- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-16
- Bylos Nr.
- N-62-933-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Artūras Drigotas
- Kategorijos
- 47.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutarimo S. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (toliau – ir Komisija) vyresnysis specialistas 2008 m. gruodžio 3 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. P. už tai, kad jis eidamas uždarosios akcinės bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ (toliau – ir Bendrovė, UAB „Olympic Casino Group Baltija“) generalinio direktoriaus pareigas ir būdamas atsakingas už visos Bendrovės veiklos organizavimą, pagal bendrovės įstatus privalėdamas gerai žinoti įstatymus, susijusius su lošimų organizavimu Lietuvoje, ir organizuodamas bendrovės veiklą, vadovautis šiais įstatymais, neužtikrino, kad būtų laikomasi įstatymo nustatytos lošimų organizavimo tvarkos, o būtent: 1) nuo S. P. tapimo generaliniu direktoriumi pradžios 2007 m. rugpjūčio 13 d. iki 2008 m. gruodžio 3 d. Bendrovei priklausančių lošimo namų, esančių Naujojo Sodo g. 1, Klaipėdoje, išoriniuose languose buvo eksponuojami lošimo automatų, ruletės bei kortų grafiniai vaizdai, kas, vertinant šios informacijos visumą bei pateikimo formą, pripažintina lošimą skatinančia reklama; 2) Bendrovė organizavo reklaminių plakatų „Kelionė aplink pasaulį. Atostogos tęsiasi“ sukūrimą ir šiuos plakatus nuo 2008 m. rugsėjo vidurio iki 2008 m. rugsėjo 22 d. eksponavo lošimo namuose (kazino), esančiuose Savanorių pr. 170, Kaune, kuriais paslėptu būdu reklamavo lošimo namuose organizuojamus lošimus „Lobių sala“ ir „VIP Kelionpinigiai“; 3) lošimo namuose, veikiančiuose adresu Naujojo Sodo g. 1, Klaipėdoje, laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 3 d. Bendrovė vykdė registracijos kortelių dalijimą. Šiose kortelėse buvo nurodytas panašus į jos prekės ženklą užrašas „Casino Olympic“ bei Bendrovei nepriklausantis interneto svetainės adresas: www.olympic-casino.com, kuriame pateikiamos informacijos visuma pažeidžia Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalies reikalavimus. Protokole nurodoma, kad išvardytais veiksmais (neveikimu) S. P. pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir Azartinių lošimų įstatymas) 10 straipsnio 9 dalį ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje (I tomas, b. l. 3-6).
II.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 28 d. nutarimu pripažino S. P. kaltu dėl to, kad jo vadovaujamai bendrovei priklausančiuose lošimo namuose, esančiuose Naujojo Sodo g. 1, Klaipėdoje, išoriniuose languose eksponuojant lošimo automatų, ruletės ir kortų grafinius vaizdus, bei lošimo namuose, esančiuose Savanorių pr. 170, Kaune, eksponuojant plakatus „Kelionė aplink pasaulį. Atostogos tęsiasi“, buvo reklamuojami azartiniai lošimai, todėl pagal ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalį skyrė jam administracinę nuobaudą – 10 000 (dešimties tūkstančių) litų baudą. Bylą dalyje dėl registracijos kortelių platinimo teismas nutraukė (II tomas, b. l. 41-44).
