- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-26
- Bylos Nr.
- eI-300-428/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos „Sandrauga“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės tarybos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Urbonienės,
dalyvaujant pareiškėjo Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovei A. K. , atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos atstovei L. G. ,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos „Sandrauga“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. T-390 “Dėl Kauno miesto savivaldybės biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymo“ ir 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 571 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. T-390 “Dėl Kauno miesto savivaldybės biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymo“ pakeitimo“.
Pareiškėja ir jos atstovė prašė skundą tenkinti. Pareiškėja skunde nurodė bei pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad prieš priimant atsakovei skundžiamą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. T-390 pareiškėja raštu kreipėsi į atsakovę bei nurodė sprendimo trūkumus. Tačiau atsakovė priimdama ginčijamą 2016 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. T-390 ir ginčijamą 2016 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. T-390, iš dalies pakeitusį 2016 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. T-390, nesikonsultavo ir neinformavo darbuotojų atstovų apie numatomus neformaliojo švietimo įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymo struktūros pertvarkymus. Pareiškėjos teigimu, atsakovė prieš priimdama sprendimus, turinčius esminę įtaką darbuotojų teisinės padėties keitimuisi, privalėjo vykdyti informavimo ir konsultavimosi procedūras su įstaigoje veikiančiomis profesinėmis sąjungomis. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 47 straipsnio nuostatose įtvirtinta darbuotojų atstovų teisę į informavimą ir teisę į konsultavimą. Atsakovė nevykdė DK 47 straipsnio reikalavimų. Skundžiami sprendimai turi įtakos darbuotojų teisinei padėčiai dėl galimo darbuotojų - buhalterių atleidimo, perkėlimo į kitą darbovietę. Teisės aktuose įtvirtinta darbdavio pareiga konsultuotis su darbuotojų atstovais prieš priimant tokio pobūdžio sprendimus, kurie turės įtakos darbuotojų teisinei padėčiai. Atsakovė šios pareigos nevykdė, pažeisdama pagrindines procedūras, todėl priėmė neteisėtus sprendimus, kurie naikintini.
Atsiliepimas
Atsakovė ir jos atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad teisinis pagrindas vykdyti konsultacijas su darbuotojų atstovais yra numatytas Darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame numatyta, kad darbdavys privalo priimdamas sprendimus, galinčius turėti įtakos darbuotojų teisinei padėčiai, konsultuotis su darbuotojų atstovais, o įstatymų nustatytais atvejais - gauti jų sutikimą. To paties kodekso 47 straipsnio 1 ir 4 dalis numatyto, kad prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti. Teisės aktuose konsultavimosi ir informavimo pareiga yra numatyta darbdaviui. Šiuo atveju biudžetinių įstaigų darbuotojų darbdavys yra biudžetinės įstaigos vadovas, ginčijamas sprendimas pareiškėjos ir jos narių teisių nepažeidė, tiesiogiai teisinių pasekmių nesukėlė. Ginčijamame sprendime nebuvo nuspręsta dėl savivaldybės biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo santykių. Biudžetinių įstaigų reorganizavimas visiškai nesusiję su pareiškėja ir jos įgaliojimais. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priklauso savivaldybės biudžetinių įstaigų steigimas, reorganizavimas, likvidavimas ir jų priežiūra. Kauno miesto savivaldybės taryba priimdama ginčijamą sprendimą nepažeidė konsultavimo - informavimo procedūrų, nes nėra biudžetinės įstaigos darbuotojų darbdavys. Pareiškėja nenurodė kokios darbuotojų profesinės sąjungos narių materialinės teisės ar interesai buvo pažeisti ginčijamu tarybos sprendimu, taip pat nepateikė jokių duomenų apie galimai suinteresuotu asmenų narystę joje ir jų poziciją ginčijamo sprendimo atžvilgiu. Skundžiami tarybos sprendimai tiesiogiai jokių teisinių pasekmių pačiai profesinei sąjungai nesukėlė ir nepažeidė jokių jos materialinių teisių ar interesų. Tuo tarpu pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas yra viena iš būtinųjų sąlygų pripažinti skundą pagrįstu. Ginčo sprendimais nesprendžiami absoliučiai jokie klausimai dėl savivaldybės biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigų darbuotojų darbo santykių, tačiau apsprendžiamas šių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymas, tai visiškai nesusiję su pareiškėja ir jos įgaliojimais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėja skundžia Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. T-390 “Dėl Kauno miesto savivaldybės biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymo“, kuriuo buvo nuspręsta Kauno miesto savivaldybės biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigų buhalterinę apskaitą nuo 2017 m. sausio 1 d. tvarkyti centralizuotai. Skundžiamu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 571 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. T-390 “Dėl Kauno miesto savivaldybės biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymo“ pakeitimo“ buvo nuspręsta, kad Kauno miesto savivaldybės biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigų buhalterinė apskaita nuo 2017 m. sausio 1 d. bus tvarkoma centralizuotai, išskyrus ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Skundžiamu 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 571 buvo susiaurintas subjektų ratas, kuriems taikomas buhalterinės apskaitos tvarkymas centralizuotai, išskiriant iš šios subjektų grupės ikimokyklinio ugdymo įstaigas.
