- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-23
- Bylos Nr.
- I-218-279/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00520-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- I. L.
- Atsakovas
- Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Gintarė Šlamaitė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir Irenos Varžinskienės,
dalyvaujant pareiškėjai I. L., pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Gintarei Šlamaitei,
atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei D.G.;
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. L. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. L. skundu (b. l. 2-5), kurį patikslino ir galutinai reikalavimus suformulavo 2017 m. balandžio 10 d. patikslintame skunde (toliau – ir skundas) (b. l. 20-23; 63-67) prašė panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, ir Panevėžio apskrities VPK) 2016 m. rugsėjo 28 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2016 m. rugsėjo 28 d. raštas) bei įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjai jos 2016 m. kovo 30 d. prašymo turinį atitinkančią informaciją.
Pareiškėja skunde ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2016 m. sausio 14 d. apie 15 val. pareiškėjai grįžus namo, į jos butą be pareiškėjos sutikimo ir kratos orderio įėjo Radviliškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Radviliškio r. PK) pareigūnai D. Z. ir Ž. G. Nurodę, kad yra gautas pranešimas, jog pareiškėja prekiauja spiritu ir cigaretėmis, jie pareiškėjai uždavė įvairius klausimus ir apžiūrėjo jos butą. Manydama, jog pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, pareiškėja kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir Šiaulių apskrities VPK). 2016 m. kovo 2 d. Šiaulių apskrities VPK atsakymu pareiškėjai paaiškinta, kad 2016 m. sausio 6 d. Radviliškio r. PK buvo gautas Panevėžio apskrities VPK 2016 m. sausio 6 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2016 sausio 6 d. raštas), kuriame nurodyta, jog pareiškėja savo bute pardavinėja kontrabandines cigaretes. 2016 m. kovo 30 d. prašymu pareiškėja kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK ir prašė pateikti Panevėžio apskrities VPK 2016 m. sausio 6 d. rašto kopiją ir visų raštų/pranešimų kopijas, kurių pagrindu Panevėžio apskrities VPK parengė minėtąjį raštą. Negavusi atsakymo iš Panevėžio apskrities VPK, pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą ir tik po pažymos iš šios įstaigos gavimo, 2016 m. spalio 3 d. gavo Panevėžio apskrities VPK 2016 m. rugsėjo 28 d. raštas. Minėtuoju raštu Panevėžio apskrities VPK atsisakė pareiškėjai pateikti jos prašomą informaciją, nurodant, kad šaltinis, kurios pagrindu atsirado 2016 sausio 6 d. raštas yra saugomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos ir paslapčių įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos ir paslapčių įstatymas) 6 straipsniu. Pareiškėjos nuomone, atsakovas nepagrindė, kodėl minėtojo įstatymo nuostatos yra taikomos nagrinėjamu atveju, taip pat nenurodė nei vieno motyvo, kodėl pareiškėjos prašoma informacija gali sudaryti tarnybos paslaptį. Remdamasi išdėstytu, pareiškėja teigė, kad ginčijamas 2016 m. rugsėjo 28 d. atsakovo raštas yra neteisėtas.