Nutarime nurodoma, kad S. P. vadovaujamos Bendrovės lošimo namų languose buvo demonstruojami lošimo aparatų, ruletės, kortų grafiniai vaizdai. Tokio pobūdžio informacija nepatenka į įstatymo numatytų išimčių sąrašą ir akivaizdžiai buvo skirta skatinti ją matančius asmenis domėtis azartiniais lošimais. Iš pateiktos medžiagos matyti, jog 2003 m. vasario 25 d. Valstybinė lošimų priežiūros komisija buvo išsiuntusi lošimus organizuojančioms bendrovėms išaiškinimą, nurodantį, kad lošimo įrenginių ir priemonių grafiniai vaizdai gali būti demonstruojami ir tai nelaikoma reklama, tačiau vėliau praktika keitėsi ir 2005 n. lapkričio 15 d. raštu Komisija paprašė lošimus organizuojančias bendroves nesivadovauti ankstesniu išaiškinimu iki bus parengtos naujos rekomendacijos. 2008 m. birželio 6 d. raštu Komisija informavo UAB „Olympic Casino Group Baltija“, jog ant jai priklausančių lošimo namų išorės vaizduojama daugiau informacijos, nei leistina pagal Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalį, ir nurodė imtis priemonių perteklinei išorinei informacijai pašalinti. Remiantis 2008 m. spalio 29 d. raštu ir prie jo pridėtų Išorinio apipavidalinimo vertinimo kriterijų 8 punktu, Komisija informavo lošimus organizuojančias bendroves, jog lošimo priemonių ar įrangos grafinių vaizdų demonstravimas apipavidalinant lošimų organizavimo vietos išorę yra laikytinas lošimų reklama. Iš paminėtų dokumentų akivaizdu, kad UAB „Olympic Casino Group Baltija“, taigi ir S. P., buvo ne kartą informuoti apie tai, kad lošimo namų išorėje vaizduojami grafiniai vaizdai pažeidžia Azartinių lošimų įstatymą, ir turėjo pakankamai laiko imtis priemonių pažeidimams pašalinti. Nurodyta bylos medžiaga paneigia S. P. teiginius, jog Bendrovei nebuvo pranešta apie tai, jog pasikeitė Valstybinės lošimų priežiūros komisijos pozicija dėl išorinio lošimų namų apipavidalinimo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Komisijos pozicija keitėsi atsižvelgiant į teismų praktiką, Komisija informavo lošimus organizuojančias bendroves apie naujoves, pats S. P. nurodė, kad jis taip pat seka teismų praktiką dėl lošimų reklamos. Taigi S. P. privalėjo žinoti, kad bet kokios išorinės vaizdinės su azartiniais lošimais susijusios informacijos, išskyrus įstatymo numatytas išimtis, demonstravimas yra traktuojamas kaip azartinių lošimų reklama.
Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat užfiksuotas Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalies pažeidimas lošimo namuose demonstruojant plakatus „Kelionė aplink pasaulį. Atostogos tęsiasi“, kurias buvo reklamuojami azartiniai lošimai. S. P. paaiškino ir liudytojas A. M. posėdyje parodė, kad minėti plakatai buvo tiesiog lošimo namų interjero detalė ir niekaip nebuvo susiję su tuo metu Bendrovės organizuotais lošimais. Tokius teiginius paneigia teisme apklaustos liudytojos I. L. parodymai, kad tuo metu buvo organizuojama akcija, kurios metu vyko lošimai „Lobių sala“ bei „VIP Kelionpinigiai“, o minėti plakatai buvo demonstruojami siekiant supažindinti klientus su šia akcija. Byloje esanti darbuotojams skirta atmintinė taip pat akivaizdžiai patvirtina, kad minėti plakatai buvo skirti reklamuoti bendrovės vykdomus lošimus – atmintinėje tiesiogiai nurodyta, kad bendrovės organizuojama kampanija „Kelionė aplink pasaulį“ apima lošimus „Lobių sala“ ir VIP Kelionpinigiai“, taip pat kitas smulkesnes akcijas. Taigi įvertinęs surinktų įrodymų visumą, apylinkės teismas padarė išvadą, kad demonstruojant plakatus „Kelionė aplink pasaulį. Atostogos tęsiasi“, buvo siekiama skatinti asmenis dalyvauti tuo metu Bendrovės organizuojamuose lošimuose, kitaip tariant, plakatais buvo reklamuojami minėti lošimai. Iš byloje esančių įsakymų matyti, jog sprendimą dėl visos akcijos ir jos metu vykdomų lošimų priėmė S. P.. Šią aplinkybę įrodo ir liudytojų parodymai, jog akcija buvo vykdoma visoje Lietuvoje, todėl ją tvirtino Bendrovės generalinis direktorius.