Pareiškėjos teigimu, į teismą pareiškėja kreipėsi siekdama ginti Kauno miesto savivaldybės biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigų buhalterių ir apskaitininkų, kurie yra pareiškėjos padalinio – Kauno viešojo sektoriaus buhalterių ir apskaitininkų profesinės sąjungos nariai, teises ir teisėtus interesus Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines bei socialines profesinių sąjungų narių teises.
Pažymėtina, kad profesinės sąjungos atstovauja savo nariams ir įstatymų nustatyta tvarka gina savo ir savo narių teises ir teisėtus interesus valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose (Profesinių sąjungų įstatymo 15 str. 1 d.). Profesinės sąjungos ir jų nariai įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą dėl jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (Profesinių sąjungų įstatymo 20 str. 1 d.).
Lietuvos vyriausiais administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, jog pagrindinės profesinės sąjungos kolektyvinio atstovavimo teisės yra įtvirtintos Profesinių sąjungų įstatymo 16 – 18 straipsniuose, Darbo kodekso 22, 47 straipsniuose. Šiomis teisėmis profesinė sąjunga naudojasi vykdydama kolektyvinio atstovavimo funkciją. Tuo tarpu individualaus atstovavimo atveju, profesinės sąjungos, kaip darbuotojo atstovės, teisės nustatytos konkretų teisinį santykį, kuriame yra atstovaujamas darbuotojas, reglamentuojančiuose teisės aktuose (pvz. tarnybinio patikrinimo, atleidimo ir kt.). Individualiai atstovaudama savo nario interesus darbo santykiuose, profesinė sąjunga turi tokias pat teises, kurios įstatymais šiuose teisiniuose santykiuose yra suteiktos pačiam asmeniui ar jį atstovaujančiam subjektui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-650/2009; 2013 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-177/2013; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 284).
Pareiškėjos teigimu, prieš priimant ginčijamus sprendimus, turinčius esminę įtaką darbuotojų, ginčo atvejų - buhalterių ir apskaitininkų, teisinės padėties keitimuisi, atsakovė privalėjo vykdyti informavimo ir konsultavimosi procedūras su įstaigoje veikiančiomis profesinėmis sąjungomis. Pareiškėja šią teisę grindė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 47 straipsnio nuostatomis, įtvirtinančiomis darbuotojų atstovų teisę į informavimą ir teisę į konsultavimą. Pareiškėjos teigimu, ginčijamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą nulėmė tai, kad Kauno miesto savivaldybės taryba, prieš priimdama ginčijamą sprendimą, turėjusi esminę įtaką Kauno miesto savivaldybės biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigų darbuotojų teisinės padėties keitimuisi, privalėjo vykdyti informavimo ir konsultavimosi procedūras su įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos atstovais, tačiau to nepadarė, pažeisdama Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 47 straipsnio reikalavimus.