Pareiškėjos atstovė advokato padėjėja Gintarei Šlamaitei teismo posėdyje prašė pareiškėjos skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu. Pareiškėjos atstovė teigė, jog nagrinėjamu atveju nenurodyta, ar pareiškėjos prašoma informacija galėjo sudaryti valstybės paslaptį, taip pat nepaaiškinta, kodėl nagrinėjamu atveju yra taikoma ši teisės norma, atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atstovė tvirtino, jog skundžiamas raštas nėra motyvuotas ir pagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovas Panevėžio apskrities VPK atsiliepimu (b. l. 30-31; 71) ir jo atstovė D. G. teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 16 d. Panevėžio apskrities VPK buvo gauta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažyma. Reaguodamas į pažymoje pateiktas pastabas, atsakovas 2016 m. rugsėjo 28 d. raštu išnagrinėjo pareiškėjos prašymą ir pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos prašomos informacijos pagrindas yra saugomas Valstybės tarnybos ir paslapčių įstatymo nustatyta tvarka. Remdamasis įstatymo 7 straipsniu ir 2 straipsnio 20 punktu, atsakovas atsisakė pareiškėjai pateikti jos prašomą informaciją. Panevėžio apskrities VPK nuomone, ginčijamu raštu pareiškėjai išsamiai paaiškinta informacijos nepateikimo priežastis, nurodytas atsisakymo pagrindas bei tokio sprendimo apskundimo tvarka. Atsakovo atstovė teismo posėdyje teigė, jog pareiškėjos skundžiamas raštas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos medžiaga ir proceso dalyvių paaiškinimais nustatyta, kad 2016 m. kovo 30 d. prašymu pareiškėja kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK ir prašė pateikti Panevėžio apskrities VPK 2016 sausio 6 d. rašto kopiją bei visų raštų/pranešimų kopijas, kurių pagrindu buvo parengtas minėtasis raštas (b. l. 40). Šį prašymą pareiškėja pateikė, remdamasi Šiaulių apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio vyriausiojo tyrėjo V. B. tarnybiniu pranešimu, jog Radviliškio r. PK policijos pareigūnai į pareiškėjos namus atvyko siekdami patikrinti Panevėžio apskrities VPK 2016 m. sausio 6 d. rašte nurodytą informaciją dėl pareiškėjos bute pareiškėjos galimai atliekamų neteisėtų veiksmų, susijusių su kontrabandinių cigarečių ir spirito prekyba, taip pat atsižvelgdama į 2016 m. vasario 26 d. Šiaulių apskrities VPK raštą, kuriuo buvo informuota, jog atlikdami minėtuosius veiksmus, policijos pareigūnai vykdė tarnybines pareigas bei veikė jiems suteiktų įgaliojimų ribose (b. l. 2-3, 43). Šiaulių apskrities VPK 2016 m. balandžio 5 d. atsakymu pareiškėja buvo informuota apie tai, kad jos prašymas persiųstas Panevėžio apskrities VPK, kadangi prašomus dokumentus bei informacija disponuoja Panevėžio apskrities VPK (b. l. 39). Atsakydamas į pareiškėjos prašymą, skundžiamame 2016 m. rugsėjo 28 d. rašte atsakovas paaiškino, kad Panevėžio apskrities VPK 2016 m. sausio 6 d. raštu informavo Šiaulių apskrities VPK apie tai, jog pareiškėja savo bute, adresu Radviliškio rajonas, Linkaičių kaimas, (duomenys neskelbtini) galimai pardavinėja kontrabandines cigaretes ir spiritą; cigaretes galimai pardavinėja ne vienerius metus. Panevėžio apskrities VPK šiuo raštu pareiškėjai taip pat nurodė, kad 2016 m. sausio 6 d. rašto turinys pažodžiui atitinka pareiškėjai žinomą informaciją, kurią ji cituoja, todėl nėra jokio ginčo, kad šio rašto pagrindu Šiaulių apskrities VPK Radviliškio r. PK pagal kompetenciją tikrino informaciją ir atliko veiksmus. Pasisakydamas dėl pareiškėjos prašymo gauti visų raštų/pranešimų kopijas, kurių pagrindu buvo parengtas 2016 m. sausio 6 d. raštas, atsakovas minėtuoju raštu paaiškino, kad raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Šiaulių apskrities VPK, jog vadovaujantis Valstybės tarnybos ir paslapčių įstatymo 6, 7, 10 straipsniais, Šiaulių apskrities VPK negali pateikti su pareiškėja susijusios informacijos, kurios pagrindu parengtas 2016 m. sausio 6 d. raštas bei pateikė Valstybės tarnybos ir paslapčių įstatymo 6 straipsnio ir 7 straipsnio 2 dalies 20 punkto citatas. Remdamasis išdėstytu, atsakovas skundžiamame 2016 m. rugsėjo 28 d. rašte nurodė, kad 2016 m. sausio 6 d. rašto kopija ir visų raštų/pranešimų kopijos, kurių pagrindu atsirado minėtasis raštas, pareiškėjai nebus teikiami, kadangi tai sudaro valstybės ir tarnybos paslaptį.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio apskrities VPK 2016 m. rugsėjo 28 d. rašto, kuriuo atsakovas atsisakė pareiškėjai pateikti jos prašomą Panevėžio apskrities VPK 2016 m. sausio 6 d. rašto kopiją ir visų su šio rašto parengimu susijusių raštų/pranešimų kopijas, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat ir dėl to, ar yra teisinis pagrindas įpareigoti Panevėžio apskrities VPK pateikti minėtąją pareiškėjos prašomą informaciją. Ginčijamo rašto neteisėtumą pareiškėja iš esmės grindžia tuo, jog atsakovas nepagrįstai atsisakė tenkinti jos prašymą pateikti prašomą informaciją, nurodydamas, jog tokia informacija sudaro valstybės ir tarnybos paslaptį.