III.
Apeliaciniu skundu S. P. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti (II tomas, b. l. 53-60). Paaiškina, kad Bendrovės logotipas, lošimų automatų, ruletės bei kortų vaizdai lošimo namų išoriniuose languose vaizduojami nuo 2005 m. 2003 m. vasario 25 d. Komisija parengė išaiškinimą, kuriame nurodė, kad lošimų įrenginių ir priemonių grafiniai vaizdai gali būti demonstruojami ir tai nelaikoma reklama. Bendrovė, atsižvelgdama į tuo metu vyravusią Komisijos poziciją, apipavidalino lošimo namų išorinius langus byloje nurodytu būdu ir pagrįstai tikėjosi, kad veikia visiškai teisėtai. Apie netinkamą lošimų namų išorės langų apipavidalinimą Komisija Bendrovę informavimo 2008 m. birželio 6 d. raštu, o naujus Lošimų organizavimo vietos išorinio apipavidalinimo vertinimo kriterijus patvirtino tik 2008 m. spalio 29 d. nutarimu. Atsižvelgiant į tai, apeliantui kyla pagrįstų abejonių, ar daugiau kaip 7 metus galiojančio Azartinių lošimų įstatymo normos interpretavimas kitaip, nei tai buvo iki šiol, yra suderinamas su pagrindiniais teisės aiškinimo ir taikymo, teisėtų lūkesčių bei teisinio apibrėžtumo principais. Draudimo reklamuoti azartinius lošimus išimtis aiškiai apibrėžia Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalis. Lošimo automatai, ruletės bei kortos yra lošimų rūšys. Tokią išvadą patvirtina ir Komisijos išduotas leidimas naudoti lošimo įrenginius. Lošimų organizavimo vietos išorinio apipavidalinimo vertinimo kriterijuose, patvirtintuose Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2008 m. spalio 29 nutarimu Nr. N-291, nustatydama draudimą eksponuoti grafinius vaizdus, Komisija nepagrįstai susiaurino Azartinių lošimų įstatymu Bendrovei suteiktas teises. Komisijai plečiamai aiškinant šio įstatymo normas, yra susiaurinama įstatymo išimčių taikymo sritis ir neleistinai išplečiamos administracinės atsakomybės ribos. Taigi nagrinėjamoje byloje norint nustatyti lošimo automatų, ruletės ir kortų grafinio pavaizdavimo atitikimą reklamos sąvokai, reikia įvertinti tokių grafinių vaizdą įtaką asmens apsisprendimui naudotis lošimus organizuojančios bendrovės paslaugomis bei šių grafinių vaizdų įrengimo paskirtį, kas nei protokole, nei nutarime nebuvo padaryta. Organizuojamų lošimų rūšių grafinių vaizdų nurodymas lošimo namų išoriniuose languose neturi jokios įtakos žmonių apsisprendimui naudotis lošimus organizuojančios bendrovės paslaugomis. Šie vaizdai yra natūralūs lošimo vietoje. Klaidinga būtų teigti, kad asmuo, matydamas lošimo namų pavadinimą, nesuprastų, jog šiuose lošimo namuose lošiami azartiniai žaidimai. Lošimo automatų, ruletės ar kortų grafinių vaizdų eksponavimas išoriniuose languose atlieka tokią pačią informacinę paskirtį, kaip ir lošimo namų pavadinimas.
