- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- 1-2776-716/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38556-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Nukentėjusysis
- G. V. M.
- Civilinis ieškovas
- V. B.
- Civilinis atsakovas
- I. M.
- Kaltinamasis
- I. M.
- Advokatai
- Daiva Dereškevičienė, Šarūnas Vadeikis
viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:
1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) areštu 50 parų;
2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį areštu 15 parų;
3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 15 parų;
4) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. liepos 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 8 MGL dydžio bauda;
5) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) laisvės atėmimu 1 metams ir 7 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. liepos 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 7 mėnesiams bei 8 MGL dydžio bauda;
6) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams bei 8 MGL dydžio bauda;
7) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 6 MGL dydžio bauda;
8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams;
9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams;
10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – 50 parų areštas,
bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. M. 2020 m. rugsėjo 25 d. apie 17.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su žmona G. V. M. metu tyčia ranka stipriai sugriebė jai už kaklo ir pastūmė, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai G. V. M. fizinį skausmą.
Be to, I. M. 2020 m. rugsėjo 25 d. apie 17.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su uošviene V. B. metu, tyčia tampė ją už rankų bei plaukų, po to ją pastūmė, dėl to ji nukrito ant grindų ir atsitrenkė galva į kietą buką daiktą, po to kojomis sudavė V. B. ne mažiau kaip 3 smūgius į veidą, galvą ir kairę ranką, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai V. B. sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas muštinę žaizdą viršugalvyje, poodines kraujosruvas abiejų akių apatiniuose vokuose, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, šlaunyse, kairiame kelyje, dešinėje blauzdoje ir odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje.
I. M. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad turėjo susitikti su savo žmona, perduoti dukrai pakrovėją, tačiau jie prie parduotuvės „Maxima“ nesusitiko. Jis nuėjo namo. Eidamas sutiko savo uošvienę. Jis buvo išgėręs. Abu su uošviene grįžo namo ir kažkur po 10-15 min. grįžo G.. Jis norėjo greitai su ja pasišnekėti, atiduoti pakrovėją, nes jam girtam ten negalima būti. G. nenorėjo su juo eiti kalbėti į lauką, jie pradėjo šūkauti ir tuo metu atbėgo uošvienė, kuri pradėjo rėkti, kad jį pasodins, atims vaikus ir taip jį išprovokavo. Jis nesusivaldė. Jei nebūtų gėręs, gal nebūtų taip atsitikę. Jis tampė G., paėmė už kaklo ir pastūmė. Viskas vyko virtuvėje. Po uošvienės žodžių pradėjo ją tampyti už rūbų, ši nukrito. Jis su kojomis sudavė 3 kartus tikrai. Turėjo tampyti už plaukų, to neprisimena, bet galėjo būti. G. nebuvo sužalota. Uošvienei buvo suplėšyti rūbai, kažkur ant kaktos buvo kraujas, todėl jis išsigando. Žinojo, kad G. nėščia. Jis G. tik pastūmė, ši nenukrito, tiesiog vieną žingsnį paėjo. Uošvienė jį išprovokavo, nes neišgėrusio tai nelabai pavykdavo išprovokuoti. Jis buvo išgėręs apie 0,7 degtinės.
