- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-03-27
- Bylos Nr.
- ATP-389-648/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-04896-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Kategorijos
- 40.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-16 nutarimo, kuriuo tenkintas G. M. skundas ir panaikintas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2011-10-20 nutarimas Nr. ATPN 978 bei administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, neįrodžius, jog G. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. M. pagal ATPK 41 str. 1 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2011-10-20 nutarimu Nr. ATPN 978 nubaustas 2750 Lt bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „M“ (duomenys pakeisti) direktoriumi, neužtikrino, kad darbuotojams būtų suteikta pertrauka pailsėti ir pavalgyti, o būtent: 2011-08-31 Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus inspektoriams D. R. ir V. J. atliekant reaguojamąjį patikrinimą pagal R. S. skundą, nustatyta, kad R. S. 2011-08-31 dirbo pietų pertraukos metu, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 158 str. 1 ir 2 d. reikalavimus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. M., nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2011-10-20 nutarimu, kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė šį nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti arba, atmetus šį prašymą, nutarimą pakeisti ir paskirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta minimali, nuobaudą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-01-16 nutarimu skundą patenkino ir panaikino Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2011-10-20 nutarimą Nr. ATPN 978 bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, neįrodžius, jog G. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius (toliau VDI) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-16 nutarimą ir palikti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2011-10-20 nutarimą nepakeistą. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu. Nurodo, kad VDI surinko visus G. M. kaltę įrodančius faktus, t. y. R. S. darbo faktą užfiksavo VDI patikrinimo akte, paėmė raštišką paaiškinimą iš R. S., kuriame ji nurodė, kad 2011-08-31 nuo 14.00 iki 15.00 val. dirbo ir pertraukos pailsėti bei pavalgyti neturėjo. Patį darbo faktą patvirtino ir VDI atstovai, t. y. V. J. nurodė, kad R. S. VDI patikrinimo metu (pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu) tvarkėsi, taip pat patvirtino faktą, kad salėje buvo klientų; D. R., kuris bendravo su R. S. patikrinimo metu bei matė ir teisme patvirtino, kad pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu R. S. klientams, sėdintiems prie stalo šalia boulingo takelio, pateikė meniu, patikrinimo metu ne kartą aptarnavo minėtą stalą bei klientai užsakinėjo gėrimus prie baro. Apeliantas nurodo, kad byloje esantis kasos čekis nėra šioje byloje R. S. darbo faktą paneigiantis dokumentas. UAB „M“ (duomenys pakeisti) vadybininkas S. M. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad yra įmanomas dalykas, kad darbuotoja įmušė į kasą užsakytas prekes po tam tikro laiko, t. y. neiškart priimant užsakymą. Natūralu, kad visos užsakytos prekės į kasos aparatą buvo įmuštos pasibaigus pertraukai pailsėti ir pavalgyti, nes pertraukos metu buvo atliekamas VDI patikrinimas. Patį faktą, kad pertraukos metu buvo klientų, teismo posėdžio metu patvirtino R. S..
Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nurodo, kad VDI patikrinimo akte yra konstatuota, kad R. S. patikrinimo metu dirbo, tačiau nėra detalizuota, ką konkrečiai ji darė. Pažymėtina, kad patikrinimo aktas yra vienas iš įrodymų, kuris buvo detalizuotas apklausiant VDI atstovus. Be to, visi įrodymai turi būti vertinami kartu, kaip visuma, o ne po vieną. VDI patikrinimo akte yra konstatuota, kad patikrinimo metu R. S. dirbo. Žodis „dirbti“ reiškia atliko su pareigybėmis susijusias funkcijas, t. y. tvarkė barą (šios funkcijos atlikimą patvirtino V. J.), aptarnavo klientus (šią aplinkybę patvirtino D. R.). Ką konkrečiai dirbo VDI patikrinimo metu, raštiškai paaiškinime nurodė ir R. S., todėl vertinant surinktus įrodymus kaip visumą, nekyla klausimo, ką konkrečiai dirbo R. S..
