Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) prokurorės J. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

J. (J.) Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) įmonėje ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis J. Ž. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra nustatytas 2,22 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis J. Ž. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai. Parodė, jog (duomenys neskelbtini) vakare (duomenys neskelbtini) prie ežero nuo maždaug (duomenys neskelbtini) val. ir visą naktį vartojo degtinę, alų ir kokteilius iki kitos dienos maždaug (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), pamiegojęs tik valandą, atsikėlė apie (duomenys neskelbtini) val., išsimaudė ežere, užvalgė. Apie (duomenys neskelbtini) val. norėjo važiuoti namo, o kolega, su kuriuo kartu atvažiavo, buvo išvykęs, todėl nusprendė pats vairuoti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Jautėsi ne itin gerai, žinojo, kad yra ne iki galo išsiblaivęs, tačiau galvojo, jog greit grįš į namus ir eis miegoti. Įsėdo į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) ir važiavo link namų (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) jį stabdė policijos pareigūnai. Išsigandęs dėl stabdymo, nusukdamas į šalia esantį kiemą, priekiniu dešinės pusės ratu atsitrenkė į bordiūrą. Priėję policijos pareigūnai ištraukė iš automobilio užvedimo raktelį, paklausė, ar yra vartojęs alkoholinių gėrimų. Pareigūnams pasakė, jog yra vartojęs alkoholio. Pareigūnas alkotesteriu patikrino blaivumą. Su alkotesterio kiekio matuokliu duomenimis sutiko. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nuomojasi apie 2 metus iš (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini), todėl automobilis išnuomotas jo vardu. Po įvykio su juo susisiekė O. M. (O. M.), kuris yra (duomenys neskelbtini) , nurodė, jog nuomos sutartis yra nutraukiama, automobilį atsiims pats, nes yra šio automobilio savininkas. Su automobilio verte, kuri nurodyta ikiteisminio tyrimo metu, sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo J. Ž. visiško prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimu į namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą, kur yra matomas pastatytas priekine dalimi į namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą (duomenys neskelbtini) spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Automobilio priekinis bamperis ir dešinės pusės priekinė padanga apgadinti.

(Duomenys neskelbtini) N. B. tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo nurodė, jog (duomenys neskelbtini) Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas, kad iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, kurį vairavęs vyras su (duomenys neskelbtini) pavojingai manevravo kelyje, vos neatsitrenkė į pranešėjos automobilį. (Duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas minėtus požymius atitinkantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kuris buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš sustabdant, automobilio vairuotojas atsimušė į kelio bortelį ir prakirto automobilio padangą. Automobilį vairavo J. Ž., kuris nurodė, jog alkoholinius gėrimus vartojo prieš 5 valandas. Alkotesteriu ,, (duomenys neskelbtini)“, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), jam (duomenys neskelbtini) pirmuoju tikrinimu nustatytas 2,26 promilių neblaivumas, o antruoju tikrinimu (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 2,22 promilių neblaivumas. J. Ž. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau ir – ANK) 424 straipsnio 4 dalį (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kadangi vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti atimta.

Neblaivumo nustatymo akte (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad J. Ž. iš burnos sklinda alkoholio kvapas, jo kalba nerišli. J. Ž. nurodžius, jog alkoholį vartojo prieš 5 valandas, jam alkoholio kiekio matuokliu „(duomenys neskelbtini)“, metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini), pirmojo tikrinimo metu (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 2,26 promilių girtumas. Antrojo tikrinimo metu (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 2,22 promilių girtumas. Su tikrinimo rezultatais J. Ž. sutiko, akte pasirašė.

Iš Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, jog (duomenys neskelbtini), įtariant, jog vairavo neblaivus, apsvaigęs asmuo ar padarytas kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kurio prakirsta dešinės pusės priekinė padanga, apgadintas priekinis bamperis, priverstinai nuvežtas į transporto priemonių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini).

Išrašas apie registruotas kelių transporto priemones patvirtina, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) valdytoja ir savininkas yra (duomenys neskelbtini).

Informacija iš valstybės įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės patvirtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra (duomenys neskelbtini), valdytojas (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) automobilio pirkimo – pardavimo sutartį jo kaina arba vertė yra 21 400 Eur.

Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis nustatyta, kad vidutinė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) techninius duomenis atitinkančios transporto priemonės kaina (su PVM) Lietuvoje (duomenys neskelbtini) buvo 16 510 Eur.

Rašte, gautame (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vertė šiai dienai yra 18 000 Eur su PVM. Automobilis išnuomotas įmonei „(duomenys neskelbtini)“, ul. (duomenys neskelbtini). Įgaliotas asmuo sutarties pasirašymui – J. Ž.

Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis patvirtina, kad šis automobilis nuo (duomenys neskelbtini) yra išnuomotas.

Pranešime, gautame (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis su J. Ž.