Apklausta teisme nukentėjusioji V. B. parodė, kad šių metų rugsėjo 25 d. buvo smurtas jos namuose. I. M. atėjo neblaivus. Buvo panaudotas smurtas, kurio metu buvo sudaužyti jos akiniai su kuriais ji skaito. Neturėjo pinigų, kai ieškinys pateiktas buvo, tai ji pateikė garantinį taloną. Advokatas jai patarė ir ji kreipėsi dėl sąskaitos-faktūros išrašymo. Sudaužytus akinus turi, bet naudotis jais negali, nes iškrito stiklas, Gal juos galima būtų pataisyti, bet ji jų netaisė. Lęšis iškrito, sulaužytas, įtrūkęs akinių rėmelis. Kaip sudužo akiniai, ji pasakyti negali. Jai buvo praskelta galva. Ji turi dvejus akinius. Vieni skaitymui akiniai, o kiti žiūrėti į tolį. Nauji akiniai dabar gaminami. Ji pinigus sumokėjo, yra du kvitai. Dabar sumokėta pilna kaina. Ji prašė taksi kvito tą dieną, kai važiavo iš ligoninės, tačiau kvito neturi, nes taksi vairuotoja neturėjo sąskaitos-faktūros. Ji tuomet tarėsi, kad jeigu jai prireiks, ji privažiuos ir jai išrašys kvitą. Antrą kartą neatsimena, kur važiavo, atrodo iš namų į teismo medicinos tarnybą. Turi ir pateikė kvitą už kelionę taksi – 3,31 Eur. Kaltininkas jai ne vieną kartą darė neigiamą poveikį, todėl iki šiol pas ją su atmintimi blogai, galva dar neužgijo. Ji truputį nejaučia lūpos nuo paskutinio smurto. Turėjo daug nervų, vaikai atimti dėl jo veiksmų. Atėmė jos anūkus. Motinystės teisė buvo G., bet ji buvo laikina prižiūrėtoja. Jis atėjo į jos šeimą ir tiek daug pridarė per tuos 10 metų. Jai nesaugu, jo bijo. Tai žmogus recidyvistas. Jei rugsėjo 25 d. būtų peilis po ranka, ją būtų nužudęs, šis žmogus psichiškai nesveikas. Jaučia pavojų sau ir visuomenei. Kiek žino praktiką, tai teismuose yra iki 3000 Eur už neturtinę žalą. Europos sąjungos praktika yra žymiai didesnė.
Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.
Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.
I. M. tyrimo metu savo kaltę pripažįsta visiškai (b. l. 132-133, 141-142).
Nukentėjusioji G. V. M. tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. apie 17.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), jos vyras I. M., su kuriuo pragyveno 12 metų ir abu augino 2 vaikus, atėjo neblaivus prie jos namų, esančių (duomenys neskelbtini). Pamačiusi jį priėjo prie jo, paėmė vaiką ir nuvedė namo. Nedelsiant prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu jis jai pasakė, kad ji nuvedė vaiką namo, ji išsigando ir greit įbėgo namo. Jos vyras nuėjo paskui. Ji įėjo į virtuvę, vyras priėjo ir ranka griebė ją už kaklo, kuria ranka pasakyti negali. Ji pradėjo kviesti mamą į pagalbą ir jinai atėjo, ir prasidėjo konfliktas tarp jų trijų. Ji išbėgo į lauką ir paskambino į policiją. Jos vyras iš karto pabėgo. Jai greitoji medicinos pagalba pagalba nebuvo reikalinga (b. l. 14-17).