Dėl reklaminių plakatų demonstravimo apeliantas paaiškino, kad A. M. teisme konkrečiai parodė, jog plakatai „Kelionė aplink pasaulį. Atostogos tęsiasi“ ir žaidimai „Lobių sala“ ir „VIP Kelionpinigiai“ nebuvo niekaip susiję, o skirti papuošti lošimo namus. Šios liudytojo įvardytos aplinkybės turėjo būti įvertintos kaip kategoriškai paneigiančios minėtoje atmintinėje (elektroniniame laiške) nurodytą tariamą sąsajumą tarp plakatų ir žaidimų. Plakatų „Kelionė aplink pasaulį. Atostogos tęsiasi“ ir žaidimų „Lobių sala“ ir „VIP Kelionpinigiai“ ryšys nebuvo tinkamai nustatytas, tinkamai neįvertinti liudytojų parodymai. Teismas nepagrįstai konstatavo Azartinių lošimų įstatymo pažeidimą, nes minėtais plakatais jokiais būdais nebuvo skatinama žaisti atitinkamus azartinius žaidimus. Tokių plakatų iškabinimas nėra draudžiamas, tuo labiau, kad šie plakatai buvo iškabinti Lošimų namų viduje, ir neprieštarauja Azartinių lošimų įstatymo nuostatoms.
IV.
Valstybinė lošimų priežiūros komisija atsiliepime prašo S. P. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad azartinių lošimų reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti lošti azartinius lošimus. Nurodomas skatinimas nereiškia, kad asmuo turi būtinai pasinaudoti siūloma azartinių lošimų paslauga. Pakanka asmens, naudojančio reklamą, siekimo skatinti. Be to, reklamuoti azartinius lošimus, reiškia: patarti, anonsuoti, paskelbti, publikuoti, padaryti žinomu, informuoti, pranešti apie azartinius lošimus, siekti atkreipti visuomenės dėmesį į azartinius lošimus bet kokiomis priemonėmis. Bet koks žodinis, rašytinis ar grafinis pareiškimas, padarytas asmens, bet kokiu būdu siekiant skatinti azartinių lošimų verslą ir apimantis, neribojant sąrašo, bet kokius pareiškimus ar atvaizdus laikraštyje ar kitame leidinyje, per radiją ar televiziją, ar įtraukus į bet kokį skelbimą, afišą, ženklą, katalogą ar pranešimą, arba atspausdintą ant (kažko), arba įtrauktą į bet kokią etiketę ar ženklą, patvirtintą ar lydintį azartinių lošimų paslaugą. Azartinių lošimų reklama yra informacijos forma, kuria siekiama paskatinti naudoti azartinių lošimų paslaugas, paveikti viešąją nuomonę, pasiekti kokius nors tikslus ar gauti kitokią reklamuotojo norimą naudą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o nstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalis (2008 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. X-1414 redakcija) nustato, kad reklama – tai bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.
Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje (2002 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. IX-995 redakcija) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, lošimų adresus bei organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimų įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose. Teisminėje praktikoje dėl šios normos aiškinimo ir taikymo pripažįstama, jog Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalis aiškiai ir suprantamai nurodo azartinių lošimų draudimo išimtis ir šis išimčių sąrašas yra baigtinis. Įstatymo leidžiama skelbti informacija turi būti pateikta tokiu būdu, kad nebūtų skatinama lošti azartinius lošimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje N5-1294/2007).
