Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-11-10 · Civilinė byla Nr. 2-2697/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-10
Bylos Nr.
2-2697/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Liviko“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Vyno eksportas“
Kategorijos
  • 126.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2697/2011Procesinio sprendimo kategorijos 126.1, 126.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Liviko“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-5656-345/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Liviko“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vyno eksportas“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Biurservisas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Belvedere prekyba“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Liviko“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti atsakovui UAB „Vyno eksportas“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Projektų vertinimo biuras“. Nurodė, kad atsakovas ieškovui yra skolingas 33 168,15 Lt pagal prekių pardavimo sutartį. Pažymėjo, kad per suteiktą papildomą 30 dienų terminą atsakovas skolinių įsipareigojimų neįvykdė, todėl atsakovui turi būti iškelta bankroto byla.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Vyno eksportas“ nurodė, kad sutinka su ieškovo 33 168,15 Lt reikalavimo suma, tačiau nori sumokėti skolą dalimis. Pažymėjo, jog atsakovas turi turto ir jo įsipareigojimai ieškovui ir kitiems kreditoriams yra trumpalaikiai bei neviršijantys pusės atsakovo turimo turto vertės.

Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Biurservisas“ prašė atsakovui UAB „Vyno eksportas“ iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Finresta“. Nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. preliminariu sprendimu iš atsakovo priteisė 4 184,42 Lt skolos, 99,19 Lt palūkanų, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2010 m. lapkričio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 364,25 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas iki šiol skolos neatlygino.

Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Belvedere prekyba“ prašė atsakovui UAB „Vyno eksportas“ iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Finresta“. Nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimu už akių iš atsakovo priteista 10 566,51 Lt įsiskolinimas, 8,05 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010 m. gruodžio 31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui UAB „Vyno eksportas“ bankroto bylą. Šią nutartį teismas grindė tuo, kad iš atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentų nėra matyti, kad įmonė yra nemoki. Taip pat nurodė, kad nėra ir kitų ĮBĮ 9 str. 5 d. numatytų bankroto bylos iškėlimo pagrindų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB „Liviko“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevykdė teismo pareigos būti aktyviam, neįpareigojo atsakovo pateikti visų dokumentų (ĮBĮ 9 str. 1 d.), išsamiai nenagrinėjo atsakovo pateiktuose finansiniuose dokumentuose išdėstytos informacijos, t. y. neatliko veiksmų, būtinų tinkamam UAB „Vyno eksportas“ mokumo nustatymui, ir dėl to nepagrįstai nusprendė dėl atsakovo mokumo.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apelianto atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Lietuvoje bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo bei Civilinio proceso kodekso nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki. Įmonė laikoma nemokia tik tuomet, jeigu jos pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės.

Iš byloje esančio 2010 m. gruodžio 31 d. UAB „Vyno eksportas“ balanso (b. l. 68-69) matyti, kad įmonė turi turto už 1 167 987 Lt, įsipareigojimų – 347 742 Lt. 2010 m. gruodžio 31 d. debitorinės skolos sudaro 213 591,33 Lt (b. l. 76-78). Iš byloje esančio 2011 m. gegužės 31 d. UAB „Vyno eksportas“ balanso (b. l. 70-71) matyti, kad įmonė turi turto už 1 167 987 Lt, įsipareigojimų – 347 742 Lt. 2011 m. gegužės 31 d. debitorinės skolos sudaro 173 702,79 Lt (b. l. 72-73). 2011 m. gegužės 31 d. pradelstos skolos sudaro 296 436, 13 Lt (b. l. 74-75). Iš šių duomenų matyti, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės ir kad įmonė yra moki. Ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

Apeliantas nurodo, kad pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai nėra tinkami įrodymai pagrįsti įmonės mokumui, nes jie nėra patvirtinti visuotinio akcininkų susirinkimo. Su šiuo apelianto argumentu nesutiktina, nes tiek iš 2010 m. gruodžio 31 d. balanso, tiek iš 2011 m. gegužės 31 d. balanso matyti, kad jie yra patvirtinti visuotinio akcininkų susirinkimo. 2010 m. gruodžio 31 d. balansas yra patvirtintas 2011 m. gegužės 1 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 16, o 2011 m. gegužės 31 d. balansas yra patvirtintas 2011 m. birželio 6 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 17. Ta aplinkybė, kad minėti finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo perduoti juridinių asmenų registro tvarkytojui, neturi reikšmės nagrinėjamam klausimui.

Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą grindžia ir tuo, kad teismas netyrė atsakovo įmonės turto sudėties, t. y . jog atsakovas neturi nekilnojamojo turto. Visgi iš atskirojo skundo turinio nėra aišku, kokią įtaką tai turi atsakovo įmonės mokumo/nemokumo vertinimui, o kartu ir skundžiamos nutarties pagrįstumui. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija plačiau dėl šio apelianto argumento nepasisako.

Taip pat apeliantas nurodo, jog teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovui yra inicijuota 10 teismo procesų ir kad tai pagrindžia įmonės nemokumą. Apelianto minima aplinkybė įrodo tai, jog įmonė galimai turi laikinų finansinių sunkumų ir jog galimai atsakovas nesutaria su verslo partneriais, tačiau visa tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti įmonės nemokumą. Dėl šios priežasties minėtas apelianto argumentas vertintinas kaip nepagrįstas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir kad nėra pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Vytas MiliusNijolė PiškinaitėDonatas Šernas