. už vairuotojo. E. P. pagrasino D., pareikalavo, kad atiduotų pinigus. Ginklą tik pridėjo prie smilkinio, smogti nenorėjo. Sužalojimas galėjo atsirasti nuo to, kad buvo pridėjęs ginklą. Žinojo, kad šiuo ginklu galima šaudyti tik plastmasinėmis kulkomis. Ką tuo metu veikė automobilyje buvęs keleivis, nematė. M. B. sėdėjo automobilyje ir nieko nedarė. Jis E. P. nieko nesakė, neatkalbinėjo to nedaryti. Pinigus padavė D.. E. P. su M. B. iš karto išlipo ir pabėgo. Iš automobilio pirmas išlipo M., E. P. paskui jį. Ginklą E. P. paslėpė miške. Kai bėgo, E. P. paskambino K. ir pasakė, kur jie yra. Jis atėjo gal po 10 min. Pinigus jie pasidalijo laiptinėje. E. P. pinigus atidavė K. A., o šis davė jiems po 600 litų, E. P. ir M. B.. M. B. paėmė pinigus, neatsisakinėjo. Likusius pinigus K. A. pasiliko sau. Anksčiau jie tarėsi, kad visiems teks po 1000 litų, bet jis persigalvojo. Sau pasiėmė daugiau gal dėl to, kad pats viską sugalvojo. Kai pasidalijo pinigus, M. nuėjo namo. Kas pirmas po plėšimo atbėgo į laiptinę, neprisimena. Ką tuo metu sakė M. B., neprisimena. Gal nesipiktino tuo, kas įvyko. Atrodo, M. B. niekuo nesipiktino. Gal jis ir nesuprato, kur eina. Jis (E. P.) buvo su dviem gobtuvais. M. B. buvo apsirengęs striukę, nežino, ar jis buvo su gobtuvu. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju E. P. taip pat pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Paaiškino, kad 2015-01-09 susitiko su draugu K. A., kuris papasakojo, kad jam reikia pinigų ir papasakojo planą, kaip jų gauti. K. A. paaiškino, kad turi pažįstamą, kaip jau dabar iš įtarimo žino, vardu D., ir pamėgins jį apgauti žadėdamas parduoti mobiliojo ryšio telefonus, nors iš tikro jų neturi. Daugiau nepasakojo, ar mėgino jį apgauti, ar ne. Po to 2015-01-12 jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino K. A. ir paprašė išeiti į kiemą ir pasakė, kad jo lauks automobilyje su draugu. Paaiškino, kad įsėdęs turės vairuotojo paprašyti 2000 litų. Išėjęs į kiemą atsisėdo į pilkos spalvos automobilį LEXUS. Vairuotojo sėdynėje ir keleivio sėdynėje sėdėjo jam nepažįstami vaikinai. Paprašius vairuotojui duoti pinigus, jis nepadavė, todėl jis (E. P.) išlipo iš automobilio ir parėjo į namus. Maždaug po 10 min. jam paskambino K. A. pasakė, kad jo planas nepavyko ir darys kitaip. Su savimi jam liepė pasiimti draugą ir kai paskambins vėl ateiti į automobilį LEXUS. K. A. pasakė, kad jam su draugu įsėdus į automobilį K. A. pasakys vairuotojui, kad eina į namus atnešti telefonų, o jis (E. P.) turės pagrasinti vairuotojui ir pavogti pinigus. Dalį pinigų žadėjo duoti ir jam, dėl ko ir sutiko. Apie 21.00 val. vėl paskambino K. A. ir pasakė, kad atvažiuoja. Tada nuėjo pas kaimyną M. B. ir paprašė eiti kartu. Einant M. B. papasakojo, kas bus daroma. Paaiškino, kad jis turės sėdėti ir prižiūrėti vairuotojo draugą, prilaikyti, jei muistytųsi. Nuėjus prie prekybos centro „Maxima“, esančio Gabijos gatvėje, įsėdo į automobilį LEXUS. Automobilyje ant galinės sėdynės sėdėjo K. A., o priekyje tie patys du nepažįstami vaikinai. Tuomet visi nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią netoli „Gabijos“ gimnazijos. Tada K. A. pasakė, kad eina atnešti telefonų, ir išlipęs iš automobilio išėjo. Po kelių minučių jis iš už kelnių liemens išsitraukė žaislinį ginklą, kurį tos pačios dienos eigoje jam padavė K. A., nukreipęs į vairuotoją šaukė, kad atiduotų pinigus. Su žaisliniu ginklu nei vairuotojo, nei keleivio nemušė, tik ranka laikė suėmęs vairuotoją už kaklo, kad nesimuistytų. Nei vienas asmuo nesipriešino, vairuotojas numetė voką, jį paėmė ir su M. B. nubėgo į namų (Gabijos g. 37) laiptinę. Būdamas laiptinėje paskambino K. A. ir pasakė, kad jo laukia. Atėjus K. A., atidavė voką su pinigais. K. A. išėmė ir suskaičiavo, kad jame yra 3000 litų, kupiūromis po 200 litų. Jam ir M. B. padavė po 600 litų, o likusius pasiliko sau. Po to M. B. išėjo į namus, o jie išėjo į lauką ten įsėdo į Evaldo automobilį ir važinėjo po miestą. Pavogtus pinigus išleido savo reikmėms. Po to K. A. nuvežė į namus, toliau važinėjant jį (E. P.) ir Evaldą sustabdė ir sulaikė policijos pareigūnai. Jis supranta, kad blogai pasielgė, bet tai darė, nes reikėjo pinigų. Pasižada ateityje nebenusikalsti (2 t., b.l. 69-74, 77-78).

Kaltinamasis K. A. kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad jis viską suplanavo. Nukentėjusįjį D. J. pažinojo seniai, žinojo tik jo vardą. Negalvojo, kad viskas išeis taip rimtai. Turėjo skolų, reikėjo pinigų, todėl sukūrė tokį planą. Nukentėjusiajam pasakė, kad gali gauti pigiau telefonų. Jis susidomėjo. Telefonų K. A. neturėjo, norėjo apgauti nukentėjusįjį. Nukentėjusiajam pasakė, kad draugas atsiuntė pigesnių telefonų, dalį reikia parduoti, pinigus perduoti to draugo broliui. Vėliau nukentėjusysis paskambino, pasakė, kad turi 3000 litų ir nori gauti telefoną. Susitiko ir susitarė dėl pirkimo. Paskambino E. P. ir paprašė atvažiuoti. E. P. įsėdo į automobilį. Dėl apgaulės sugalvojo, kad E. P. yra neva brolis to asmens, kuris siunčia telefonus. Paprašė nukentėjusiojo atiduoti pusę pinigų sumos, bet jis nesutiko. Kai planas apgauti nukentėjusįjį nepavyko, sugalvojo apiplėšti. Tada gimė planas apiplėšti. Paimti ginklą buvo taip pat jo mintis, kad būtų lengviau. Žinojo, kad tai netikras ginklas ir žalos nepadarys. Kas turi tokį ginklą, taip pat žinojo. Paskambino E. K. ir paprašė, kad ginklą duotų E. P.. E. P. pasakė, kad kartu paimtų draugą. Susitiko prie mokyklos. Kai nuėjo neva paimti telefonų, susitiko su E. K. ir važinėjo ratais aplink. Po to paskambino E. P., pasakė, kad jau viską atliko. Jie nuvažiavo prie jo namo laiptinės. Kai susitiko, E. P. nepasakojo, kaip viskas vyko, tik padavė voką su pinigais. Voke buvo 200 litų kupiūros. Pinigus jis (K. A.) padalino. M. B. pinigus paėmė nesipriešindamas. Daugiau jie nieko nekalbėjo, M. B. pakilo laiptais aukštyn ar liko ten pat, o K. A. ir E. P. išėjo. E. P. sakė, kad ginklą kažkur išmetė. Sėdo į E. K. mašiną ir važinėjo. Vėliau E. nuėjo ir rado ginklą. Visą žalą atlygino.

Telefonų negalėjo gauti, sumelavo nukentėjusiajam. Galvojo, jis atiduos pinigus, ir tiek. Tuo metu nedirbo, nesimokė, pinigų neturėjo. Gyveno su mama. Turėjo skolų, laikas spaudė grąžinti. Savo veiksmus vertina blogai. Negalvojo, kad nukentėjusysis kreipsis į policiją. Žalą atlygino savo noru. Dėl šio įvykio nemalonu, gėda. Su nukentėjusiuoju turi bendrų pažįstamų. Buvo spaudimas iš bendruomenės. Dabar pakeitė gyvenimą, dirba, padeda versle tėvui.

