Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 10 MGL (376,60 eurų) dydžio bauda ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 6 mėnesiams ir 10 MGL (376,60 eurų ) dydžio bauda.

Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, o jos pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas A. K. sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2016 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. gegužės 24 d., nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d. ir nuo 2019 m. gruodžio 28 d.

A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta nepakeista iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 37 straipsniu A. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta.

Nukentėjusio K. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš A. M., A. M. ir A. K. solidariai priteista 335 eurai turtinei žalai atlyginti.

Asmens kratos metu pas A. K. rastus ir paimtus 14,70 eurų, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta perduoti nukentėjusio K. L. civilinio ieškinio dengimui.

Iš A. K. valstybei priteista 1 769,79 eurai ekstradicijos išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K.

1.1. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2018 m. gruodžio 12 d. laikotarpiu nuo 7 val. iki 9.15 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. M. ir A. M., kurių atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, kaltu išlaužę vonios kambario langą, įsibrovė į K. L. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pagrobė striukę, 100 eurų vertės, nešaunamąjį ginklą – pneumatinį „MP512“ šautuvą „Baikal“, 150 eurų vertės, nešaunamąjį ginklą – pneumatinį „B3-3“ modelio šautuvą „Tytan“, 50 eurų vertės, tokiu būdu K. L. padarė 300 eurų dydžio turtinę žalą.

1.2. vadovaujantis BK 37 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis įgijo šaudmenį – pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, centrinio įskėlimo „Luger“ tipo šovinį, skirtą pistoletams ir pistoletams-kulkosvaidžiams A ir B kategorijų šaunamiesiems ginklams, kurį laikė savo namuose, (duomenys neskelbtini), iki kol 2018 m. gruodžio 12 d. 16.10 val. kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė šį šovinį.

3. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti pilna apimtimi. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad nuteistasis nesutinka su pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu bei paskirta galutine subendrinta bausme. Taip pat apeliantas prašo į jam paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme nuo 2019 m. lapkričio 28 d. pagal išduotą Europos arešto orderį Vokietijos Federacijoje išbūtą laiką. Be to, nuteistojo apeliaciniame skunde keliamas ir klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei drabužių ir avalynės – jam grąžinimo.

Dėl paskirtos bausmės

5. Bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

6. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. tokią veiką, už kurią skundžiamu nuosprendžiu ir buvo nuteistas A. K., padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

7. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas apeliantui bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą. Teismas taip pat įvertino tai, kad apeliantas praeityje teistas net penkis kartus, ne kartą baustas administracine tvarka, niekur nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, psichiatrinių, narkologinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėms nepriklauso. Skiriant bausmę atsižvelgta ir į A. K. atsakomybę sunkinančias aplinkybes – tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), bei tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad A. K. yra linkusi nusikalsti asmenybė, kuriam švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės skyrimas iš esmės jokios įtakos nepadarė. Be to, teismas atsižvelgė ir į BK 56 straipsnio nuostatas, numatančias, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, ir už jam inkriminuotos BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė griežčiausia savo rūšimi, tačiau savo dydžiu už sankcijos vidurkį mažesnę bausmę - laisvės atėmimą 2 metams.

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo parinkta bausme ir jos dydžiu. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad šis teistumas A. K. nėra pirmasis – iki šioje byloje jam inkriminuoto nusikaltimo įvykdymo už įvairių nusikalstamų veikų padarymą (plėšimą, vagystę, pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą ir netgi nužudymą) Lietuvos Respublikoje jo atžvilgiu buvo priimti keturi apkaltinamieji nuosprendžiai, o po jos padarymo - dar vienas nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (prekyba žmonėmis). Be to, A. K. buvo teistas ne tik savo gimimo vietos valstybėje, tačiau ir užsienio valstybėse, tarp jų ir už analogiškos veikos šioje byloje jam inkriminuotam nusikaltimui padarymą – vagystę. Lietuvos teismų 1998 m. kovo 2 d., 1999 m. gegužės 25 d., 1999 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiais nuteistajam buvo paskirtos itin griežtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau net ir faktinis laisvės atėmimo bausmės atlikimas nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė, ką neabejotinai patvirtina ir nusikaltimo, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo aplinkybės – nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, jis įvykdė esant neišnykusiam bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. Būdamas ne kartą teistas ir puikiai suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, A. K. pasirinko ir toliau nusikalstamai veikti.

9. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu paminėti ir tai, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu pasislėpė nuo teisėsaugos institucijų, dėl ko buvo vykdyta jo paieška. Teisminio nagrinėjimo metu jis savo kaltės dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos iš esmės nepripažino – tvirtino, jog savo automobiliu tik pavežė pažįstamą A. M. bei A. M. iki nukentėjusiojo gyvenamosios vietos, nieko nežinodamas apie jo nusikalstamus ketinimus, į nukentėjusiajam K. L. priklausantį namą nesilaužė, nesuprato, kad A. M. bei A. M. ketina pagrobti svetimą turtą ir nepadėjo jiems to padaryti, stebėdamas namą, į kurį buvo įsilaužta ir iš kurio buvo pavogti K. L. priklausantys materialaus pasaulio daiktai. Ši aplinkybė ne tik neigiamai charakterizuoja A. K., tačiau ir leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo skunde nurodomas argumentas, jog jis gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką, yra nenuoširdus, juo tik siekiama kuo švelnesnės bausmės paskyrimo, nors realiai apeliantas kritiškai savo neteisėtų veiksmų bei jų pasekmių nevertina.

10. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia visiškai pritarti skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, jog nuteistasis yra linkęs daryti teisės pažeidimus, be kita ko, ir analogiško pobūdžio, kas leidžia konstatuoti, jog nusikaltimas, dėl kurio jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o buvo tik loginis jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio padarinys. Sutiktina, jog nuteistojo veika nepasižymėjo ypatingu pavojingumu – vykdant vagystę buvo pasikėsinta tik į svetimą nuosavybę, į namą, iš kurio buvo pagrobti kaltinime nurodyti daiktai, įsibrauta, kai namuose nebuvo jokių asmenų, kuriems galėjo būti sukeltas didelis išgąstis, nukentėjusiajam padaryta turtinė žala siekė vos 300 eurų, tačiau taip pat akivaizdu, jog nepaisydamas jam taikomų itin griežtų sankcijų, nuteistasis ir toliau ignoruoja visuomenės bei nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų interesus, todėl spręsti, kad jam pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta švelnesnė už laisvės atėmimą bausmė ar nustatytas trumpesnis terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas būtų pakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo. Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, taip pat daroma išvada, jog skundžiamu nuosprendžiu A. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra mažesnė už BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį (už šią veiką skirtinos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų) yra proporcinga ir adekvati nuteistojo asmenybei, jo padaryto nusikaltimo pavojingumui. Ji užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams bei yra reikalinga bausmės paskirčiai įgyvendinti.

11. Nuteistojo apeliaciniame skunde nesutinkama ir su jam paskirta galutine subendrinta bausme prašoma ją sušvelninti.

12. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžiu turinio, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu A. K. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su ankstesniu - Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta galutine 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 10 MGL dydžio bauda.

13. Bausmių bendrinimo taisyklės numatytos BK 63 ir 64 straipsniuose. BK 63 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai yra padarytos kelios nusikalstamos veikos arba kai nustatoma, kad nuteistasis iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje baudžiamojoje byloje padarė kitą nusikalstamą veiką (BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalys). BK 64 straipsnio nuostatos taikomos, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas (BK 64 straipsnio 1 dalis).

14. A. K. nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2018 m. gruodžio 12 d., t. y. iki Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžio priėmimo. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo pirmojoje baudžiamojoje byloje, apylinkės teismas, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, teisingai vadovavosi BK 63 straipsnio nuostatomis.

15. Pagal BK 63 straipsnį bausmės gali būti bendrinamos apėmimo bei visiško arba dalinio sudėjimo būdais. Bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose) arba padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1-1073/2018).

