Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nutarimo A. S. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) Eismo įvykių registravimo skyriaus patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. S. B. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 131 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo už tai, kad A. S. B. 2011-12-23 13.30 val. (duomenys neskelbtini), važiuojant autobusui, jis, būdamas keleiviu, atsistojo iš sėdėjimo vietos ir, autobusui stabdant, neišsilaikė, krito ir išdaužė priekinį autobuso stiklą. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 57 punktų reikalavimus.

2012-02-01 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus viršininko nutarimu A. S. B. pagal ATPK 131 straipsnio 4 dalį nubaustas 160 Lt bauda.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, A. S. B. pateikė skundą Kauno miesto apylinkės teismui. Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-07 nutarimu skundas patenkintas ir panaikintas 2012-02-01 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus viršininko nutarimas, kuriuo A. S. B. pagal ATPK 131 straipsnio 4 dalį paskirta 160 Lt bauda, administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo nutarime išdėstyta nuomone, jog liudytojo M. S. parodymai netikslūs ir netgi painūs. M. S. viską nuosekliai paaiškino, jo parodymai nuo pirminio, policijoje duoto, paaiškinimo nieko nesiskiria. M. S. parodė, kad jis stabdė autobusą, kadangi užsidegė raudonas šviesoforo signalas; kad staigaus stabdymo nebuvo; kad jokių transporto priemonių, dėl kurių veiksmų, jam reikėtų staigiai stabdyti nebuvo. Taip pat M. S. parodė, kad jis prašė keleivio atsisėsti į sėdimą vietą, keleivis prisėdo, tačiau vėl atsistojo ir po to nukrito.

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas, nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingai teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Veikos priešingumas teisei reiškia, kad pavojingą visuomenei veikimą ar neveikimą draudžia įstatymai ar kitokie teisės aktai. Veika priešinga teisei gali pasireikšti teisės aktų nustatytų draudimų nesilaikymu, taip pat nustatytų reikalavimų nevykdymu. Laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų yra kiekvieno eismo dalyvio pareiga, todėl kiekvienas padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra priešingas teisei veikimas.

A. S. B. buvo inkriminuoti KET 9 ir 57 punktų reikalavimų pažeidimai ir nurodyta, kad pažeisdamas šiuos KET reikalavimus jis padarė ATPK 131 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą.

KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 57 punkte nurodyta, kad keleiviams leidžiama įlipti (išlipti) tik transporto priemonei visiškai sustojus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaltininkui inkriminuojami KET punktų pažeidimai apibrėžia administraciniu teisės pažeidimo (kaltinimo) ribas, todėl turi būti įrodinėjami. Atsižvelgiant į tai, asmens pripažinimas kaltu pagal ATPK turi būti grindžiamas KET pažeidimais, kurie atitinka padaryto pažeidimo esmę ir yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog KET 9 punktas, nustato tik bendrojo pobūdžio pareigą visiems eismo dalyviams būti atsargiems <...>, nekelti pavojaus <...> ir t.t. Tačiau vien tik šis KET punktas, be nuorodos į konkrečius pažeistus KET punktus, negali būti asmens administracinės atsakomybės pagal ATPK pagrindas (2012-06-12 LAT BBS nutartis byloje nr. 2AT-10/2012). Tuo tarpu A. S. B. KET 57 punkto reikalavimas inkriminuotas nepagrįstai, kadangi šiame punkte įtvirtintas įpareigojimas keleiviams išlipti tik transporto priemonei sustojus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. S. B. iš autobuso nelipo, o tik laukė, kol autobusas stotelėje sustos, kad jis galėtų išlipti. Tad jis nepažeidė KET 57 punkto reikalavimų, o į jokį kitą KET punktą nuorodos nėra. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas Institucijos apeliacinio skundo teiginys, kad tarp A. S. B. padaryto KET 57 punkto reikalavimo pažeidimo ir kilusio eismo įvykio yra priežastinis ryšys, kad šis KET pažeidimas buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti.

Be to pažymėtina, jog byloje surinkti įrodymai taip pat prieštaringi: A. S. B. kategoriškai tvirtino, kad jis elgėsi atsargiai. Autobuse jis sėdėjo, o autobusui artėjant prie šviesoforo, norėdamas išlipti už sankryžos esančioje stotelėje, jis priėjo prie durų ir įsikibęs į turėklus laukė, kol autobusas privažiuos stotelę ir sustos. Tačiau autobusui staiga stabdant jis neišsilaikė ir griuvo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tvirtina, kad stabdymas buvo staigus, o autobuso vairuotojas šią aplinkybę neigia. A. S. B. kategoriškai tvirtina, kad laikėsi už turėklo, tuo tarpu autobuso vairuotojas tvirtino, kad A. S. B. niekur nebuvo įsikibęs. Kadangi šių prieštaravimų pašalinti nėra galimybės, visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, ir laikoma, kad įrodymų vertinimo aspektu pirmosios instancijos teismo išvados taip pat yra pagrįstos ir teisingos.

Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-223 patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo kelių transporto taisyklės nedraudžia keleiviams važiuoti stovint. Taisyklių 57.3. punkte numatyta, kad keleivis privalo pasirūpinti savo saugumu: jei yra laisvų sėdimų vietų – atsisėsti ir užsisegti saugos diržą, jeigu jis yra įrengtas, o stovint – laikytis už turėklų. Byloje neginčytinų įrodymų, kad A. S. B. nesilaikė už turėklų nėra, todėl daroma išvada, kad jis visgi ėmėsi atsargumo priemonių. Todėl ir šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog KET 9 punkto pažeidimas jam taip pat inkriminuotas nepagrįstai. Esant šioms aplinkybės, pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, kadangi nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių A. S. B. kaltę padarius ATPK 131 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas išsamiai ištyrus bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinus byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.). Administracinio teisės pažeidimo byla A. S. B. atžvilgiu nutraukta pagrįstai, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.