(Duomenys neskelbtini) A. Ž. (duomenys neskelbtini) nutarimu automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kartu su užvedimo rakteliu grąžintas O. M.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo J. Ž. kaltė dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodyta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis J. Ž., vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra kai jam (duomenys neskelbtini) nustatytas 2,22 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tai įvertinus, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokuroro siūloma bauda ir jos dydžiu.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis J. Ž. padarė tyčinį nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis (duomenys neskelbtini), tačiau ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, didžioji dalis administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus, dalis baudų nesumokėtos. Tai jį charakterizuoja kaip tikrai nedrausmingą ir neatsakingą vairuotoją, akivaizdžiai linkusį nesilaikyti KET reikalavimų. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) duomenimis, J. Ž. paskutinį kartą dirbo (duomenys neskelbtini) metais. Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, jam šios (duomenys neskelbtini) paslaugos nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nėra teiktos, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi ir tai lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis). Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kuri nustatytina tokio dydžio, kaip ir prokurorės siūloma, nes pagal nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes tokia bausmė yra teisinga, ji proporcinga kaltinamojo asmenybei ir padarytos veikos pavojingumui. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esantis kaltas, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Nustatytinas keturių mėnesių terminas baudai sumokėti (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis).

Prokurorė siūlo kaltinamajam J. Ž. kartu su bausme skirti ir baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams ir transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vertės konfiskavimą.

BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, tai yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, siekdamas baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis) bei įvertinęs J. Ž. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, tai, kad jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, bet jau gana artimas sunkiam, bylos duomenų kaip transporto priemonių vairuotojas yra charakterizuojamas neigiamai, nuolat darantis įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, sprendžia, jog tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ilgesniam nei prokurorės siūlomam terminui – 3 metams, siekiant taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Šis terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nes tuo metu, kai jam paskirta kardomoji priemonė (specialiosios teisės sustabdymo) – (duomenys neskelbtini) šios teisės jis neturėjo (nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka susigrąžinęs po to, kai baigėsi šios teisės atėmimo terminas).

Nusikaltimą J. Ž. padarė, vairuodamas (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę, kuri nusikaltimo padarymo metu buvo išnuomota „(duomenys neskelbtini)“, kurioje (duomenys neskelbtini) J. Ž. Atsižvelgiant į tai, minėta transporto priemonė kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė negali būti konfiskuota, tačiau, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Pagal (duomenys neskelbtini) automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį matyti, kad jo kaina arba vertė buvo 21 400 Eur. Iš viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) techninius duomenis atitinkančios transporto priemonės kaina (su PVM) Lietuvoje (duomenys neskelbtini) buvo 16 510 Eur. Rašte, gautame (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog minėto automobilio vertė šiai dienai yra 18 000 Eur su PVM. Atsižvelgiant į tai, iš J. Ž. išieškotina konfiskuotino automobilio vertę – 18 000 Eur atitinkanti pinigų suma. Pažymėtina, kad prokurorė taip pat prašo išieškoti tokią konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Kaltinamasis sutinka su ikiteisminio tyrimo metu nustatyta automobilio verte.

Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

Teismas, svarstydamas J. Ž. vairuojamos transporto priemonės vertės ieškojimo proporcingumą, atkreipia dėmesį, kad jis neblaivus vairavo automobilį gana didelį atstumą, miesto teritorija, apie pavojingai vairuojamą automobilį pranešė kitas eismo dalyvis. Be to, pastebėjęs policijos pareigūnus, užvažiavo ant kelio bortelio, taip apgadindamas ne tik automobilį, bet ir keldamas pavojų aplinkiniams. Tokiais savo veiksmais J. Ž. neabejotinai sukėlė didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai ir gyvybei, tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta itin skaudžių ir neatitaisomų pasekmių. Pastebėtina ir tai, kad J. Ž. vairavo transporto priemonę ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas šios teisės vairuoti, nes jis, pasibaigus teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo jam terminui, šios teisės nesusigrąžino įstatymų nustatyta tvarka ir vis tiek nuolat vairavo. Šių aplinkybių kontekste darytina išvada, kad J. Ž. yra nedrausmingas eismo dalyvis ir turi pakankamai abejingą požiūrį į visuomenėje priimtinas ir nusistovėjusias elgesio taisykles. Nusikalstamos veikos priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimu iš nuteistojo užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Akivaizdu, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nuteistajam sukels tam tikrų nepatogumų bei suvaržymų, tačiau toks asmuo, kaip ir visi kiti asmenys, turi prisiimti visas kylančias neigiamas pasekmes už nusikalstamos veikos padarymą, priešingu atveju gali susiformuoti nebaudžiamumo arba per švelnaus nubaudimo praktika už visuotinai pavojingas veikas. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo materialinė padėtis yra sunki, priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ir (duomenys neskelbtini), taigi, šiuo atveju matyti, kad nėra išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas išieškoti mažesnę, nei nurodyta, turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismo vertinimu, nurodyta konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 18 000 Eur padės užtikrinti įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus bei visuomenės narių saugumą kelių eismo srityje. Šios pinigų sumos išieškojimas iš J. Ž. yra teisinga ir adekvati baudžiamojo poveikio priemonė jo asmenybei bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui.

J. Ž. (duomenys neskelbtini) A. Ž. nutarimu skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. Ž. (J. Ž.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 90 (devyniasdešimties) MGL dydžio, tai yra 4 500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) eurų bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. Ž. 60 (šešiasdešimties) MGL dydžio, tai yra 3 000 (trijų tūkstančių) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad J. Ž. privalo paskirtą baudą sumokėti per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, skirti J. Ž. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

2) transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 18 000 (aštuoniolikos tūkstančių) Eur konfiskavimą.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti J. Ž.