Kai susitiko su D. pirmą kartą, į automobilį atsisėdo vienas. Kai nepavyko šis planas, tempė laiką, ėjo į parduotuvę, skambino E., laukė, kol ateis. E. P. suprato, ką jis jam siūlo, sutiko. Po to tik padalino pinigus ir viskas. M. B. nepažinojo. E. sakė paims kartu „Baką“. Jį matė, nes kartu važiavo automobilyje. Suprato, kad tas draugas su viskuo sutiko, nepyko. Kai su nukentėjusiuoju susitiko prie „Bigo“, jis (K. A.) nuėjo į parduotuvę ir pakalbėjo telefonu su E.. Vėliau, kol jis paėmė pinigus iš nukentėjusiojo, susitiko su E. K. ir laukė, kol E. paskambins. Dar jam skambino, kad pasiimtų draugą. Tą dieną skambino E. P. gal 4-5 kartus.

Ikiteisminio tyrimo metu K. A. parodė, kad kaltę pripažįsta, organizavo šį nusikaltimą, liepė E. P. pasiimti draugą, taip pat jam liepė iš kito draugo E. K. paimti daiktą, panašų į ginklą, kuriuo galės pagrasinti D. J., kurį ir turėjo apiplėšti ir pagrobti grynuosius pinigus. Žinojo, kad D. J. su savimi turės 3000 litų, nes juos turėjo sumokėti už telefonus „iPhone6“, kuriuos žadėjo parduoti, nors iš tikrųjų telefonų neturėjo. Iš anksto suplanavo, kaip jį (D. J.) apgauti. Pats automobilyje plėšimo metu nebuvo, smūgių D. J. nesudavė, jam negrasino ir pinigų iš jo nevogė. Šiuos veiksmus galimai atliko P. P. su M. B.. Kas ką darė, tiksliai nurodyti negali, nes nežino, kadangi vietoje nebuvo. Jis tik su D. J. ir jo draugu atvažiavo prie prekybos centro „Maxima“, esančio Gabijos gatvėje, ten susitiko su E. P. ir jo draugu. Jiems įsėdus į automobilį visi nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, ten pats išlipo iš automobilio ir pasakė, kad eina atnešti telefonų, o E. P. su draugu liko sėdėti. E. P. žinojo, kad turės panaudoti daiktą, panašų į ginklą, ir pavogti pinigus. Tarėsi, kad įvykdę paskambins jam (K. A.) ir susitiks bei pasidalins pinigus. Po plėšimo vakare laikotarpyje nuo 21.00 val. iki 23.00 val. jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino E. P. ir pasakė, kad laukia jo savo namo (Gabijos g. 37, Vilnius) laiptinėje. Laiptinės 3ajame aukšte prie lifto buvo E. P. su savo draugu, kurio nepažinojo, bet dabar iš bylos duomenų žino, kad tai buvo M. B.. E. P. pasakė, kad viskas pavyko, ir padavė baltos spalvos voką. Iš voko išėmė grynuosius pinigus, kurie buvo kupiūromis po 200 litų, bendrai sumoje 3000 litų. Šiuos pinigus padalino į tris dalis, M. B. ir E. P. davė mažiau, tačiau kokią sumą, įvardinti negali, nes neprisimena. M. B. išėjo, kaip suprato, į namus, o jis kartu su E. P. išėjo į lauką. Susitiko su kitu draugu E. K. ir išvažiavo pasivažinėti po miestą. Važinėjant jam paskambino mama ir pasakė, kad ieško policija. Grįžęs į namus buvo sulaikytas policijos pareigūnų. E. P. ir M. B. veiksmų negali konkretizuoti, nes tuo metu jo nebuvo automobilyje. E. P. su M. B. smulkmenų nepasakojo. Nusikaltimą suplanavo, nes skubiai reikėjo pinigų padengti turimas skolas. Gailisi dėl šių savo veiksmų, pasižada ateityje nebenusikalsti (2 t., b.l. 135-138, 141-142).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų M. B., E. P. ir K. A. kaltė padarius BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą įrodyta byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis D. J. parodė, kad su K. susirašė per „feisbuką“, susitarė susitikti pasikalbėti dėl telefonų pirkimo. Kai sutarė susitikti, nusprendė kartu pasiimti draugą. Susitarė susitikti prie „Bigo“. Galvojo, kad K. A. gali pakišti klastotę, žinojo, kad jis suktas. Taip pat žinojo, kur gyvena jo mama. Susitiko prie „Bigo“. K. A. pasakė, kad reikės kažkur važiuoti. Pareikalavo duoti pinigus. Nukentėjusysis nesutiko. Tada K. A. kažkur išėjo, grįžo. Po to į automobilį įsėdo E. P.. Važiavo link to namo, kur gyvena K. mama. Nukentėjusysis suprato, kad jis tariasi, ką daryti toliau. Nuvažiavo prie Gabijos mokyklos. K. A. išlipo ir nuėjo neva atnešti telefono. D. J. suprato, kad kažkas vyksta ne taip. Visi sėdo į jo automobilį, ir prasidėjo. Už jo sėdo E. P., o už keleivio sėdo M. B., kuris, kaip nukentėjusiajam atrodo, turėjo ginklą. Juos abu tada matė pirmą kartą. Kažką išsitraukė, nukentėjusysis norėjo pasižiūrėti ir pajuto į smilkinį įremtą ginklą. Nuo to liko žaizdos. Tas vaikinas, kuris turėjo ginklą, pareikalavo atiduoti pinigus. Atrodo, Bakutis. Nesipriešindamas atidavė pinigus. Šalia jo sėdėjo draugas. Ką jis tuo metu veikė, nepastebėjo. Viskas vyko gal 10 sekundžių. Atidavė 3000 litų. Tikėjosi pigiau nusipirkti telefoną. Civilinio ieškinio nereiškia, materialinių pretenzijų neturi. K. A. pažinojo iš matymo. Žinojo, kad jis turi skolų. Tarėsi, kad telefonams reikės gal 5-6 tūkst. litų. Tada turėjo 3000 litų. Šių pinigų niekas nematė, gal nežinojo, kiek jis tiksliai turi, kišenių netikrino. M. B. į automobilį įlipo prie „Maximos“, ir visi penkiese nuvažiavo. Sustojo prie K. namų, jis išėjo. E. P. buvo matęs tą dieną anksčiau, kai susitiko prieš tai. Jis tada išlipo iš automobilio ir nuėjo, o vėliau grįžo su M. B.. K. išeidamas liepė jo laukti. Parūkę visi sėdo į automobilį. Už jo sėdo E. P., už keleivio sėdo M. B.. Ginklą ištraukė tas, kuris sėdėjo už keleivio. Pinigus atidavė nesipriešindamas. Po to vaikinai iš karto pabėgo. Ginklą turėjo tas vaikinas, kuris buvo su gobtuvu. Abu buvo apsirengę šiltomis striukėmis. Lengvai pinigus atidavė tikriausiai dėl to, kad pažinojo K.. Jam pretenzijų neturi, atsiprašė. Ikiteisminio tyrimo metu viską geriau prisiminė. Dabar jau gerai neprisimena, kuris vaikinas buvo Nr. 1 ir Nr. 2. Pirmą kartą K. atėjo gal su vaikinu Nr. 1 – E. P.. Vaikinų ūgius gal supainiojo. Kontaktas su ginklu buvo, liko žymės. Tai galima vadinti smūgiu. Daugiausiai bendravo su K. A.. Su kitais dviem vaikinais taip pat kažkiek bendravo. Ar jie abu buvo su gobtuvais. Tas, kuris turėjo ginklą, buvo su gobtuvu.