Atsiliepimas
G. M. atstovė, advokatė A. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-16 nutarimą nepakeistą bei priteisti iš apelianto Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyriaus G. M. naudai visas turėtas išlaidas teisinei pagalbai rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais argumentais, mano, kad skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Apeliantas visiškai nepagrįstai bei neteisingai nurodo, kad 2011-08-31 14.15 val. jam atvykus į UAB „M“ (duomenys pakeisti) priklausantį A. (duomenys pakeisti) klubą, pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu tariamai dirbo barmenė – padavėja R. S.. Barmenų – padavėjų darbo funkcijos yra aptarnauti pavalgyti atėjusius klientus, tačiau į jų darbo funkcijas neįeina aptarnauti boulingo žaidėjus (boulingo takelius įjungia bei juos prižiūri boulingo operatorius), taip pat barmenai – padavėjai neaptarnauja ir į boulingo aksesuarų parduotuvę, esančią toje pačioje patalpoje, atėjusių klientų. 2011-08-31 UAB „M“ (duomenys pakeisti) kasos operacijų išraše matyti, kad pirmąjį tos dienos užsakymą R. S. priėmė 15.07 val. Taigi, pertraukos metu tarp 14 ir 15 val. R. S. nepriėmė nei vieno užsakymo iš klientų ir tuo metu nedirbo. A. K. atkreipia dėmesį, kad 15.07 val. buvo tik priimtas užsakymas iš kliento ir įmuštas į kompiuterinę sistemą, o ne atspausdintas čekis klientui atsiskaitant. Šio užsakymo fiskalinis kvitas buvo išmuštas 15.16 val., tai reiškia, kad tuo metu klientas paprašė atsiskaityti už užsisakytus patiekalus ir sumokėjo kvite nurodytą sumą. Užsakymo neįvedus į kompiuterinę sistemą, virtuvė jo nemato ir nepradeda užsakymo vykdymo. Tik kliento užsakymą įvedus į sistemą, t. y. atidarius nefiskalinį kvitą, virtuvė pamato, kokie patiekalai buvo užsakyti, ir pradeda šio užsakymo vykdymą. Tai patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausta R. S.. Nei R. S., nei VDI atstovai nepateikė jokių įrodymų, kad darbdavys R. S. įpareigojo dirbti pertraukos metu ar davė kokius nors pavedimus užduotims pertraukos metu atlikti. Taigi, šie rašytiniai įrodymai bei pačios R. S. liudijimai paneigia apelianto teiginius, jog R. S. pertraukos metu dirbo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, kritiškai vertinama pirmosios instancijos teismo pozicija, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių G. M. kaltę už ATPK 41 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad jis, būdamas UAB „M“ (duomenys pakeisti) direktoriumi, neužtikrino, kad darbuotojams būtų suteikta pertrauka pailsėti ir pavalgyti, o būtent: 2011-08-31 Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus inspektoriams atliekant reaguojamąjį patikrinimą, nustatyta, kad R. S. 2011-08-31 dirbo pietų pertraukos metu, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 158 str. 1 ir 2 d. reikalavimus.
Iš byloje esančio UAB „M“ (duomenys pakeisti) A. (duomenys pakeisti) klubo sudaryto darbo grafiko matyti, kad 2011 m. rugpjūčio mėn. barmenės – padavėjos R. S. darbo laikas – nuo 12 iki 19 val., pietų pertrauka – nuo 14 iki 15 val. (b. l. 12). Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau VDI) 2011-08-31 patikrinimo aktu nustatyta, kad VDI patikrinimo metu dirbo R. S. (b. l. 29). Iš R. S. 2011-08-31 paaiškinimo VDI matyti, jog ji nurodė, kad pietų pertraukos metu 2011-08-31 nuo 14 iki 15 val. ji dirbo, pietų pertraukos neturėjo, kadangi boulinge tuo metu buvo klientų ir ji privalėjo juos aptarnauti, nes buvo tuo metu viena dirbanti (b. l. 28). Iš 2011-08-19 R. S. skundo VDI matyti, jog ji kreipėsi į VDI tarp kitų klausimų pranešdama ir apie tai, kad jos darbo grafike yra nurodyta valanda skirta pietų pertraukai, tačiau per ją ji privalo dirbti (b. l. 19). UAB „M“ (duomenys pakeisti) vadybininkas S. M. 2011-08-31 paaiškinime VDI negalėjo atsakyti, kodėl 2011-08-31 R. S. pietų pertraukos metu buvo darbo vietoje (b. l. 27). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad VDI 2011-08-31 patikrinimo aktu nustatyta aplinkybė, kad patikrinimo metu dirbo R. S., plačiau nedetalizuota, t. y. nėra aprašyta, būtent kuo pasireiškė R. S. darbas: priiminėjo iš klientų užsakymus, plovė indus, nešiojo indus nuo staliukų ir t. t. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylą nagrinėjantis teismas neprivalo apsiriboti vien tik pažeidimo tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, tačiau prireikus turi būti aktyvus ir rinkti bei tirti naujus įrodymus, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes (ATPK 256 str. 3 d., 257 str., 284 str.). Kaip pagrįstai pažymima apeliaciniame skunde, VDI patikrinimo aktas yra vienas iš įrodymų, kuris buvo detalizuotas pirmosios instancijos teisme apklausiant VDI atstovus, atlikusius minėtą patikrinimą. 