Papildomai apklausta nukentėjusioji G. V. M. parodė, kad kad I. M., jos vyras, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), tačiau gyvena kartu apie 10 metų. Turi du vaikus, dukrą ir sūnų. Šiuo metu ji 4 mėnesius nėščia. Vyras apie jos nėštumą žino. Iki 2020 m. rugpjūčio mėn. visi kartu gyveno (duomenys neskelbtini), jos senelio bute. Nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. ji su savo vaikais gyvena pas mamą V. B. adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 25 d. apie 16.00 val., ji turėjo susitikti su vyru prie „Maximos“ Trakų Vokėje, kartu nupirkti maisto vaikams ir jai. Jis turėjo apmokėti. Vyras neatėjo. Tada ji nuėjo namo į (duomenys neskelbtini) ir prie namo sutiko vyrą. Jis buvo išgėręs. Jie sukonfliktavo, ji pradėjo priekaištauti, kad laukė apie 1 val., o jis neatėjo. Konfliktas vyko lauke. Iš namo išbėgo vaikas. Ji paėmė sūnų už rankos ir per prievartą nuvedė namo, nes nenorėjo, kad vaikas matytų išgėrusį tėvą ir girdėtų jų konfliktą. Iš paskos atėjo vyras į virtuvę. Virtuvėje ją sugriebė viena ranka stipriai už kaklo. Negali pasakyti kaire ar dešine. Laikė už kaklo iki 1 minutę. Tuo metu ji stovėjo. Pajuto fizinį skausmą. Oro netrūko, neduso, sąmonės nebuvo praradusi, nukritusi nebuvo. Iš skausmo ir netikėtumo pradėjo šaukti. Jos rėkimą išgirdo dukra, ji išsigando ir pakvietė močiutę, t. y. jos mamą. Mama atėjo į virtuvę, tuo metu jis jau jos kaklą paleido. Jis mamai neprisipažino, kad ją sugriebė už kaklo, pradėjo visi 3 aiškintis santykius. Tuo metu vyras artinosi prie jos. Mama ją bandė užstoti, negali pasakyti kaip, gal norėjo patraukti jį, todėl jis visą agresiją nukreipė į mamą, o ji pabėgo pas vaikus į kambarį. Vaikai buvo kambaryje. Po to išbėgo į lauką ir iš kaimyno telefono paskambino 112 telefonu. Kai grįžo namo, vyras jau buvo pabėgęs. Ant mamos kaklo pamatė kraują, apžiūrėjo jos galvą ir galvoje pamatė žaizdą. Kaip vyras smurtavo prieš mamą nematė. Nori pabrėžti, kad ji fizinį skausmą jautė ne tik įvykio dieną, bet jautė ir sekančią dieną, skaudėjo gerklę ir negalėjo pajudinti kaklo. Smurto žymių ant kaklo nebuvo. Skausmas praėjo tik pirmadienį arba antradienį. Greitosios medicinos pagalbos nereikėjo, į polikliniką nesikreipė. 2020 m. rugsėjo 30 d. nuvyko pas teismo medikus su užduotimi dėl patirtų sužalojimų. Jie pateiks išvadą. Įvykio dieną į namus atvažiavo greitosios medicinos pagalbos medikai, jie apžiūrėjo mamos žaizdas ir nuvežė į Lazdynų ligoninę. Taip pat atvažiavo ir policijos pareigūnai, jie ją apklausė. Vyras ne pirmą kartą smurtauja prieš ją, policija daug kartų buvo kviesta į jų namus, esančius (duomenys neskelbtini). Su vyru po įvykio nebendravo. Jų skyrybų procesas sustabdytas, nes laukia meditacijos (b. l. 31-32).
Nukentėjusioji V. B. tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje įvyko žodinis konfliktas tarp jos žento I. M., kuris buvo neblaivus, ir jos dukros G. V. M.. Ji konflikto metu buvo namo antrame aukšte. Tuo metu pas ją atėjo jos anūkė, kuri jos paprašė nueiti į apačią, į namo virtuvę ir nuraminti I. M.. Jai atėjus į virtuvę, I. M. toliau konfliktavo su G. V. M. ir konflikto metu, jai matant, sugriebė ranka ją už kaklo. Ji iš karto pradėjo ginti savo dukrą G. V. M., todėl bandė patraukti I. M. nuo jos. Jai bandant apginti G. V. M., I. M. sugriebė ją už rankų ir pradėjo tampyti po virtuvę, vėliau sugriebė ją už plaukų ir taip pat pradėjo ją tampyti, dėl ko ji patyrė stiprų fizinį skausmą. Grumtynių metu I. M. ją pastūmė, dėl ko ji krito ir krisdama į kažką atsitrenkė su galva. Jai atsitrenkus su galva į kažkokį buką daiktą, ją praskėlė. I. M. tuo metu jai pasakė: „tave dabar nužudyti ar vėliau“ ir, kaip jai pasirodė, pradėjo ieškoti peilio. Jai nukritus ant grindų, I. M. ir toliau nenusiramino ir pradėjo spardyti ją kojomis. Sudavė jai mažiausiai 3 smūgius kojomis į veidą, galvą ir kairę ranką, dėl ko ji taip pat patyrė fizinį skausmą. Jai gulint