16. Nagrinėjamu atveju A. K. veikos padarytos skirtingu laiku, taigi idealios nusikalstamų veikų sutapties nesudaro ir negalėjo būti bendrinamos apėmimo būdu vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu. Nustačius, kad BK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, už kurią A. K. nuteistas Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nuosprendžiu, ir BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta veika, dėl kurios padarymo jis pripažintas kaltu skundžiamu teismo nuosprendžiu, yra priskiriamos skirtingoms, tačiau gretimoms nusikalstamų veikų kategorijoms, už šias veikas paskirtos bausmės pagrįstai nebendrintos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu. Nei už vieną iš jo padarytų nusikaltimų apeliantui nebuvo paskirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, todėl konstatuojama, kad apylinkės teismas A. K. skirtingais teismų nuosprendžiais paskirtas bausmes bendrindamas ne apėmimo, o sudėjimo būdu, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

17. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas A. K. paskirtas bausmes, nusprendė taikyti nuteistajam palankesnį dalinio, o ne visiško bausmių sudėjimo būdą. Nesilaikydamas BK 63 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų, apylinkės teismas nemotyvavo prie griežtesnės bausmės (6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo) pridedamos švelnesnės bausmės (2 metų laisvės atėmimo) dalies dydžio parinkimo. Tačiau teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi šios nutarties 7-10 punktuose aptartas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, konstatuoja, jog apylinkės teismo prie Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėta tik dalis švelnesnės bausmės, paskirtos skundžiamu nuosprendžiu, t. y. 1 metai, yra proporcinga ir teisinga. Apygardos teismo įsitikinimu, šioje byloje nekyla jokių abejonių, jog nuteistojo charakteristika ir kitos aptartos bylos aplinkybės patvirtina, kad jam pridėta laisvės atėmimo bausmės dalis turi būti pakankamai žymi.

Dėl kardomajame kalinime ir laikinajame sulaikyme išbūto laiko įskaitymo į bausmės laiką bei bausmės pradžios skaičiavimo

18. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. K., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2018 m. gruodžio 12 d. 10.30 val. val., tuoj pat po nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo (t. 4, b. l. 30). 2018 m. gruodžio 14 d. vyriausiojo tyrėjo nutarimu nutarta sulaikytąjį paleisti ir A. K. 2018 m. gruodžio 14 d. 09.42 val. paleistas (t. 4, b. l. 31). To paties tyrėjo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimu nuteistajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 4, b. l. 51-53). Ikiteisminio tyrimo metu A. K. pasislėpė nuo teisėsaugos pareigūnų, todėl Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės 2019 m. liepos 25 d. nutarimu paskelbta įtariamojo paieška (t. 4, b. l. 62-64), o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 30 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 4, b. l. 74-77). 2019 m. rugpjūčio 9 d. A. K. atžvilgiu Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra išdavė Europos arešto orderį (t. 4, b. l. 82-88). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Europos arešto orderį dėl A. K. 2019 m. liepos 16 d. buvo išdavęs ir Kauno apygardos teismas, kadangi nuteistasis pasislėpė nuo Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo. Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2019 m. lapkričio 29 d. rašto Nr. PN/6109/41/LT/19 matyti, kad pagal Kauno apygardos teismo išduotą Europos arešto orderį A. K. buvo sulaikytas Vokietijoje 2019 m. lapkričio 28 d. (t. 4, b. l. 91). Į Lietuvos Respubliką jis pargabentas ir sulaikytas 2019 m. gruodžio 18 d. (t. 4, b. l. 94). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi paliktas galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 30 d. nutartimi A. K. paskirtas suėmimas, jo terminą nustatant trims mėnesiams nuo 2019 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. kovo 18 d. (t. 4, b. l. 100-103). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 5 d. nutartimi A. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino nutarta nepratęsti, kadangi kaltinamasis teismui pateikė prašymą leisti jam pradėti atlikti Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirtą 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ta pačia neskundžiama nutartimi tenkintas šis A. K. prašymas ir jis pasiųstas į pataisos namus atlikti Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę (t. 4, b. l. 181-182).

