Kauno apygardos teismo nutartis

2016-07-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-961-319/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-27
Bylos Nr.
1S-961-319/2016
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-00312-2013-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas (pirm.), Albinas Antanaitis, Gytis Večerskas
Nuteistasis
A. G.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-961-319/2016
Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00312-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas) ir Gyčio Večersko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties, kuria tenkintas prokuroro skundas ir atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 25 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. G., Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)BK 135 straipsnio 1 dalį 4 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2013-06-20 nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta – 4 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2013 m. gegužės 9 d., bausmės pabaiga – 2018 m. kovo 6 d.Komisijos 2016 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 621 nutarta taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras pateikė skundą teismui dėl atsisakymo tvirtini Komisijos nutarimą. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi tenkino prokuroro skundą ir atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis A. G. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad jis nuosekliai siekė įgyvendinti visus įstatymais apibrėžtus reikalavimus, kuriuos jam teikė administracija. Jis skatintas du kartus, galiojančių nuobaudų neturi ir teigia, kad nors ir buvo baustas, tačiau nuobaudos negalioja ir ši aplinkybė negali būti vertinama. Dalyvavo reabilitacinėse programose, įgijo vidutinį išsilavinimą. Pats teismas pažymi, kad jo OASys yra krintantis, kas rodo jo požiūrio stiprų kitimą į gerą pusę. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino teistumus, kas prieštarauja teisingumo principui, ir mano, kad jo asmenybės, o ne elgesio vertinimas, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, laikytina asmens diskriminavimu, pažeidžiamas lygybės principas, nes vienodo elgesio asmenims sudaromos skirtinos lygtinio paleidimo galimybės. Atsiliepimų į skundą negauta.Nuteistojo A. G. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. G. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. G. priklauso vidutinės rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 74. Kaip matyti iš ankstesniojo jo vertinimo, nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas buvo 80 balų, taigi, rizika sumažėjo nežymiai, tik 6 balais ir toks pasikeitimas negali leisti spręsti apie pakankamą jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kad ji sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skunde nuteistasis nesutinka su jo negaliojančių nuobaudų vertinimu, laiko, kad tai neteisinga. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistasis tris kartus baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, nuobaudos nebegalioja, todėl negalima konstatuoti, kad jis turi nuobaudų, tačiau aplinkybė, kad jis per visą bausmės laiką buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, vertinama analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio ypatumus. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, tokią galimybę parodo jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką. Šios aplinkybės rodo, kad A. G., ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Kaip jau minėta, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, galiojančių nuobaudų neturėjimas tik rodo, kad nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau šios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Be vidaus tvarkos pažeidimų pobūdžio, abejonių dėl nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo kelia ir tai, kad nors nuteistasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, tačiau stebima savikritikos stoka, silpni problemų sprendimo įgūdžiai. Nuteistasis smurtinius nusikaltimus yra padaręs išgėręs, todėl galima daryti išvadą, kad apsvaigęs nuo alkoholio nuteistasis linkęs pasielgti impulsyviai. Laisvėje pavartojęs alkoholio gali lengviau išsiprovokuoti konfliktui, pasielgti impulsyviai, neapgalvotai. Nuteistasis skunde teigia, kad teismas nepagrįstai vertino jo ankstesnius teistumus, ko jis jau negali pakeisti. Pažymėtina, kad prokuroras skunde nurodė, kad A. G. teistumai neišnykę, anksčiau nuteistajam buvo du kartus taikytas amnestijos įstatymas, vieną kartą lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis nepateisino teismo pasitikėjimo ir padarė naujus tyčinius nusikaltimus. Tačiau teismas sprendimo dėl lygtinio paleidimo neargumentavo ankstesnių A. G. teistumų vertinimu. Tačiau kolegija, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad aplinkybės, susiję su ankstesniais nuteistojo teistumais bei padarytų nusikalstamų veikų sunkumu apibūdina nuteistojo asmenybę, kurios taip pat turi būti įvertintos svarstant šį klausimą ir suponuoja pareigą teismui nuteistojo asmenybę bei jo daromą pažangą vertinti itin kruopščiai.Kolegija pažymi, kad individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, anoniminių alkoholikų grupės lankymas bei dalyvavimas elgesio korekcijos programoje, rodo, kad nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau šios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo A. G. skunde nurodyti argumentai taipogi nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, tenkindamas prokuroro skundą ir atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. G. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisRimas ŠvirinasGytis Večerskas