Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-12-04 · Civilinė byla Nr. 2S-897-440/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-04
Bylos Nr.
2S-897-440/2014
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-01244-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
R. S.
Kategorijos
  • 93.2.22pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 103.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-897-440/2014Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01244-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 93.2.22; 99.1.2; 103.3; 106.3; 106.4; 121.14; 122.4 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 1469-952/2014 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui R. S. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo bei dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. S. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas nutraukti 2010-11-29 su atsakovu R. S. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir pripažinti negaliojančiais visus atsakovo atliktus teisinės registracijos veiksmus, šalims taikyti visišką restituciją: pripažinti negaliojančia 2010-11-26 ieškovo ir atsakovo R. S. sudarytą žemės sklypo dalies dovanojimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, pagal kurią ieškovas dovanoja asmeninės nuosavybės teise priklausančią, bei jo vardu registruotą 1406/2401 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 24,0100 ha, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastrinė vietovė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovui asmeninės nuosavybės teise, šalims taikyti visišką restituciją bei pripažinti negaliojančiais atsakovo atliktus visus teisinės registracijos veiksmus; pripažinti negaliojančia 2010-11-26 ieškovo ir atsakovo sudarytą žemės sklypo dovanojimo sutartį, pagal kurią ieškovas dovanojo asmeninės nuosavybės teise priklausanti, bei jo vardu registruotą 7,5500 ha žemės sklypą, iš kurio 2,3000 ha miško plotas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui asmeninės nuosavybės teise, šalims taikyti visišką restituciją; 2010-11-26 sudarytų sutarčių turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui parduoti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims pagal tas sutartis gautą turtą.

Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė teismui prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo. Nurodė, kad išlaikymo iki gyvos galvos ir dovanojimo sutartimis perleido atsakovui visą turtą, jokio kito neturi. Ieškovas yra 89 metų amžiaus, gyvena UAB „Senjorų namai“, dėl sunkios turtinės padėties nebeturi lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014-08-04 nutartimi nustatė ieškovui A. S. 10 dienų terminą paduoto ieškinio dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo bei dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones konkrečiam turtui, šio turto nekonkretizavo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovas turi nurodyti šio turto tikslius duomenis ir kam jis priklauso bei pateikti duomenys iš VĮ Registrų centro apie tai, kieno vardu šis turtas yra registruotas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje nurodė, jog atsakovas su ieškovu elgiasi pajuokiančiai, apvaginėja, reikalauja pinigų, smurtauja, grasina susidorojimu, gąsdina ir pan., tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovas prie ieškinio pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo, tačiau nepateikė įrodymų, įrodančių žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovas turėtų pateikti teismui minėtus įrodymus arba sumokėti po 500,00 Lt žyminio mokesčio už kiekvieną reikalavimą. Teismas pabrėžė, kad prie ieškinio pateikti priedai nėra patvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 114 straipsnyje nustatyta tvarka. Taip pat byloje nepateikti duomenys iš VĮ Registrų centro, kam šiuo metu priklauso nekilnojamasis turtas pagal prašomas pripažinti negaliojančiomis dovanojimo sutartis ir sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškinyje turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietos.