19. BK 66 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Ši nuostata turi būti taikoma ir pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai išduotam asmeniui, jei jis iki perdavimo buvo suimtas užsienio valstybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-317-303/2016). Be to, į suėmimo ir bausmės laiką turi būti įskaitomas ir įtariamojo laikino sulaikymo laikas (BPK 140 straipsnio 9 dalis).

20. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą bei šios konkrečios bylos faktines aplinkybes matyti, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas į nuteistajam paskirtos bausmės laiką privalėjo įskaityti A. K. laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d. išbūtą laiką, taip pat laiką, išbūtą suėmime vykdant Europos arešto orderį Vokietijos Federacinėje Respublikoje (nuo 2019 m. lapkričio 28 d., kuomet A. K. buvo sulaikytas Vokietijoje, iki 2019 m. gruodžio 12 d., kuomet jis buvo pargabentas į Lietuvą ir sulaikytas) bei Lietuvos Respublikoje suėmime nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. kovo 5 d., t. y. tos dienos, kai neskundžiama nutartimi buvo nuspręsta nepratęsti kaltinamajam taikomo suėmimo ir jį pasiųsti atlikti Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, kadangi skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo bendrinama su Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, į nuteistajam paskirtą bausmę turėjo būti įskaitytas ir toje byloje A. K. suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. gegužės 24 d.

21. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas pagrįstai į A. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitė suėmime nuo 2016 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. išbūtą laiką, taip pat laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d. Tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai nurodė, jog į apeliantui paskirtą bausmę įskaitytinas jo suėmime nuo 2019 m. gruodžio 28 d. išbūtas laikas, kadangi jis Vokietijos Federacinėje Respublikoje buvo sulaikytas 2019 m. lapkričio 28 d., o ne 2019 m. gruodžio 28 d. Be to, kadangi suėmimas jam faktiškai buvo taikomas iki 2020 m. kovo 5 d., kuomet neskundžiama nutartimi buvo nutarta jo nepratęsti, nuteistąjį pasiunčiant atlikti Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laiką turėjo būti įskaitytas A. K. suėmime nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. kovo 5 d. išbūtas laikas. Sutinkamai su tuo, bausmės pradžios laikas apeliantui turėjo būti skaičiuojamas ne nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kaip nuspręsta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, o nuo 2020 m. kovo 5 d.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, skundžiamas nuosprendis keičiamas dalyje dėl A. K. paskirtos bausmės skaičiavimo pradžios bei kardomajame kalinime ir sulaikyme išbūto laiko įskaičiavimo į paskirtą bausmę. Tai yra, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų klausimų (BPK 328 straipsnio 4 dalis).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

23. Apeliaciniu skundu A. K. prašė nekonfiskuoti automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei nesunaikinti jo kelnių, sportinio švarkelio, sportinių batelių „Nike“ – tiek drabužius bei avalynę, tiek skunde minimą transporto priemonę grąžinti jam.

24. Pasisakydama šiuo klausimu, teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, jog skundžiamo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 24 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje sprendimai dėl automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo bei nuteistojo kelnių, sportinio švarkelio ir sportinių batelių sunaikinimo priimti nebuvo, nors motyvuojamojoje dalyje apylinkės teismas ir nurodė, jog „Daiktiniai įrodymai – A. K. drabužiai (kelnės, sportinis švarkelis), saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini. Dėl kitų daiktinių įrodymų yra išspręsta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-02-27 nuosprendžiu, todėl šiame nuosprendyje dėl jų nepasisakoma. Transporto priemonė – VW „Golf“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) faktiškai priklausanti A. K., perduota saugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (5 t., b. l. 19, 20), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotina vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, turto konfiskavimą vykdysiančiam antstoliui perduotinas vokas su automobilio VW „Golf“ techninės apžiūros kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), kurie saugomi prie baudžiamosios bylos.”.

