Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui M. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl santuokos nutraukimo, sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-07-24 nutartimi tenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė laikiną atsakovo M. P., bendravimo su dukra S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

Teismas nustatė, kad sutuoktinių santykiai yra įtempti, priešiški, tiek ieškovė, tiek atsakovas yra kreipęsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl vaikų interesų. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažymoje nurodoma, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius abu sutuoktinius kvietėsi į pokalbius, organizavo susitikimus, konsultavo tėvus, aiškino jų teises ir pareigas, siūlė kreiptis pas psichologus konsultacijoms, Vaiko teisių apsaugos skyriuje sutuoktiniams nepavyko susitarti dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Atsižvelgdamas į tai, jog tarp šalių kyla ginčas dėl bendravimo su dukra S. P., sutuoktiniai nėra išsprendę šio klausimo taikiai ar Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams tarpininkaujant, atsižvelgiant į tai, jog skyrium gyvenantis tėvas turi teisę matytis ir bendrauti su dukra, o dukra matytis ir bendrauti su tėvu, nesant byloje įrodymų, jog vaiko bendravimas su tėvu kenktų vaiko interesams, kad tėvo elgesys ir veiksmai būtų priešingi vaiko interesams, kad bendravimas traumuotų vaiką psichologiškai ar būtų daroma žalinga įtaka vaiko vystymuisi, teismas vertina jog yra pagrindas nustatyti atsakovo M. P. ir nepilnametės dukters S. P. bendravimo tvarką. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo nuomone, turėtų būti nustatyti konkreti ir aiški tėvo bendravimo su vaiku tvarka, kuri leistų išvengti nesutarimų, be to, skyrium gyvenantis tėvas turi teisė matytis ir bendrauti su dukra. Teismo manymu, laikinosios apsaugos priemonės taikymas iki šalių ginčo išsprendimo nepažeis ieškovės ir atsakovo teisės bendrauti su vaiku, neleis vaikui atitolti nuo tėvo bei užtikrins teisę atsakovui palaikyti fizinį ir emocinį ryšį su dukra.

III. Atskirojo skundo argumentai

Apeliantė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-24 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti laikiną bendravimo tvarką dalyvaujant vaiko motinai.Nurodė, kad dukra negali bendrauti su tėvu dėl jo netinkamo elgesio su dukra ir ieškove, dėl atsakovo iškrypimų. Atsakovui reikalinga psichologo pagalba, jo veiksmai neprognozuojami, dukra pati nenori bendrauti su tėvu. Teismas nutartį priėmė formaliai. Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašė skundą atmesti ir priteisti iš apeliantės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nustatinėja vaiką prieš tėvą, inicijuoja ikiteisminius tyrimus, šmeižia atsakovą. Vienintelė galimybė atsakovui bendrauti su dukra – atvykti į ieškovės tėvų namu ir toje aplinkoje kalbėti su dukra, susitarti su ieškove nepavyksta. Tam, kad laisvai bendrautų su dukra, atsakovas, kaip įmonės vadovas, pakeitė savo darbo grafiką, pritaikant jį dukros poreikiams.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Byloje kilo ginčas dėl teismo nustatytos laikinos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Vadovaujantis CK 3.155 straipsniu, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad motinai (tėvui), negyvenančiai kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.Apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas – vaiko tėvas – negali laisvai, nedalyvaujant ieškovei, bendrauti su vaiku, kol sprendžiamas šalių ginčas. Byloje nėra duomenų, kad, pirmosios instancijos teismui sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, atsakovo kaip tėvo valdžia būtų buvusi apribota, kad jam būtų buvę pareikšti įtarimai baudžiamojo proceso tvarka, susiję su jo elgesiu su vaiku ir pan. Tokioje situacijoje, kol iš esmės sprendžiamas šalių ginčas dėl santuokos nutraukimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo apriboti atsakovo - vaiko tėvo - teisės maksimaliai bendrauti su vaiku. Pažymėtina, kad CPK 148 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos, kaip ir priteisto išlaikymo dydžio bei vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaikais tvarką (CK 3.175 straipsnis, CPK 148 straipsnio 1 dalis). Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas prašymą sprendė ne formaliai, bet atsižvelgdamas į realią tarp šalių susiklosčiusią konfliktinę situaciją, į Vaikų teisų apsaugos tarnybos nuomonę, į būtinybę užtikrinti tėvo ir dukters, kuri faktiškai gyvena su motina, ryšį, kol sprendžiamas tėvų ginčas. Atsakovas prašė priimti naujus įrodymus – telefoninio pokalbio garso įrašą siekiant įrodyti tėvo ir dukros bendravimą. Nagrinėjant klausimą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apeliacine tvarka šiuos įrodymus priimti atsisakytina, kaip perteklinius (CPK 180 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos teismo nutarties. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Įvertinus tai, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šiuo atveju nebuvo teisiniu požiūriu sudėtingas, jį nagrinėjant nebuvo keliami nauji teisės taikymo klausimai, todėl prašomų priteisti išlaidų suma mažintina iki 100 Eur (CPK 93 str. 98 str. 2 d.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-24 nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės D. P. atsakovui M. P. 100 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.