III. Atskirojo skundo esmė

Atskiruoju skundu ieškovas prašo 2014-08-04 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartyje nurodytus trūkumus, išskyrus dėl VĮ Registro centro duomenų pateikimo, panaikinti kaip nepagrįstus ir ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad prašė pirmosios instancijos teismo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teisme bus išspręsta byla, nes visą savo turtą išlaikymo iki gyvos galvos ir dovanojimo sutartimis perleido atsakovui ir nebeturi pinigų sumokėti žyminiam mokesčiui. Ieškinyje taip pat nurodė, kad nebeturi pinigų dokumentų kopijoms patvirtinti, nebeturi pinigų advokatui sumokėti. Ieškovas tiek išlaikymo iki gyvos galvos, tiek dovanojimo sutartimis perleisto turto nebegali susigrąžinti, globos namuose reikia mokėti išlaikymo mokesčius, ieškovas yra senyvo amžiaus. Šios aplinkybės geriausiai įrodo ieškovo turtinę padėti. Be to, ieškovas neprašė teismo atleisti jo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Žyminis mokestis turi būti mokomas ir ieškovas su tuo sutinka, tik prašo žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą spręsti po bylos išnagrinėjimo. Dėl areštuotino turto nurodymo, ieškovas pažymėjo, kad prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones turtui dovanotam pagal dovanojimo sutartis ir ieškinio pareiškime aiškiai nurodė, kad reikia taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal 2010-11-26 sudarytas dovanojimo sutartis, kad turtas registruotas atsakovo vardu. Dėl dokumentų originalo pateikimo, apeliantas pažymėjo, kad dokumentų originalus atsineš į teismo posėdį ir teismui pateiks, nes šiuo metu neturi pinigų tam reikalui. Su teismo reikalavimu pateikti VĮ Registro centro duomenis apeliantas sutiko ir pažymėjo, kad ieškinio padavimo teismui dieną tokių dokumentų dar nebuvo gavęs, dokumentai buvo užsakyti ir įrodymai apie tokių dokumentų užsakymą teismui pateikti. Atskirajame skunde ieškovas pažymėjo, kad byloje remsis liudytojų parodymais, liudytojus atsives į teismo posėdį, teismo šaukimus prašė nurodytiems liudytojams siųsti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Kaip matyti iš apelianto atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (LR CPK 5 straipsnis), o šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių - civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu (LR CPK 137 straipsnio 1 dalies). Pagal LR CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turi­niui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (LR CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (LR CPK 115 straipsnio 3 dalis). Paminėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisinis reguliavimas nenumato galimybės teismui laikyti ieškinį nepaduotu dėl ieškinio trūkumo, kurio jis nebuvo nurodęs pašalinti. Kitaip tariant, trūkumų šalinimo instituto normos leidžia laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konstatuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1; Teismų praktika 36, p. 347-393).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovas nepateikė teismui duomenų apie tai kokiam konkrečiam turtui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei šio turto tikslius duomenis ir kieno vardu jis yra įregistruotas, nurodytas faktines aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nesumokėjo žyminio mokesčio už ieškinį, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą, pateikė LR CPK 114 straipsnyje nustatyta tvarka nepatvirtintus ieškinio priedus, nenurodė liudytojų gyvenamųjų vietų ir kitokių įrodymų buvimo vietos. Apeliantas iš dalies nesutinka su teismo nustatytais reikalavimais pašalinti nurodytus ieškinio trūkumus, mano, kad teismas nutartį dėl dalies trūkumų pašalinimo priėmė nepagrįstai (27 b.l.). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes bei ieškovo pateiktus argumentus, turi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas - ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (LR CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo. Paminėtina, kad teismo vaidmuo renkant įrodymus apibrėžtas LR CPK 160 straipsnyje - teisėjas gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi (LR CPK 160 straipsnio 1 dalies 5 punktas), be to, remiantis LR CPK 160 straipsnio 1 dalies 6 punktu, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus LR CPK numatytais atvejais, pavyzdžiui, šeimos bylose (LR CPK 376 straipsnio 1 dalis), darbo bylose (LR CPK 414 straipsnio 1 dalis), viešųjų pirkimų bylose (LRCPK 423⁸ straipsnio 1 dalis), ypatingosios teisenos bylose (LR CPK 443 straipsnio 8 dalis) ir kt. Tačiau dėl teismo nutarties dėl ieškinio trūkumų, susijusių su įrodymų pateikimu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių procesinio lygiateisiškumo principo neatitinka tokia praktika, kai teismas nutartimi pašalinti ieškinio trūkumus, susijusius su įrodymų pateikimu, perima atsakovo funkciją bei netiesiogiai jam padeda suformuluoti savo gynybos poziciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, Nr. 36). Nagrinėjamu atveju ieškovui nurodžius faktinio pobūdžio aplinkybes, su kuriomis jis sieja galimybę patenkinti pareikštus reikalavimus atsakovui, tačiau nepateikus šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo apeliantą pašalinti šį trūkumą. Kaip jau minėta, ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą. Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Vadovaudamasis išdėstytu bei kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nutarties dalis dėl ieškovo įpareigojimo pateikti ieškinio aplinkybes patvirtinančius dokumentus ar kitus įrodymus, neatitinka šalių lygiateisiškumo principo, neproporcingai apriboja ieškovo teisę kreiptis į teismą, prieštarauja ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirčiai, todėl yra naikintina.

Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų, įrodančių žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Atsižvelgiant į tai, teismas įpareigojo ieškovą arba sumokėti po 500,00 Lt žyminio mokesčio už kiekvieną ieškinio reikalavimą arba pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Apeliantas teigia, kad jo sunkią finansinę padėtį patvirtina aplinkybės, kad visas jo turtas ginčijamomis sutartimis perleistas atsakovui, kad jis yra senyvo amžiaus (89 metų), gyvena globos namuose, kuriuose už išlaikymą reikia mokėti. Apeliantas pabrėžė, kad visos šios aplinkybės teismui buvo nurodytos teikiant prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo ir jis nesupranta kokie dar duomenys yra reikalingi teismui. Pažymėtina, kad LR CPK 84 straipsnyje yra įtvirtinta teismo teisė gavus asmens motyvuotą, įrodymais pagrįstą prašymą, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, iki sprendimo priėmimo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Pagal LR CPK 83 straipsnio 3 dalį, teismas asmens prašymu, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindo pripažinti, kad nors ieškinio trūkumus susijusius su žyminio mokesčio sumokėjimu, pirmosios instancijos teismas formaliai nustatė pagrįstai, tačiau teismas konkrečiu atveju objektyviai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais neįvertino ieškovo nurodytų aplinkybių, susijusių su ieškovo senyvu amžiumi, tarp šalių kilusio ginčo pobūdžiu. Teismas visiškai neįvertino ieškovo pateikto rašytinio įrodymo – 2014-07-14 trumpalaikės socialinės globos sutarties, iš kurios matyti, kad ieškovas laikinai gyvena globos namuose (15-16 b.l.). Iš sutarties 5 punkto matyti, kad trumpalaikės socialinės globos kaina UAB „Senjorų namai“ asmeniui su sunkia negalia – 2050,00 Lt vienam mėnesiui. Iš sutarties turinio matyti, kad už ieškovo išlaikymą atsiskaityti įsipareigojęs R. L.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors konkrečiu atveju ieškovas nepateikė oficialių rašytinių įrodymų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, VĮ „Registrų centras“ ar VĮ „Regitra“ apie gaunamas pajamas ir turimą turtą, tačiau su ieškiniu pateikti duomenys suteikė pakankamą pagrindą teismui įvertinti ieškovo turtinę padėtį ir išspręsti žyminio mokesčio atidėjimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas įpareigojant ieškovą pateikti papildomus duomenis, patvirtinančius žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą, yra laikytinas formaliu šio instituto taikymu, neatitinkančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl nutartis šioje dalyje naikintina.

Pirmosios instancijos teismo įpareigojimas pateikti LR CPK 114 straipsnyje nustatyta tvarka patvirtintus ieškinio priedus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytinas pagrindu taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, kadangi šis teismo nurodytas ieškinio trūkumas yra formalus ir gali būti patikslintas bylos nagrinėjimo eigoje. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką procesinių dokumentų priedų pateikimo formos reikala­vimo netinkamas įgyvendinimas gali būti pašalinamas per trūkumų šalinimo institutą. Tačiau paprastai vien nepatvirtintos dokumento kopijos pridėjimas prie ieškinio ne­turėtų būti laikomas esminę kliūtį tolesnei proceso eigai sudarančiu trūkumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, Nr. 36). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškinyje ieškovas nurodė, jog tuo atveju jeigu teismui bus reikalingi ar atsakovas ginčys pateiktų dokumentų tikrumą, dokumentų originalus ieškovas pateiks teismo posėdžio metu, kadangi dokumentų nuorašų darymas kainuoja papildomas lėšas (4 b.l.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis teismo nurodytas trūkumas nagrinėjamu atveju pripažintinas neesminiu, nesudarančiu pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir kuris, vadovaujantis ekonomiškumo principu, gali būti pašalintas bylos nagrinėjimo eigoje, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje naikintina.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas dalį trūkumų, nurodytų skundžiamoje nutartyje pašalino, t.y. pateikė teismui VĮ „Registrų centras“ duomenis apie ginčijamo turto registraciją bei nurodė teismui liudytojų duomenis, šių pirmosios instancijos teismo nurodytų trūkumų atskiruoju skundu apeliantas neginčijo, apeliacinės instancijos teismas šiais klausimais plačiau nepasisako ir jų pagrįstumo nevertina.

Remdamasis aukščiau išdėstytu, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais bei siekdamas užtikrinti teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principo tinkamą realizavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo bei trūkumų nustatymo klausimus, todėl priimta teismo nutartis dalyje dėl ieškovo įpareigojimo pašalinti trūkumus – pateikti ieškinio aplinkybes patvirtinančius dokumentus ar įrodymus, pateikti duomenis, patvirtinančius žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą, pateikti LR CPK 114 straipsnyje nustatyta tvarka patvirtintus ieškinio priedus - naikintina, kitoje dalyje nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartį dalyje, kuria ieškovas įpareigotas pateikti ieškinio aplinkybes patvirtinančius dokumentus ar įrodymus, pateikti duomenis, patvirtinančius žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą bei pateikti LR CPK 114 straipsnyje nustatyta tvarka patvirtintus ieškinio priedus.

Kitoje dalyje nutartis paliktina nepakeista.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjui.

Teisėja Vilija Valantienė