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. J. parodė, kad 2014 m. gruodžio mėnesį tiksliai dienos nurodyti negali, bet tai buvo mėnesio pabaiga, galimai 25 d. jis važinėjo po Vilnių su savo draugu, kuriam kažkas paskambino telefonu. Girdėjo, kad pokalbis ėjo apie kažkokią skolą. Po pokalbio draugas pasakė, kad skambino asmuo vardu K., kitų jo anketinių duomenų nežino ir nurodyti negali. Draugas paaiškino, kad K. jam yra skolingas pinigų, kiek, nežino. K. pats žinojo iš matymo, nes kažkur prieš 10 metų jį matė bendroje draugų kompanijoje. Tada su draugu nuvažiavo pas K. į namus, adresu Ukmergės g. 306, Vilnius (antrame namo aukšte), nes K. turėjo atiduti skolą. Būnant pas jį namuose daugiausiai su juo bendravo draugas. Vienu metu K. užsiminė, kad gali gauti bet kokių prekių. Jis (D. J. ) juokais pasakė, kad reikia mobiliojo ryšio telefono „iPhone6“, ir K. atsakė, kad gali gauti. Tuo metu rimtai dėl prekės apsisprendęs nebuvo, todėl pasakė, kad kai apsispręs, susisieks. Bet iš karto pagalvojo, kad jis galimai meluoja, nes yra girdėjęs, kad K. apsukrus. 2015 m. sausio 2 d. per socialinį tinklapį www.facebook.com parašė K., kuris pasivadinęs „K. N.“ ir parprašė jo telefono numerio. K. nurodė savo telefono numerį. Toliau su juo susisiekė telefonu ir pasakė, kad norės įsigyti mobiliojo ryšio telefonus „iPhone6“. Susitarė, kad 5 vnt. telefonų pirks už 5200.00 Lt. K. minėjo, kad telefonus siųs iš užsienio ir kuomet gaus, praneš. 2015-01-09 internetiniame puslapyje www.facebook.com K. parašė, kad 2015-01-10 perduos prekes, tačiau savaitgalį susitikti nepavyko ir jis vėl susisiekė 2015-01-12. Apie 19.00 val. su K. susitiko prie prekybos centro „BIG“ įėjimo į „Maximą“. Jis (D. J.) atvažiavo automobiliu LEXUS kartu su draugu A. Š.. Susitikę su K. nuėjo į prekybos centrą „Maxima“ apsipirkti, eidamas K. su kažkuo kalbėjo telefonu. Kalbėjo apie kažkokius pinigus, bet ką tiksliai pasakyti negali, nes nesiklausė. Grįžus į automobilį K. pasakė, kad su savimi mobiliojo ryšio telefonų neturi ir nurodė važiuoti iki jo namų. Pradėjus važiuoti iki namų, esančių adresu Ukmergės g. 306, Vilnius, K. pasakė, kad šiuo adresu gyvena jo mama, o pats gyvena Gabijos gatvėje. Nuvažiavus į Gabijos gatvę K. nurodė sustoti automobilių stovėjimo aikštelėje ir pasakė, kad ateis draugas. Po kelių akimirkų į automobilį įlipo jam anksčiau nematytas vaikinas (toliau vaikinas Nr. 1), maždaug 170 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, šviesių, trumpai kirptų plaukų. Mūvėjo šviesiai pilkos spalvos sportines kelnes, buvo su tamsios spalvos striuke, kitų aprangos detalių neįsidėmėjo. Įsėdęs į automobilį ar vaikinas Nr. 1, ar K. liepė duoti vaikinui Nr. 1, 2000.00 litų, o likusius 1000.00 litų paduoti K., kuomet perduos mobiliojo ryšio telefonus. Jis atsisakė jiems sumokėti pinigus, pirmiausiai paprašė duoti prekes. Tuomet vaikinas Nr. 1 išlipo iš automobilio ir išėjo. K. sutiko, tik pirma paprašė ji parvežti iki mamos, neva jam reikia kažkokius dokumentus pasiimti. Jis (D. J.) nuvežė jį iki mamos (Ukmergės g. 306, Vilnius), kur jis užtruko 5-10 min. Grįžęs į automobilį jis vėl susiskambino su, kaip suprato vaikinu Nr. 1, kuris, kaip baigęs pokalbį pasakė K., atsilaisvino. Tuomet paprašė važiuoti į tą pačią aikštelę prie prekybos centro „Maxima“ paimti vaikino Nr. 1, su kuriuo važiuos pas K. paimti telefonų. Atvažiavus prie prekybos centro „Maxima“ už kelių akimirkų į automobilį įsėdo vaikinas Nr. 1, su juo dar buvo vienas jam, anksčiau nematytas vaikinas (toliau vaikinas Nr. 2). Vaikinas Nr. 2 maždaug 190 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, buvo apsirengęs tamsios spalvos rūbais, kurių neįsidėmėjo, ant galvos buvo užsimovęs gobtuvą. K. nurodė važiuoti iki jo namų, pats rodė kelią, sustoti liepė daugiabučio namo kieme, kurio numerio neįsidėmėjo. Tai buvo kiemas priešais „Gabijos“ gimnaziją. K. pasakė, kad eina atnešti prekes, išlipo iš automobilio ir išėjo. Automobilyje liko sėdėti vaikinas Nr. 1 ir vaikinas Nr. 2. Kol laukė K., buvo išlipę parūkyti. Po to į automobilį susėdo tokia tvarka: vaikinas Nr. 1 atsisėdo už jo (D. J.), t.y. vairuotojo, o vaikinas Nr. 2 atsisėdo už draugo, sėdėjusio priekinėje keleivio sėdynėje. Vienu metu pro galinio matymo veidrodėlį pamatė, kaip vaikinas Nr. 2 pakėlė striukę ir kažką išsitraukė, jis sukosi į jį pažiūrėti, ką ten turi, o tuo momentu vaikinas Nr. 2 į jį tiesė daiktą, panašų į ginklą. Sukimo metu ginklu vaikinas Nr. 2 sudavė jam (D. J.) į galvą ties smilkiniu. Po to jis daiktu, panašiu į ginklą, jam vis kišo link veido norėdamas pagrasinti, taip kelis kartus, ne mažiau du, sudavė jam smūgius. Po to jis (D. J.) rankomis suėmė daiktą, panašų į ginklą, ir laikė, visą tą laiką vaikinas Nr. 2 šaukė, kad atiduotų pinigus. Tuomet paėmė voką, kuris buvo užkištas ant detalės, skirtos apsisaugoti nuo saulės, ir numetė link jo. Vaikinas Nr. 2 paėmęs voką su pinigais kartu su vaikinu Nr. 1 pabėgo. Abu vaikinus įsidėmėjo, pažinti galėtų. Vokas buvo popierinis, baltos spalvos, jame buvo 3000.00 litų, kupiūromis po 200.00 litų (1 t., b.l. 45-49).