Vadovaujantis Panevėžio apskrities VPK nuostatų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 (toliau – ir Nuostatai) (aktuali 2016 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. 5-V-301 redakcija) 1 ir 2 punktais, Panevėžio apskrities VPK yra teritorinė policijos įstaiga, įgyvendinanti policijos uždavinius ir vykdanti jai pavestas funkcijas Panevėžio apskrities teritorijoje, savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos policijos veiklos ir kitais įstatymais, nacionaliniais bei tarptautiniais teisės aktais ir šiais nuostatais. Be šiuose Nuostatuose įvardintų funkcijų, Panevėžio apskrities VPK priskirtina organizuoti asmenų pasiūlymų, pareiškimų, pranešimų, prašymų ir skundų nagrinėjimą (15.13. punktas). Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad Panevėžio apskrities VPK veiklai, vykdant jam pavestas funkcijas, tame tarpe ir nagrinėjant asmenų skundus, taikytinos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (ginčui aktuali 2014 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. XII-1301 redakcija) (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (aktuali 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 913 redakcija) patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatos.
Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad prašymas yra su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Pagal minėtojo straipsnio 15 dalyje įtvirtintą apibrėžimą, skundu laikytinas asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. kovo 30 d. prašymu kreipdamasi į Šiaulių apskrities VPK, ir prašydama pateikti Panevėžio apskrities VPK 2016 m. sausio 6 d. rašto kopiją ir visų raštų/pranešimų kopijas, kurių pagrindu buvo priimtas minėtasis raštas, tokį prašymą motyvuoja tikslu kreiptis į teismą ginant savo garbę ir orumą privataus kaltinimo tvarka (b. l. 40). Minėtame prašyme pareiškėja konkrečiai nenurodė, kad jos teisės ar interesai buvo pažeisti, taip pat nebuvo suformuluoto prašymo juos apginti, atsižvelgiant į tai sprendžiama, kad minėtasis pareiškėjos kreipimąsis laikytinas prašymu.
PagalViešojoadministravimoįstatymo 14 straipsnio 1 dalį, asmenųprašymusviešojoadministravimosubjektainagrinėjapagalVyriausybėspatvirtintastaisykles. Taisyklių 4 punktasįtvirtinasąvokos „atsakymas“ apibrėžimą, pagalkurį – tai atsižvelgiant į prašymoturinį, žodžiu, raštuarelektroniniubūduasmeniuiteisėsaktųnustatytatvarkasuteiktaadministracinėpaslauga, pateiktainformacija, įteiktaprašomoadministracinioaktokopija, nuorašasarišrašas, išdėstytainstitucijosnuomonėapieasmenskritiką, pasiūlymusarpageidavimus. PagalTaisyklių 47 punktą, atsakymai į prašymąparengiamiatsižvelgiant į prašymoturinį – į prašymąpateiktiinstitucijosturimąinformacijąatsakomapateikiantprašomąinformacijąLietuvosRespublikosteisėsgautiinformacijąišvalstybėsarsavivaldybiųinstitucijųirįstaigųįstatymonustatytatvarkaarbanurodomosatsisakymo tai padarytipriežastys (47.2 punktas). Atkreiptinasdėmesys, jog nagrinėjamuatvejuatsakovasatsisakymąpateiktipareiškėjosprašomąinformacijąpagrindėValstybėstarnybosirpaslapčiųįstatymo 6 ir 7 straipsniųnuostatomis. Minėtuosestraipsniuosepateikiamasteisinisreglamentavimas, susijęssuinformacijosįslaptinimopagrindaisbeitvarka (6 straipsnis) beiįslaptinamosinformacijoskategorijųsąrašas (7 straipsnis). TuotarpupagalLietuvosRespublikosteisėsgautiinformacijąišvalstybėsirsavivaldybiųinstitucijųirįstaigųįstatymo (ginčuiaktuali 2014 m. gegužės 8 d. įstatymoNr. XII-871redakcija) 1 straipsnio 3 dalies 6 punktą, šisįstatymasnėrataikomasinformacijai, kuriįstatymaispripažįstamakaipneteiktinadėlnacionalinioarvisuomenėssaugumo, šaliesgynybosinteresų, statistiniųduomenųpanaudojimoapribojimoarbakurisudarovalstybės, tarnybos, komercinę, profesinę, bankopaslaptį, kitaisįstatymųnustatytaisatvejais. Taigi, nagrinėjamuatvejusprendžiama, aratsakovasskundžiamuraštuatsisakydamaspareiškėjaipateiktijosprašomąinformaciją, tokįatsisakymąteisėtaiirpagrįstaigrindėValstybėstarnybosirpaslapčiųįstatymonuostatomis.