ant grindų, ji pamatė, kad jai iš galvos kraujuoja, tą patį pamatė ir I. M.. Matė, kad jis išsigando, po ko pasišalino iš namų. Kur jis pasišalino ji nematė. Mano, kad I. M. gali būti (duomenys neskelbtini), bute pas savo motiną, nors gali jo ten ir nebūti. Toks įvykis kartojasi ne pirmą kartą, I. M. ne kartą yra smurtavęs fiziškai prieš ją, dėl to kreipėsi policijos įstaigą, tačiau ikiteisminiai tyrimai pradėti nebuvo. I. M. yra agresyvus, pavojingas jos šeimai ir visuomenei, todėl prašo jai ir jos šeimai skirti apsaugą ir skirti I. M. kardomąją priemonę nesiartinti prie jų. Dėl patirtų sužalojimų pageidauja kreiptis į teismo medicinos ekspertus. Taip pat nori pažymėti, kad nori, jog I. M. ikiteisminio tyrimo metu būtų sulaikytas (b. l. 47-48).
Liudytojas M. O. (M. O.) tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 25 d., apie 17.30 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje adresu, (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, namo kieme juos pasitiko pranešėja G. V. M.. Ji paaiškino, kad nurodytu adresu atvyko jos neblaivus vyras, tarp jų kilo konfliktas dėl to, kad, ji paėmė vaiką ir vos neišmetė iš rankų. Vyras pradėjo jai priekaištauti. Konfliktas vyko prie namo. Po to jie užėjo į namą, virtuvėje vyras sugriebė ją už kaklo, ji jautė fizinį skausmą. Ji pasikvietė savo mamą, kuri bandė juos išskirti. Tada ji išbėgo ir iškvietė policiją. Kaip susižalojo mama ji nematė. M. teigė, kad konfliktą ir smurtą matė jų nepilnamečiai vaikai. Jis asmeniškai ant jos kaklo jokių smurto žymių nematė. Kai jie atvyko, jau buvo greitosios medicinos pagalbos brigada, kuri teikė pagalbą pranešėjos motinai. Jos galva buvo sutvarstyta, dėl sužalojimų ji buvo išvežta į Lazdynų ligoninę. Pranešėjai greitosios medicinos pagalbos nereikėjo. Iki jiems atvykstant, įtariamasis jau buvo pasišalinęs iš įvykio vietos, jo buvimo vietos nustatyti nepavyko (b. l. 69).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad I. M., būdamas neblaivus, sugriebė G. V. M. už kaklo, ji pajuto fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 14-17).
Iš V. B. pareiškimo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu jos žentas I. M., būdamas neblaivus, sugriebė ranka už kaklo jos dukrą G. V. M., o jai ją ginant puolė link jos, pradėjo ją tampyti už rankų, už plaukų, pastūmė, dėl ko ji krito ant grindų. Krisdama ji kažkur atsitrenkė su galva, todėl ją praskėlė. Jai nukritus ant grindų, I. M. pradėjo ją spardyti kojomis, sudavė jai mažiausiai 3 smūgius kojomis per veidą, galvą ir kairę ranką, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 42).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados matyti, kad nėra jokių objektyvių požymių jog G. V. M. buvo padaryti kūno sužalojimai (b. l. 38-39).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados matyti V. B. nustatyti kūno sužalojimai: muštinė žaizda viršugalvyje, poodinės kraujosruvos abiejų akių apatiniuose vokuose, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, šlaunyse, kairiame kelyje, dešinėje blauzdoje ir odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su lotais bukais daiktais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL 2020 m. rugsėjo 25 d., galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. rugsėjo 25 d. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL 2020 m. rugsėjo 25 d., galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. rugsėjo 25 d. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienuolika trauminių poveikių. Sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui ar vienkartiniam griuvimui. Individualūs žalojančių daiktų požymiai sužalojimuose neužfiksuoti (b. l. 58-60).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. apie 23.59 val., (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų atlikimo metu V. B. pateikė medicinos dokumentų išrašą/siuntimą Nr. LA 2020-105677 /1040-V-2020-164469 (b. l. 61-67).
Iš objektų apžiūros protokolo matyti apžiūrėti vaizdo įrašai, filmuoti 2020 m. rugsėjo 25 d. pareigūnų „Body“ kamera BC 1727, vaizdo įrašo trukmė nuo 17.51 val. iki 17.57 val.: įjungus 1 vaizdo įrašą, mato policijos pareigūną ir moterį ilgais plaukais, pilku džemperiu (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai G. V. M.). Ši pasakoja, kad ji su vyru susitarė susitikti. Kai ji atėjo, vyras stovėjo kieme girtas, vaikas ant pečių. Ji paprašė, kad vyras duotų jai vaiką ir ji nuneš vaiką namo. Ji paėmė vaiką ir pastatė, bet vaikas vos nenukrito. Dėl to supyko vyras. Ji paėmė ją už gerklės ir pasakė, jeigu ji dar kartą taip padarys, gaus velnių. Mama išgirdo jos riksmus ir jeigu ne mama, tai jis būtų ją primušęs. Mama norėjo išsiaiškinti su I.. Jie visi trys aiškinosi, tada vyras išsigandęs, kad jos iškvies pareigūnus, mamai praskėlė galvą, o jai nieko nepadarė. Pareigūnas patikslina, ar prieš ją smurto nebuvo. G. V. M., atsako, kad buvo, bet tiesiog nesimato. Pareigūnas patikslina, ar ji turi pretenzijų vyrui. G. V. M. atsako, kad ji rašys pareiškimą ir motina taip pat rašys pareiškimą. Pareigūnas patikslina, ar vyras name, G. V. M. atsako, kad vyras pabėgo ir ji bijo pasilikti, nežino ką daryti. Kamera pasisuka, kieme matosi greitosios medicinos pagalbos automobilis su įjungtais švyturėliais. Girdi kaip moteriškas balsas sako, kad jai skambina telefonas. Pareigūnai užeina į namą. Mato greitosios pagalbos medikus, moterį šviesiais marškinėliais, ant galvos uždėtas tvarstis (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai V. B.), taip pat mato ir kitą moterį tamsiais ilgais plaukais. Pareigūnai paprašo, kad V. B. pateiktų savo asmens dokumentą. Pareigūnai klausia, kaip jai praskėlė galvą. V. B. atsako, kad mėtė, trenkė, norėjo su peiliu. Pareigūnai prašo, kad ji pasakytų konkrečiai kaip. V. B. atsako, kad dabar sunkiai gali pasakyti. Rodo į virtuvės vieną kampą ir sako, kad pirma ją trenkė ten, paskui trenkė į kėdę. Įjungus 2 vaizdo įrašą, mato V. B.. Pareigūnas prašo patikslinti, su kuo jai praskėlė galvą. V. B. atsako, kad jai atrodo, jog ji trenkėsi arba į stiklą, arba kitur, ji taip ir nesuprato. Ji rodo kuriame kampe atsitrenkė. Pareigūnas klausia, ar ten yra kraujo. Kažkas atsako, kad niekur nėra kraujo. G. V. M. ir V. B. išeina. Moteris tamsiais plaukais sako, kad jis ne pirmą kartą taip daro. Greitosios medicinos pagalbos medikai tikslina V. B. duomenis. G. V. M. atneša pasus, sako, kad tai jos ir vaikų dokumentai. Pareigūnas klausia, ar jos nežino, kur jis gali slėptis. Pareigūnas prašo, kad G. V. M. patikslintų, kokį smurtą ji patyrė. G. V. M. aiškina, kad čia, ant stalo, paėmė ją už gerklės, ji patyrė fizinį skausmą. Konfliktas vyko iš pradžių lauke, o už gerklės paėmė name. Įjungus 3 vaizdo įrašą, mato G. V. M., ji pasakoja, kad paėmė už gerklės, paguldė ant stalo. Pareigūnas klausia, kodėl įsileido namo (b. l. 82).