Liudytojas A. Š. parodė, kad paskambino D. J., paklausė, ar nori važiuoti su juo pirkti telefoną. Prie Bigo susitiko su K.. Važiavo pas vienus jo draugus, po to pas kitus, kažko reikėjo palaukti. Vėliau į automobilį įsėdo du K. draugai. Jis išėjo, o draugai pagrasino D. ir atėmė pinigus. Pirmą kartą susitiko trise. Po to kažkur važiavo, reikėjo kažko palaukti. Vėliau, kai K. nuėjo atnešti telefonų, liko keturiese. K. draugus jis matė pirmą kartą. Išlipo iš automobilio parūkyti. Parūkę sėdo į automobilį. Liudytojas sėdo šalia D. keleivio vietoje, tie du vaikinai sėdo gale. Nespėjus atsisėsti, prasidėjo. Aukštesnis vaikinas, kuris sėdėjo gale, atrodo, keleivio pusėje, pagrasino ginklu, liepė D. atiduoti pinigus, jei nori gyventi. Ar kažką panašaus. Smūgis D. buvo suduotas. Jie išsigando ir D. atidavė pinigus. Numetė voką. Vaikinai dar paklausė, ar tai visi pinigai, D. pasakė, kad visi, ir jie pabėgo. Nepastebėjo, ar abu kartu nubėgo, ar atskirai. Buvo išsigandę, nutarė skambinti policijai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atpažinimas pagal nuotraukas. Vieną – K. tikrai atpažino ir dar vieną atpažino. Vienas jų buvo aukštesnis, kitas žemesnis. Vienas buvo trumpai kirptas, pirmu numeriu. K. atpažino, nes jis tamsesnio gymio, ypač trumpų plaukų. Vaikiną (1 t., b.l. 78) nuotraukoje Nr. 5, atpažino, apibūdino jį kaip Nr. 1, kuris tik du kartus buvo įsėdęs į automobilį ir nieko nedarė. Su gobtuvu buvo aukštesnis vaikinas, kuris grasino ginklu, sėdėjo už keleivio vietos.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š. parodė, kad 2015-01-12 vakare apie 19.00 val. buvo susitikęs su draugu D. J., važinėjo po miestą jo vairuojamu automobiliu LEXUS (duomenys neskelbtini) Bendraujant D. pasakė, kad su kažkokiu asmeniu vardu . kurio jis (A. Š.) nepažįsta, yra susitaręs pirkti du mobiliojo ryšio telefonus „iPhone6“ už 3 000 litų. D. J. susiskambino su K. ir susitarė susitikti prie prekybos centro „BIG“, esančio Ukmergės gatvėje. Tiksliai pasakyti negali, bet kažkur apie 20.00 val. prie įėjimo į prekybos centrą „BIG“ („Maximos“ įėjimas) susitiko su K.. Pastarąjį matė pirmą kartą, jo nepažįsta. K. buvo tamsaus gymio, vidutinio kūno sudėjimo, apie 185 cm ūgio, juodų trumpai kirptų plaukų, vilkėjo tamsiai mėlynos spalvos džinsines kelnes, juodos spalvos sportinę striukę, juodos spalvos sportinius batus. Atėjęs K. su kažkuo kalbėjo telefonu, girdėjo, kad kalbėjo pusiau lietuviškai pusiau rusiškai, pokalbio turinio negirdėjo. K. pasakojo, kad buvo kažkur išvažiavęs ir neseniai grįžo, todėl su savimi mobiliojo ryšio telefonų neturi. Paaiškino, kad nuvažiuos pas jį į namus ir juos paduos. Po to K. bekalbėdamas telefonu vienas nuėjo į prekybos centrą „BIG“, o jis liko su D.. Po kelių akimirkų K. grįžus, paprašė pavežti jį iki kažkokio draugo. Kelią iki draugo namų rodė pats K.. Nuvažiavo į daugiabučių namų kiemus, kokia ten gatvė pasakyti negali, bet jei neklysta tai buvo Pašilaičių rajonas. Tuomet į automobilį LEXUS įsėdo, kaip suprato K. draugas. Vaikinas (toliau vaikinas Nr. 1) buvo maždaug 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių poilgių plaukų. Aprangos detalių neįsidėmėjo, bet rūbai buvo tamsios spalvos. Jis pasirodė labai ramus, tylus, mažai kalbėjo, atrodė nedrąsus. Visą laiką, kol važinėjo automobiliu, jis (A. Š.) naudojosi savo mobiliojo ryšio telefonu, todėl pasakyti, ką jie kalbėjo, negali, nes nesiklausė. Po kelių akimirkų vaikinas Nr. 1 išlipo iš automobilio ir išėjo. Tada K. paprašė nuvežti pas mamą, kuri gyvena taip pat netoli prekybos centro „BIG“. K. pas motiną užtruko apie 10 min. Įsėdęs atgal į automobilį nurodė vėl važiuoti pas jo draugus. Tada nuvažiavo prie prekybos centro „Maxima“ netoli vaikino Nr. 1 namo, iš kurio jis išėjo pirmą kartą. Sustojus automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „Maxima“ į automobilį įsėdo tas pats vaikinas Nr. 1 ir dar vienas jam nepažįstamas asmuo (toliau vaikinas Nr. 2). Vaikinas Nr. 2 maždaug 185 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, plaukų nematė, nes galvą bei dalį veido buvo užsidengęs kapišonu. Jis buvo apsirengęs berods pilkos spalvos striuke, palei užtrauktuką buvo ryškiai žalios (salotinės spalvos) juosta. Tada K. nurodė važiuoti iki jo namų, esančių, jei neklysta G. gatvėje. Ten nuvažiavo ir sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilis stovėjo taip, kad vairuotojo durelės buvo į gatvės pusę, kitoje pusėje buvo daugiabučiai namai. Tuomet K. pasakė, kad eina į namus atsinešti mobiliojo ryšio telefonų. Tuo tarpu kol laukė grįžtančio K., vieną kartą buvo išlipę parūkyti. Parūkę susėdo į automobilį tokia tvarka: D. vairuotojo vietoje, liudytojas priekinėje keleivio sėdynėje, už D. sėdėjo vaikinas Nr. 1, o už jo vaikinas Nr. 2. Jis (A. Š.) įsėdo paskutinis, tuomet išgirdo, kaip vaikinas, sėdėjęs už jo, sušuko kažkokią frazę, tiksliai atkartoti negali, bet esmė buvo „bachūrai, jeigu norite gyventi atiduokite pinigus“. Tuomet pamatė, kaip į D. galvą tas pas vaikinas, sėdėjęs už jo, t.y. vaikinas Nr. 2, įrėmė daiktą, panašų į ginklą, kuris buvo tamsios spalvos, gali būti, kad juodas. Matė, kaip vaikinas Nr. 2 vieną kartą daiktu, panašiu į ginklą, sudavė D. į galvą, tiksliai į kurią vietą nematė, bet kaip po to matė, nubrozdinimai buvo D. dešinėje veido pusėje ties smilkiniu. D. mėgino numušti ginklą, tačiau vaikinas Nr. 2 garsiai šaukė, kad atiduotų pinigus. Vaikinas Nr. 1 tuo metu nieko nedarė. Matė, kaip D. paėmė baltos spalvos voką nuo dalies, skirtos apsaugoti nuo saulės (įrengta virš stiklo, atlenkiama) ir numetė į automobilio galą. Kuris vaikinas paėmė voką su pinigais, nematė ir pasakyti negali. Paėmę voką vaikinai pabėgo, į kurią pusę negali nurodyti. D. iš karto iškvietė policiją. Kaip po to papasakojo D. voke buvo 3000 litų kupiūromis po 200 litų (1 t., b.l. 73).