Skundžiamu 2016 m. rugsėjo 28 d. raštuPanevėžioapskrities VPK, atsakydamas į pareiškėjosprašymą, nurodė, kadpareiškėjosprašomapateiktiinformacija, t. y. 2016 m. sausio 6 d. raštasir jo priėmimąsąlygojęraštai/pranešimaiyrasaugomiValstybėstarnybosirpaslapčiųįstatymo 6 straipsniu, kurio 1 dalyjenustatyta, jog informacijosįslaptinimopagrindas – šioįstatymo 7 straipsnyjeišdėstytasįslaptinamosinformacijoskategorijųsąrašas, o pagalšioįstatymo 7 straipsnio 2 dalies 20 punktą, tarnybospaslaptįsudarodetalūsduomenysapiekriminalinėsžvalgybossubjektųiržvalgybosinstitucijųkriminalinėsžvalgybosiržvalgybosorganizavimąireigą, priemoniųirmetodųnaudojimą, užduotis, operacijas, jųfinansavimą, rezultatus, materialinįirtechninįaprūpinimą, kriminalinėsžvalgybosiržvalgybosmetugautainformacija, jeigutokiainformacijanepriskiriamavalstybėspaslaptims, taip pat kriminalinėsžvalgybossubjektųiržvalgybosinstitucijųparengtaanalitinė-informacinėmedžiaga, kuriojenaudojamakriminalinėsžvalgybosiržvalgybosmetugautainformacija.
Sprendžiantdėlskundžiamamerašteatsakovoišdėstytoatsisakymopareiškėjaipateikti 2016 m. sausio 6 d. raštokopijąpagrįstumobeitokįatsisakymąpagrindžiančiųmotyvų, teismasįvertinęs 2016 m. sausio 6 d. raštoturinįbeiatsakovoargumentus, jog pareiškėjaipažodžiuiyražinomasminėtojoraštoturinys, daroišvadą, jog toksatsakovoatsisakymasišduotiminėtąjįraštąyranepagrįstasbeineteisėtas. Iš 2016 m. sausio 6 d. raštoturiniomatoma, kadjamepateikiamabendropobūdžioinformacija, susijusisuatsakovodisponuojamainformacijaapiepareiškėjosgalimaineteisėtusveiksmus – parduodantkontrabandinescigaretesirspiritą. Teismovertinimu, minėtojiinformacijanesudarotarnybospaslapties, taipkaiptarnybospaslaptiessąvokaapibūdinamaValstybėstarnybosirpaslapčiųįstatymo 2 straipsnio 21 punkte, taip pat irvalstybėspaslapties, taipkaipšisąvokaapibūdinamaminėtojoįstatymo 2 straipsnio 26 dalyje, todėlskundžiamamerašteatsakovonurodytaaplinkybė, jog pareiškėjaiyražinomasraštoturinys, nesudaroteisėtopagrindoatsakovuiatsisakytiirpareiškėjaineteiktišioraštokopijos.
