Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2024-04-03 · Baudžiamoji byla Nr. e1-491-800/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-04-03
Bylos Nr.
e1-491-800/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07770-2024-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Kaltinamasis
K. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-491-800/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07770-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 3 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Čitavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-07770-24, kurioje

K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas (teistumai išnykę),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis K. S. 2024 m. vasario 27 d. apie 19.15 val. Alytuje, prie A. Juozapavičiaus gatvės pastato Nr. 17, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo V. J. vardu registruotą motorinę transporto priemonę – automobilį „Peugeot 307 SW 2.0“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra kai nustatytas 2,79 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis K. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad kaltu prisipažįsta visiškai. 2024 m. vasario 27 d. apie 18.30 val., tiksliai laiko neprisimena, parduotuvėje „Maxima“, esančioje Pulko g. 98A, Alytuje, nusipirko 0,7 l talpos 40 laipsnių stiprumo butelį degtinės ir, išėjęs iš parduotuvės, su sutiktu nepažįstamu asmeniu ant pėsčiųjų tako, esančio netoli parduotuvės, tą degtinę gėrė. Išgėrus apie 0,35 l degtinės, jis atsisveikino su nepažįstamu asmeniu ir ketino grįžti į namus (duomenys neskelbtini) autobusu, tačiau tokiu laiku joks autobusas jau nevažiavo. Kadangi buvo netoli pažįstamo D. J. namų, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), namo numerio neprisimena, jis nuėjo link jo. Apie 19.10 val. atėjęs pas D. J. ketino prašyti, kad jis jį parvežtų namo, tačiau beldžiant į duris, jų niekas neatidarė. Suprato, kad nieko nebuvo namuose. Kieme stovėjo automobilis „Peugeot 307“, valstybinių numerių neprisimina, geltonos spalvos, universalo kėbulu, todėl kilo mintis, kad gali namo parvykti būtent šiuo automobiliu. Automobilio daiktadėžėje, esančioje keleivio pusėje, rado automobilio užvedimo raktelius. Kad rakteliai yra laikomi būtent toje vietoje, jam yra sakęs pats D.. Paėmė užvedimo raktelius, įkišo į spynelę ir pradėjo važiuoti link namų. Išvažiavo iš B. gatvės ir vyko link A. Juozapavičiaus tilto, ketino važiuoti link namų. Prisimena, kad tikrai jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau vis tiek kelionę tęsė. Pravažiavęs A. Juozapavičiaus tiltą, sustojo dešinėje kelio pusėje, nes priekyje jo stabdė kitas automobilis, iš kurio išlipo asmuo ir paėmė jo vairuojamo automobilio užvedimo raktelius. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnų ekipažas. Nuo to momento, kuomet paėmė automobilį, iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai, jokio alkoholio daugiau nevartojo. Atvykę pareigūnai patikrino jo blaivumą ir, prisimena, kad alkotesteris pirmu tikrinimu nustatė apie 2,79 promilių neblaivumą, antru tikrinimu virš 3 promilių neblaivumą. Ant neblaivumo nustatymo akto jis nepasirašinėjo, nes tuo metu nesuprato tinkamai savo veiksmų, tačiau dėl nustatyto alkoholio kiekio sutiko. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio M. Naruševičiaus tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių nurodyta, kad 2024 m. vasario 27 d. apie 19 val. 15 min., gavus budėtojo nurodymą vykti adresu A. Juozapavičiaus g. 17, kur prie „Iki“ parduotuvės vairuotojai sulaikė neblaivų automobilio „Peugeot“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotoją, atvykus nurodytu adresu, juos pasitikęs V. V., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad važiuojant tiltu pirmojo Alytaus pusės link, pastebėjo, kad automobilis „Peugeot 307 SW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo K. S., įtartinai manevravo, trūkčiojo, stabtelėdavo, po to vėl greičiau važiuodavo, važiavo netolygiai, todėl V. V. pagalvojo, kad automobilis, važiuojantis priekyje, yra sugedęs. Tačiau po staigaus manevro į dešinę, kuomet tik atsitiktinumo dėka buvo neapgadintas greta važiavęs automobilis „Volvo“, V. V. suprato, kad vairuotojas galimai neblaivus. Priekyje sustojus „Volvo“ automobiliui, šio automobilio vairuotojas išlipo ir pasakė K. S. užgesinti automobilio variklį ir paduoti jam automobilio „Peugeot 307 SW“ raktelius, K. S. padarė kaip buvo prašoma. Su jį sustabdžiusiu automobilio „Volvo“ vairuotoju K. S. konfliktavo, šūkavo, vartojo necenzūrinius žodžius, taip pat prisipažino, kad vairavo neblaivus. K. S. alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“, ARJK0143, metrologinės patikros Nr. 1985576, 19 val. 36 min. nustatytas 2,79 promilių neblaivumas, o 19 val. 55 min. nustatytas 3,01 promilių neblaivumas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos K. S. sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Neblaivumo nustatymo akte nurodyti K. S. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai; K. S. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš vieną dieną, alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510 ARJK 0143“, jam 2024 m. vasario 27 d. 19 val. 36 min. nustatytas 2,79 promilių, 19 val. 55 min. – 3,01 promilių neblaivumas.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad Alytuje, A. Juozapavičiaus gatvėje, ties namu Nr. 22, gatvės važiuojamosios dalies (skirtos važiuoti nuo tilto) kairėje pusėje stovi automobilis „Peugeot 307 Sw“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), automobilio rida 263438 kilometrai. Automobilis ir jo užvedimo raktelis paimti kaip tyrimui reikšmingi daiktai.