25. Kaip matyti iš bylos duomenų bei teismų informacinės sistemos LITEKO, ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, už kurios padarymą skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu yra nuteistas A. K., buvo pradėtas 2018 m. vasario 12 d., suteikiant jam numerį 01-1-58731-18 (t. 1, b. l. 1-2). Baigus ikiteisminį tyrimą, 2019 m. birželio 12 d. surašytas kaltinamasis aktas A. K., A. M. ir A. M. atžvilgiu. Kadangi A. K. nepavyko įteikti kaltinamojo akto, nes jis pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, 2019 m. liepos 19 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės nutarimu nutarta iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-58731-18 atskirti tyrimo dalį dėl neteisėto šaudmens laikymo ir vagystės A. K. atžvilgiu (t. 1, b. l. 1-2). 2019 m. rugpjūčio 1 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-58731-18 surašytas kaltinamasis aktas, kaltinant A. M. ir A. M. nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Kaltinamasis aktas kartu su baudžiamosios bylos medžiaga 2019 m. rugpjūčio 2 d. perduotas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (baudžiamosios bylos Nr. 1-39-1049/2020). Ši baudžiamoji byla (t. y. byla Nr. 1-39-1049/2020) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose išnagrinėta 2020 m. vasario 27 d., priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šiame nuosprendyje, be kita ko, išspręstas ir klausimas dėl tolesnio likimo didžiosios dalies ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-58731-18 metu rastų ir paimtų daiktų, turinčių reikšmės tirti ir nagrinėti nusikalstamą veiką, dėl kurios skundžiamu nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu.

26. Būtent Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžiu buvo išspręstas ir klausimas dėl transporto priemonės – automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tolimesnio likimo: vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuspręstą šį turtą konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas vertina tik Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 24 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-568-408/2020, teisėtumą ir pagrįstumą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 27 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-1049/2020, nėra šios apeliacijos dalykas, todėl jame priimti sprendimai, taigi ir sprendimas dėl automobilio „Volkswagen Golf“ , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, negali būti peržiūrimas.

27. Tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-1049/2020, liko nepasisakyta dėl asmens kratos metu iš A. K. paimtų sportbačių bei reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš A. K. paimto sportinio džemperio ir kelnių. Šis klausimas nebuvo išspręstas ir skundžiamame nuosprendyje, todėl jis keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu ir šioje dalyje.

28. BPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatos įpareigoja priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytą turtą konfiskuoti, daiktus, kurių apyvarta uždrausta, perduoti valstybės institucijoms arba sunaikinti,<...>, daiktus, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinti arba atiduoti suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo, o kitus daiktus grąžinti teisėtiems savininkams, o jeigu jie nenustatyti, - pereina valstybės nuosavybėn. Šiuo atveju A. K. drabužiai bei avalynė neatitinka konfiskuotino turto požymių, jų apyvarta nėra uždrausta, jie vis dar gali būti sunaudoti, be to, ir pats nuteistasis apeliaciniame skunde išreiškė pageidavimą, kad šie daiktai būtų jam grąžinti, o ne sunaikinti. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad A. K. sportbačiai (1 pora), sportinis džemperis ir kelnės (1 pora), grąžintini jų teisėtam įgijėjui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 24 d. nuosprendį dalyje dėl A. K. paskirtos galutinės 7 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pradžios skaičiavimo, nurodant bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2020 m. kovo 5 d.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 24 d. nuosprendį ir dalyje dėl A. K. laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūto laiko įskaitymo į jam paskirtą bausmę – palikti galioti apylinkės teismo sprendimą dėl suėmime nuo 2016 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. ir laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d. išbūto laiko įskaitymo į A. K. paskirtą bausmę, o teismo sprendimą įskaityti į A. K. paskirtos bausmės laiką suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 28 d. - pakeisti ir įskaityti į A. K. paskirtą bausmę jo išbūtą laiką laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. kovo 5 d..

Daiktus - asmens kratos metu iš A. K. paimtus sportbačius (1 pora) bei reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš A. K. paimtą sportinį džemperį bei kelnes, grąžinti A. K..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.