2011-08-31 patikrinimą atlikęs VDI inspektorius D. R. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad pagal R. S. skundą UAB „M“ (duomenys pakeisti) A. (duomenys pakeisti) klube buvo atliktas patikrinimas, buvo apsilankyta specialiai pietų pertraukos metu, siekiant nustatyti, ar tuo metu buvo dirbama. Toks faktas buvo nustatytas. Atvykus VDI atstovams, R. S. dirbo prie baro, aptarnavo asmenis (b. l. 56). R. S. darbo faktą pietų pertraukos metu patvirtino ir pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta VDI inspektorė V. J., kuri parodė, jog 2011-08-31 A. (duomenys pakeisti) klube atliko patikrinimą. Atėjus prie baro, prie jo buvo R. S., kuri tvarkėsi. Liudytoja nurodė, kad klientų tikrai buvo, nes vyko judėjimas (b. l. 58). Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti VDI atstovai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Pirmosios instancijos teisme apklausta R. S. patvirtino tyrimo metu nurodytas aplinkybes ir paaiškino, jog 2011-08-31 apie 14-15 val. inspektoriai atvyko pietų pertraukos metu. Ji tuo metu buvo darbo vietoje. Vyko pokalbis su darbo inspektoriais. Tuo metu boulinge buvo žmonių. Inspektoriai išvyko 14 val. 40 min. Ji dar turėjo pietų pertraukos laiką dvidešimt minučių, bet kadangi žmonės buvo prie takelių, ji turėjo juos aptarnauti. Oficialiai pietų pertrauką turėjo pagal darbo grafiką, bet palikti darbo vietos negalėjo. Kada tiksliai atėjo klientai tą dieną, kai lankėsi inspektoriai, prisiminti negali, gal apie 14.30 val. Pirmiausia klientams ji nunešė meniu, kalbėjo su darbo inspektoriumi, kai jie išėjo, nuėjo priimti užsakymo. Sutinka, kad 15.07 val. priėmė užsakymą ir jis įvestas būtent tuo metu. Atsiskaitymas buvo 15.16 val. Į apskaitos sistemą buvo įvesta, kad tai pirmas užsakymas. Virtuvė nieko nepagamins, jeigu nebus įvestas užsakymas. S. M. neatlikdavo barmeno-padavėjo pareigų ir niekada jos nepavadavo, jeigu ji valgydavo virtuvėje, jis ateidavo ir jai pasakydavo, kad prie baro yra žmonių ir, kad reikia juos aptarnauti (b. l. 56, 57, 59). R. S. dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti jos nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad 2011-08-31 R. S. pietų pertraukos metu dirbo, t. y. atliko barmenės – padavėjos pareiginiuose nuostatuose (b. l. 20-23) nurodytas funkcijas: tvarkė barą (šios funkcijos atlikimą patvirtino V. J.), aptarnavo klientus (šią aplinkybę patvirtino D. R.).
Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš UAB „M“ (duomenys pakeisti) vadybininko S. M. pareiginių nuostatų matyti, jog šis darbuotojas esant reikalui (pvz., barmenų (ių) – padavėjų pietų pertraukos metu ar kitais atvejais, kai iškyla būtinybė) privalo pavaduoti šiuos darbuotojus, t. y. sutikti į klubą atėjusius svečius, palydėti juos iki staliuko, pasiūlyti gėrimų ir kt. (b. l. 17-18). Tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad VDI patikrinimo metu R. S., būdama darbo vietoje, ilsėjosi ir pietavo, o ją pavadavo tuo metu taip pat klube buvęs UAB „M“ (duomenys pakeisti) vadybininkas S. M.. To nepatvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklaustas S. M. (b. l. 67-68). Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, byloje esantis kasos kvitas (b. l. 52-53) nėra R. S. darbo pietų pertraukos metu faktą paneigiantis dokumentas, nes R. S. darbo faktą patvirtina anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai panaikino Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2011-10-20 nutarimą Nr. ATPN 978 ir administracinę bylą pagal ATPK 41 str. 1 d. G. M. nutraukė. Todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-16 nutarimas naikinamas ir paliekamas galioti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2011-10-20 nutarimas Nr. ATPN 978, kuriuo G. M. pagal ATPK 41 str. 1 d. nubaustas 2750 Lt bauda.
G. M. atstovė, advokatė A. K. atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti iš apelianto Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyriaus G. M. naudai visas turėtas išlaidas teisinei pagalbai rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir pateikė turėtas išlaidas patvirtinančius dokumentus. Kadangi apelianto skundas yra tenkinamas, nėra pagrindo svarstyti ir tenkinti pažeidėjo G. M. atstovės advokatės A. K. prašymą dėl išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Tenkinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliacinį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-16 nutarimą ir palikti galioti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2011-10-20 nutarimą Nr. ATPN 978, kuriuo G. M. pagal ATPK 41 str. 1 d. nubaustas 2750 Lt bauda.
Nutarimas neskundžiamas.