VĮ „Regitra“ duomenų išrašu nustatyta, kad automobilio „Peugeot 307 Sw 2.0“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) savininkas yra V. J..

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio „Peugeot 307 Sw 2.0“ kaina Lietuvoje 2024 m. vasario mėn. – 1 300 Eur (su PVM).

Liudytojas V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. vasario 27 d. apie 19 val. 15 min., važiuodamas Alytuje, ant A. Juozapavičiaus tilto pastebėjo automobilį „Peugeot 307“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuris pavojingai manevravo, trūkčiojo, sustodavo ir vėl pavažiuodavo, vienu metu staigiai metėsi į dešinę ir vos neatsitrenkė į automobilį „Volvo“. Tada „Volvo“ vairuotojas jį apvažiavo ir priekyje jam užstojo kelią. Jis „Peugeot“ automobiliui užstojo kelią iš galo. „Peugeot“ automobiliui sustojus, prie jo pribėgo „Volvo“ vairuotojas, kuris ištraukė „Peugeot“ automobilio raktelius, paprašė, kad „Peugeot“ vairuotojas išliptų. Išlipęs jis atrodė neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. „Peugeot“ vairuotojas prisipažino, jog yra neblaivus. Asmuo buvo agresyvus, vartojo necenzūrinius žodžius. „Peugeot“ vairuotojas važiavo vienas, jokių asmenų su juo nebuvo.

Liudytoja V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai nuosavybės teise priklauso automobilis „Peugeot 307 SW 2.0“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) juo naudojosi tiek ji, tiek jos buvęs sutuoktinis D. J., minėtą automobilį jis laikė savo kieme, (duomenys neskelbtini). Kur D. J. laikė automobilio užvedimo raktelius, ji nežinojo, nes su juo išsituokę, jis gyvena kitu adresu nei ji. 2024 m. vasario 28 d. ji sužinojo, kad jai priklausantį automobilį „Peugeot“ vairavo neblaivus asmuo, kurį ji pažįsta iš matymo, tai K., jo pavardės nežino. Jeigu būtų žinojusi, kad kažkaip pas K. gali patekti jai priklausančio automobilio užvedimo rakteliai, būtų užkirtusi tam kelią. Dėl to, kad K. vairavo jai priklausančią transporto priemonę būdamas neblaivus, ji jam pretenzijų neturi. Prašo grąžinti jai automobilį „Peugeot“.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo K. S. kaltė įrodyta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis K. S. vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Peugeot 307 SW 2.0“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatyta 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra kai 19 val. 36 min. nustatyta 2,79 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, su prokurorės siūloma arešto bausme ir jos dydžiu, kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais sutiko.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis K. S. padarė tyčinį nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Anksčiau teistas, teistumai išnykę. Baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Kaltinamasis nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, iki 2015 m. spalio 13 d. buvo įrašytas į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro priklausomybių ligų stebimų pacientų tarpą, nustatyta (duomenys neskelbtini); nuo 2015 m. spalio 13 d. duomenų apie asmenį nėra. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-312/2024 nurodyta, kad K. S. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė. Už nesunkų nusikaltimą yra nustatytas areštas nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, skirtinas 54 parų areštas. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę visiškai prisipažino, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Į kaltinamajam K. S. paskirtos arešto bausmės laiką įskaitomas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. vasario 27 d. 19.36 val. iki 2024 m. vasario 28 d. 11.29 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai parai arešto (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

Prokurorė siūlo kaltinamajam K. S. atidėti arešto bausmės vykdymą aštuoniems mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis arešto bausme nuteisiamas pirmą kartą, turi pastovią gyvenamąją vietą, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtinas aštuoniems mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų neskirtinas kaip perteklinis, kadangi Probacijos įstatymo 27 straipsnio 2 punkte įtvirtintas draudimas probuojamajam intensyvios priežiūros metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Prokurorė siūlo skirti kaltinamajam K. S. kartu su bausme ir baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams, įskaitant draudimą įgyti tokią teisę, ir turto konfiskavimą, išieškant iš kaltinamojo konfiskuotino turto – automobilio „Peugeot 307“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 300 Eur.

BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs K. S. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes – tyčia vairavo automobilį girtas, esant sunkiam neblaivumo laipsniui, sprendžia, kad tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant draudimą įgyti tokią teisę, ketveriems metams. Be to, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį ir siekiant baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis), kaltinamajam skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad automobilis „Peugeot 307“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo kaltinamasis, nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui, taigi, konfiskuotinas turtas šiuo atveju nėra kaltinamojo nuosavybė ir byloje nenustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant galėtų būti konfiskuotas kitam asmeniui priklausantis turtas. Esant šioms aplinkybėms, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 300 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis). Automobilis „Peugeot 307 Sw“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir jo užvedimo raktelis, grąžinti savininkei V. J..

Kaltinamajam 2024 m. vasario 28 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymo nekeisti ir palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir nubausti 54 parų areštu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti K. S. galutinę bausmę – 36 (trisdešimt šešių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti K. S. į paskirtos arešto bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2024 m. vasario 27 d. 19.36 val. iki 2024 m. vasario 28 d. 11.29 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai parai arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymą K. S. atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad nuo 22 val. iki 7 val. K. S. privalo būti namuose (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti K. S. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant draudimą įgyti tokią teisę, 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 28 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, skirti K. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto (automobilio) konfiskavimą, išieškant iš K. S. valstybės naudai konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Živilė Janavičienė