Liudytojas E. K. parodė, kad pažįsta E. P. ir K. A.. E. P. paskolino „žaisliuką“. Po to per žinias sužinojo, kad padarytas nusikaltimas, suprato, kad su jo ginklu, nes buvo paminėtas K. vardas. Smulkiau jau neprisimena. Palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tą dieną jam paskambino K. A., sakė, kad reikia susitikti. Apie ginklą nieko nesakė. Kai susitiko, K. sakė, kad reikia susitikti su E. P.. Su juo susitiko Pašilaičiuose. Liudytojas privažiavo automobiliu. Ginklą vežiojasi automobilio daiktadėžėje, užsiima sportiniu šaudymu. E. P. buvo su M. B.. Atrodo, E. įsėdo į automobilį. Jis (E. K.) davė ginklą, ir viskas. Nieko neklausinėjo, pasitikėjo K.. Sakė, kad ginklą pasiskolino trumpam. Jis neklausė, kada grąžins. Vėliau, gal už valandos, K. A. parašė SMS žinutę, kad reikia susitikti. Pinigų K. buvo paskolinęs seniai, gerokai prieš šį įvykį, 200 litų. K. paprašė, ir paskolino pinigų. Tuo metu jis gal nedirbo. Jie seni draugai ir vienas iš kito gali pasiskolinti pinigų. Girdėjo, kad K. turėjo smulkių skolų kitiems draugams. Pistoletas buvo sportinis, pritaikytas šaudyti plastmasiniais šratais. Neklausė, kam skolinasi. Nemanė, kad mano pistoletu bus padarytas nusikaltimas. Tai žaisliukas, netikras pistoletas, bet dabar elgtųsi kitaip.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. K. parodė, kad 2015-01-12 ruošėsi egzaminui, kuomet jam būnant UAB „VIPP sprendimai“ priklausančiame pilkos spalvos automobilyje Š. F., laikotarpyje nuo 19:00 val. iki 20:00 val. jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino geras draugas K. A. ir telefonu pasakė, kad jam reikia daikto panašaus į ginklą, kurį jis turėjo, o K. A. tai žinojo. Ginklas yra nešaunamasis, pistoletas „Airsoft“, jis užtaisomas plastmasiniais šratais. Kadangi K. A. pažįsta jau gana netrumpą laiką, iš jo balso suprato, kad jis yra išsigandęs, kuomet paprašė daikto panašaus į ginklą, pagalvojo, kad jam jis reikalingas galbūt norint kažką pagąsdinti ar tiesiog parodyti, kad turi. Kiek žino, ankščiau K. A. buvo kažkam už kažką (įvardinti negali) skolingas, todėl pagalvojo, kad yra sprendžiamas klausimas dėl skolos grąžinimo. Pradžioj nesutarė, kad jį perduos tiesiogiai K. A., tačiau vėliau jis paskambino ir paprašė daiktą, panašų į ginklą, perduoti „Pietro“. „Pietro“ kaip draugo nepažinojo, bet žinojo, kad gyvena Pašilaičiuose, jis yra K. A. draugas. Tikslių jo (Pietro) anketinių duomenų nežino, bet jau dabar žino, kad tai yra E. P.. Šiai dienai tiksliai prisiminti negali, bet atrodo susitikimą prie prekybos centro „Maxima“ esančio Pašilaičiuose, Gabijos gatvėje su „Pietro“ suorganizavo K. A.. Atvykus į sutartą vietą prie automobilio priėjo E. P. su kitu nepažįstamu ir ankščiau nematytu asmeniu, kaip dabar žino, tai buvo M. B.. E. P. įsėdo į automobilį, o M. B. liko stovėti lauke. E. P. padavė daiktą, panašų į ginklą (jame šovinių nebuvo), kokiam tikslui jis bus naudojamas, neklausė, nes žinojo, kad greitu metu susitiks su K. A. ir jo paklaus, kam vis dėlto jam reikalingas pistoletas. Pistoletas buvo juodos spalvos, plastikinis, jį įsigijo tiksliai pasakyti negali, bet maždaug prieš 2-3 metus laiko, parduotuvėje „Armijai ir civiliams“. Jam leidimo nereikia, galima laisvai nešiotis. Padavus ginklą, E. P. išlipo iš automobilio ir su M. B. nuėjo link prekybos centro „Maxima“. Po kelių minučių paskambino K. A. ir pasakė, kad laukia jo prie prekybos centro „RIMI“, esančio Medeinos gatvėje. Atvažiavus prie minėtos vietos į automobilį įsėdo K. A., kuris užsiminė, kad organizuoja mobiliojo ryšio telefonų „iPhone“ pardavimą, bet tiksliau detalių nepasakojo. Tiesiog nieko blogo neįtarė, galvojo, kad žmogus nori kažkam parduoti mobiliojo ryšio telefonus. Kiek pažįsta K. A., jis ankščiau niekada nėra daręs nusikalstamų veikų, todėl nieko blogo įtarė. Su K. A. užtruko labai trumpai, surūkė po cigaretę, kuomet K. A. gavo trumpąją SMS žinutę iš E. P., ir tada K. A. liepė jį nuvežti iki E. P. namų. Kelią iki E. P. namų taip pat nurodė K. A., tai buvo berods Gabijos gatvė netoli to paties prekybos centro „Maxima“, kur perdavė pistoletą E. P.. Sustojo namo kieme, o K. A. išlipo ir nuėjo į laiptinę. Sėdėdamas automobilyje matė, kad vieno iš namų laiptinėje prie lango stovi K. A., E. P. ir M. B.. Laiptinėje jie užtruko apie 5 min. Į automobilį grįžo K. A. ir E. P.. Tik įsėdęs į automobilį K. A. padavė vieną kupiūrą 200 Lt, kuriuos priėmė, kadangi iš ankščiau K. A. buvo skolingas 200 Lt. Iš kur buvo tie pinigai, nežinojo ir nieko blogo nepagalvojęs juos priėmė. Jiems (K. A. ir E. P.) įsėdus į automobilį paklausė, kur yra ginklas, tada E. P. paaiškino, kad bėgdamas kažkur netoli namo pametė. Nubėgęs į vietą, kurioje galimai pametė pistoletą, E. P. paėmė ir grąžino. Pistoletą padėjo atgal į daiktadėžę. Iš E. P. elgesio matėsi, kad jis yra išsigandęs, nervingas. Tuomet „Pietro“ (E. P.) pradėjo pasakoti, kad buvo kažkokiame automobilyje, jis (E. P.) įrėmė ginklą vairuotojui į galvą ir pareikalavo pinigų. Kuomet jis (E. P.) pradėjo pasakoti, pagalvojo, kad galimai buvo įvykdytas nusikaltimas, kuriame buvo panaudotas pistoletas. Viskas vyko labai greitai, kuomet E. P. pasakojo, kas kaip buvo, K. A. staigiai iš savo mobiliojo ryšio telefono ištraukė SIM kortelę ir ją išmetė, o jam paduodamas berods 200 Lt kupiūrą paprašė nueiti į parduotuvę ir nupirkti naują SIM kortelę. Kol E. P. pasakojo aplinkybes, tuo metu jis buvo parduotuvėje „Norfa“ Medeinos gatvėje. Ten nupirko UAB „Pildyk“ SIM kortelę, už kurią atsiskaitė 200 Lt kupiūra, kurią padavė K. A., grąžą, kurią gavo eurais, atidavė K. A.. Iš K. A. ir E. P. kalbos suprato, kad bendra sumą, kurią pagrobė E. P., buvo 3000 litų, tačiau kokiomis kupiūromis buvo pinigai, nežino ir nurodyti negali. Kas ir dėl kokių priežasčių suorganizavo nusikaltimą, taip pat nežino. Kokie buvo E. P., o kokie M. B. veiksmai, taip pat negali pasakyti, nes pats nematė, pasakojimo viso negirdėjo ir nežino. Taip pat nori paminėti, kad kai įsėdo į automobilį K. A. jo telefonu kalbėjo su savo mama ir baigęs pokalbį paprašė jį nuvežti į namus. Važiuojant link K. A. namų dar užvažiavo į degalinę „EMSI“ esančią Pašilaičių rajone, Laisvės prospekte, ten vėl K. A. padavė, jei neklysta vieną 200 Lt kupiūrą, už kurią ir užpylė kuro už berods 50 litų. Tada nuvežė K. A. į namus esančius Ukmergės gatvėje. K. A. išlipus su E. P. buvo K. A. kieme, rūkė, kuomet E. P. paskambino mama ir liepė grįžti į namus. Privažiavus prie E. P. namų, pro laiptinės langus jis pamatė policijos pareigūnus ir išsigandęs, kad jį sulaikys, grįžo į automobilį bei paprašė nuvežti iki visą parą dirbančios parduotuvės „Mėnulis“, esančios Ukmergės gatvėje. E. P. nuėjo į parduotuvę, atsinešė 2 butelius alaus. Važiuojant atgal į Pašilaičius prie prekybos centro „IKI“ esančios Gabijos gatvėje stabdė policijos pareigūnai, kurie sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Papasakojo viską kas kaip buvo, neturi ką slėpti, nes tikrai nieko apie tai, kad bus įvykdytas nusikaltimas nežinojo. Jei būtų žinojęs, kam jie panaudos pistoletą tikrai būtų nedavęs (1 t., b.l. 101-102).