Tačiau pažymėtina, kad priimant ginčijamą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. T-390 ir jo priėmimo metu Kauno viešojo sektoriaus buhalterių ir apskaitininkų profesinės sąjungos narėmis buvo tik dvi biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigų buhalterės, t. y. I. B. (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterė, įstojusi į profesinę sąjungą 2016 m. gegužės 10 d. ir (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterė, įstojusi - 2015 m. gruodžio 18 d. Kitų biudžetinių neformalaus ugdymo įstaigų buhalterės profesinės sąjungos narėmis tapo vėliau - 2016 m. lapkričio 7 ir 8 dienų laikotarpiu, po skundžiamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. T-390 priėmimo, kuris vėliau skundžiamu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 571 buvo patikslintas išskiriant ikimokyklinio ugdymo įstaigas iš subjektų grupės, kuriems numatytas buhalterinės apskaitos tvarkymas centralizuotai.
Atsižvelgus į tai, kad faktiškai profesinė sąjunga, nagrinėjamu atveju, gina ir atstovauja biudžetinėse neformaliojo ugdymo įstaigose dirbančias dvi buhalteres savo profesinės sąjungos nares – I. B. (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterę ir D. V. (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterę, spręstina, kad tai individualus, ne kolektyvinis atstovavimas. Skundžiamais sprendimais nebuvo pažeidžiamos visų ar daugumos biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigose dirbančių buhalterių, visų profesinės sąjungos narių, darbo, ekonomines bei socialines teisės ir teisėti interesai. Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio tvarka profesinė sąjunga gali pasinaudoti kreipdamasi į darbdavį ir į teismą tik tokiu atveju, jei reikalaujama panaikinti darbdavio sprendimus, kurie pažeidžia visų darbuotojų, profesinių sąjungų narių, įstatymų nustatytas darbo, ekonomines bei socialines teises, t. y. visų darbuotojų, profesinės sąjungos narių, atstovavimo atveju. Profesinės sąjungos narių teisės gali būti pažeidžiamos darbdavio sprendimais, kai visiems darbuotojams privalomais vykdyti darbdavio aktais susiaurinamos, paneigiamos ar kitaip pažeidžiamos įstatymais suteiktos teisės.
Kaip jau minėta, pareiškėja į teismą kreipėsi gindama ne visų profesinės sąjungos padalinio narių teises ir teisėtus interesus, bet faktiškai įgyvendindama individualaus atstovavimo teisę, atstovaudama tik dviejų biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigų ((duomenys neskelbtini)) dvi buhalteres, pareiškėjos profesinės sąjungos padalinio nares. Kitų biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigų buhalteriai ar apskaitininkai, priimant skundžiamus sprendimus, nebuvo pareiškėjos padalinio profesinės sąjungos nariais ir jų teisių pareiškėja neatstovauja kaip daugumos, kurios teisė galimai pažeidė skundžiami aktai. Todėl skundžiami sprendimai negali būti ginčijami Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka.
Be to, pagal Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines ir socialines daugumos profesinės sąjungos narių teises. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad visiems biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigų darbuotojams įstatymais suteiktos teisės buvo įtakojamos ar pažeidžiamos savivaldybės tarybos skundžiamais sprendimais ir kuo pasireiškė tokių teisių pažeidimai. Skundžiami sprendimai buvo priimti savivaldybės tarybai įgyvendinant priskirtas valdžios savarankiškas funkcijas, tačiau ne darbo, ekonominių ar socialinių darbuotojų teisių ir teisėtų interesų srityje.