Nagrinėjamuatveju, taip pat vertintina, aratsakovaspagrįstaiatsisakėpareiškėjaipateiktisu 2016 m. sausio 6 d. raštoparengimususijusiųraštų/pranešimųkopijas. Pažymėtina, jog 2017 m. spalio 3 d. teismoposėdžiometuPanevėžioapskrities VPK atstovė D. G.teisėjųkolegijaipateikėsubylasusijusiąįslaptintąmedžiagą, pažymėtąslaptumožyma „Ribotonaudojimo“: Lietuvospolicijosgeneraliniokomisaro 2016 m. kovo 14 d. įsakymuNr. 5-V(S)-10(RN) patvirtintąLietuvosRespublikosvalstybėsirtarnybospaslaptįsudarančiosinformacijos, susijusiossuPolicijosdepartamentoprieLietuvosRespublikosvidausreikalųministerijosirkitųpolicijosįstaigųveikla, detalųjįsąrašą; 2016 m. sausio 5 d. tarnybinįpranešimąirLietuvospolicijosgeneraliniokomisaro 2014 m. rugpjūčio 18 d. įsakymąNr. 5-V(S)-32(RN) „Dėlinformacijosgavimoišasmenųįforminimoirpanaudojimokriminalinėspolicijosveiklojetaisykliųpatvirtinimo“.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 3 dalis nustato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2007 m. gegužės 15 d. nutarimu pripažino, kad ABTĮ 57 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad minėtoje įstatymo normoje yra įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t. y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus. Tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Minimame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad iš ABTĮ 57 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) negalima daryti išvados, kad kriterijai, kuriais vadovaudamasis bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, ar faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, gali būti įrodymai toje byloje, gali priklausyti nuo kokių nors subjektyvių aplinkybių. Sprendimą, ar minėtieji faktiniai duomenys gali būti įtraukti į bylą kaip įrodymai, teismas gali priimti tik atsižvelgęs į atitinkamos bylos medžiagą ir įvertinęs, ar jis be tų faktinių duomenų galės įvykdyti teisingumą.
Teismas, susipažinęs su atsakovo atstovės pateiktais duomenimis, sprendžia, kad teismui pateikti įslaptinti duomenys, patvirtinantys ir papildantys byloje surinktus viešuosius duomenis, šioje byloje laikytini įrodymais. Konstatuotina, kad bylos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog šiuo atveju buvo pažeista pusiausvyra tarp būtinybės apsaugoti tarnybos paslaptį sudarančios informacijos ir pareiškėjos teisės sužinoti šią informaciją. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atsakovas pagrįstai atsisakė pareiškėjai pateikti su 2016 m. sausio 6 d. rašto parengimu susijusių raštų/pranešimų kopijas.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Panevėžio apskrities VPK 2016 m. rugsėjo 28 d. raštą pagrįstumo, teismas vertina skundžiamo rašto atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, pagal kurią viešojo administravimo subjektai asmenų skundus ir prašymus, be kita ko, turi išnagrinėti išsamiai, pateikti tinkamai motyvuotus atsakymus, pagrįstus objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 – 4 dalyse pateikiami bendro pobūdžio reikalavimai, susiję su individualaus administracinio akto pasirašymu ir jo įteikimo tvarka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, o motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A556-15/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą akcentavo, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje eA1922-662/2016, 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje eA509-756/2016 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju, įvertinus ginčijamo Panevėžio apskrities VPK 2016 m. rugsėjo 28 d. rašto turinį, konstatuotina, jog raštas yra pakankamai motyvuotas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme. Jame nurodyti šio rašto priėmimo motyvai; neatskleidžiant su tarnybos paslaptimi susijusios informacijos, išvardintos aplinkybės, kurioms esant, atsakovas atsisakė pareiškėjai pateikti jos prašomą Panevėžio apskrities VPK 2016 m. sausio 6 d. raštą bei su juo susijusią informaciją, t. y. raštus/pranešimus, kurių pagrindu buvo priimtas minėtasis raštas. Vis dėl to, atsižvelgiant į prieš tai byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog atsakovo atsisakymas pareiškėjai pateikti jos prašomo 2016 m. sausio 6 d. rašto kopiją yra nepagrįstas, todėl šioje dalyje skundžiamas Panevėžio apskrities VPK raštas naikintinas ir atsakovas įpareigotinas pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos 2016 m. kovo 30 d. prašymą dėl Panevėžio apskrities VPK 2016 m. sausio 6 d. rašto kopijos pateikimo. Kartu pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju teismas negali pakeisti viešojo administravimo institucijos, kuriai priskirtina nagrinėti asmenų prašymus ir skundus šiai institucijai priskirtinos kompetencijos ribose, atsižvelgiant į tai, teismas taip pat negali sprendimo rezoliucine dalimi kategoriškai įpareigoti atsakovą priimti konkrečiais duomenimis pagrįstą sprendimą. Kitoje dalyje pareiškėjos prašymas dėl skundžiamo Panevėžio apskrities VPK 2016 m. rugsėjo 28 d. rašto panaikinimo, remiantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 4 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos I. L. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus patenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovą Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos I. L. 2016 m. rugsėjo 30 d. prašymą, ta apimtimi, kuri susijusi su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. sausio 6 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos pateikimu pareiškėjai ir dėl jo priimti sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.