Liudytoja V. A. parodė, kad sausio 12 d. buvo susitikusi su M. jos bute, nuo 20 iki 21 val. rašė pastraipą iš teksto. M. ateidavo su naminiais drabužiais, su šlepetėmis. Jį pažįsta seniai, mokėsi toje mokykloje, kur ji dirba. Neįtartų, kad M. galėjo taip pasielgti. Jis negindavo savo pozicijos, perimdavo kitų nuomonę, leisdavosi įtikinamas kitų, kurių stipresnis charakteris. Būdavo, šypsosi ir tiek. E. P. pažįsta tik tiek, kiek susitikdavo laiptinėje.

Liudytoja S. M. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, sakė tiesą, dabar jau visko neprisimena, praėjo daug laiko, įvyko daug įvykių. Kai buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, draugavo su M. B.. Tą dieną, kai buvo tas įvykis, su M. B. nesimatė, susirašinėjo SMS žinutėmis. Neprisimena, apie ką. Tyrėja jai uždavė klausimus, o ji atsakinėjo. Ji rodė M. telefoną, kad liudytoja galėtų šiek tiek prisiminti, ką jie rašė vienas kitam. M. telefono numerio jau neprisimena. Tada M. telefono numerį turėjo įsivedusi į savo telefoną jo vardu „M.“. Nežino, kokiu vardu M. į savo telefoną buvo įrašęs ją.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. M. parodė, kad M. B. yra jos vaikinas, su juo draugauja jau kažkur 1,2 m. laiko. Puikiai sutaria tiek su juo, tiek su jo tėvais, bendrauja šeimomis. Abu mokosi Vilniaus Statybininkų rengimo centre. M. šie metai yra paskutiniai, metų pabaigoje turi laikyti baigiamuosius egzaminus. Kadangi pats mokosi Vilniaus Statybininkų rengimo centre, jis niekur nedirba, tik 2014 m. vasaros sezonu dirbo pas savo mamą pagalbiniu darbuotoju. Pats M. gyvena kartu su tėvais, laisvalaikiui ir pramogoms pinigų jam duoda taip pat tėvai, aišku pradžioje leido pinigus, kuriuos pats vasarą buvo užsidirbęs. M. prie jos niekada nėra užsiminęs, kad tėvai jam duoda per mažai pinigų, ar jam jų trūksta. Tarkim draugystės sukakties proga ar kitų švenčių proga niekada nėra dovanojęs brangių dovanų, apsiriboja smulkmenomis. Neprisimena tokios situacijos, kad staiga iš kažkur pas jį atsirastų didesnė pinigų suma. Apie jo sulaikymą sužinojo iš M. mamos, kuomet 2015-01-13 paskambino ir pasakė, kad naktį M. išsivežė policijos pareigūnai, taip pat perskaitė internete straipsnį, kuriame buvo parašyta, kad iš kažkokio jaunuolio buvo pavogta 3000 litų. Jau kurį laiką ji planavo pirkti xboksą ir M. tai žinojo, sakė padės paieškoti, bet tik tiek, nebuvo planuose konkrečiai kažkurią dieną jį pirkti. 2015-01-12 dieną ji susirašinėjo su M. trumposiomis SMS žinutėmis kaip ir įprastai, ir atrodo vakare, tiksliai laiko pasakyti negali, M. iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. 864670626 jai į mobiliojo ryšio telefoną, kurio Nr. 867755889, parašė žinutę su tekstu, tiksliai nepacituos, bet esmė buvo ta kad rinktųsi xboksą, nes rytoj, kaip suprato 2015-01-13, važiuos jo pirkti. Ji nustebo ir jo pasidomėjo, kiek jis turi pinigų ir iš kur. Išsisaugojusi jo SMS neturi, bet kiek pamena, jis atrašė, kad jam kažkas davė 600 litų, tačiau telefonu nepaaiškino iš kur jie, pasakė, kad susitikus papasakos. Sekančios žinutės buvo su jo prašymais ir klausimais, ar ji jo lauks, jei jį uždarys, kaip suprato į kalėjimą, tuomet ji pagalvojo, kad kažkas negero nutiko, labai išsigando ir ramindama jį sakė, kad viskas bus gerai ir kad jo lauks kas benutiktų. Iš jo trumpųjų SMS žinučių suprato, kad M. padarė kažką negero, kad kažkas jam nutiko. Toliau pakalbėjo kitomis temomis ir atsisveikino, nes nuėjo miegoti. Kitą rytą paskambinus M. mamai, suprato, kad M. policijos pareigūnai išsivežė už tai, kad jis padarė kažką neteisėto, po to, iš M. žodžių gavo 600 litų. Ž. M. prašė nesakyti jo tėvams, kad jis gavo 600 litų, ji jiems ir nesakė, bet ne todėl, kad vykdė M. prašymą, o tiesiog nekilo mintis pasakyti. Daugiau aplinkybių koks čia buvo įvykis ir dėl ko, ji nežino, žino tik tiek, kiek perskaitė spaudoje. Žino, kad M. ankščiau yra turėjęs problemų su teisėsauga, nuo 23.00 val. kiekvieną dieną turi būti namuose, jam reikia atsižymėti į probaciją, tačiau mano, kad M. pasikeitė ir pasikeitė į gerąją pusę ir negalėjo įvykdyti šio nusikaltimo (1 t., b.l. 117-118).

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis E. P. parodė apie jam žinomas nusikalstamos veikos aplinkybes nusikaltimo padarymo vietoje (2 t., b.l. 79-87).

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis K. A. parodė apie jam žinomas nusikalstamos veikos aplinkybes nusikaltimo padarymo vietoje (2 t., b.l. 143-149).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu D. J. atpažino M. B. kaip asmenį, kuris dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme (1 t., b.l. 50-53).

Asmens parodymo atpažinti metu D. J. atpažino E. P. kaip asmenį, kuris dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme (1 t., b.l. 54-56).

Asmens parodymo atpažinti metu D. J. atpažino K. A. kaip asmenį, kuris dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme (1 t., b.l. 58-62).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. Š. atpažino E. P. kaip asmenį, kuris dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme (1 t., b.l. 77-81).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. Š. atpažino K. A. kaip asmenį, kuris dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme (1 t., b.l. 82-86).

Įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta įvykio vieta adresu Pašilaičių g. 18, Vilniuje (1 t., b.l. 7-8).

Automobilio LEXUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota automobilio LEXUS apžiūra (1 t., b.l. 9-11).

Automobilio Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota automobilio Škoda apžiūra (1 t., b.l. 12-21).

Daikto, panašaus į ginklą, „ASG“ apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota daikto, panašaus į ginklą, apžiūra ir specialisto išvada, kad pateiktas apžiūrai objektas ginklams nepriskiriamas (1 t., b.l. 38-40).

Asmens apžiūros protokolas bei D. J. padarytų sužalojimų nuotraukos, Specialisto išvada Nr. G 237/15(01), kurioje nustatyta, kad nukentėjusiajam D. J. padaryta odos nubrozdinimas dešinio smilkinio srityje, paveikus kietu buku daiktu ar įrankiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 63-66).

Daiktų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėti 2015-01-12 automobilio Škoda v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rasti ir paimti daiktai (1 t., b.l. 22-30).

Daiktų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėtas 2015-01-12 daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo pagrindu paimtas įtariamojo M. B. mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA“ (1 t., b.l. 162-169).

Daiktų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėtas daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo pagrindu paimtas įtariamojo E. P. mobiliojo ryšio telefonas „SAMSUNG“ (1 t., b.l. 99-101).

2015-03-18 Nutarimas dėl informacijos apie abonentus ir buvusius telekomunikacijų įvykius pateikimo, kurio pagrindu gautos Celės veikusios įvykio vietoje (1 t., b.l. 129).

2015-02-10 Nutarimas dėl informacijos apie abonentus ir buvusius telekomunikacijų įvykius pateikimo, kurio pagrindu gautos išklotinės operatoriaus UAB „Tele2“ abonento 864670626 (naudotojas M. B.); tel. Nr. 864753730 (naudotojas E. P.); tel. Nr. 860719685 (naudotojas K. A.); tel. Nr. 867103817 (naudotojas E. K.) ir operatoriaus UAB „Omnitel“ tel. Nr. 867200010 (naudotojas K. A.) (1 t., b.l. 141).

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis K. A. savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad turėjo skolų ir sugalvojo apgaule įgyti nukentėjusiojo D. J. pinigus už neva parduodamus telefonus. Nukentėjusiajam įtarus klastą, sugalvojo jį apiplėšti, dėl ko susitarė su E. P.. Tuo tikslu paprašė E. K. paskolinti netikrą ginklą (kaip nustatyta specialisto, objektas ginklams nepriskiriamas), susitarė su E. P., kad pasiimtų draugą ir kad jie panaudoję iš E. K. paimtą minėtą daiktą, panašų į ginklą, atimtų iš D. J. telefonams skirtus pinigus. Pats išėjo neva atnešti telefonų ir važinėjo su E. K. aplinkui. Sulaukęs iš E. P. žinių, atvyko į jo namo Gabijos gatvėje 37 laiptinės trečią aukštą, kur E. P. jam perdavė plėšimo metu gautus 3000 Lt, ir iš tų pinigų davė M. B. ir E. P. po 600 litų kiekvienam. Tiek M. B., tiek E. P. pinigus paėmė neprieštaraudami. K. A. kaltę, be jo paties prisipažinimo, patvirtina nukentėjusiojo D. J. ir liudytojo A. Š. parodymai, Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, kaltinamojo E. P. ir iš dalies kaltinamojo M. B. parodymai, liudytojo E. K. parodymai. Taigi, nors pats K. A. tiesiogiai plėšime nedalyvavo, tačiau jis veikė kartu su M. B. ir E. P. bei jiems vadovavo, plėšimo metu prieš D. J. buvo panaudotas suduodant smūgį specialiai žmogui žaloti skirtas daiktas, todėl K. A. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalies požymius ir kvalifikuota teisingai.

Kaltinime M. B. ir E. P. buvo nurodyta, kad jie, veikdami kartu ir su K. A., iš anksto susitarę ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, K. A. organizavus nusikaltimą, iš anksto suplanavus ir pasiruošus apiplėšti konkretų asmenį – D. J., nurodžius, kaip jiems veikti, parūpinus nusikaltimui daryti specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, vykdydami šiuos nurodymus, M. B. atsisėdo ant galinės D. J. automobilio Lexus sėdynės už keleivio sėdynės, o E. P. atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės už vairuotojo sėdynės, M. B. grasino D. J. su specialiai žmogui sužaloti pritaikytu daiktu, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, ir ne mažiau kaip du kartus sudavė į galvos sritį bei pareikalavo atiduoti pinigus, pagrobęs grynuosius pinigus bendroje sumoje 3 000 litų, M. B. ir E. P. išlipę iš automobilio pasišalino, po ko namo, adresu Gabijos g. 37, Vilnius trečiajame aukšte susitiko su K. A. ir perdavė pagrobtus pinigus, kuriuos pastarasis padalijo tokiomis dalimis: 600 litų jam M. B., 600 litų E. P., likusią sumą pasiliko sau.