Skundžiamų sprendimų priėmimą pagrindžiantys aiškinamieji raštai ir skundžiamuose sprendimuose numatyti patvarkymai, patvirtina, jog skundžiamais sprendimais nebuvo tiesiogiai sprendžiami darbo santykiai su biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigų buhalteriais ar apskaitininkais. Skundžiamuose sprendimuose nebuvo nurodyta jokių konkrečių patvarkymų, susijusių su biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigose buhalterių profesinėmis, darbinėmis, socialinėmis, ekonominėmis teisėmis. Nenustatyta, jokių duomenų, kad skundžiamais tarybos sprendimais būtų įtakojamos įstatymais suteiktos profesinės sąjungos narių ar pačios pareiškėjos teisės. Skundžiamais sprendimais nebuvo tiesiogiai sukurta kokių nors akivaizdžių materialinių teisinių padarinių, pasekmių įtakojusių biudžetinėse neformaliojo švietimo įstaigose dirbančių, profesinės sąjungos narių, buhalterių ir apskaitininkų profesines, darbines, socialines ar kitas teises.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad valstybės tarnautojų teisių galimi pažeidimai turėtų būti konstatuojami ne per teisės aktus, apibrėžiančius valdžios institucijų veiklą, bet per teisės normas, tiesiogiai reglamentuojančias valstybės tarnybą ir konkretaus valstybės tarnautojo teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-904/2008, 2010 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-684/2010, 2011 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-1007/2011).
Atsakovė, prieš priimdama ginčijamus sprendimus, susijusius su biudžetinių įstaigų vidinės struktūros pertvarkymu, t. y. biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos centralizuotu tvarkymu, neturėjo pareigos, numatytos DK 47 straipsnio 4 dalyje, konsultuotis su biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigose dirbančių buhalterių profesinės sąjungos atstovais dėl sprendimo priėmimo tikslingumo, teisinių bei ekonominių ir socialinių padarinių biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigose dirbantiems buhalteriams.
Savivaldybės taryba, priimdama ginčijama sprendimą, įgyvendino Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje 21 punkte įvirtintą išimtinę tarybos kompetenciją steigti, reorganizuoti, likviduoti, biudžetines ir viešąsias įstaigas (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės įmones, akcines bendroves, uždarąsias akcines bendroves, jas prižiūrėti, skirti į pareigas ir atleisti iš jų teisės aktų nustatyta tvarka savivaldybės mokymo ir auklėjimo įstaigų vadovus, dalyvauti steigiant, reorganizuojant ir likviduojant viešuosius ir privačius juridinius asmenis, tvirtinti seniūnijų – biudžetinių įstaigų – nuostatus. Be to, pažymėtina, jog teisės aktai nedraudžia biudžetinių įstaigų apskaitą tvarkyti centralizuotai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str. 4 p.).
Taigi, šiuo atveju, savivaldybės taryba priimdama ginčijamus sprendimus įgyvendino Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, t. y. įtvirtintą savarankišką teisę priimti sprendimus savo nuožiūra, siekiant užtikrinti efektyvų jai priskirtų funkcijų ir tikslų įgyvendinimą. Savivaldybės taryba, priimdama skundžiamus sprendimus buhalterių profesinės sąjungos narių ir pačios pareiškėjos teisių nepažeidė. Pareiškėja taip pat nebuvo biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigose dirbančių buhalterių, profesinės sąjungos narių, darbdavys, kurio sprendimai įtakotų šių darbuotojų teises.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tam tikros institucijos vidinės struktūros pertvarkymas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, yra viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas. Vertinant administracijos struktūros pakeitimus, padarytus laikantis teisės aktų reikalavimų, valstybės tarnautojo interesai negali būti aukščiau už valstybės politikos interesus atitinkamoje valstybinio sektoriaus srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-904/2008, 2010 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-684/2010, 2011 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-1007/2011).
Atsakovė, priimdama ginčijamus sprendimus dėl buhalterinės apskaitos organizavimo biudžetinėse neformaliojo švietimo įstaigose, įgyvendino savo teises numatytas pirmiau minėtuose teisės aktuose ir teisės aktų reikalavimų ar pareiškėjos ir jos narių teisių nepažeidė.
Kaip jau buvo minėta, skundžiami sprendimai neįtakojo pareiškėjos ar jos narių, dirbančių biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigose buhalteriais ar apskaitininkais, darbo, ekonominių bei socialinių teisių ir jokių tiesioginių pasekmių nesukėlė. Ginčijamų tarybos sprendimų nėra jokio teisinio pagrindo naikinti, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.