Byloje nėra ginčo dėl to, jog Bendrovei priklausančių lošimo namų, esančių Naujojo Sodo g. 1, Klaipėdoje, išoriniuose languose buvo eksponuojami lošimo automatų, ruletės bei kortų grafiniai vaizdai. S. P. įsitikinimu, minėti objektai atspindi šiuose lošimų namuose organizuojamų lošimų rūšis. Į tai teisėjų kolegija atsako, kad Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nustatyto leidimo reklamuoti organizuojamų lošimų rūšis turinys turi būti aiškinamas sistemiškai su kitomis šio įstatymo nuostatomis. Pagal Azartinių lošimų įstatymo 3 straipsnį, lošimų rūšys yra: 1) lošimai automatu, 2) bingas, 3) stalo lošimai, 4) totalizatorius ir 5) lažybos. Taigi galiojančiu teisiniu reglamentavimu tiesiogiai yra leidžiamas nurodymas į tai, kad tam tikroje vietoje organizuojami lošimai automatu, bingas, stalo lošimai, totalizatorius ir (ar) lažybos. Pažymėtina, jog šios nedraudžiamos reklamoje vartoti sąvokos turi būti naudojamos tik griežtai tikrovę atitinkantiems faktams pateikti, vengiant bet kokių perteklinių duomenų. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad UAB „Olympic Casino Group Baltija“ afišuotais didelio formato ruletės bei kortų grafiniais vaizdais buvo siekiama sukelti praeiviams asociacijų, susijusių su azartiniais lošimais, bet ne suteikti konkrečios informacijos apie tai, kad lošimų namuose organizuojami stalo lošimai (Azartinių lošimų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Analogiško poveikio buvo tikimasi ir demonstruojant skirtingų tipų lošimo automatų vaizdus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartyje administracinėje byloje N502-1349/2009 pabrėžė, kad greta kitų požymių esminės reikšmės azartinių lošimų reklamos kvalifikavimui turi išraiškinga rašytinės bei vaizdinės informacijos pateikimo forma, priemonės ir būdas, kuriais siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į azartinius lošimus, skatinti azartinių lošimų verslą, daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, susijusiems su azartiniais lošimais.
Kaip teisingai pažymėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalies paskutiniai pakeitimai įsigaliojo 2002 m. rugsėjo 1 d. Taigi azartinių lošimų simbolių demonstravimas, kaip išimtis iš visuotinio azartinių lošimų reklamos draudimo, nei analizuojamos veikos darymo laiku, nei dabartiniu metu nėra įteisintas įstatymo galios teisės aktu. Todėl Bendrovė, darydama priešingą teisei veiką, neturėjo pagrindo puoselėti lūkesčių išvengti teisinės atsakomybės. Aplinkybė, kad trunkamąjį teisės pažeidimą Komisija nustatė tik 2008 m. spalio 27 d. (tikrinimo aktas Nr. PT1-66, I tomas, b. l. 125-140), esminės reikšmės S. P. nubaudimui neturi, nes administracinė nuobauda jam skirta 2009 m. balandžio 28 d., t. y. nepraleidus ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nurodyto vienerių metų termino (II tomas, b. l. 24).
Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, sutinka ir su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu dėl azartinių lošimų „Lobių sala“ ir „VIP Kelionpinigiai“ paslėptos reklamos. Kompanijos „Kelionė aplink pasaulį. Atostogos tęsiasi“ aiškinamosios medžiagos, skirtos Bendrovės darbuotojams, turinio analizė vienareikšmiškai įrodo, kad akcijos „Lobių sala“ ir „VIP Kelionpinigiai“ buvo sudėtinės šios kampanijos, kurios pagrindinį prizinį fondą sudarė 40 000 Lt dydžio piniginis laimėjimas arba kelionė aplink pasaulį, dalys (I tomas, b. l. 145-160). Nors kampaniją „Kelionė aplink pasaulį. Atostogos tęsiasi“ reklamuojančiame plakate nebuvo pateikta aiškios nuorodos į minėtas lydimąsias akcijas, tačiau lošimo vietoje personalo suteikiama informacija apie papildomo prizo – kelionpinigių kelionei aplink pasaulį – laimėjimo galimybę, potencialiai galėjo daryti įtaką klientų apsisprendimui dalyvauti organizuojamuose lošimuose. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, azartinių lošimų reklama draudžiama bet kokiu būdu skatinti asmenis naudotis azartinių lošimų paslauga (2007 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N5-1294/2007, 2006 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-559/2006). Šiuo atveju protokole paminėtomis priemonėmis buvo platinama informacija, netiesiogiai kviečianti asmenis lošti, todėl S. P. pagrįstai pripažintas kaltu pažeidęs azartinių lošimų reklamos apribojimus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nuodugniai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apeliantui parinkta ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalies sankcijos minimumo ir maksimumo vidurkį atitinkanti bauda yra padarytam teisės pažeidimui teisinga ir proporcinga poveikio priemonė, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutarimas nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
S. P. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.