Kaltinamasis E. P. kaltę iš esmės pripažino. Paaiškino turėjęs skolų, todėl sutiko su K. A. pasiūlymu apiplėšti D. J.. Tam tikslui ir pats sugalvojo, ir K. A. jam pasiūlė pasikviesti pastiprinimą. Nuėjo pas M. B. ir jį pasikvietė, paaiškino, kad eina plėšti, kad M. B. reikės prilaikyti vairuotojo draugą, jei tas muistysis. Taip pat teigė, kad M. B. suprato kur eina ir neprieštaravo. Ginklą K. A. nurodymu iš E. K. pasiėmė vienas, M. B. nerodė ir nežino, ar M. B. tą netikrą ginklą matė. Tačiau tvirtino, kad tai jis atsisėdo ant galinės sėdynės už keleivio sėdynės, o M. B. atsisėdo už vairuotojo sėdynės, ir tai jis (E. P.) įrėmė netikrą ginklą D. J. į galvą ir šaukė, kad atiduotų pinigus. M. B. taipogi tvirtino sėdėjęs ant galinės sėdynės už vairuotojo, ginklo („netikro ginklo“) neturėjo ir juo negrasino. Tuo tarpu nukentėjusysis D. J. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu atpažino M. B. kaip vaikiną Nr. 2, t.y. asmenį, sėdėjusį už keleivio sėdynės, iš po striukės išsitraukusį ginklą ir grasinusį juo, reikalavusį atiduoti pinigus. Asmens parodymo atpažinti metu D. J. E. P. atpažino kaip asmenį Nr. 1, t.y. sėdėjusį už vairuotojo sėdynės. Liudytojas A. Š. taip pat Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu E. P. atpažino kaip vaikiną Nr. 1, sėdėjusį automobilyje ir tylėjusį, ginklu negrasinusį, o antrojo vaikino liudytojas neatpažino (1 t., b.l. 74-82). Teisminio nagrinėjimo metu D. J. ir A. Š. negalėjo patvirtinti, kuris iš vaikinų grasino ginklu, palaikė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Vis tik šiuo atveju teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamųjų M. B. ir E. P. parodymais. Visų pirma, kaip nurodė kaltinamieji, po to, kai K. A. padalino laiptinėje pinigus, jie išsiskirstė, t.y. M. B. nuėjo namo. Be to, iš kaltinamųjų (įtariamųjų) laikino sulaikymo protokolų duomenų matyti, kad visi trys buvo sulaikyti atskirai, tos pačios dienos, kai padarė plėšimą, vakare, o jų kaip įtariamųjų apklausos atliktos kitą dieną. Taigi, galimai kaltinamieji neturėjo pakankamai laiko suderinti savo parodymus. Nuo pat pirmųjų apklausų tiek M. B., tiek E. P. nurodė, kad ginklu (netikru ginklu) grasino E. P., kad tai jis sėdėjo už keleivio sėdynės. Tokias pačias aplinkybes E. P. parodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu 2015-01-14. E. K. taipogi tvirtino, kad K. A. su E. P. grįžus į automobilį, E. P. nurodė, kad pistoletą pametė kažkur prie namo; tada E. P. nubėgo ieškoti į vietą, kur galimai pametė pistoletą, paėmė ir grąžino. Taip pat byloje nė karto nebuvo paminėta, kad M. B. bėgdamas netikrąjį ginklą perdavė ar galėjo perduoti E. P.. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamieji sako tiesą, o nukentėjusysis D. J. ir liudytojas A. Š. sąžiningai klysta. Teismo nuomone, jų klydimui įtakos gali turėti aplinkybė, kad jie M. B. ir E. P. matė pirmą kartą, anksčiau nebuvo pažįstami, abu kaltinamieji buvo su gobtuvais. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, šiuo atveju įvertinus E. P. parodymus – M. B. naudai, kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės patikslintinos. Taip pat, atsižvelgiant į Specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes, kad D. J. padarytas vienas kūno sužalojimas vieno trauminio poveikio pasėkoje, patikslintina, kad E. P. sužalojimą padarė suduodamas vieną smūgį į galvos sritį.

Subjektyviosios plėšimo pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltinamasis E. P. teismui patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis M. B. pasiūlė prisidėti prie plėšimo, paaiškino jam, kad jis turės prižiūrėti vairuotojo draugą, prilaikyti, jei muistytųsi. M. B. kategoriškai neigė buvus tokį pokalbį ir tvirtino, kad E. P. jį pakvietė eiti kartu, nieko nesakė apie ketinimą ką nors apiplėšti. Tačiau šie M. B. parodymai vertintini kritiškai, kaip jo gynybinė versija. Iš tiesų byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, jog K. A. savo sumanymu apiplėšti D. J. pasidalijo su E. P. tą pačią plėšimo dieną, po to, kai nukentėjusysis atsisakė duoti pinigus. Taigi, prieš dieną ar dar anksčiau planavimo padaryti plėšimą nebuvo, tačiau akivaizdu, jog K. A. ir E. P. tyčia užvaldyti svetimą turtą neteisėtomis priemonėmis, grasinant panaudoti smurtą buvo visiškai susiformavusi. K. A. organizavo daikto, panašaus į ginklą, gavimą, abu matė, kad D. J. atvažiavo ne vienas, todėl logiška manyti, jog abu susitarė ir dėl to, kad jiems reikia dar vieno asmens; nes K. A. išėjus neva atnešti telefonų, E. P. būtų likęs vienas. Tai suponuoja ir išvadą, kad E. P. negalėjo nepasakyti M. B., su kokiu tikslu jie eina į D. J. automobilį. Priešingu atveju, jei E. P. nebūtų įspėjęs M. B., jis pasikviesdamas nesuvokiantį situacijos asmenį galėjo tik pasunkinti savo padėtį ir tik dar padidinti riziką, kad plėšimas gali nepavykti. Todėl darytina išvada, kad M. B. nurodytos aplinkybės, jog jam E. P. nepasakė apie planuojamą plėšimą, nepasitvirtino. Neginčijama, kad M. B. pasiūlymą apiplėšti gavo prieš pat nusikaltimą, tačiau jo tolesni veiksmai, t.y. kad sutiko su pasiūlymu, kartu nuėjo į automobilį, E. P. ėmus pistoletu grasinti nukentėjusiajam ir reikalauti pinigų, E. P. nestabdė, o iš automobilio pasišalino tik po to, kai nukentėjusysis numetė jiems voką su pinigais, patvirtina, kad M. B. suvokė, jog bus grobiamas svetimas turtas ir kad jo dalyvavimas yra reikšmingas, tačiau dalyvauti nusikaltime neatsisakė, o prisidėjo prie plėšimo konkliudentiniais veiksmais. Kaip nurodė E. P., jis pistoletą apžiūrėjo E. K. automobilyje, M. B. ginklo nerodė ir nežino, ar M. B. ginklą matė. Tačiau pažymėtina, kad, kaip minėta, M. B. žinojo, kur ir ko eina, matė, kad vyksta pasiruošimas, kad atvažiavo automobilis (E. K.), E. P. įlipo į automobilį ir ten kurį laiką buvo (kaip nurodė E. P. – apžiūrinėjo pistoletą). Todėl neįtikėtina, kad M. B., nesupratęs, ką automobilyje veikia E. P., nebūtų jo paklausęs, kas vyksta. Taip pat M. B. matė, kad pabuvęs automobilyje K. A. kažkur išėjo, tačiau ir šiuo atveju jis nurodo nieko neklausinėjęs ir nieko neįtaręs. Tuomet nesuprantama, ko jis apskritai ėjo kartu su E. P., jei su niekuo nekalbėjo ir nieko neklausinėjo. Tokia situacija, tuo labiau tarp draugų, atrodo neįtikėtina, o M. B. elgesys nelogiškas. Neatmestina, kad tarp M. B. ir E. P. nebuvo aiškaus susitarimo, kokius konkrečiai veiksmus jie kiekvienas atliks, tačiau tai nešalina M. B. atsakomybės, kadangi savo elgesiu jis parodė, kad E. P. veiksmams pritaria.

