Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. P. ir A. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimas grindžiamas argumentais, patvirtintais teismo posėdžio metu: A. D. motina A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iki mirties gyveno ir buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) A. P. mirė (duomenys neskelbtini), testamentų sudariusi nebuvo, todėl po jos mirties liko įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą, t. y. palikėjos dukra A. D. ir palikėjos sūnūs: A. P. ir A. P.. Kitų palikėjos A. P. įstatyminių ar testamentinių įpėdinių nėra. Po A. P. mirties į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė nei pareiškėja, nei suinteresuoti asmenys, todėl Kaišiadorių r. sav. 3–ame notaro biure paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Suinteresuoti asmenys A. P. ir A. P. raštiškai yra atsisakę savo mamos A. P. išpirktos žemės ir ją yra perleidę savo seseriai, pareiškėjai A. D.. Pareiškėja daug metų gyveno su motina ir ją prižiūrėjo, nes mama sirgo ateroskleroze ir cukriniu diabetu, nevaikščiojo. Po motinos mirties, pareiškėja labai nesigilino į motinos turto paveldėjimo klausimus, nes nekilnojamojo turto motinos vardu nebuvo, o sumokėtos valstybės vienkartinės išmokos už žemės sklypą buvo pamirštos. A. D. nurodo, jog rūpinosi mama iki jos mirties, kartu su mama gyveno ilgą laiką, jai padėjo namų ir ūkio darbuose. Po motinos mirties, pareiškėjai kaip atminimas liko visi motinos daiktai, kuriais pareiškėja iki šiol naudojasi, toliau prižiūri likusį motinos turtą, jį valdo, rūpinasi juo kaip savo turtu. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėja per įstatymo numatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, tokiu būdu, išreikšdama savo kaip įstatyminės įpėdinės valią dėl palikimo priėmimo. Paveldimą turtą sudaro 1993-02-10 sumokėtos 99,88 Lt valstybės vienkartinės išmokos už 1,93 ha žemės sklypą, esantį Pravieniškių k., Pravieniškių sen., Kaišiadorių r. sav. ir Rumšiškių apylinkės Tarybos 1994-06-22 sprendimu Nr. 308 A. P. skirta 3,0 ha asmeninio ūkio žemės. Juridinę reikšmę turintį faktą reikalinga nustatyti, kad būtų galima užvesti paveldėjimo bylą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į palikėjai priklausantį turtą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos atstovės advokatės Laimutės Leonavičienės, liudytojo V. S. paaiškinimais teismo posėdžio metu, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad A. D. yra (duomenys neskelbtini) mirusios A. P. dukra (b. l. 16). Po A. P. mirties, atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, kadangi A. P. testamento nebuvo sudariusi. Šiuo metu yra likęs nepaveldėtas turtas: 1993-02-10 sumokėtos 99,88 Lt valstybės vienkartinės išmokos už 1,93 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir Rumšiškių apylinkės Tarybos 1994-06-22 sprendimu Nr. 308 A. P. skirta 3,0 ha asmeninio ūkio žemės, kurį, kaip pareiškime nurodė pareiškėja, atsiliepimuose patvirtino suinteresuoti asmenys ir teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas V. S., po motinos mirties tvarkė, naudojosi ir valdė A. D. (b. l. 4-6, 12-13, 25, 32). Tiek pareiškėja, tiek suinteresuoti asmenys į notarą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą nustatytu terminu nesikreipė, todėl paveldėjimo byla po A. P. mirties nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 8).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad A. D. po motinos A. P. mirties priėmė mirusios motinos palikimą, nes turtu naudojosi, tvarkė ir valdė, t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėn. nuo palikėjos mirties, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios motinos turtą negavo. A. P. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d.). Byloje ginčo dėl palikimo priėmimo faktiniu turto valdymu nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja A. D., (duomenys neskelbtini) mirus motinai A. P., palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 265-270 str. ir 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos A. D. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos vardu atsiradusį palikimą faktiškai pradėdama valdyti likusį turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.