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė, kad I. M. sukėlė fizinį skausmą savo sutuoktinei G. V. M., taip pat padarė kūno sužalojimus ir sukėlė fizinį skausmą uošvienei V. B..
I. M. pripažino fiziškai smurtavęs tiek sutuoktinės, tiek uošvienės atžvilgiu. Kaltininko naudotą fizinį smurtą, jo turinį, patvirtino abi nukentėjusiosios G. V. M. ir V. B.. Nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes patvirtina medicinos specialistų išvados, vienoje iš kurių matyti V. B. padaryti kūno sužalojimai ir sveikatos sutrikdymo mastas. Nukentėjusiųjų ir kaltinamojo parodymus atitinka G. V. M. ir V. B. pirminiuose pareiškimuose nurodytos aplinkybės, tuoj po įvykio policijos pareigūnų darytas vaizdo įrašas ir liudytojo M. O. parodymai. Šie duomenys atitinka tarpusavyje, patvirtina I. M. pareikštų kaltinimų turinį ir yra pakankami jo kaltei dėl neteisėtų veiksmų ir sukeltų pasekmių pagrįsti.
Teismas nustatė ir pripažįsta, kad I. M. naudodamas fizinį smurtą, o būtent tyčia ranka sugriebdamas už kaklo ir pastumdamas nukentėjusiąją, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo sutuoktinei G. V. M.. Tokiais savo veiksmais I. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes tyčia smurtavo sutuoktinės, kuri yra šeimos narys, atžvilgiu.
I. M. tyčia tampydamas uošvienę V. B., su kuria tuo metu negyveno, pastumdamas ją, spardydamas kojomis tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai medicinos specialistų nustatytus kūno sužalojimus, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie I. M. tyčiniai veiksmai atitinka nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
I. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl jų nuoširdžiai gailėjosi, ką patvirtina jo nuoseklūs parodymai ir sutikimas atlyginti padarytą žalą. Teismas kaltininko atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad I. M. nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu, taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas tiek jo paties pripažinimu, tiek teismo įsitikinimu turėjo įtakos šių veikų padarymui.
Pagrindo atleisti I. M. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Skiriant bausmes kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, I. M. kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, kaltininko ir nukentėjusiųjų tarpusavio santykius.
I. M. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltininkas nusikalto būdamas teistas 10 kartų (b. l. 107-116), teistumui neišnykus, neteisėtai veikė savo sutuoktinės ir jos mamos atžvilgiu, praeityje nuolat baustas dėl įvairių administracinių nusižengimų (b. l. 93-106), yra vedęs, nedirbantis, tačiau teigė esąs registruotas Užimtumo tarnyboje, kaltę pripažino, teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes. Faktinių aplinkybių visuma rodo, kad I. M. yra linkęs pažeisti teisės normas, jo nusikalstamų veikų padarymas buvo dėsningas, o ne atsitiktinai neteisėtas elgesys, dėl ko tokio asmens pavojingumą visuomenei teismas įvertina didesniu laipsniu.
Įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, atsižvelgiant į kaltininko nusikalstamų veikų recidyvą, privalomas Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio nuostatas, teismas mato pagrindą I. M. skirti griežčiausias sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatant didesnį, nei sankcijų vidurkis. Paskirtas bausmes teismas subendrina taikydamas jų apėmimą dėl veikų padarymo idealiosios sutaptie būdu
Teismas įvertinęs I. M. praeities teistumų skaičių, jo padarytų administracinių nusižengimų skaičių ir daromų teisės pažeidimų intensyvumą neturi pagrindo pripažinti, kad bausmės tikslai galėtų būti įgyvendinti be realaus jos atlikimo, dėl ko pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nenustatė.
I. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio numatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugsėjo 26 d., 16.35 val. iki 2020 m. rugsėjo 28 d., 15.54 val. (b. l. 157-158), šį laiką teismas pagal įstatymo nuostatas įskaito į paskirtos bausmės terminą.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei nustatytu atstumu (b. l. 150-154) – kaip tinkamai įgyvendinančios savo tikslus paliktinos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa proceso metu pareiškė 67,31 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 73-75). Civilinis ieškovas teismui pateikė prašymą nagrinėti civilinį ieškinį ieškovui nedalyvaujant teisme (b. l. 176). Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys ir reikalavimai dėl turtinės žalos įrodyti pateiktais dokumentais, žala padaryta dėl nusikalstamų I. M. veiksmų, kuriuos jis pripažino, tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja priežastinis ryšys. Nustatęs visas privalomas žalos atlyginimo sąlygas teismas Vilniaus teritorinės ligonių kasos reikalavimą tenkina visiškai, priteisdamas civiliniam ieškovui visą prašomą turtinės žalos dydį.
Teisme nukentėjusioji V. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 98,30 Eur turtinės žalos ir 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo teismas nustatė, kad V. B. reikalauja atlyginti patirtą žalą dėl išlaidų įvykio metu sudaužytiems akiniams bei taksi paslaugų dėl kelionių, susijusių su ikiteisminiu tyrimu. Kartu teismas įvertina, kad ieškovė pateikė 91,31 € išlaidas patvirtinančius dokumentus, t. y. sąskaitą faktūrą bei kasos čekius dėl 88 € sumokėjimo už akinius, 3,31 € pinigų priėmimo kvitą už taksi paslaugą. Šiais įrodymais netikėti teismas neturi pagrindo. Reikalaujamos turtinės žalos dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, su padaryta turtine žala ir jos atlyginimu nukentėjusysis iš esmės sutiko. Padaryta turtinė žala yra susijusi su įvykiu dėl neteisėtų I. M. veiksmų. Dėl to teismas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkina iš dalies, priteisdamas ieškovei visą objektyviais įrodymais pagrįstą žalos dydį, ją sumažindamas tik nepateiktų įrodymų dalyje dėl taksi paslaugų.
Spręsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas vertina ir atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes dėl nusikaltimo, įstatymų nuostatas tokiais ir panašiais atvejais, suformuotą teismų praktiką. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Reikšminga šiuo atveju tai, kad neturtinės žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti objektyviai įrodyti ir pagrįsti.
Tokiu būdu vertindamas bylos medžiagą, nukentėjusiosios parodymus dėl žalos ir jos pasekmių, medicinos specialisto išvadas teismas nustatė, kad V. B. dėl jos atžvilgiu vartoto fizinio smurto ir sukeltų pasekmių įvykio metu patyrė fizinį skausmą, kuris tęsėsi ir vėliau, jai buvo padaryti sužalojimai įvairiose kūno vietose, kurie įvertinti kaip nežymūs sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos jautėsi sukrėsta, kurį laiką gydėsi padarytus sužalojimus, dėl ko galėjo turėti gyvenimo būdo nepatogumų. Minėtos aplinkybės atitinka neturtinės žalos turinį.