Be to pažymėtina, kad po nusikaltimo M. B. paėmė K. A. duotus pinigus, tokią pačią dalį, kokia buvo skirta ir E. P.. Šias aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino E. P. ir K. A., kurie nuosekliai teigė, jog M. B. neatsisakinėjo paimti pinigus, t.y. nereiškė jokių pretenzijų. Pats M. B. ikiteisminio tyrimo metu neigė ėmęs pinigus, o teismui nurodė, kad pinigus paėmė, nes galvojo, kad jam taip atlyginama už tai, į ką jį įvėlė. Tačiau vėl gi jis nepaklausė E. P. ar K. A., kodėl su juo taip pasielgė. Tokie M. B. paaiškinimai tik sustiprina įsitikinimą, kad jo parodymai įtakoti siekio išvengti atsakomybės. Aplinkybę, kad jis tą patį vakarą po plėšimo SMS žinutėmis pranešė savo draugei S. M., kad turi 600 litų jai kompiuteriui pirkti, patvirtino ir liudytoja S. M. ikiteisminio tyrimo metu; be to ji patvirtino ir tai, kad M. B. prašė apie gautus pinigus nesakyti jo tėvams. Šiuos parodymus ji palaikė ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme. Teisiamajame posėdyje buvo atrakintas M. B. mobilaus ryšio telefonas, ir M. B. neneigė rašęs liudytojai minėtas žinutes.

Todėl darytina išvada, kad tiek E. P., tiek M. B. kaltė padarius Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą įrodyta visiškai, jų veika kvalifikuota teisingai.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad padarytas sunkus nusikaltimas (BK 11 str. 5 d.), tiesiogine tyčia, baigtas. Kaltinamųjų E. P. ir K. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog pripažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkina visų kaltinamųjų atsakomybę tai, kad nusikaltimą jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kaltinamieji yra pateikę į bylą Susitaikymo su nukentėjusiuoju D. J. protokolus. Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šioje straipsnio dalyje numatytomis sąlygomis ir esant 4 punkte numatytam pagrindui. Kadangi Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, darytina išvada, kad kaltinamųjų atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negalimas, kadangi nėra BK 38 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. P., atsižvelgia į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir yra sunkinanti atsakomybę aplinkybė, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Nusikalstamos veikos padarymo metu teistas nebuvo, tačiau jo atžvilgiu buvo pradėti 4 ikiteisminiai tyrimai (2 t., b.l. 125). Administracine tvarka baustas (2 t., b.l. 122-124), priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrijos ligoninėje negydytas, psichikos sveikatos centre nesigydė (2 t., b.l. 122-125, 128-130). Šio nuosprendžio priėmimo metu du kartus teistas. Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos charakterizuojamas kaip nekonfliktiškas, gerai sutariantis su klasės draugais; ne kartą pažeidė Mokinio elgesio taisykles, praleisdamas be pateisinamos priežasties pamokas. Šioje mokykloje įgijo automobilių elektromechaniko kvalifikaciją, dirba MB „Falida“ (3 t., b.l. 89-90). Taip pat skiriant bausmę atsižvelgtina į E. P. vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, t.y. kad buvo vykdytojas, sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam sukėlė savo aktyviais veiksmais, tačiau sunkesnių padarinių nekilo, su nukentėjusiuoju susitaikė (3 t., b.l. 47), registruotas darbo biržoje (3 t., b.l. 46). Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta E. P. paskyrus BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jo trukmę nustatant mažesnę nei bausmės vidurkis (BK 42 str. 1 d. 5 p., 50 str.). Be to, nustatant bausmės dydį įvertintina, kad kaltinamasis nuo pat pradžių prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir baudžiamoji byla galėjo būti išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kas turėtų įtakos skiriant jam mažesnę bausmę. Be to atsižvelgtina į jauną kaltinamojo amžių, dirba, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus kaltinamajam.

Skirdamas bausmę kaltinamajam K. A., teismas taip pat atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Jis nusikalstamos veikos padarymo metu taip pat buvo neteistas (2 t., b.l. 162-163), administracine tvarka baustas (2 t., b.l. 159-161), nedirbo (2 t., b.l. 158), priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrijos ligoninėje negydytas, psichikos sveikatos centre nesigydė (2 t., b.l. 165-167). Taipogi atsižvelgtina į jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, t.y. kad buvo organizatorius, kad su nukentėjusiuoju susitaikė ir žalą atlygino (3 t., b.l. 24), dirba UAB „Martiras“, direktoriaus M. A. charakterizuojamas teigiamai (3 t., b.l. 25-26). Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta K. A. paskyrus BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jo trukmę nustatant taip pat mažesnę nei bausmės vidurkis (BK 42 str. 1 d. 5 p., 50 str.). Be to, nustatant bausmės dydį įvertintina, kad kaltinamasis nuo pat pradžių prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir baudžiamoji byla galėjo būti išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kas turėtų įtakos skiriant jam mažesnę bausmę. Be to atsižvelgtina į jauną kaltinamojo amžių, dirba, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus kaltinamajam.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. B., teismas taip pat atsižvelgia į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 2 kartus, nusikalstamą veiką padarė neatlikęs anksčiau paskirtosios bausmės (2 t., b.l. 48-59), administracine tvarka baustas (2 t., b.l. 46-47), mokėsi VšĮ statybininkų rengimo centre, charakterizuojamas teigiamai (2 t., b.l. 61), priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrijos ligoninėje negydytas, psichikos sveikatos centre nesigydė (2 t., b.l. 62-64). Dirba UAB „Transorta“, charakterizuojamas kaip pareigingas (3 t., b.l. 48), studijuoja Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje (3 t., b.l. 49). Taipogi atsižvelgtina į jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, t.y. kad buvo vykdytojas. Pateikė susitaikymo su nukentėjusiuoju D. J. protokolą. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nors kaltinamasis M. B. nukentėjusiojo atsiprašė ir jie susitaikė, tačiau jis nuosekliai teigė, kad nusikalstamos veikos nepadarė, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis savo elgesio kritiškai nevertina, tik bando sušvelninti savo atsakomybę. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta M. B. paskyrus BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jo trukmę nustatant artimą bausmės vidurkiui (BK 42 str. 1 d. 5 p., 50 str.). Taigi kaltinamasis M. B. jau du kartus teistas, o nagrinėjamoje byloje teisiamas trečią kartą, nusikaltimą padarė neatlikęs paskirtos bausmės. Tačiau teismo manymu, svarbi aplinkybė yra ta, kad M. B. antrasis nuosprendis priimtas už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė iki pirmojo nuosprendžio priėmimo, be to, abu kartus nusikaltimus padarė dar būdamas nepilnametis. Šiuo metu bausmę yra atlikęs. Nagrinėjamoje byloje nusikaltimas padarytas taipogi jam tik prieš kelias savaites tapus pilnamečiam. Be to, įvertintina, kad M. B. vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo nereikšmingiausias, t.y. jis aktyvių veiksmų neatliko. Todėl manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant maksimaliam terminui ir paskiriant įpareigojimus kaltinamajam.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Pistoletas „ASG“, 6 MM BB, be numerio, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje (2015-03-18 kvitas BBB Nr. OVS000839), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Iš M. B. paimtas mobiliojo ryšio telefonas Nokia, IMEI Nr. 355165062027372 nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas M. B. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307, 308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigoti E. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; be bausmę vykdančios institucijos sutikimo neišvykti už gyvenamosios vietos ribų.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, įskaityti E. P. laikiname sulaikyme išbūtą laiką (2 dienas), tai yra nuo 2015-01-12, 23.20 val. iki 2015-01-14, 15.27 val.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su M. B., K. A., E. K., D. J., įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

K. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigoti K. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; be bausmę vykdančios institucijos sutikimo neišvykti už gyvenamosios vietos ribų.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, įskaityti K. A. laikiname sulaikyme išbūtą laiką (2 dienas), tai yra nuo 2015-01-12, 21.40 val. iki 2015-01-14, 15.25 val.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su M. B., E. P., E. K., D. J., įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigoti M. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; be bausmę vykdančios institucijos sutikimo neišvykti už gyvenamosios vietos ribų.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, įskaityti M. B. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, tai yra nuo 2015-01-12 iki 2015-03-06.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, užstatą, įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su E. P., K. A., E. K., įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Pistoletą „ASG“, 6 MM BB, be numerio, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje (2015-03-18 kvitas BBB Nr. OVS000839), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Mobiliojo ryšio telefoną Nokia, IMEI Nr. 355165062027372, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti M. B..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.