Kita vertus, teismas pastebi, kad iš vaizdo medžiagos turinio nėra pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusiosios būklė po įvykio buvo kritinė ir stipriai pažeista, dalį neturtinės žalos šiame procese nukentėjusioji nepagrįstai reikalavo kaip skriaudą už kitus praeities įvykius, teigė žalos turiniui įvertinusi kaltininko būdą ir praeities teistumą, kas nėra neturtinės žalos turinys. Nukentėjusioji nepateikė teismui objektyvių duomenų, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo jai būtų kilę ar grėstų nepataisomi ir sunkūs padariniai. Tokiu būdu visapusiškai ir objektyviai sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į I. M. nusikalstama veika sukeltas pasekmes (nežymus sveikatos sutrikdymas), į jo kaltės rūšį (tyčia), šalių turtinę padėtį (mažesnė nei statistinis vidurkis), padarytą turtinės žalos dydį (sąlyginai nedidelė). Teismas nenustatė sąlygų ir pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo suformuotos ir imperatyvios teismų praktikos, kuomet tokiais atvejais priteisiamas dydis dėl neturtinės žalos prasideda nuo 150 EUR. Atsižvelgiant į nustatytą neturtinės žalos turinį, kitas jau minėtas ir reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertinus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, suformuotą teisminę praktiką, teismas pripažįsta, kad neturtinės žalos reikalavimas 2 500 eurų sumai yra aiškiai per didelis. Remiantis jau minėtais kriterijais teismas neturtinę žalą mažina ir pripažįsta ją kaip atitinkančią 500 eurų sumą.
V. B.
pateiktu ieškiniu prašė iš kaltinamojo priteisti 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika tiesiogiai padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis). Gali būti atlyginama tokia žala, kuri yra kaltininko nusikalstamos veikos padarinys. Procesinė palūkanos nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamajame procese nenumatytos. Teismų praktikoje konstatuota, kad baudžiamosiose bylose gali būti sprendžiami tik deliktinės civilinės atsakomybės klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-240/2009, 2K-301/2012). Pasirinkusi reikšti ieškinį baudžiamajame, o ne civiliniame procese ieškovė prarado teisę į civilinės bylos procesines palūkanas, dėl ko šis jos reikalavimas negali būti tenkinamas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas nusprendžia pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas. Tokiu būdu, nuosprendžiui įsiteisėjus CD laikmena ir jame esantys vaizdo įrašai saugotini kartu su baudžiamąja byla.
Šios bylos proceso metu buvo gautos Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų advokatei Daivai Dereškevičienei už I. M. gynybą (162 Eur ir 272 Eur), taip pat advokatui Šarūnui Vadeikiui dėl teisinės pagalbos 223,56 Eur išlaidų teikiant atstovavimo paslaugas V. B. priteisimo. Minėtas sumas prašoma priteisti valstybės naudai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis, kur reglamentuotas advokato darbo apmokėjimas, numato galimybę teismui pripažinus kaltinamąjį kaltu priimant nuosprendį nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Proceso metu I. M. dėl bylos nagrinėjimo teisme pagreitinto proceso tvarka buvo paskirtas gynėjas. Siekiant įgyvendinti teisę į gynybą gynėjo dalyvavimas byloje pripažintas būtinu vadovaujantis įstatymu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, teise turėti gynėją nuteistasis nepiktnaudžiavo. Įvertinus tai bei atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį nėra pagrindo Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas priteisti valstybės naudai.
Tuo tarpu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės iš kaltinamojo priteisti ne nukentėjusiosios, bet Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas už advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-305, 307 straipsniais teismas
nusprendė:
I. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo.
I. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu I. M. skirti 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. M. skirti galutinę bausmę 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 26 d. iki 2020 m. rugsėjo 28 d. kaip atliktą dviejų dienų laisvės atėmimo bausę.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų ir nesiartinti arčiau nei nustatytu atstumu – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko panaikinti.
Iš I. M. priteisti: Vilniaus teritorinei ligonių kasai 67,31 Eur (šešiasdešimt septynis eurus trisdešimt vieną eurocentą) turtinės žalos atlyginimą, V. B. 91,31 Eur (devyniasdešimt vieną eurą ir trisdešimt vieną eurocentą) turtinės žalos ir 500 (penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimą.
CD laikmena su vaizdo įrašais palikti saugoti su bylos medžiaga.
Atmesti Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų už I. M. gynybą ir V. B. atstovavimą priteisimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.